Skaityti daugiau
Jaunosios šokio kartos kūrėjos Barbora Groblytė ir Beatričė Šaltenytė: ar švelnumas gali būti šlykštus?
„Kartu kurti – tai lyg koks stebuklas nutikęs, viskas taip lengva, kaip meilėje – drugeliai pilve“, – sako jaunosios kartos šokio kūrėjos Barbora Groblytė ir Beatričė Šaltenytė. Jų šokio spektaklis „Rujoja. Dusliai loja. Dvesia“ – tai intensyvus ir kūniškas pasakojimas apie meilę, instinktą ir artumą. Kūrėjos judesio kalba tyrinėja meilę per kūną, jo impulsus ir instinktus. Ar švelnumas gali būti šlykštus? Artumas atstumti? O agresyvumas – būti žaismingas? Darbas gimė iš to paties pavadinimo šokio filmo ir jau pelnė apdovanojimą LMTA scenos meno konkurse „Balkono okupacija“, taip pat buvo pristatytas tarptautiniuose festivaliuose Bratislavoje ir Valmieroje.Kova dėl šlovės ir intrigos: spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjeroje – garsūs aktoriai ir netikėtas Paulos Valentaitės debiutas
Lietuvos teatro scenoje įvyko naujos muzikinio spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjera. Režisieriaus Mykolo Vildžiūno spektaklis, kuriame susipina ambicijos, meilė, pavydas, išdavystės ir gyvai atliekamos dainos, po pirmojo susitikimo su žiūrovais tęsia kelionę po Lietuvą – iš viso spektaklis aplankys 18 šalies miestų.Tarp šviesos ir tamsos: Vilniaus tango teatras pristato hipnotizuojantį šou „Entre la Luz“
Tango daugeliui pirmiausia yra šokis, tačiau Vilniaus tango teatro spektaklyje „Entre la Luz“ jis tampa kur kas daugiau – išpažintimi, drama ir kelione į žmogaus vidinį pasaulį. Kiekvienas žingsnis čia primena balansavimą ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos.Buenos Airių gatvių aistra Vilniuje: tango šou „En La Yeca“ kviečia į intriguojantį pasimatymą
Provokuojantis žvilgsnis, nedrąsus prisilietimas, pirmasis apsikabinimas ir viską užliejanti aistra – Vilniaus tango teatro spektaklyje „En La Yeca“ tango atgyja taip, lyg gimtų tiesiog žiūrovų akyse.LNDT tęsia skaitymus regionuose – laukia renginiai Pabradėje, Musteikoje, Oniškyje ir kitur
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pastaraisiais metais ieško būdų stiprinti ryšį su žiūrovais visoje Lietuvoje. Viena iš tokių iniciatyvų tapo lietuvių literatūros skaitymai regionuose – nemokami renginiai, kuriuose teatro aktoriai pristato savo pasirinktų lietuvių autorių kūrybą. Šie susitikimai vyksta miesteliuose ir gyvenvietėse, kur ne visada yra galimybių parodyti LNDT spektaklius, tačiau galima sukurti gyvą susitikimą su literatūra, diskusiją apie šalies autorius ir pasimatymą su menininkais iš sostinės.Mantas Jankavičius pristato jautrų dainos „Drugeliai laisvi“ klipą
Yra dainų, kurios nesensta. Keičiasi metai, scenos ir žmonės, o jos lieka tarsi atrama, prie kurios vis sugrįžtama. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta Manto Jankavičiaus daina „Drugeliai laisvi“ – būtent tokia. Dainininkas pristato švelnumo kupiną, jausmingą jos vaizdo klipą. Pasirodo jis neatsitiktinai: jau spalį į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kuriam ši daina ir buvo sukurta.LNDT pristatė 87 sezoną ir kviečia susipažinti su naująja LNDT meno taryba
Vakar per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 87-ajį sezoną „Virš esamojo laiko“, kuriame numatytos šešios premjeros, nagrinėjančios laiko cikliškumą ir amžinai pasikartojančią dabartį. Naujo sezono meninę programą kūrė LNDT meno taryba, pradėjusi veikti kartu su nauja generalinio direktoriaus Martyno Budraičio kadencija.„Urban Essentials“ grįžta į Vilnių: penkios dienos hiphopo šokio ir kultūros
Lapkričio 11–15 d. Vilnių užlies šokio, muzikos ir kūrybos energija – mieste vyks tarptautinis hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su tarptautiniais šokėjais bei choreografais, DJ pasirodymai ir net dvi pasaulinės gatvės šokio spektaklių premjeros Lietuvoje. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.„Platforma ateičiai“ pristato penkis „Low Air“ alumnų šokio darbus: nuo kintančio kūno ir undinės mito iki maišto ir troškimo būti matomam
„Šiemet grįžtame prie žmonių, su kuriais augome kartu – „Low Air“ alumnų, kurie šiandien patys kuria, moko, buria bendruomenes ir savo darbais augina Lietuvos šokio lauką“, – sako Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Spalio 24–25 d. Menų spaustuvėje vyks „Platforma ateičiai“, kurioje bus pristatyti penki jaunosios kartos šokio kūrėjų darbai – nuo šiuolaikinio šokio iki popping ir waacking šokio stilių.Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.„Bilietai.lt“ valdanti PLG grupė įsigyja vieną žinomiausių Rumunijos bilietų platinimo platformų
PLG grupė, kuriai Lietuvoje priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“, pasirašė susitarimą įsigyti gerai žinomą Rumunijos bilietų platinimo platformą „iaBilet“. Viena iš žinomų bilietų platinimo grupių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje „iaBilet“ įsigyja iš vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos privataus kapitalo bendrovių „Resource Partners“ bei bendrovės įkūrėjų. Įkūrėjai ir toliau liks aktyviai įsitraukę į įmonės veiklą ir, kaip tikimasi, prisidės prie jos plėtros, taip pat ir valdybos lygmeniu.Prodiuserė Rusnė Kregždaitė: kaip užauginti teatrą neturint savo scenos
Kas lemia nepriklausomo teatro sėkmę – kūrybinė intuicija, strateginis planavimas ar gebėjimas nuolat prisitaikyti? MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) prodiuserė dr. Rusnė Kregždaitė sako, kad už kiekvieno spektaklio slypi ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie sukuria sąlygas jam atsirasti. Jubiliejinį dešimtąjį sezoną mininčios MMLAB įkūrėja pasakoja apie nepriklausomo teatro augimą, darbą su jaunaisiais kūrėjais, tarptautinę plėtrą ir kultūros politikos iššūkius. Pašnekovę kalbina Monika Augustaitytė-Mickūnienė.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.VŠDT premjera „Ovalas“ – dokumentinė drama apie regbį, pasirinkimus ir gyvenimo kainą
Rugsėjo 24 ir 25 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys sezono premjerą – dviejų dalių dokumentinę dramą „Ovalas“, kurią pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę stato vienas ryškiausių Latvijos teatro režisierių Valters Sīlis. Spektaklis kvies pažvelgti ne tik į regbio pasaulį, bet ir į žmogaus pasirinkimus, atsidavimo kainą bei tai, kas iš tiesų suteikia gyvenimui prasmę.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Gyvenimas ir teatras – kaip mandala. Aktoriui Algirdui Dainavičiui – 60
Algirdas Dainavičius: Visi žmonės gyvena savo pasauliuose. Jie ten gyvena, o aš važiuoju pro šalį. Visas gyvenimas – mandalos dėliojimas: dėlioji, dėlioji, o vėjas ją ima ir nupučia. Žmogui kartais užtenka labai nedaug. Gali gatvėje stovinčiai močiutei duoti pinigėlį, repeticijų kambaryje palaistyti džiūstančią gėlę. Svarbiausia, kad to reikėtų man, o ne kažkam kitam.
Šiandienos teatre aktorius Algirdas Dainavičius užima svarbią vietą. Be jo neįmanomas dažnas spektaklis. Jo kūrybinėje biografijoje daug didelių įsimintinų vaidmenų, o kuriami antraeiliai vaidmenys dažnai prilygsta pagrindiniams. Taip yra ne vien dėl režisūrinių sumanymų, bet ir dėl aktoriaus brandos. Aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė 1992 m. (kurso vadovas – Jonas Vaitkus), o teatre vaidmenis pradėjo kurti dar būdamas studentu. Dainavičius – vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių, taip pat kuriantis vaidmenis įvairiuose teatruose. Jų sukūrė apie šimtą, o 2009 m. pastatė spektaklį „Planeta“, kuris išsiskyrė savo lakia fantazija ir ypatingu dėmesiu sceninėms detalėms.
Nuo pat studijų laikų Dainavičių kvietė dirbti garsiausi režisieriai: Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Rimas Tuminas, Gintaras Varnas, Gytis Padegimas, Julius Dautartas, Anželika Cholina. Be vaidybos talento jis išsiskiria savo plastika, muzikine klausa ir puikiu balsu. Įsimintini jo vaidmenys spektakliuose „Ten būti čia“, „Labas Sonia Nauji Metai“, „Sapnas“, „Migelis Manjara“, „Lituanica“, „Hamletas“, „Roberto Zucco“, „Moterų dainos“, „Stepančikovo dvaras“, „Edipas karalius“, „Meistras ir Margarita“, „Lugnazado šventės šokiai“, „Paskendusi vasara“, „Pati pradžios pradžia“, „Demonai“, „Tartiufas“, „Didysis kelias“, „Ronja plėšiko duktė“ ir kiti.
Dainavičiui svarbu spektaklį pajusti iš vidaus, o ne išgirsi daug protingų išvedžiojimų. Dar 1998-aisiais, repetuodamas Brolio vaidmenį spektaklyje „Roberto Zucco“, Dainavičius sakė: „Tiesiog adaptavau šį personažą mūsų aplinkai. Man tai ir yra svarbiausia – personažas mūsų aplinkoje. Tai minčių nuotrupos apie žmones, kurie gyvena paradinį gyvenimą, tačiau turi ir išvirkščią pusę. Aš – vaikas, užaugęs Kauno gatvėse, turiu daug gyvenimiškų analogijų. Padorūs žmonės tvarkingai gyvena ir bet kokią sudėtingą situaciją pateisina sau tinkamu būdu. Tai – saldybė ir kartu – šlykštuma. Galvoju apie nuodėmę. Ką nors padarai prieš savo sąžinę, ir po to gailiesi. Malonu gailėtis, graužtis, teisintis, kaltinti kažką kitą, o pačiam jaustis sistemos auka. Šitame pasaulyje aš priverstas taip elgtis, nes tokie yra dėsniai. Mums malonu jaustis aukomis.“ (1998 m. už Brolio vaidmenį Dainavičius apdovanotas Kristoforo prizu.)
Šiandien turbūt kiekvienam žmogui prašnekus apie spektaklį „Išvarymas“, prieš akis iškyla ne tik Vandalas ar Benas, bet ir Algirdas, į kurį kreipiamasi „Algiuk“. Rodos, iš jo lūpų skrieja vos kelios frazės, bet jos žiūrovų atmintin giliai įsirėžia. Dainavičius, kaip šitame – į Angliją išgabento „obuolio“ – vaidmenyje, taip ir kituose sugeba įkūnyti net kelis žmogaus tipus, kurie leidžia žiūrovams atpažinti save, prisiminti artimuosius ar kažkada sutiktus žmones. Ši vaidmenų kelionė spektaklius paverčia ne tik gyvais organizmais, bet suformuoja spektaklių turinį, savarankišką spektaklio dramaturgiją. Dėl to Dainavičiaus atkartoti neįmanoma.
Algirdas Dainavičius, sulaukęs aktorinės brandos, mus ir toliau stebina. Kaip didžiulę dovaną galime priimti paskutinį jo kūrinį – monospektaklį „Susitikimas su mažuoju Princu“. Tai spektaklis įvairiausio amžiaus žiūrovams. Tai – laisvas ir ypatingu meniškumu pasižymintis kūrinys. Tai spektaklis, kurio meniškumą sudaro ne išorinės priemonės, o aktoriaus meistrystė. Įeina smėlio spalvos rūbais vilkintis žmogus, nešinas tokios pat spalvos odiniu lagaminu, pasistato jį ant stalo, atsidaro ir pradeda vaidinti. Iš lagamino kiekvienai scenai išsitraukia vienai ar kitai scenai charakteringą detalę, dažniausiai tai – vieno ar kito personažo išraiškinga kepuraitė, ir suvaidina visą Antoine’o de Saint-Exupéry filosofinę alegoriją. Aktorius, rodos, per daug ir balso nekeičia, bet įtaigiai kalba skirtingų personažų balsais. Dainavičius šiuos „persijungimus“ taikliai atlieka su judesių pagalba, o svarbiausia jo priemone išlieka mimika. Šio aktoriaus veidas toks išraiškingas, jog „duetinės“ scenos, kai „kalbasi“ du skirtingi personažai, tampa atskira aktorinės meistrystės ekvilibristika. Dainavičius puikiai dainuoja, todėl kompozitoriaus Mariaus Salyno sukurtos dainos aktoriaus dėka tampa kūrinio išskirtine vertybe. Mažojo Princo jausmai ir potyriai sukoncentruoti į kruopščiai apgalvotą kūrinį. Persikūnijimo menas ir aukšta atlikimo technika „Susitikimą su Mažuoju Princu“ pavertė didžiule teatrine švente.
Algirdą likimas suvedė su labai įdomiais ir talentingais režisieriais, vienas iš jų – Oskaras Koršunovas, nudžiuginęs savo taikliais prisiminimais: „Algis buvo mano kursiokas. Atsimenu, kaip jis darė pirmą etiudą. Tada visų pirmieji etiudai buvo tokios linksmos nesąmonės. Tarkim, vienas studentas ilgai užsimerkęs gulėjo scenoje, o po to atsimerkė ir pradėjo vilku kaukti. Etiudas vadinosi „Gedimino sapnas“. Na, o Algio etiudas buvo labai išraiškingas, plastiškas, preciziškas. Jis vaidino lyg rašytoją, ir taip įtikinamai spausdino menama rašomąja mašinėle, kad visas kursas, rodos, kvėpuoti nustojo. Todėl jį ir paėmiau į savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“, kurio premjera įvyko 1990 m. kovo 22 dieną, – jame jis sukūrė neužmirštamą personažą Snukį. Algio mimika ir plastika ypatingi. Jis ypač tiksliai jaučia formą, bet gali sukurti ir labai subtilų psichologinį vaidmenį, – sugeba vaidinti ir vidumi. Jis vaidmenis kūrė daugelyje mano režisuotų spektaklių. Visi Algio vaidmenys, kad ir nedideli, visada įsimintini. Kartą, kai Jaunimo teatre prieš Sausio 13-ąją vaidinome „Ten būti čia“, tai į tą spektaklį rinkomės po vieną, nes sovietų kariuomenė į miestą siuntė mašinas gaudyti jaunuolių į jų armiją. Tai Algis kiek pavėlavęs atėjo ir išsitraukė didžiulį medžioklinį peilį. Jis nesiruošė pasiduoti nei gyvenime, nei scenoje. Jo ilgas darbas Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – neįkainuojamas. Čia sukūrė labai daug vaidmenų. Jis – tikras scenos karys, nepasiduodantis jokioms aplinkybėms.“
Dainavičiaus aktorystės pradžia neatsiejama nuo Gintaro Varno „Šėpos“ teatro (1988–1992). „Visos repeticijos vykdavo naktimis, iki paryčių. Veiksmas vyko Teatro sąjungoje, kuri tuomet dar buvo ant Gedimino prospekto kampo, priešais Katedrą. „Šėpos“ teatras tais laikas buvo buldozeris, kuris viską prastumia, praskleidžia. Tai buvo grynas Sąjūdžio kūdikis, Sąjūdžio ruporas. Propagandos forma – komiška, klounadiška, karikatūriška.“ „Šėpos“ teatras daugeliui turėjo įtakos, šiame teatre vaidinantys aktoriai subrendo politiškai. Jų balsai, jų gebėjimas greitai transformuotis į įvairias būsenas, lėlių teatro forma, gimusi kartu su studentais, viliojo savo nenuspėjamu išradingumu. Gintaras Varnas prisimena: „‘Šėpos’ egzistavimo laiku mes buvome vientisa grupelė. Mes vienas kitą supratome iš pusės žodžio, supratome, ką ir kodėl darome. Dainavičius, nors tuo metu buvo dar pirmakursis, turėjo labai gerą humoro jausmą, kuris ypač tiko. Jo labai stipri energetika, tokia „pirmyn į barikadas!“ O tai buvo irgi labai gerai. Visi aktoriai buvo aktyvūs, entuziastingi, visi labai norėjo kurti... Ką ir kalbėti, kai aktoriai po paskaitų, naktimis, dažnai iki penkių ryto repetuodavo. Reiškia, buvo įdomu. Ir viskas vyko be jokių prievartų ir jokių pinigų. Dainavičius – galingo temperamento, tą nišą ir užėmė, nes kiti buvo švelnesni, lyriškesni. Tuo metu jam galima buvo priskirti tarytum energingo blogiečio amplua. O humoro jausmas ir stipri energija labai padėjo kurti reikalingus „Šėpos“ vaidmenis, nors dar buvo pirmakursis.“
Algirdo Dainavičiaus kolegos ypač vertina jo talentą. Aktorius, režisierius Vytautas Rumšas: „Algį pažįstu nuo labai seniai – nuo pirmųjų Pažaislio muzikos festivalio laikų, kai dar istorinius spektaklius režisavo Irena Bučienė („Mindaugas“, 1996). Nuo to laiko buvo statoma lietuviška dramaturgija. Po Bučienės spektaklius kūrė Vytautas Grigolis, dabar tai darau aš. Nuo pat pradžių šiuose spektakliuose vaidino daugiausia Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai. Jau anuomet pastebėjau Dainavičiaus išskirtinumą: būdamas energingas ir emocionalus, jis galėjo puikiai atsiskleisti įvairių žanrų spektakliuose. Jis – kietas artistas. Kaip anksčiau, taip ir dabar, stebiu jo profesionaliai sukurtus vaidmenis, net ir pačius mažiausius. Dainavičius – darbštus ir atsakingas, jis nerimsta, o kartais ir režisuoja. Neatsitiktinai neseniai sukūrė monospektaklį „Susitikimas su Mažuoju Princu“. Akivaizdu, jis ieško to, kas širdį dar gaivina. O tai – labai svarbu, ypač galvojant apie jo amžių. Paprastai sulaukus brandos ne visi drįsta keliauti į priekį, ieškoti ir kūrybą paversti ne tik asmeniniu malonumu, bet ir džiaugsmu žiūrovams. Algirdas – ypatingai aukštos teatrinės etikos aktorius. Jis ne tik ją išpažįsta, bet ir vertina kitų teatrinę etiką. Jam labai svarbi disciplina teatre. Jo puiki teatrinė mokykla.“
Aktorė Jolanta Dapkūnaitė: „Algirdas labai daug atsimena. Jauniems aktoriams jis yra pagrindinis istorijų šaltinis, ypač apie teatro užkulisius arba tai, kas kažkada įvyko scenoje. Jo labai ryškūs vyriški bruožai: tvirtas, žemiškas. Ir scenoje jo tokia laikysena. Algirdas gyvena sodyboje, jo kaimynas – ūkininkas. Tai daug metų jis atveža avienos. Algis visą laiką pasirūpina mano gerove. Kartais būna ir vėlu, bet jis viską pristato iki pat namų durų.
Dainavičius sukūrė labai daug nedidelių, bet ypač žavingų personažų. Gal tai šiek tiek susiję ir su „Dviračio žiniomis“ televizijoje. Lenkaitis, valstietis, biurokratas, kvailas politikas, – kokio svarbumo bebūtų jo skurti personažai, visi labai charakteringi, nes kiekvienam atranda įdomių spalvų, ir visi jie – labai juokingi. Panašiomis savybėmis Algis apdovanojo Matisą spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. Jam ypač patinka šis vaidmuo, nes jaučiasi pats savimi. Algirdas emociškai nesitaško, iš jo visą laiką sklinda vyriška energija. Jis labai darbštus. Matosi, kad nori vaidinti. Kai kurie aktoriai būna pavargę, o Algirdas viską priima stoiškai. Jis ramiai tvarkosi su scenos baime, pasakodamas istorijas arba spręsdamas sudoku. Jo labai rami psichofizika, kurios galima net pavydėti.“
Aktorė Dalia Michelevičiūtė: „Algis – ypatingo pareigingumo žmogus. Žodžio žmogus. Jeigu pažada – reiškia, taip ir bus. Jis – atsakingas, atkaklus ir labai karštas kovotojas už savo įsitikinimus. Prisimenu ir „Šėpos“ laikus, kai buvo daug įtampų, KGB persekiojimų, vyko mitingai... Jau tada Algis išdrįso išeiti į Mokomojo teatro balkoną (Gedimino pr. 42) su Brežnevo kauke. Jis dalyvavo įvairiose akcijose... Tikrai žinau, kaip Algis stipriai myli mūsų tėvynę Lietuvą.
Dainavičius labai rimtai žiūri į savo profesiją, visada kruopščiai ruošiasi vaidmenims. Tai – patikimas, ryžtingas žmogus. Tai – žmogiškos savybės, bet jos ypač reikalingos mūsų profesijai. Juk mes vieni nuo kitų priklausomi, mes dirbame tam tikrose sudėtyse ir daug kas priklauso nuo kolegų žmogiškų savybių. Vos atkūrus Nepriklausomybę kiek teko kartu keliauti su Oskaro Koršunovo spektakliais ar su ta pačia „Šėpa“ – nuo Kanados ir per visą Europą – Algis visada buvo ypač patikimas kolega.“
Aktorė Rimantė Valiukaitė: „Taip sukrisdavo, kad su Algirdu scenoje dažnai vaidindavome porą. Aišku, mes esame kursiokai, ir nuo 1988, nuo studijų laikų pradžios, iki dabar visą laiką esame kartu. Ne kartą vienas kitam ištarėme: „O, ir vėl tu!“ Net filmuose tenka vaidinti porą. Algis – patikimas ir nuostabus žmogus. Ir partnerystėje šios savybės išlieka: juo visada gali pasitikėti. Jį galima vadinti teatro riteriu. Aš jį dar vaidindavau Grosse Raumenu, nes pirmose mūsų gastrolėse su spektakliu „Ten būti čia“ (1990) mes su savimi turėjome vežiotis ir dekoracijas, ir kostiumus. Scenos danga sverdavo nežmoniškai daug. Ir tik Dainavičius galėjo ją pakelti – įnešti ir išnešti, į kokią šalį tik benuvažiuotume. Algis – nuostabus aktorius, aš visada džiaugiuosi jo partneryste.“
Aktorius Džiugas Siaurusaitis: „Dainavičių pažįstu nuo aštuoniolikos metų, nuo „Šėpos“ teatro laikų. Tada labai daug laiko praleidome kartu. Teko daug gastroliuoti ir buvome labai susibendravę. Algis ir tada, ir dabar vertybiškai nepasikeitė. Svarbu pabrėžti: jam Lietuva nėra tuščias žodis. Jis – tikras patriotas. Toks jis buvo „Šėpos“ laikais, toks jis ir išliko. Tai yra žmogus, kuriuo gali pasitikėti šimtu dvidešimt procentų. Jeigu jis pasako, tai jis ir padarys. Su juo tikrai nebijočiau eiti į žvalgybą. Jis niekada neišduos ir nepaliks. Tai yra jo neišmušamas charakterio bruožas. Kai kam gal gali pasirodyti, kad Algis per griežtas – kaip kirvis, bet šios savybės tikrai geros, jos retos šioms dienoms. Jis ir repetuoja, ir vaidina viską atlikdamas „pilna koja“, šimtu procentų. Jis turi puikų humoro jausmą, todėl gastrolėse esame smagiai prisijuokę. Peržvelgus Algio vaidmenų retrospektyvą galima drąsiai pasakyti, kad jis yra labai plataus diapazono aktorius – nuo visiškai rimto iki visiškai komiško. Ir visi jo vaidmenys nuo pat pirmųjų spektaklių, nuo „Antosės ir varnėno“ (1989), „Ten būti čia“ (1990) iki dabar kuriamų – labai ryškūs.“
Ilgiausių metų, mielas Algirdai!
Šiandienos teatre aktorius Algirdas Dainavičius užima svarbią vietą. Be jo neįmanomas dažnas spektaklis. Jo kūrybinėje biografijoje daug didelių įsimintinų vaidmenų, o kuriami antraeiliai vaidmenys dažnai prilygsta pagrindiniams. Taip yra ne vien dėl režisūrinių sumanymų, bet ir dėl aktoriaus brandos. Aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė 1992 m. (kurso vadovas – Jonas Vaitkus), o teatre vaidmenis pradėjo kurti dar būdamas studentu. Dainavičius – vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių, taip pat kuriantis vaidmenis įvairiuose teatruose. Jų sukūrė apie šimtą, o 2009 m. pastatė spektaklį „Planeta“, kuris išsiskyrė savo lakia fantazija ir ypatingu dėmesiu sceninėms detalėms.
Nuo pat studijų laikų Dainavičių kvietė dirbti garsiausi režisieriai: Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Rimas Tuminas, Gintaras Varnas, Gytis Padegimas, Julius Dautartas, Anželika Cholina. Be vaidybos talento jis išsiskiria savo plastika, muzikine klausa ir puikiu balsu. Įsimintini jo vaidmenys spektakliuose „Ten būti čia“, „Labas Sonia Nauji Metai“, „Sapnas“, „Migelis Manjara“, „Lituanica“, „Hamletas“, „Roberto Zucco“, „Moterų dainos“, „Stepančikovo dvaras“, „Edipas karalius“, „Meistras ir Margarita“, „Lugnazado šventės šokiai“, „Paskendusi vasara“, „Pati pradžios pradžia“, „Demonai“, „Tartiufas“, „Didysis kelias“, „Ronja plėšiko duktė“ ir kiti.
Dainavičiui svarbu spektaklį pajusti iš vidaus, o ne išgirsi daug protingų išvedžiojimų. Dar 1998-aisiais, repetuodamas Brolio vaidmenį spektaklyje „Roberto Zucco“, Dainavičius sakė: „Tiesiog adaptavau šį personažą mūsų aplinkai. Man tai ir yra svarbiausia – personažas mūsų aplinkoje. Tai minčių nuotrupos apie žmones, kurie gyvena paradinį gyvenimą, tačiau turi ir išvirkščią pusę. Aš – vaikas, užaugęs Kauno gatvėse, turiu daug gyvenimiškų analogijų. Padorūs žmonės tvarkingai gyvena ir bet kokią sudėtingą situaciją pateisina sau tinkamu būdu. Tai – saldybė ir kartu – šlykštuma. Galvoju apie nuodėmę. Ką nors padarai prieš savo sąžinę, ir po to gailiesi. Malonu gailėtis, graužtis, teisintis, kaltinti kažką kitą, o pačiam jaustis sistemos auka. Šitame pasaulyje aš priverstas taip elgtis, nes tokie yra dėsniai. Mums malonu jaustis aukomis.“ (1998 m. už Brolio vaidmenį Dainavičius apdovanotas Kristoforo prizu.)
Šiandien turbūt kiekvienam žmogui prašnekus apie spektaklį „Išvarymas“, prieš akis iškyla ne tik Vandalas ar Benas, bet ir Algirdas, į kurį kreipiamasi „Algiuk“. Rodos, iš jo lūpų skrieja vos kelios frazės, bet jos žiūrovų atmintin giliai įsirėžia. Dainavičius, kaip šitame – į Angliją išgabento „obuolio“ – vaidmenyje, taip ir kituose sugeba įkūnyti net kelis žmogaus tipus, kurie leidžia žiūrovams atpažinti save, prisiminti artimuosius ar kažkada sutiktus žmones. Ši vaidmenų kelionė spektaklius paverčia ne tik gyvais organizmais, bet suformuoja spektaklių turinį, savarankišką spektaklio dramaturgiją. Dėl to Dainavičiaus atkartoti neįmanoma.
Algirdas Dainavičius, sulaukęs aktorinės brandos, mus ir toliau stebina. Kaip didžiulę dovaną galime priimti paskutinį jo kūrinį – monospektaklį „Susitikimas su mažuoju Princu“. Tai spektaklis įvairiausio amžiaus žiūrovams. Tai – laisvas ir ypatingu meniškumu pasižymintis kūrinys. Tai spektaklis, kurio meniškumą sudaro ne išorinės priemonės, o aktoriaus meistrystė. Įeina smėlio spalvos rūbais vilkintis žmogus, nešinas tokios pat spalvos odiniu lagaminu, pasistato jį ant stalo, atsidaro ir pradeda vaidinti. Iš lagamino kiekvienai scenai išsitraukia vienai ar kitai scenai charakteringą detalę, dažniausiai tai – vieno ar kito personažo išraiškinga kepuraitė, ir suvaidina visą Antoine’o de Saint-Exupéry filosofinę alegoriją. Aktorius, rodos, per daug ir balso nekeičia, bet įtaigiai kalba skirtingų personažų balsais. Dainavičius šiuos „persijungimus“ taikliai atlieka su judesių pagalba, o svarbiausia jo priemone išlieka mimika. Šio aktoriaus veidas toks išraiškingas, jog „duetinės“ scenos, kai „kalbasi“ du skirtingi personažai, tampa atskira aktorinės meistrystės ekvilibristika. Dainavičius puikiai dainuoja, todėl kompozitoriaus Mariaus Salyno sukurtos dainos aktoriaus dėka tampa kūrinio išskirtine vertybe. Mažojo Princo jausmai ir potyriai sukoncentruoti į kruopščiai apgalvotą kūrinį. Persikūnijimo menas ir aukšta atlikimo technika „Susitikimą su Mažuoju Princu“ pavertė didžiule teatrine švente.
Algirdą likimas suvedė su labai įdomiais ir talentingais režisieriais, vienas iš jų – Oskaras Koršunovas, nudžiuginęs savo taikliais prisiminimais: „Algis buvo mano kursiokas. Atsimenu, kaip jis darė pirmą etiudą. Tada visų pirmieji etiudai buvo tokios linksmos nesąmonės. Tarkim, vienas studentas ilgai užsimerkęs gulėjo scenoje, o po to atsimerkė ir pradėjo vilku kaukti. Etiudas vadinosi „Gedimino sapnas“. Na, o Algio etiudas buvo labai išraiškingas, plastiškas, preciziškas. Jis vaidino lyg rašytoją, ir taip įtikinamai spausdino menama rašomąja mašinėle, kad visas kursas, rodos, kvėpuoti nustojo. Todėl jį ir paėmiau į savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“, kurio premjera įvyko 1990 m. kovo 22 dieną, – jame jis sukūrė neužmirštamą personažą Snukį. Algio mimika ir plastika ypatingi. Jis ypač tiksliai jaučia formą, bet gali sukurti ir labai subtilų psichologinį vaidmenį, – sugeba vaidinti ir vidumi. Jis vaidmenis kūrė daugelyje mano režisuotų spektaklių. Visi Algio vaidmenys, kad ir nedideli, visada įsimintini. Kartą, kai Jaunimo teatre prieš Sausio 13-ąją vaidinome „Ten būti čia“, tai į tą spektaklį rinkomės po vieną, nes sovietų kariuomenė į miestą siuntė mašinas gaudyti jaunuolių į jų armiją. Tai Algis kiek pavėlavęs atėjo ir išsitraukė didžiulį medžioklinį peilį. Jis nesiruošė pasiduoti nei gyvenime, nei scenoje. Jo ilgas darbas Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – neįkainuojamas. Čia sukūrė labai daug vaidmenų. Jis – tikras scenos karys, nepasiduodantis jokioms aplinkybėms.“
Dainavičiaus aktorystės pradžia neatsiejama nuo Gintaro Varno „Šėpos“ teatro (1988–1992). „Visos repeticijos vykdavo naktimis, iki paryčių. Veiksmas vyko Teatro sąjungoje, kuri tuomet dar buvo ant Gedimino prospekto kampo, priešais Katedrą. „Šėpos“ teatras tais laikas buvo buldozeris, kuris viską prastumia, praskleidžia. Tai buvo grynas Sąjūdžio kūdikis, Sąjūdžio ruporas. Propagandos forma – komiška, klounadiška, karikatūriška.“ „Šėpos“ teatras daugeliui turėjo įtakos, šiame teatre vaidinantys aktoriai subrendo politiškai. Jų balsai, jų gebėjimas greitai transformuotis į įvairias būsenas, lėlių teatro forma, gimusi kartu su studentais, viliojo savo nenuspėjamu išradingumu. Gintaras Varnas prisimena: „‘Šėpos’ egzistavimo laiku mes buvome vientisa grupelė. Mes vienas kitą supratome iš pusės žodžio, supratome, ką ir kodėl darome. Dainavičius, nors tuo metu buvo dar pirmakursis, turėjo labai gerą humoro jausmą, kuris ypač tiko. Jo labai stipri energetika, tokia „pirmyn į barikadas!“ O tai buvo irgi labai gerai. Visi aktoriai buvo aktyvūs, entuziastingi, visi labai norėjo kurti... Ką ir kalbėti, kai aktoriai po paskaitų, naktimis, dažnai iki penkių ryto repetuodavo. Reiškia, buvo įdomu. Ir viskas vyko be jokių prievartų ir jokių pinigų. Dainavičius – galingo temperamento, tą nišą ir užėmė, nes kiti buvo švelnesni, lyriškesni. Tuo metu jam galima buvo priskirti tarytum energingo blogiečio amplua. O humoro jausmas ir stipri energija labai padėjo kurti reikalingus „Šėpos“ vaidmenis, nors dar buvo pirmakursis.“
Algirdo Dainavičiaus kolegos ypač vertina jo talentą. Aktorius, režisierius Vytautas Rumšas: „Algį pažįstu nuo labai seniai – nuo pirmųjų Pažaislio muzikos festivalio laikų, kai dar istorinius spektaklius režisavo Irena Bučienė („Mindaugas“, 1996). Nuo to laiko buvo statoma lietuviška dramaturgija. Po Bučienės spektaklius kūrė Vytautas Grigolis, dabar tai darau aš. Nuo pat pradžių šiuose spektakliuose vaidino daugiausia Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai. Jau anuomet pastebėjau Dainavičiaus išskirtinumą: būdamas energingas ir emocionalus, jis galėjo puikiai atsiskleisti įvairių žanrų spektakliuose. Jis – kietas artistas. Kaip anksčiau, taip ir dabar, stebiu jo profesionaliai sukurtus vaidmenis, net ir pačius mažiausius. Dainavičius – darbštus ir atsakingas, jis nerimsta, o kartais ir režisuoja. Neatsitiktinai neseniai sukūrė monospektaklį „Susitikimas su Mažuoju Princu“. Akivaizdu, jis ieško to, kas širdį dar gaivina. O tai – labai svarbu, ypač galvojant apie jo amžių. Paprastai sulaukus brandos ne visi drįsta keliauti į priekį, ieškoti ir kūrybą paversti ne tik asmeniniu malonumu, bet ir džiaugsmu žiūrovams. Algirdas – ypatingai aukštos teatrinės etikos aktorius. Jis ne tik ją išpažįsta, bet ir vertina kitų teatrinę etiką. Jam labai svarbi disciplina teatre. Jo puiki teatrinė mokykla.“
Aktorė Jolanta Dapkūnaitė: „Algirdas labai daug atsimena. Jauniems aktoriams jis yra pagrindinis istorijų šaltinis, ypač apie teatro užkulisius arba tai, kas kažkada įvyko scenoje. Jo labai ryškūs vyriški bruožai: tvirtas, žemiškas. Ir scenoje jo tokia laikysena. Algirdas gyvena sodyboje, jo kaimynas – ūkininkas. Tai daug metų jis atveža avienos. Algis visą laiką pasirūpina mano gerove. Kartais būna ir vėlu, bet jis viską pristato iki pat namų durų.
Dainavičius sukūrė labai daug nedidelių, bet ypač žavingų personažų. Gal tai šiek tiek susiję ir su „Dviračio žiniomis“ televizijoje. Lenkaitis, valstietis, biurokratas, kvailas politikas, – kokio svarbumo bebūtų jo skurti personažai, visi labai charakteringi, nes kiekvienam atranda įdomių spalvų, ir visi jie – labai juokingi. Panašiomis savybėmis Algis apdovanojo Matisą spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. Jam ypač patinka šis vaidmuo, nes jaučiasi pats savimi. Algirdas emociškai nesitaško, iš jo visą laiką sklinda vyriška energija. Jis labai darbštus. Matosi, kad nori vaidinti. Kai kurie aktoriai būna pavargę, o Algirdas viską priima stoiškai. Jis ramiai tvarkosi su scenos baime, pasakodamas istorijas arba spręsdamas sudoku. Jo labai rami psichofizika, kurios galima net pavydėti.“
Aktorė Dalia Michelevičiūtė: „Algis – ypatingo pareigingumo žmogus. Žodžio žmogus. Jeigu pažada – reiškia, taip ir bus. Jis – atsakingas, atkaklus ir labai karštas kovotojas už savo įsitikinimus. Prisimenu ir „Šėpos“ laikus, kai buvo daug įtampų, KGB persekiojimų, vyko mitingai... Jau tada Algis išdrįso išeiti į Mokomojo teatro balkoną (Gedimino pr. 42) su Brežnevo kauke. Jis dalyvavo įvairiose akcijose... Tikrai žinau, kaip Algis stipriai myli mūsų tėvynę Lietuvą.
Dainavičius labai rimtai žiūri į savo profesiją, visada kruopščiai ruošiasi vaidmenims. Tai – patikimas, ryžtingas žmogus. Tai – žmogiškos savybės, bet jos ypač reikalingos mūsų profesijai. Juk mes vieni nuo kitų priklausomi, mes dirbame tam tikrose sudėtyse ir daug kas priklauso nuo kolegų žmogiškų savybių. Vos atkūrus Nepriklausomybę kiek teko kartu keliauti su Oskaro Koršunovo spektakliais ar su ta pačia „Šėpa“ – nuo Kanados ir per visą Europą – Algis visada buvo ypač patikimas kolega.“
Aktorė Rimantė Valiukaitė: „Taip sukrisdavo, kad su Algirdu scenoje dažnai vaidindavome porą. Aišku, mes esame kursiokai, ir nuo 1988, nuo studijų laikų pradžios, iki dabar visą laiką esame kartu. Ne kartą vienas kitam ištarėme: „O, ir vėl tu!“ Net filmuose tenka vaidinti porą. Algis – patikimas ir nuostabus žmogus. Ir partnerystėje šios savybės išlieka: juo visada gali pasitikėti. Jį galima vadinti teatro riteriu. Aš jį dar vaidindavau Grosse Raumenu, nes pirmose mūsų gastrolėse su spektakliu „Ten būti čia“ (1990) mes su savimi turėjome vežiotis ir dekoracijas, ir kostiumus. Scenos danga sverdavo nežmoniškai daug. Ir tik Dainavičius galėjo ją pakelti – įnešti ir išnešti, į kokią šalį tik benuvažiuotume. Algis – nuostabus aktorius, aš visada džiaugiuosi jo partneryste.“
Aktorius Džiugas Siaurusaitis: „Dainavičių pažįstu nuo aštuoniolikos metų, nuo „Šėpos“ teatro laikų. Tada labai daug laiko praleidome kartu. Teko daug gastroliuoti ir buvome labai susibendravę. Algis ir tada, ir dabar vertybiškai nepasikeitė. Svarbu pabrėžti: jam Lietuva nėra tuščias žodis. Jis – tikras patriotas. Toks jis buvo „Šėpos“ laikais, toks jis ir išliko. Tai yra žmogus, kuriuo gali pasitikėti šimtu dvidešimt procentų. Jeigu jis pasako, tai jis ir padarys. Su juo tikrai nebijočiau eiti į žvalgybą. Jis niekada neišduos ir nepaliks. Tai yra jo neišmušamas charakterio bruožas. Kai kam gal gali pasirodyti, kad Algis per griežtas – kaip kirvis, bet šios savybės tikrai geros, jos retos šioms dienoms. Jis ir repetuoja, ir vaidina viską atlikdamas „pilna koja“, šimtu procentų. Jis turi puikų humoro jausmą, todėl gastrolėse esame smagiai prisijuokę. Peržvelgus Algio vaidmenų retrospektyvą galima drąsiai pasakyti, kad jis yra labai plataus diapazono aktorius – nuo visiškai rimto iki visiškai komiško. Ir visi jo vaidmenys nuo pat pirmųjų spektaklių, nuo „Antosės ir varnėno“ (1989), „Ten būti čia“ (1990) iki dabar kuriamų – labai ryškūs.“
Ilgiausių metų, mielas Algirdai!
Paieška nedavė rezultatų