VŠDT premjera | Anoniminiai šokiai | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – dokumentinė fikcija, tyrinėjanti įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nenuilstamą norą pabėgti nuo realybės. Spektaklis kviečia žiūrovus į paslaptingą, prieblandoje skendintį laukiamąjį, kuriame personažai laukia pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties.Paršelis Gaidelis ir Lapės gudrumėliai
2026 m. sausio 3 d. 17 val. Vilniaus „Teatro krante“ mažųjų žiūrovų laukia linksmas ir pamokantis lėlių muzikinis spektaklis „Paršelis Gaidelis ir Lapės gudrumėliai“.Vilniaus tango teatras pristato šou „Hora Cero“
Vilniaus tango teatras kviečia į išskirtinį šokio šou „Hora Cero“, kuris 2026 m. sausio 10 d. 20 val. bus pristatytas „La Casa Del Tango“ erdvėje, Gedimino prospekte Vilniuje.„Snieguolė ir septyni nykštukai“ grįžta į sceną: šįkart – kaip šiuolaikinė baleto interpretacija
Pasibaigus gražiausioms metų šventėms magiški įspūdžiai nesibaigs – sausio 4 d. Vilniuje laukia baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai“ premjera. Tai – vienas ryškiausių bendrų „Compensa“ koncertų salės bei „Naujosios operos“ projektų ir išskirtinis kultūrinis įvykis, kuris palies ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.Lietuvos baletui – 100 metų! Gala koncertas
2026 m. vasario 10 d. Vilniaus senajame teatre vyks iškilmingas Gala koncertas, skirtas paminėti Lietuvos baleto šimtmetį. Tai ypatingas jubiliejinio sezono vakaras, subursiantis skirtingų kartų atlikėjus ir atskleisiantis baleto raidą nuo klasikos ištakų iki šiuolaikinių formų.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Dainų šventė“ – muzikiniai prisiminimai iš šeimyninių videoarchyvų
2026 m. vasario 5 d. Menų spaustuvėje vyks muzikinis koliažas „Dainų šventė“, kurio pagrindas – XX a. paskutiniojo dešimtmečio home videos. Juose užfiksuoti gyvenimiški epizodai, muzika ir daina tampa proga pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės pradžią, suprasti, kas tapo ilgalaikiais visuomenės bruožais, o kas – tik to laikotarpio ženklu. Nostalgijos, šilumos ir ironijos kupina patirtis kviečia prisiminti ir pajusti praeinančio laiko neišvengiamybę.„Late Junctions“ – netikėtos muzikos jungtys Vilniuje
2026 m. sausio 18 d. Sapiegų rūmuose vyks koncertinė programa „Late Junctions“, įkvėpta prestižinės BBC 3 radijo laidos „Late Junction“. Šis projektas pristato unikalų muzikos pasaulį, kuriame viduramžių baladės, XXI a. elektronika, alternatyvus džiazas ir folkloras susijungia netikėtais deriniais, atveriančiais naujus klausymo kontekstus.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„Radvila Darius, Vytauto“ – muzikiniai paveikslėliai iš LTV archyvų
2026 m. sausio 13 d. 18.00 val. Menų Spaustuvėje Vilniuje skambės kūrinys „Radvila Darius, Vytauto“ – gyvas dialogas tarp keturių muzikantų atliekamos muzikos ir archyvinės vaizdo medžiagos iš Lietuvos televizijos archyvų.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.VŠDT pristato muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“
Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šviesų, jautrumo kupiną muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“, kuris vyks 2026 m. vasario 8 d. 13 val.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.Absurdo komedija „Musė“
ARTYN teatras pristato šmaikščią, netikėtumų kupiną ir kartu jautriai socialines temas atliepiančią absurdo komediją „Musė“, pastatytą pagal Daivos Čepauskaitės pjesę. Režisierės Martos Vendland spektaklis kviečia žiūrovus pažvelgti į kasdienius žmonių santykius kitu kampu – per absurdiškų situacijų, paradoksų ir subtilaus humoro prizmę.Romantinė komedija „Pupos“
ARTYN teatras kviečia į šiltą, šmaikščią ir kartu jautrią Daivos Čepauskaitės romantinę komediją „Pupos“, režisuotą Martos Vendland. Tai pasakojimas, kuriame susipina pasaka ir tikrovė, juokas ir melancholija, o žiūrovas kviečiamas patyrinėti, kas slypi už ilgų metų kartu praleidusios poros santykių.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.NAUJAMETINĖ GERO JUOKO DOZĖ – TEATRAS KITAS KAMPAS
Naujus metus pradėkite taip, kaip verta – su gera nuotaika, šiltais prisiminimais ir nuoširdžiu juoku. Sausio 7 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje improvizacijos teatras KITAS KAMPAS kviečia į šventinį improvizacijos spektaklį „Naujametinė gero juoko dozė“ – gyvybingą, energingą ir užkrečiamai juokingą vakaro patirtį.Kalėdos teatre: šventinė nuotaika ir konkursas žiūrovams
Valstybinio Šiaulių dramos teatro erdvės jau prisipildė šventinės nuotaikos – fojė sužibo kalėdinės eglutės, o kartu prasidėjo ir žiūrovams skirtas konkursas „Įsiamžink teatre – laimėk ekskursiją po užkulisius!“.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Didžiausi gruodžio renginiai Lietuvoje: Marijonas Mikutavičius, Free Finga, Džordana Butkutė ir Kastyčio Kerbedžio turas
Paskutinį metų mėnesį Lietuvoje snigs įspūdingais koncertais. Sostinėje pasirodys Marijonas Mikutavičius, Gytis Paškevičius ir Mantas Jankavičius, Kauną sudrebins Free Finga, Donatas Montvydas bei pirmieji M1 muzikos apdovanojimai, o Džordana Butkutė, Merūnas ir „Hiperbolės legendos“ kvies kartu pasitikti Naujuosius metus.Spektaklis „Narcizas“ – vizualinė kelionė per sielos labirintus
Lapkričio pabaigoje VDU Botanikos sodas atgyja – oranžerija virs netradiciniu teatru, kur įvyks spektaklis „Narcizas“. Šis kūrinys – vizualinė kelionė per žmogaus vidinius pasaulius, kuriame žiūrovas tampa keliautoju kartu su Narcizu, berniuku, įsimylėjusiu savo atvaizdą. Šešėliai, šviesos, garsai ir senovinių mitų aidai sukuria sapnišką, intymią atmosferą, kviečiančią susimąstyti: kas slypi mūsų atspindyje?Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. J. W. Goethe „Faustas“. I dalis
2026 m. vasario 1 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į naują „Dramų klasikos“ ciklo skaitymą – šįkart į pirmąją Johanno Wolfgango von Goethe „Fausto“ dalį, kurią režisuoja Vytautas Rumšas. Tai vienas svarbiausių Vakarų literatūros kūrinių, atveriantis žmogaus dvasios gelmes, pažinimo troškimą ir amžiną vidinę kovą.Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu
„Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko“, – sako Ukrainos dainininkė Margarita Meleshko, kuri vasarį su „The Grand Stars Orchestra“ pasirodys Lietuvoje. Atvirame interviu solistė papasakojo apie savo muzikinį kelią, įtemptą gyvenimą Kyjive ir pasirodymus fronte.Padovanokite nepamirštamas akimirkas su „Bilietai.lt“ Dovanų čekiu
Artėjančių švenčių proga ieškote dovanos, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga? „Bilietai.lt“ Dovanų čekis – puiki idėja Kalėdoms, gimtadieniui ar kitai progai. Tai ne daiktas, o galimybė patirti nepamirštamas akimirkas – pasirinkti renginį, kuris labiausiai džiugins širdį.„Himnas meilei“ – Sofija ir Konstantinas Čiurlioniai
Gruodžio 28 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje bus pristatomas spektaklis „Himnas meilei“, pasakojantis vieną gražiausių Lietuvos meilės istorijų – Sofijos Kymantaitės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio santykius. Spektaklio režisierė ir scenarijaus autorė Livija Krivickaitė, tyrinėjanti jų gyvenimą, perteikia dviejų talentingų ir vienas kitą papildančių asmenybių santykį, remdamasi jų laiškais, prisiminimais ir kūryba.Inga Norkutė pristato solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“
2026 m. sausio 28 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje žiūrovų lauks ypatingas vakaras – aktorė ir atlikėja Inga Norkutė pristatys savo naują solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“. Tai šiltas, nuoširdus ir juoko kupinas pasakojimas apie gyvenimo patirtis, kurios mus formuoja ir nuolat kviečia išlikti jaunais savo vidumi.OPERETĖ „BRAŠKIAI IR BRAŠKIENĖS“ – NAUJA PREMIJERA, KURIAME SUSITINKA MEILĖ, HUMORAS IR ŠEIMOS PASLAPTYS
2026 m. sausio 24 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje žiūrovai pirmą kartą išvys naują komišką operetę „Braškiai ir Braškienės“ – šiltą, muzikos ir jausmų pripildytą istoriją apie šeimą, meilę ir išdykaujantį likimą. Kūrinį pristato kūrybinė organizacija „Naujoji Opera“, įkurta kompozitoriaus ir operos solisto Jono Sakalausko.GERO JUOKO DOZĖ. Naujieji metai – išskirtinis improvizacijos vakaras Užupyje
Gruodžio 31-osios vakarą teatro KITAS KAMPAS namuose – jaukiame jų kokteilių bare Užupyje – įvyks ypatingas šventinis improvizacijos vakaras, kviečiantis Naujuosius metus pasitikti su daug juoko, spontaniškumo ir gera nuotaika. Vienintelio profesionalaus improvizacijos teatro Lietuvoje pasirodymas GERO JUOKO DOZĖ žiūrovams dovanos azarto, netikėtumų ir gyvos, nepagrimuotos kūrybos kupiną vakarą.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Spektaklis „M. K. Čiurlionis. Trajektorijos“ – antroji premjera Vilniuje
Gruodžio 28 d. Naujosios Vilnios kultūros centre Vilniuje Vilniaus lenkų teatras STUDIJA pristatys spektaklio „M. K. Čiurlionis. Trajektorijos“ antrąją premjerą, skirtą 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Ši išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė, kartu svarbi ir Lenkijos meninės tradicijos dalis, scenoje atgimsta kaip kūrėjas, nuolat ieškojęs naujų kelių ir savo trajektorijomis jungęs muziką, dailę, literatūrą bei filosofiją.Interviu su vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų – apie karą, discipliną ir šou Vilniuje
„Prarasti sportinę formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku“, – sako vienas geriausių Ukrainos baleto šokėjų Denysas Nedakas, kuris vasarį su „Kyiv Classic Ballet“ trupe Vilniuje pristatys spektaklį „Gulbių ežeras“. Atvirame interviu solistas papasakojo apie įkvėpimo šaltinius, šokėjų kasdienybę ir jį pakeitusį karą gimtinėje.Naujametinis koncertas „Laimingų keistų!“ – Keistuolių tradicija, suburianti bendrystei
Gruodžio 31 d. Keistuolių teatras kviečia į išskirtinį metų pabaigos renginį – naujametinį koncertą „Laimingų keistų!“. Tai ilgametė tradicija, kai žiūrovai ir teatro kūrėjai susiburia kartu išlydėti prabėgusių metų ir pasitikti naujų, kupinų kūrybos, šypsenų ir keistuoliško džiaugsmo.Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Mažasis karalius Gruodis arba paslaptingas René Magrito pasaulis – šventė vaizduotei ir fantazijai
Gruodžio mėnesį šeimos kviečiamos į ypatingą spektaklį pagal vokiečių rašytojo Akselio Hakės pasaką „Mažasis karalius Gruodis“, kuriame susipina humoras, išmintis ir švelni melancholija. Spektaklyje mažasis karalius – nedidelis, tuklus ir smalsus – klausinėja apie viską, nuo kasdienybės stebuklų iki nemirtingumo, kviesdamas žiūrovus žvelgti į pasaulį kitaip.PREMJERA: „Tip top“ – muzikinis spektaklis vaikams pagal Donaldo Bisseto pasakas
Gruodžio mėnesį į Keistuolių teatrą sugrįžta angliško humoro kupinos Donaldo Bisseto istorijos. Režisieriaus Aido Giniočio kuriamas spektaklis „Tip top“ pratęs dar 1989 m. pradėtą Keistuolių tradiciją, kuri išaugino ištisas žiūrovų kartas.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Follia Napoletana – 300 metų Alessandro Scarlatti genijui
Gruodžio 29-osios vakarą Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės programa „Follia Napoletana“, skirta paminėti 300-ąsias Pietro Alessandro Gaspare Scarlatti mirties metines. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, kvies klausytojus pasinerti į neapolietiškojo baroko pasaulį, kuriame aistringa elegancija dera su išradingu muzikiniu temperamentu.Prakeikimas ir Palaiminimas. Mūza Rubackytė, Gediminas Gelgotas, NIKO
Gruodžio 30-osios vakarą Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje klausytojai kviečiami pasitikti metų pabaigą išskirtiniu muzikiniu įvykiu – koncertu „Prakeikimas ir Palaiminimas“, kuriame susitiks ryškiausios Lietuvos ir Europos muzikos asmenybės. Ši programa žada intensyvią emocinę kelionę, kurioje klasikos dramatizmas persipins su šiuolaikinės muzikos šviesa.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.Naujasis teatras kviečia į šviesią žiemos pasaką „Stebuklų metas“ – mažą stebuklą visai šeimai
Artėjant šventėms, Naujasis teatras pristato jaukią, pamokančią ir nuotaikingą žiemos pasaką vaikams – „Stebuklų metas“, kuri vyks gruodžio 28 d. ir sausio 3 d. Vilniuje.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera Vilniuje: baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ – pasaka, atgimstanti šiuolaikiniu ritmu
Sausio 4 dieną „Compensa“ koncertų salės scenoje įvyks didžioji metų premjera – baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Tai ne tik klasikinės pasakos interpretacija, bet ir šiuolaikinė istorija apie pavydą, valdžios troškimą, empatiją ir bendrystės galią.Muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“
Pelėdos Drūlijos nuotykiai tęsiasi! Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato antrąją populiaraus muzikinio spektaklio dalį – „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“, sukurtą pagal Ingos Narijauskienės pasaką tuo pačiu pavadinimu. Tai šiltas, muzikos, šokio ir teatro kupinas pasakojimas apie sapnų, poilsio ir vidinės ramybės pasaulį, kviečiantis vaikus bei tėvelius kartu pažinti miego stebuklą.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.Kalėdinis muzikinis spektaklis visai šeimai „Nematomas vaikas“ Šiauliuose
Gruodžio 26 dieną Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vyks šviesus ir jautrus muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“, skirtas visai šeimai. Ši istorija – apie meilės, dėmesio ir rūpesčio galią, gebančią daryti stebuklus net tada, kai atrodo, jog jų nebėra.Režisierius apie naują Simono Storpirščio vaidmenį: tai yra aukštas profesionalumo lygis
„Ir baisiausia, ir smagiausia yra tai, kad viskas priklauso tik nuo tavęs“, – po naujojo monospektaklio „Viskas užimta“ premjeros pasakoja aktorius Simonas Storpirštis. Visgi buvimas vienam scenoje Simonui nėra didžiausias šio spektaklio iššūkis – aktoriui chaotiško ir itin komiško veiksmo metu tenka įkūnyti net 40 skirtingų personažų.„Mažasis princas“ grįžta į sceną su oficialiu vaizdo klipu ir daina „Mažas mažasis“!
Balandžio mėnesį Lietuvoje debiutavęs miuziklas „Mažasis princas“ jau spėjo sužavėti publiką ir tapti tikra kultūrine sensacija. Šį rudenį artistai grįžta į sceną, žadėdami dar įspūdingesnę kelionę po pasakos ir muzikos magiją.Naujieji metai su spektakliu „Šok, Edita, šok“ Šiauliuose
Gruodžio 31 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia Naujuosius metus pasitikti kitaip – su premjera „Šok, Edita, šok“, kurią režisavo kino kūrėja Eglė Vertelytė. Tai tragikomiška dramedija pagal Rimanto Kmitos pjesę, pasakojanti apie jauną merginą Editą, bandančią susivokti, kokiame „filme“ vyksta jos gyvenimas – ar ji pagrindinė herojė, ar tik antraplanis veikėjas?Naujas duetas muzikinėje scenoje aktoriai ir dainininkai Jokūbas Bareikis ir Oneida Kunsunga kviečia į teatro užkulisius – pristato muzikinį projektą „Teatro Žvaigždės“
Šią žiemą aktoriai Oneida Kunsunga ir Jokūbas Bareikis kviečia žiūrovus pamatyti, išgirsti ir patirti unikalų projektą „Teatro Žvaigždės“, kuriame skambės gražiausi teatro, kino ir bardų kūriniai, taip pat – linksmos ir neįtikėtinos istorijos iš teatro ir kino užkulisių.Naujas teatro veidas internete – siauliuteatras.lt
95-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras pasitinka ne tik su naujais spektakliais, bet ir atsinaujinęs internete. Pristatome naują tinklalapį www.siauliuteatras.lt – patogesnį, aiškesnį ir draugiškesnį žiūrovams.Vienas aktorius ir 40 personažų – S. Storpirštis kviečia į muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“
Vienam scenoje suvaidinti keturiasdešimt skirtingų personažų – iššūkis rimtas. Visgi tam pasiryžo visiems pažįstamas aktorius Simonas Storpirštis – jis, kartu su režisieriumi Ričardu Vitkaičiu, artėjantį rudenį žiūrovus kviečia į naują ir stulbinančiai juokingą muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“.Šokio spektaklis „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“ – unikali meilės istorijos interpretacija Vilniuje
Gruodžio 28 d. Menų spaustuvėje, festivalio „Kalėdinis Vilnius“ programoje, vilniečiai turės progą pamatyti pasaulyje pripažinto danų choreografo Palle Granhøj spektaklį „This Is Not Romeo and Juliet“ / „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“. Po koncertinio turo Danijoje ir Edinburgo festivalyje kritikų liaupsėmis įvertintas kūrinys atkeliauja į Lietuvą.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.
Sveikiname Marių su apvalia data – gražiu jubiliejumi, linkėdami ištvermės vaidmenų jausmų vandenyne! O skaitytojams ir būsimiems žiūrovams siūlome pokalbį su Mariumi Repšiu, rugsėjo 1-ąją švęsiančiu keturiasdešimtmetį.
Nuoširdžiai Tave sveikindami, pirmiausia, norime paklausti, kaip Tu šiandien jautiesi, nuėjęs jau nemažą gyvenimo kelią. Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ rašė: „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, / Aš atsidūriau miško tankmėje, / Pametęs tiesų pėdsaką takelio.“ (Vertė Aleksys Churginas). Nors Tu dar pusės kelio nenuėjai, bet jis jau dabar labai įdomus, su daugybe įvairių vingių. Kokios mintys Tave aplanko žvelgiant į dabartinį savo kaip aktoriaus gyvenimą?
Labai ačiū už sveikinimus. Esu dėkingas ir laimingas, kad galiu dirbti teatre. Kadaise tai buvo mano svajonė: stovėti scenoje šalia tokių aktorių kaip Arūnas Sakalauskas, Vytautas Anužis, Dainius Gavenonis, Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir kiti. Tikrai ne visus paminėjau, visi jūs man brangūs. Esu savo teatre ir savoje vietoje. Darau tai, kas be proto patinka, ir tuo mėgaujuosi. Dirbu savo svajonių darbą.
Gimei rugsėjo pirmą dieną. Tokia lemtis – visą gyvenimą tą dieną švęsti prisimenant, kad jau laikas į mokyklą. Ar išblėso šis pojūtis?
Man šis pojūtis iki šiol labai stiprus. Šiuo metu jį primena mano vaikai, einantys į mokyklą. Ir dar tą pojūtį stiprina nauji teatro sezonai.
Esi atviras visiems gyvenimo išbandymams. Tu išmoksti to, ko, rodos, dar neseniai nemokėjai. Kadaise savarankiškai išmokai groti pianinu ir t. t. Iš kur toks Tavo žingeidumas? Ar čia vis ta rugsėjo pirmoji?
Čia turbūt mano nuolatinis noras ką nors išmokti, išbandyti. Man labai patinka naujovės ir nauji įgūdžiai, o tai visada praverčia scenoje. Esu labai dėkingas savo profesijai, kuri leidžia save visapusiškai realizuoti.
Praėjusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono pabaigoje buvo pristatyta įdomi premjera – Roger Vitraco „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ (rež. Gintaras Varnas). Šį rudenį spektaklis perkeliamas į Didžiąją salę, nes Naujoje „netelpa“ visomis prasmėmis. Svarbiausia, – unikalūs aktorių darbai, tarp kurių – ir Tavo. Suvaidinai Antuaną Manjo – be galo sudėtingą ir tuo pačiu šmaikštų personažą. Žvelgiant į Tavąjį Manjo norisi ir verkti, ir juoktis. Vaidini tragediją, sklidiną gyvenimo išminties ir sielvarto. Kuriant tokį psichologiškai sudėtingą vaidmenį, kiek Tau padeda režisierius, o kiek Tu pats prisidedi, paruošęs „namų darbus?”
Visada darau namų darbus. Pagrindinis jų – išmokti tekstus. Tai padaryti padeda žmona.
Režisieriaus visada klausau, nes tikiu, kad jis turi viziją, kurią stengiuosi įgyvendinti. Apskritai, spektaklio kūrimas yra bendras darbas, kai turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.
Kuriant Antuano Manjo vaidmenį, tapo svarbios ir režisieriaus pastabos, ir mano improvizacijos. Žinoma, ir scenos partneriai labai daug reiškė. Spaudžiu rankas jauniems scenos kūrėjams – Šarūnui Meliešiui ir Rūtai Jonikaitei. Jie, mano manymu, yra perlai, kurios reikia palaikyti ir mylėti. Na, ir žinoma, mano senieji scenos bičiuliai – Elzė Gudavičiūtė, Vainius Sodeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vytautas Anužis, su kuriuo mes labai smagiai leidžiam laiką ir užkulisiuose. Be jų būtų sunku. Spektaklio kūrimas yra kolektyvinis darbas, todėl, jei gerai atrodai scenoje, dar nereiškia, kad čia tavo vieno nuopelnas. Už tai atsako labai daug žmonių, pradedant kostiumininkais ir baigiant apšvietėjais. Gintaras Varnas buvo mano mokytojas – juo ir lieka. Jo pastabas vertinu labiausiai. Smagu, kad jis kartas nuo karto grįžta į mūsų teatrą.
Tavo sukurtas Vandalas Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį 2011 metais režisavo Oskaras Koršunovas, iškart po sukūrimo tapo tikru Lietuvos nacionalinio dramos teatro logotipu. Tu visą laiką buvai tarsi šio spektaklio variklis. Sudėtingiausias spektaklis suvaidintas virš šimto kartų! Tavo improvizaciniai sugebėjimai pasiekė neregėtas aukštumas. Ką Tau reiškia šis vaidmuo šiandien, praėjus trylikai metų?
Jis vis dar mane jaudina. Jį vis dar myliu taip pat, kaip ir prieš trylika metų. Žinoma, per tą laiką daug kas keitėsi – pradedant mano kūno svoriu ir baigiant mano branda. Rodos, trylika metų nėra daug, bet tokiam daug plastikos ir fizinių jėgų reikalaujančiam vaidmeniui tai yra šviesmetis. Neslėpsiu – po „Išvarymo“ man skaudėdavo visą kūną, neužmigdavau, o jei kažkas nepavykdavo taip, kaip norėjau, tai be perstojo save graužiau. Dabar į visa tai žiūriu iš kur kas brandesnio žmogaus perspektyvos. Mane labai džiugina scenos partneriai – Kęstutis Cicėnas, Vytautas Anužis, Vytautas Medineckas, Martynas Nedzinskas, Gailė Butvilaitė ir kiti. Su jais labai smagu ir saugu.
„Išvarymą“ jau pažiūrėjo 70 000 tūkstančių žmonių. Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie šį spektaklį, o tuo pačiu apie Tave. Per tą laiką žmonės daug sužinojo apie Tavo įvairias patirtis, susijusias su didelėmis įtampomis, kurias teko išgyventi lygiagrečiai su „Išvarymu“. Spalį numatyti net keturi spektakliai. Kaip ruošiesi jiems? Kas apskritai vyksta su aktoriumi, kol vaidmuo nepasiekia žiūrovo?
Taip, sutinku. „Išvarymą“ daug kas matė net po kelis kartus. Tikrai spektaklis vertas didelio dėmesio. Specialiai nieko nedarau, bet, kaip ir daugelis, pasižadėjau nuo gimtadienio sportuoti. Tai bus mano pasiruošimas spektakliams. O šiaip stengiuosi ilsėtis, nes laukia įtemptas ir sunkus sezonas.
Į spektaklio atšaukimus žiūriu labai paprastai. Vis dėlto visi esam žmonės ir dėl neįvykusio spektaklio nusiminti nereikia. Verčiau pasirūpinkim sveikata ir savo arba kito gerove. Spektakliai buvo, yra ir bus. Kadaise vienas išmintingas kaskadininkas man pasakė: „Tu nori daryti salto scenoje, bet tai – tik mirksnis, kuris gali kainuoti tavo sveikatą ar net gyvybę. O žiūrovas tai labai greitai pamirš.“ Šią pamoką visada prisimenu. Jei gali nerizikuoti, nerizikuok!
Ne kartą esi pabrėžęs, kad Tave veikia žiūrovai, tuo pačiu akivaizdu, kad Tu žiūrovų atžvilgiu esi tikras alchemikas. Mes veikiame Tave, o Tu – mus. Kokius žiūrovus labiausiai vertini?
Dar studijų metais įsidėmėjau aktoriaus Valentino Novopolskio mintį: „nėra blogų žiūrovų“. Jų niekada nekaltinu. Jei kas ir nepavyksta, esu atsakingas tik aš pats. Manau, aktoriams reikia suprasti paprastą dalyką: neprivalome patikti visiems, bet dėl to, kas vyksta scenoje, esame atsakingi tik mes. Jei sudominsi žiūrovą, jis tikrai seks spektaklį. Todėl vertinu visus atėjusius žiūrovus, nes jie skyrė savo laiką, dėmesį ir finansus, kad tave pamatytų.
Ar karui prasidėjus vis dar įmanoma keiktis rusiškai? Nors tai ir kūrinio dalis, bet ar niekas aktorių viduje nepasikeitė? Ar įmanoma šių keiksmų organika? Mane asmeniškai rusiški keiksmai šiandien tiesiog užblokuoja, sustabdo mąstymą. Kol vyksta karas, keiksmus tapatinu su putinizmu.
Nors šiaip stengiuosi kuo mažiau keiktis, gyvenime tai kartais išsprūsta. O „Išvaryme“ tai yra spektaklio dalis. Tai yra būtent to laikmečio žargonas, kurį vartojo to meto nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas jų pavaizduotas scenoje. Tikiuosi, visi tai supranta. Žinoma, šių dienų kontekste tai daryti tikrai nelengva, bet tuomet reikėtų nuimti spektaklį, jei norėtume to išvengti. Jei tuos rusiškus keiksmus pakeisime kuo kitu, tai jau bus visai kitas spektaklis...
Kai Tavo Vandalas po kelių valandų pervargimo scenoje stabteli ir pasako „Aš menininkas, tuo viskas ir pasakyta“, žiūrovai nuščiūva, spektaklis įgyja kitą dimensiją, leisdamas matyti ne tik dramos teatre įmanomų įvykių grandinę, bet suprasti, kad yra gyvi liudininkai, kad prieš jų akis yra tikri žmonių gyvenimai, kad aktorių iškrovos jėga didesnė, nei medicina leistų išgyventi normaliam žmogui. Kaip Tu apibūdintum šią aktoriaus būseną?
Scenoje viskas keičiasi. Ten laikas eina kitaip, tariami žodžiai įgauna naujas prasmes. Ten reikia mąstyti – ką sakai, kodėl sakai, kaip sakai, nes visa tai girdi ir mato daug žmonių. Jie jaučia aktorių ir išgyvena karu su juo. Manau, scenos žmonės prisiima nemenką atsakomybę. Juk auga kartos, matydamos spektaklius, filmus, ir kopijuodami aktorius, kuriuos mato scenoje, ekrane... O dabar, kaip žinia, tų ekranų labai daug, o juos užpildanti informacija ne visa būtina jaunam žmogui.
O mūsų padangės aktoriai yra tikrai ištvermingi ir stiprūs, su jais visada smagu būti scenoje, nes visi įdomūs ir skirtingi.
Ar įmanoma numanyti savo vaidmens triumfą, ar tai yra netikėtų aplinkybių pasekmė?
Daug kas priklauso nuo medžiagos, kuri yra statoma, nuo režisieriaus, kompozitoriaus ir, galų gale, aktorių, su kuriais dirbi kartu. Juk gali sukurti vaidmenį, bet spektaklis neįvyks. Bet kai sukrenta viskas, tuomet išeina „Išvarymas“.
Džiaugiuosi, kad autobiografinį spektaklį „Vaidina Marius Repšys“, kurį režisavo Tavo brolis Mantas Jančiauskas (2020), pamilo žiūrovai ir šiltai jį priima. Kada šiame spektaklyje Tu būni aktorius, o kada – savo gyvenimo pasakotojas?
Labai keista vaidinti savo istoriją. Anksčiau labai ją išgyvenau, o dabar jaučiu, jog tai mano tolima praeitis, ir net nesitiki, kad tai susiję su manimi. Kartais jau atrodo, kad tai per daug arogantiška – šis autentiškas mano istorijos pasakojimas „iš pirmų lūpų“. Net susiginčijau su savo broliu. Bet suprantu, kad svarbu papasakoti žiūrovui apie tai, ko jie nežino. Smagu, kad šis mūsų su Mantu darbas daug kam padėjo, atvėrė akis arba leido pasijusti ne tokiems vienišiems.
Per keliolika metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Tu sukūrei virš dvidešimt gana sudėtingų vaidmenų? Kurie iš jų Tau brangiausi ir kodėl?
Šie metai man ypatingi ir tuo, kad būtent prieš dvidešimt metų pirmą kartą užlipau ant profesionalios scenos. O mąstant apie vaidmenis, tai visi man jie brangūs. Į juos daug įdėjau savęs, daug laiko praleidau repetuodamas, kurdamas, ieškodamas... Žinoma, ryškiausi ir patraukliausi yra Vandalas, Zakarenko, Abraomas, Laurynas, Apsišaukėlis Dmitrijus, Antuanas Manjo ir kiti. Esu dėkingas ir režisieriams už pasitikėjimą bei pagalbą juos kuriant.
Kurie vaidmenys labiausiai kankino?
Atsakysiu trumpai – visi ir nė vienas. Nebuvo vaidmens, kuris nereikalavo pasiruošimo ir atsidavimo. Ir nebuvo vaidmens, kurį būtų gėda vaidinti.
Kine taip pat sukūrei apie dvidešimt vaidmenų. Kada ir kaip įmanoma viską suspėti?
Kaip sako liaudis – kai nori, viską gali. Galima rasti ir laiko, ir jėgų, svarbiausia, kad noro būtų. Džiaugiuosi, kad kviečia, kad vis dar esu įdomus. Nes vaidyba yra tai, ką moku daryti geriausiai.
Amžinas klausimas: kas arčiau sielos – teatras ar kinas? Kodėl?
Teatras ir tik teatras. Labai myliu kiną, bet teatre jaučiuosi puikiai. Kinas užfiksuoja akimirką, o teatre tą akimirką gali tęsti, ją keisti, manipuliuoti ir jausti žiūrovą. Gali būti scenoje ir kurti mandalą, kurią po kelių valandų supili į vandenį, ir dėl to nė kiek negaila, nes žinai, kad vėl galėsi ją piešti kitą vakarą.
Auga Tavo gražūs vaikai? Kokią įtaką jie daro Tavo kūrybai?
Sunku atsakyti... Bet turbūt didžiausią įtaką daro tai, kad vaikai motyvuoja mane nesustoti, kurti, mokytis naujų dalykų ir stengtis būti pavyzdžiu.
Ar galėtum sau priskirti kurį nors aktoriaus amplua?
Keblus klusimas: norėčiau sakyti, kad ne, bet taip nėra. Vis dėlto esu komedinis aktorius. Man patinka improvizuoti, kurti „čia ir dabar“. Patinka spontaniškumas ir žiūrovų reakcija. Žinoma, galiu vaidinti ir dramas, ką dažnai ir darau, bet žiūrovų juokas mane inspiruoja labiausiai. Man patinka, kai žmogus išeina iš spektaklio su šypsena veide, bet mąsliomis akimis. Nesakyčiau, kad komedija yra lėkštas žanras. Galvoju, kad pravirkdyti žiūrovus yra daug lengviau, nei prajuokinti, o ypač taip, kad spektakliui pasibaigus jie susimąstytų, iš ko juokėsi. Juk rimties ir taip pakanka žmogaus gyvenime. Žinoma, yra ribos – iš ko gali juoktis, o iš ko ne, bet vis dėlto juokas ilgina gyvenimą...
Kuri daug muzikos. Kaip Tave apskritai veikia spektakliuose skambanti kitų kompozitorių muzika?
Pradėjęs kurti muziką, imu labiau ir giliau suprasti spektaklių kompozitorius. Iš jų daug ko galiu pasimokyti. Visada stebiu, kokias technikas jie naudoja ir kaip tai veikia mane ir patį spektaklį. Jei kompozitorius ne per daug užsiėmęs, pakalbinu jį, pasidomiu, kaip jis kuria... Juk nuo to viskas priklauso. Juk būna – repetuoji, ir nesigauna, o būna – repetuoji, ir muzika viską sustato į savo vietas. Džiaugiuosi, kad mūsų teatro padangėje yra daug talentingų kompozitorių. Jie visada džiugina sielą. Tad linkiu jiems daug kūrybinio polėkio. Kurkime petys į petį!
Mes Tave mylime ir sveikiname, o ką Tu palinkėtum naujiems Tavo spektaklių žiūrovams?
Ačiū dar kartą už sveikinimus ir linkėjimus. O savo, gal tiksliau, mūsų spektaklių žiūrovams linkiu neprarasti optimizmo, toliau lankyti teatrą, mylėti jį ir puoselėti meną savyje.