New Baltic Dance keičia formatą ir 31 sezoną pradės vasarį
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje prasidės vasarį ir tęsis iki kovo pradžios. Pasikeitęs laikas sutampa su platesniu pokyčiu: NBD pristatomas kaip sezonas, kurio pagrindiniu įvykiu išlieka festivalis, o programą per metus papildys festivalio rengėjo Lietuvos šokio centro ir partnerių veiklos bei renginiai.„New Baltic Dance“ keičia laiką ir plečia formatą: festivalis tampa sezonu
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) 2027 m. vasario 8–kovo 4 d. Vilniuje vyks jau 31-ąjį kartą ir pradės „NBD 31“ sezoną. Įprastą pavasario laiką į žiemos pabaigą keičiantis festivalis žiūrovus pasitiks šokančio kūno kuriamu karščiu, energija ir gyvybe.Naujo spektaklio dalimi tampanti sociologė Milda Pivoriūtė apie šiuolaikinio žmogaus paradoksą: „Vis laukiame tikrojo gyvenimo“
Dešimt metų gyvename nuomojamame bute, bet vis dar neperkame gražesnės lempos, nes čia esame tik laikinai. Penkiolika metų dirbame darbą, kurį vadiname tarpiniu karjeros etapu. Svarbius pokalbius, keliones ar sumanymus atidedame geresniam laikui. O kas, jeigu tas tikrasis gyvenimas, kuriam taip ilgai ruošiamės, jau vyksta? Apie šį paradoksą kalba sociologė dr. Milda Pivoriūtė, kuri spalio 30 d. taps Vilniaus kūrybinėje erdvėje „Smala“ pristatomo režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklio „Pas mus šventė“ dalimi.Scenografė Barbora Šulniūtė „Antigonėje“ remiasi galios architektūra
Scenografė Barbora Šulniūtė su režisiere Kamile Gudmonaite kuria jau seniai. Lapkričio 19, 20 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje kartu pristatys „Antigonę“ – tai jau dešimtas jų kartu kuriamas spektaklis. Spektaklyje nagrinėjamas skirtingoms politinėms kryptims atstovaujančių veikėjų – Antigonės ir Kreonto – susidūrimas. Tai itin šiems laikams aktualus kūrinys.„Laisvi drugeliai“ atskrido į sostinę: raudonuoju kilimu žengė būrys žinomų žmonių
Spalio 22-osios vakarą Vilniaus COMPENSA koncertų salėje sostinės žiūrovams pristatytas atnaujintas muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kurį publika pirmą kartą išvydo prieš penkiolika metų. Naujojo pastatymo premjera įvyko spalio 21 d. Kėdainiuose, o sostinėje į vakarą susirinko ir būrys žinomų žmonių. Scenoje Dono vaidmenį vėl kūrė Mantas Jankavičius, o Džilą – aktorė Gabrielė Malinauskaitė.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinį „Spragtuką“
Gruodžio 28–29 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose atgis viena gražiausių kalėdinių istorijų – baletas „Spragtukas“. Jį pristatys tarptautinė kompanija „L’Etoile“, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų pirmaujančių teatrų solistus.Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“
87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Buvusi šio teatro meno vadovė, režisierė Kamilė Gudmonaitė susitelkia į pirmąją tragedijos dalį, sąmoningai atsisakydama paskutiniosios (rodomi įvykiai iki Antigonės mirties) ir savo kuriamą spektaklį žiūrovams pristatys jau lapkričio 19, 20 dienomis.„Auksiniu liūtu“ apdovanotas dainuojantis paplūdimys „Saulė ir jūra“ – Kaune
Gruodžio 18–20 dienomis Kauno BLC verslo centre bus rodomas visame pasaulyje pripažintas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“. Dainuojantį paplūdimį žiūrovai stebės iš viršaus – tarsi iš pačios saulės perspektyvos.Gyvenimas ir teatras – kaip mandala. Aktoriui Algirdui Dainavičiui – 60
Algirdas Dainavičius: Visi žmonės gyvena savo pasauliuose. Jie ten gyvena, o aš važiuoju pro šalį. Visas gyvenimas – mandalos dėliojimas: dėlioji, dėlioji, o vėjas ją ima ir nupučia. Žmogui kartais užtenka labai nedaug. Gali gatvėje stovinčiai močiutei duoti pinigėlį, repeticijų kambaryje palaistyti džiūstančią gėlę. Svarbiausia, kad to reikėtų man, o ne kažkam kitam.Kova dėl šlovės ir intrigos: spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjeroje – garsūs aktoriai ir netikėtas Paulos Valentaitės debiutas
Lietuvos teatro scenoje įvyko naujos muzikinio spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjera. Režisieriaus Mykolo Vildžiūno spektaklis, kuriame susipina ambicijos, meilė, pavydas, išdavystės ir gyvai atliekamos dainos, po pirmojo susitikimo su žiūrovais tęsia kelionę po Lietuvą – iš viso spektaklis aplankys 18 šalies miestų.Tarp šviesos ir tamsos: Vilniaus tango teatras pristato hipnotizuojantį šou „Entre la Luz“
Tango daugeliui pirmiausia yra šokis, tačiau Vilniaus tango teatro spektaklyje „Entre la Luz“ jis tampa kur kas daugiau – išpažintimi, drama ir kelione į žmogaus vidinį pasaulį. Kiekvienas žingsnis čia primena balansavimą ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos.Buenos Airių gatvių aistra Vilniuje: tango šou „En La Yeca“ kviečia į intriguojantį pasimatymą
Provokuojantis žvilgsnis, nedrąsus prisilietimas, pirmasis apsikabinimas ir viską užliejanti aistra – Vilniaus tango teatro spektaklyje „En La Yeca“ tango atgyja taip, lyg gimtų tiesiog žiūrovų akyse.Mantas Jankavičius pristato jautrų dainos „Drugeliai laisvi“ klipą
Yra dainų, kurios nesensta. Keičiasi metai, scenos ir žmonės, o jos lieka tarsi atrama, prie kurios vis sugrįžtama. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta Manto Jankavičiaus daina „Drugeliai laisvi“ – būtent tokia. Dainininkas pristato švelnumo kupiną, jausmingą jos vaizdo klipą. Pasirodo jis neatsitiktinai: jau spalį į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kuriam ši daina ir buvo sukurta.LNDT pristatė 87 sezoną ir kviečia susipažinti su naująja LNDT meno taryba
Vakar per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 87-ajį sezoną „Virš esamojo laiko“, kuriame numatytos šešios premjeros, nagrinėjančios laiko cikliškumą ir amžinai pasikartojančią dabartį. Naujo sezono meninę programą kūrė LNDT meno taryba, pradėjusi veikti kartu su nauja generalinio direktoriaus Martyno Budraičio kadencija.„Urban Essentials“ grįžta į Vilnių: penkios dienos hiphopo šokio ir kultūros
Lapkričio 11–15 d. Vilnių užlies šokio, muzikos ir kūrybos energija – mieste vyks tarptautinis hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su tarptautiniais šokėjais bei choreografais, DJ pasirodymai ir net dvi pasaulinės gatvės šokio spektaklių premjeros Lietuvoje. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.
Sveikiname Marių su apvalia data – gražiu jubiliejumi, linkėdami ištvermės vaidmenų jausmų vandenyne! O skaitytojams ir būsimiems žiūrovams siūlome pokalbį su Mariumi Repšiu, rugsėjo 1-ąją švęsiančiu keturiasdešimtmetį.
Nuoširdžiai Tave sveikindami, pirmiausia, norime paklausti, kaip Tu šiandien jautiesi, nuėjęs jau nemažą gyvenimo kelią. Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ rašė: „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, / Aš atsidūriau miško tankmėje, / Pametęs tiesų pėdsaką takelio.“ (Vertė Aleksys Churginas). Nors Tu dar pusės kelio nenuėjai, bet jis jau dabar labai įdomus, su daugybe įvairių vingių. Kokios mintys Tave aplanko žvelgiant į dabartinį savo kaip aktoriaus gyvenimą?
Labai ačiū už sveikinimus. Esu dėkingas ir laimingas, kad galiu dirbti teatre. Kadaise tai buvo mano svajonė: stovėti scenoje šalia tokių aktorių kaip Arūnas Sakalauskas, Vytautas Anužis, Dainius Gavenonis, Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir kiti. Tikrai ne visus paminėjau, visi jūs man brangūs. Esu savo teatre ir savoje vietoje. Darau tai, kas be proto patinka, ir tuo mėgaujuosi. Dirbu savo svajonių darbą.
Gimei rugsėjo pirmą dieną. Tokia lemtis – visą gyvenimą tą dieną švęsti prisimenant, kad jau laikas į mokyklą. Ar išblėso šis pojūtis?
Man šis pojūtis iki šiol labai stiprus. Šiuo metu jį primena mano vaikai, einantys į mokyklą. Ir dar tą pojūtį stiprina nauji teatro sezonai.
Esi atviras visiems gyvenimo išbandymams. Tu išmoksti to, ko, rodos, dar neseniai nemokėjai. Kadaise savarankiškai išmokai groti pianinu ir t. t. Iš kur toks Tavo žingeidumas? Ar čia vis ta rugsėjo pirmoji?
Čia turbūt mano nuolatinis noras ką nors išmokti, išbandyti. Man labai patinka naujovės ir nauji įgūdžiai, o tai visada praverčia scenoje. Esu labai dėkingas savo profesijai, kuri leidžia save visapusiškai realizuoti.
Praėjusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono pabaigoje buvo pristatyta įdomi premjera – Roger Vitraco „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ (rež. Gintaras Varnas). Šį rudenį spektaklis perkeliamas į Didžiąją salę, nes Naujoje „netelpa“ visomis prasmėmis. Svarbiausia, – unikalūs aktorių darbai, tarp kurių – ir Tavo. Suvaidinai Antuaną Manjo – be galo sudėtingą ir tuo pačiu šmaikštų personažą. Žvelgiant į Tavąjį Manjo norisi ir verkti, ir juoktis. Vaidini tragediją, sklidiną gyvenimo išminties ir sielvarto. Kuriant tokį psichologiškai sudėtingą vaidmenį, kiek Tau padeda režisierius, o kiek Tu pats prisidedi, paruošęs „namų darbus?”
Visada darau namų darbus. Pagrindinis jų – išmokti tekstus. Tai padaryti padeda žmona.
Režisieriaus visada klausau, nes tikiu, kad jis turi viziją, kurią stengiuosi įgyvendinti. Apskritai, spektaklio kūrimas yra bendras darbas, kai turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.
Kuriant Antuano Manjo vaidmenį, tapo svarbios ir režisieriaus pastabos, ir mano improvizacijos. Žinoma, ir scenos partneriai labai daug reiškė. Spaudžiu rankas jauniems scenos kūrėjams – Šarūnui Meliešiui ir Rūtai Jonikaitei. Jie, mano manymu, yra perlai, kurios reikia palaikyti ir mylėti. Na, ir žinoma, mano senieji scenos bičiuliai – Elzė Gudavičiūtė, Vainius Sodeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vytautas Anužis, su kuriuo mes labai smagiai leidžiam laiką ir užkulisiuose. Be jų būtų sunku. Spektaklio kūrimas yra kolektyvinis darbas, todėl, jei gerai atrodai scenoje, dar nereiškia, kad čia tavo vieno nuopelnas. Už tai atsako labai daug žmonių, pradedant kostiumininkais ir baigiant apšvietėjais. Gintaras Varnas buvo mano mokytojas – juo ir lieka. Jo pastabas vertinu labiausiai. Smagu, kad jis kartas nuo karto grįžta į mūsų teatrą.
Tavo sukurtas Vandalas Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį 2011 metais režisavo Oskaras Koršunovas, iškart po sukūrimo tapo tikru Lietuvos nacionalinio dramos teatro logotipu. Tu visą laiką buvai tarsi šio spektaklio variklis. Sudėtingiausias spektaklis suvaidintas virš šimto kartų! Tavo improvizaciniai sugebėjimai pasiekė neregėtas aukštumas. Ką Tau reiškia šis vaidmuo šiandien, praėjus trylikai metų?
Jis vis dar mane jaudina. Jį vis dar myliu taip pat, kaip ir prieš trylika metų. Žinoma, per tą laiką daug kas keitėsi – pradedant mano kūno svoriu ir baigiant mano branda. Rodos, trylika metų nėra daug, bet tokiam daug plastikos ir fizinių jėgų reikalaujančiam vaidmeniui tai yra šviesmetis. Neslėpsiu – po „Išvarymo“ man skaudėdavo visą kūną, neužmigdavau, o jei kažkas nepavykdavo taip, kaip norėjau, tai be perstojo save graužiau. Dabar į visa tai žiūriu iš kur kas brandesnio žmogaus perspektyvos. Mane labai džiugina scenos partneriai – Kęstutis Cicėnas, Vytautas Anužis, Vytautas Medineckas, Martynas Nedzinskas, Gailė Butvilaitė ir kiti. Su jais labai smagu ir saugu.
„Išvarymą“ jau pažiūrėjo 70 000 tūkstančių žmonių. Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie šį spektaklį, o tuo pačiu apie Tave. Per tą laiką žmonės daug sužinojo apie Tavo įvairias patirtis, susijusias su didelėmis įtampomis, kurias teko išgyventi lygiagrečiai su „Išvarymu“. Spalį numatyti net keturi spektakliai. Kaip ruošiesi jiems? Kas apskritai vyksta su aktoriumi, kol vaidmuo nepasiekia žiūrovo?
Taip, sutinku. „Išvarymą“ daug kas matė net po kelis kartus. Tikrai spektaklis vertas didelio dėmesio. Specialiai nieko nedarau, bet, kaip ir daugelis, pasižadėjau nuo gimtadienio sportuoti. Tai bus mano pasiruošimas spektakliams. O šiaip stengiuosi ilsėtis, nes laukia įtemptas ir sunkus sezonas.
Į spektaklio atšaukimus žiūriu labai paprastai. Vis dėlto visi esam žmonės ir dėl neįvykusio spektaklio nusiminti nereikia. Verčiau pasirūpinkim sveikata ir savo arba kito gerove. Spektakliai buvo, yra ir bus. Kadaise vienas išmintingas kaskadininkas man pasakė: „Tu nori daryti salto scenoje, bet tai – tik mirksnis, kuris gali kainuoti tavo sveikatą ar net gyvybę. O žiūrovas tai labai greitai pamirš.“ Šią pamoką visada prisimenu. Jei gali nerizikuoti, nerizikuok!
Ne kartą esi pabrėžęs, kad Tave veikia žiūrovai, tuo pačiu akivaizdu, kad Tu žiūrovų atžvilgiu esi tikras alchemikas. Mes veikiame Tave, o Tu – mus. Kokius žiūrovus labiausiai vertini?
Dar studijų metais įsidėmėjau aktoriaus Valentino Novopolskio mintį: „nėra blogų žiūrovų“. Jų niekada nekaltinu. Jei kas ir nepavyksta, esu atsakingas tik aš pats. Manau, aktoriams reikia suprasti paprastą dalyką: neprivalome patikti visiems, bet dėl to, kas vyksta scenoje, esame atsakingi tik mes. Jei sudominsi žiūrovą, jis tikrai seks spektaklį. Todėl vertinu visus atėjusius žiūrovus, nes jie skyrė savo laiką, dėmesį ir finansus, kad tave pamatytų.
Ar karui prasidėjus vis dar įmanoma keiktis rusiškai? Nors tai ir kūrinio dalis, bet ar niekas aktorių viduje nepasikeitė? Ar įmanoma šių keiksmų organika? Mane asmeniškai rusiški keiksmai šiandien tiesiog užblokuoja, sustabdo mąstymą. Kol vyksta karas, keiksmus tapatinu su putinizmu.
Nors šiaip stengiuosi kuo mažiau keiktis, gyvenime tai kartais išsprūsta. O „Išvaryme“ tai yra spektaklio dalis. Tai yra būtent to laikmečio žargonas, kurį vartojo to meto nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas jų pavaizduotas scenoje. Tikiuosi, visi tai supranta. Žinoma, šių dienų kontekste tai daryti tikrai nelengva, bet tuomet reikėtų nuimti spektaklį, jei norėtume to išvengti. Jei tuos rusiškus keiksmus pakeisime kuo kitu, tai jau bus visai kitas spektaklis...
Kai Tavo Vandalas po kelių valandų pervargimo scenoje stabteli ir pasako „Aš menininkas, tuo viskas ir pasakyta“, žiūrovai nuščiūva, spektaklis įgyja kitą dimensiją, leisdamas matyti ne tik dramos teatre įmanomų įvykių grandinę, bet suprasti, kad yra gyvi liudininkai, kad prieš jų akis yra tikri žmonių gyvenimai, kad aktorių iškrovos jėga didesnė, nei medicina leistų išgyventi normaliam žmogui. Kaip Tu apibūdintum šią aktoriaus būseną?
Scenoje viskas keičiasi. Ten laikas eina kitaip, tariami žodžiai įgauna naujas prasmes. Ten reikia mąstyti – ką sakai, kodėl sakai, kaip sakai, nes visa tai girdi ir mato daug žmonių. Jie jaučia aktorių ir išgyvena karu su juo. Manau, scenos žmonės prisiima nemenką atsakomybę. Juk auga kartos, matydamos spektaklius, filmus, ir kopijuodami aktorius, kuriuos mato scenoje, ekrane... O dabar, kaip žinia, tų ekranų labai daug, o juos užpildanti informacija ne visa būtina jaunam žmogui.
O mūsų padangės aktoriai yra tikrai ištvermingi ir stiprūs, su jais visada smagu būti scenoje, nes visi įdomūs ir skirtingi.
Ar įmanoma numanyti savo vaidmens triumfą, ar tai yra netikėtų aplinkybių pasekmė?
Daug kas priklauso nuo medžiagos, kuri yra statoma, nuo režisieriaus, kompozitoriaus ir, galų gale, aktorių, su kuriais dirbi kartu. Juk gali sukurti vaidmenį, bet spektaklis neįvyks. Bet kai sukrenta viskas, tuomet išeina „Išvarymas“.
Džiaugiuosi, kad autobiografinį spektaklį „Vaidina Marius Repšys“, kurį režisavo Tavo brolis Mantas Jančiauskas (2020), pamilo žiūrovai ir šiltai jį priima. Kada šiame spektaklyje Tu būni aktorius, o kada – savo gyvenimo pasakotojas?
Labai keista vaidinti savo istoriją. Anksčiau labai ją išgyvenau, o dabar jaučiu, jog tai mano tolima praeitis, ir net nesitiki, kad tai susiję su manimi. Kartais jau atrodo, kad tai per daug arogantiška – šis autentiškas mano istorijos pasakojimas „iš pirmų lūpų“. Net susiginčijau su savo broliu. Bet suprantu, kad svarbu papasakoti žiūrovui apie tai, ko jie nežino. Smagu, kad šis mūsų su Mantu darbas daug kam padėjo, atvėrė akis arba leido pasijusti ne tokiems vienišiems.
Per keliolika metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Tu sukūrei virš dvidešimt gana sudėtingų vaidmenų? Kurie iš jų Tau brangiausi ir kodėl?
Šie metai man ypatingi ir tuo, kad būtent prieš dvidešimt metų pirmą kartą užlipau ant profesionalios scenos. O mąstant apie vaidmenis, tai visi man jie brangūs. Į juos daug įdėjau savęs, daug laiko praleidau repetuodamas, kurdamas, ieškodamas... Žinoma, ryškiausi ir patraukliausi yra Vandalas, Zakarenko, Abraomas, Laurynas, Apsišaukėlis Dmitrijus, Antuanas Manjo ir kiti. Esu dėkingas ir režisieriams už pasitikėjimą bei pagalbą juos kuriant.
Kurie vaidmenys labiausiai kankino?
Atsakysiu trumpai – visi ir nė vienas. Nebuvo vaidmens, kuris nereikalavo pasiruošimo ir atsidavimo. Ir nebuvo vaidmens, kurį būtų gėda vaidinti.
Kine taip pat sukūrei apie dvidešimt vaidmenų. Kada ir kaip įmanoma viską suspėti?
Kaip sako liaudis – kai nori, viską gali. Galima rasti ir laiko, ir jėgų, svarbiausia, kad noro būtų. Džiaugiuosi, kad kviečia, kad vis dar esu įdomus. Nes vaidyba yra tai, ką moku daryti geriausiai.
Amžinas klausimas: kas arčiau sielos – teatras ar kinas? Kodėl?
Teatras ir tik teatras. Labai myliu kiną, bet teatre jaučiuosi puikiai. Kinas užfiksuoja akimirką, o teatre tą akimirką gali tęsti, ją keisti, manipuliuoti ir jausti žiūrovą. Gali būti scenoje ir kurti mandalą, kurią po kelių valandų supili į vandenį, ir dėl to nė kiek negaila, nes žinai, kad vėl galėsi ją piešti kitą vakarą.
Auga Tavo gražūs vaikai? Kokią įtaką jie daro Tavo kūrybai?
Sunku atsakyti... Bet turbūt didžiausią įtaką daro tai, kad vaikai motyvuoja mane nesustoti, kurti, mokytis naujų dalykų ir stengtis būti pavyzdžiu.
Ar galėtum sau priskirti kurį nors aktoriaus amplua?
Keblus klusimas: norėčiau sakyti, kad ne, bet taip nėra. Vis dėlto esu komedinis aktorius. Man patinka improvizuoti, kurti „čia ir dabar“. Patinka spontaniškumas ir žiūrovų reakcija. Žinoma, galiu vaidinti ir dramas, ką dažnai ir darau, bet žiūrovų juokas mane inspiruoja labiausiai. Man patinka, kai žmogus išeina iš spektaklio su šypsena veide, bet mąsliomis akimis. Nesakyčiau, kad komedija yra lėkštas žanras. Galvoju, kad pravirkdyti žiūrovus yra daug lengviau, nei prajuokinti, o ypač taip, kad spektakliui pasibaigus jie susimąstytų, iš ko juokėsi. Juk rimties ir taip pakanka žmogaus gyvenime. Žinoma, yra ribos – iš ko gali juoktis, o iš ko ne, bet vis dėlto juokas ilgina gyvenimą...
Kuri daug muzikos. Kaip Tave apskritai veikia spektakliuose skambanti kitų kompozitorių muzika?
Pradėjęs kurti muziką, imu labiau ir giliau suprasti spektaklių kompozitorius. Iš jų daug ko galiu pasimokyti. Visada stebiu, kokias technikas jie naudoja ir kaip tai veikia mane ir patį spektaklį. Jei kompozitorius ne per daug užsiėmęs, pakalbinu jį, pasidomiu, kaip jis kuria... Juk nuo to viskas priklauso. Juk būna – repetuoji, ir nesigauna, o būna – repetuoji, ir muzika viską sustato į savo vietas. Džiaugiuosi, kad mūsų teatro padangėje yra daug talentingų kompozitorių. Jie visada džiugina sielą. Tad linkiu jiems daug kūrybinio polėkio. Kurkime petys į petį!
Mes Tave mylime ir sveikiname, o ką Tu palinkėtum naujiems Tavo spektaklių žiūrovams?
Ačiū dar kartą už sveikinimus ir linkėjimus. O savo, gal tiksliau, mūsų spektaklių žiūrovams linkiu neprarasti optimizmo, toliau lankyti teatrą, mylėti jį ir puoselėti meną savyje.