Skaityti daugiau
New Baltic Dance keičia formatą ir 31 sezoną pradės vasarį
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje prasidės vasarį ir tęsis iki kovo pradžios. Pasikeitęs laikas sutampa su platesniu pokyčiu: NBD pristatomas kaip sezonas, kurio pagrindiniu įvykiu išlieka festivalis, o programą per metus papildys festivalio rengėjo Lietuvos šokio centro ir partnerių veiklos bei renginiai.„New Baltic Dance“ keičia laiką ir plečia formatą: festivalis tampa sezonu
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) 2027 m. vasario 8–kovo 4 d. Vilniuje vyks jau 31-ąjį kartą ir pradės „NBD 31“ sezoną. Įprastą pavasario laiką į žiemos pabaigą keičiantis festivalis žiūrovus pasitiks šokančio kūno kuriamu karščiu, energija ir gyvybe.Scenografė Barbora Šulniūtė „Antigonėje“ remiasi galios architektūra
Scenografė Barbora Šulniūtė su režisiere Kamile Gudmonaite kuria jau seniai. Lapkričio 19, 20 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje kartu pristatys „Antigonę“ – tai jau dešimtas jų kartu kuriamas spektaklis. Spektaklyje nagrinėjamas skirtingoms politinėms kryptims atstovaujančių veikėjų – Antigonės ir Kreonto – susidūrimas. Tai itin šiems laikams aktualus kūrinys.„Laisvi drugeliai“ atskrido į sostinę: raudonuoju kilimu žengė būrys žinomų žmonių
Spalio 22-osios vakarą Vilniaus COMPENSA koncertų salėje sostinės žiūrovams pristatytas atnaujintas muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kurį publika pirmą kartą išvydo prieš penkiolika metų. Naujojo pastatymo premjera įvyko spalio 21 d. Kėdainiuose, o sostinėje į vakarą susirinko ir būrys žinomų žmonių. Scenoje Dono vaidmenį vėl kūrė Mantas Jankavičius, o Džilą – aktorė Gabrielė Malinauskaitė.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinį „Spragtuką“
Gruodžio 28–29 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose atgis viena gražiausių kalėdinių istorijų – baletas „Spragtukas“. Jį pristatys tarptautinė kompanija „L’Etoile“, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų pirmaujančių teatrų solistus.Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“
87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Buvusi šio teatro meno vadovė, režisierė Kamilė Gudmonaitė susitelkia į pirmąją tragedijos dalį, sąmoningai atsisakydama paskutiniosios (rodomi įvykiai iki Antigonės mirties) ir savo kuriamą spektaklį žiūrovams pristatys jau lapkričio 19, 20 dienomis.„Auksiniu liūtu“ apdovanotas dainuojantis paplūdimys „Saulė ir jūra“ – Kaune
Gruodžio 18–20 dienomis Kauno BLC verslo centre bus rodomas visame pasaulyje pripažintas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“. Dainuojantį paplūdimį žiūrovai stebės iš viršaus – tarsi iš pačios saulės perspektyvos.Gyvenimas ir teatras – kaip mandala. Aktoriui Algirdui Dainavičiui – 60
Algirdas Dainavičius: Visi žmonės gyvena savo pasauliuose. Jie ten gyvena, o aš važiuoju pro šalį. Visas gyvenimas – mandalos dėliojimas: dėlioji, dėlioji, o vėjas ją ima ir nupučia. Žmogui kartais užtenka labai nedaug. Gali gatvėje stovinčiai močiutei duoti pinigėlį, repeticijų kambaryje palaistyti džiūstančią gėlę. Svarbiausia, kad to reikėtų man, o ne kažkam kitam.Kova dėl šlovės ir intrigos: spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjeroje – garsūs aktoriai ir netikėtas Paulos Valentaitės debiutas
Lietuvos teatro scenoje įvyko naujos muzikinio spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjera. Režisieriaus Mykolo Vildžiūno spektaklis, kuriame susipina ambicijos, meilė, pavydas, išdavystės ir gyvai atliekamos dainos, po pirmojo susitikimo su žiūrovais tęsia kelionę po Lietuvą – iš viso spektaklis aplankys 18 šalies miestų.Tarp šviesos ir tamsos: Vilniaus tango teatras pristato hipnotizuojantį šou „Entre la Luz“
Tango daugeliui pirmiausia yra šokis, tačiau Vilniaus tango teatro spektaklyje „Entre la Luz“ jis tampa kur kas daugiau – išpažintimi, drama ir kelione į žmogaus vidinį pasaulį. Kiekvienas žingsnis čia primena balansavimą ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos.Buenos Airių gatvių aistra Vilniuje: tango šou „En La Yeca“ kviečia į intriguojantį pasimatymą
Provokuojantis žvilgsnis, nedrąsus prisilietimas, pirmasis apsikabinimas ir viską užliejanti aistra – Vilniaus tango teatro spektaklyje „En La Yeca“ tango atgyja taip, lyg gimtų tiesiog žiūrovų akyse.Mantas Jankavičius pristato jautrų dainos „Drugeliai laisvi“ klipą
Yra dainų, kurios nesensta. Keičiasi metai, scenos ir žmonės, o jos lieka tarsi atrama, prie kurios vis sugrįžtama. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta Manto Jankavičiaus daina „Drugeliai laisvi“ – būtent tokia. Dainininkas pristato švelnumo kupiną, jausmingą jos vaizdo klipą. Pasirodo jis neatsitiktinai: jau spalį į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kuriam ši daina ir buvo sukurta.LNDT pristatė 87 sezoną ir kviečia susipažinti su naująja LNDT meno taryba
Vakar per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 87-ajį sezoną „Virš esamojo laiko“, kuriame numatytos šešios premjeros, nagrinėjančios laiko cikliškumą ir amžinai pasikartojančią dabartį. Naujo sezono meninę programą kūrė LNDT meno taryba, pradėjusi veikti kartu su nauja generalinio direktoriaus Martyno Budraičio kadencija.„Urban Essentials“ grįžta į Vilnių: penkios dienos hiphopo šokio ir kultūros
Lapkričio 11–15 d. Vilnių užlies šokio, muzikos ir kūrybos energija – mieste vyks tarptautinis hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su tarptautiniais šokėjais bei choreografais, DJ pasirodymai ir net dvi pasaulinės gatvės šokio spektaklių premjeros Lietuvoje. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Naujo spektaklio dalimi tampanti sociologė Milda Pivoriūtė apie šiuolaikinio žmogaus paradoksą: „Vis laukiame tikrojo gyvenimo“
Dešimt metų gyvename nuomojamame bute, bet vis dar neperkame gražesnės lempos, nes čia esame tik laikinai. Penkiolika metų dirbame darbą, kurį vadiname tarpiniu karjeros etapu. Svarbius pokalbius, keliones ar sumanymus atidedame geresniam laikui. O kas, jeigu tas tikrasis gyvenimas, kuriam taip ilgai ruošiamės, jau vyksta? Apie šį paradoksą kalba sociologė dr. Milda Pivoriūtė, kuri spalio 30 d. taps Vilniaus kūrybinėje erdvėje „Smala“ pristatomo režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklio „Pas mus šventė“ dalimi.
Sociologės pranešimas – dramaturgijos dalis
Naujojo spektaklio veiksmas vyksta nedideliame miestelyje, kurio gyventojai ruošiasi svarbiai bendruomenės šventei. Tačiau iš pažiūros paprastas planas – susitarti, pasiruošti ir pagaliau atšvęsti – virsta nesibaigiančia konfliktų, nesusikalbėjimo ir absurdiškų situacijų virtine. Pats miestelis taip pat gyvena savotiškame laukimo režime: pastatytas vos trims mėnesiams, jis gyvuoja jau trisdešimt metų. Šventės, kaip ir geresnės ateities, čia vis dar laukiama.
Švelniai komiškame kūrinyje apie bendruomenę, jos nerašytas taisykles bei pastangas būti kartu susipina ir platesni klausimai apie šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Vieną jų – laikinumą – spektaklyje nagrinės sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Jos pranešimas taps integruota „Pas mus šventė“ dramaturgijos dalimi, pratęsiančia scenoje keliamus klausimus už įprastų teatro pasakojimo ribų.
„Pas mus šventė“ režisierius ir dramaturgas Paulius Markevičius sako, kad sumanymas į spektaklį įtraukti M. Pivoriūtės edukacinę paskaitą kilo iš noro bendruomenės būsenas atskleisti ne tik emociškai, bet ir intelektualiai.
„Spektaklyje kalbame apie laukimą, apie laikinumo jausmą, apie bendruomenės santykį su ateitimi. Sociologija leidžia pamatyti, kad tai nėra tik išgalvoto miestelio problema, o platesnis klausimas: kaip įvairios bendruomenės gyvena tarp praeities, dabarties ir ateities, kaip jos priima pokyčius arba jų vengia?
Pasikvietėme Mildą į kūrybinę komandą, kad ji praplėstų spektaklio lauką. Sociologės žvilgsnis padės žiūrovui atpažinti savo patirtis – atidėliojimą, nuovargį ar stabilumo norą – ne kaip trūkumus, o kaip bendrą socialinę būseną“, – dalinasi P. Markevičius.
Gyvenimas – nuolatiniame pasiruošimo režime
Dr. Milda Pivoriūtė sako besidžiaugianti progomis bendradarbiauti su meno pasauliu, kai sociologija ištrūksta iš universiteto auditorijų, mokslinių straipsnių ir konferencijų. Spektaklis „Pas mus šventė“ jai artimas tuo, kad jame susipina daugybė sociologus dominančių temų – bendruomenės gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai, konfliktai, tradicijos, socialinės normos ir nerašytos taisyklės, pagal kurias organizuojame savo gyvenimą.
„Mane pačią dažnai labiau įkvepia ne mokslininkai, o menininkai ir jų kūryba – muzika, kinas, teatras. Man atrodo, kad lakią sociologinę vaizduotę gali turėti ir žmogus, gyvenime neperskaitęs nė vieno sociologijos vadovėlio.
Sociologiją ir teatrą sieja žmogaus ir visuomenės tyrinėjimas, pastanga suprasti žmogų ir visuomenę, mūsų elgesį, pasirinkimus, santykius su kitais, konfliktus. Tiek sociologija, tiek teatras atsuka į mus veidrodį, leisdami pažvelgti į save iš šalies, atpažinti save kitų patiriamose situacijose“, – sako mokslininkė.
Pasak M. Pivoriūtės, spektaklyje vaizduojamas miestelis, kuriame laikini sprendimai užsitęsia dešimtmečius, atspindi ir platesnę šiuolaikinio žmogaus būseną. Nors šiandien gyvenimo trajektorijos gerokai įvairesnės, o tradiciniai scenarijai praranda savo universalumą, įsivaizdavimas, kad egzistuoja tam tikra teisinga gyvenimo seka, išlieka.
„Sociologijoje kalbama apie vadinamuosius gyvenimo eigos scenarijus – visuomenėje įsitvirtinusius lūkesčius, kaip turėtų atrodyti „normalus“, sėkmingas žmogaus gyvenimas, kokius etapus ir kokia tvarka turėtume pereiti.
Baigti mokslus, susirasti gerą darbą, sukurti šeimą, susilaukti vaikų, įsigyti būstą – visa tai pageidautina padaryti tam tikru laiku. Dėl to neretai gyvename tarsi nuolatiniame pasiruošimo režime: dabartis atrodo tik tarpinė stotelė pakeliui į kitą, neva svarbesnį ir tikresnį gyvenimo etapą“, – pasakoja sociologė.
Laikinumas – ir pasirinkimas, ir neišvengiamybė
Kelionės į tikresnio gyvenimo etapą jausmą, M. Pivoriūtės teigimu, stiprina ir nuolatinio tobulėjimo kultūra, kuri skatina siekti daugiau, būti produktyvesniems ir tapti geresne savo versija. Net poilsis kartais tampa dar viena užduotimi, kurią reikia atlikti kuo prasmingiau – taip vis sunkiau pasidžiaugti tuo, ką jau turime, nes dėmesys nuolat krypsta į tai, ko dar nepasiekėme.
„Kol studijuojame, laukiame, kada pradėsime dirbti, pradėję dirbti – kada įsitvirtinsime, įsitvirtinę – kada pagaliau galėsime atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik bėda ta, kad pasiekus vieną tikslą horizonte jau šmėžuoja kitas. Taip gyvenimas virsta nesibaigiančiu pasiruošimu gyvenimui“, – sako M. Pivoriūtė.
Vis dėlto sociologė pabrėžia, kad užsitęsęs laikinumas ne visuomet yra asmeninio neapsisprendimo pasekmė. Kartais jis suteikia laisvę eksperimentuoti, keisti gyvenimo kryptį ir išlaikyti atviras galimybes, tačiau kitais atvejais laikinumą primeta nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės.
„Šiuolaikinis pasaulis pasižymi didžiuliu neapibrėžtumu, nestabilumu ir vis spartėjančiais pokyčiais. Technologijos keičia darbo rinką, profesijos ir įgūdžiai sensta, ekonominės krizės, geopolitiniai sukrėtimai, pandemijos ir kiti globalūs įvykiai nuolat primena, kad net ir kruopščiausiai sudėlioti gyvenimo planai gali labai greitai subyrėti.
Prie to prisideda finansinis nesaugumas, augančios būsto kainos, nestabilios darbo sąlygos. Daugeliui žmonių sunku planuoti ateitį ne todėl, kad jie nežino, ko nori, o todėl, kad aplinkybės nėra palankios to pasiekti, ar nežino, kokiomis sąlygomis teks gyventi po penkerių ar net poros metų. Taigi vienais atvejais laikinumas yra mūsų pasirinkimas, kitu – aplinkybių primesta būtinybė. Ir, žinoma, šios dvi priežastys dažnai persipina“, – pastebi mokslininkė.
Kodėl gąsdina galutiniai sprendimai?
Spektaklyje „Pas mus šventė“ laikinumo paradoksą iliustruoja slyvos istorija. Miestelyje, kuris turėjo gyvuoti vos tris mėnesius, sodinti medį iš pradžių atrodo beprasmiška. Tačiau kažkas jį vis dėlto pasodina, ir po trisdešimties metų slyva jau yra tapusi miestelio dalimi. M. Pivoriūtės teigimu, ši istorija primena, kiek daug gali įvykti per laiką, kurį praleidžiame laukdami palankesnių aplinkybių.
„Gyvenime yra panašiai – per tą laiką, kol delsėme ir nieko nedarėme, jau galėjo bręsti vaisiai. Laikinas sprendimas leidžia nieko iš esmės nekeisti bei išlaikyti viltį, kad ateityje viskas galės būti geriau – visos galimybės išlieka atviros. Galutiniai sprendimai reiškia ne tik pasirinkimą, bet ir nepasirinktų galimybių netektį, todėl laikinas sprendimas suteikia galimybę atidėti pasirinkimo naštą“, – sako M. Pivoriūtė.
Sociologė pastebi, kad viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus dilemų – kaip neprarasti gebėjimo džiaugtis tuo, kas yra dabar, kartu išsaugant norą siekti to, ko dar nėra. Pasak jos, svajoti apie ateitį ir ją planuoti nėra blogai – problema kyla tada, kai dabartį imame vertinti vien pagal tai, kiek ji mus priartina prie būsimo gyvenimo.
„Kol gyvenimas dar tik „turėtų prasidėti“, jis gali būti tobulas – būsimas darbas prasmingas, santykiai darnūs, namai jaukūs, o mes patys pagaliau laimingi, ramūs ir viską spėjantys. Ateitis mūsų vaizduotėje turi vieną didžiulį pranašumą prieš dabartį – jos dar nesugadino tikrovė. O realus gyvenimas visuomet šiek tiek netvarkingas, nebaigtas, pilnas kompromisų, neišspręstų problemų ir neplautų indų“, – svarsto M. Pivoriūtė.
Svarbiausia – neatidėlioti gyvenimo
Įsivaizduojamas būsimas gyvenimas visuomet gali atrodyti patrauklesnis už tikrąjį, kuriame neišvengiama kompromisų, abejonių ir kasdienių rūpesčių. Tačiau laukdami momento, kai viskas pagaliau bus savo vietose, rizikuojame taip ir nepradėti gyventi.
Anot M. Pivoriūtės, bene svarbiausia – ne atsikratyti laikinumo, o išmokti prasmingai gyventi neapibrėžtomis aplinkybėmis. Juk net ir pasiekus ilgai lauktą tikslą gyvenime vis tiek liks dalykų, kuriuos norėsime pakeisti, ir klausimų, į kuriuos dar neturėsime atsakymų.
„Jeigu pats pasaulis nuolat keičiasi, ar apskritai galime tikėtis, kad mūsų gyvenimai kada nors bus galutinai sutvarkyti? Galbūt vienas svarbiausių šiandienos iššūkių yra išmokti kurti prasmingą gyvenimą ir laikinume. Neatidėlioti gyvenimo vien todėl, kad nežinome, kiek ilgai vienoje vietoje užsibūsime. Kaip spektaklio miestelyje – galbūt vis dėlto verta pasodinti slyvą, net jei esame įsitikinę, kad čia gyvensime tik tris mėnesius“, – apibendrina sociologė.
Spektaklio „Pas mus šventė“ (rež. Paulius Markevičius, prod. „Tolyn gilyn“) premjera – spalio 30 d. 19 val. kultūros erdvėje „Smala“ (Konstitucijos pr. 23, Vilnius)
Sociologės pranešimas – dramaturgijos dalis
Naujojo spektaklio veiksmas vyksta nedideliame miestelyje, kurio gyventojai ruošiasi svarbiai bendruomenės šventei. Tačiau iš pažiūros paprastas planas – susitarti, pasiruošti ir pagaliau atšvęsti – virsta nesibaigiančia konfliktų, nesusikalbėjimo ir absurdiškų situacijų virtine. Pats miestelis taip pat gyvena savotiškame laukimo režime: pastatytas vos trims mėnesiams, jis gyvuoja jau trisdešimt metų. Šventės, kaip ir geresnės ateities, čia vis dar laukiama.
Švelniai komiškame kūrinyje apie bendruomenę, jos nerašytas taisykles bei pastangas būti kartu susipina ir platesni klausimai apie šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Vieną jų – laikinumą – spektaklyje nagrinės sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Jos pranešimas taps integruota „Pas mus šventė“ dramaturgijos dalimi, pratęsiančia scenoje keliamus klausimus už įprastų teatro pasakojimo ribų.
„Pas mus šventė“ režisierius ir dramaturgas Paulius Markevičius sako, kad sumanymas į spektaklį įtraukti M. Pivoriūtės edukacinę paskaitą kilo iš noro bendruomenės būsenas atskleisti ne tik emociškai, bet ir intelektualiai.
„Spektaklyje kalbame apie laukimą, apie laikinumo jausmą, apie bendruomenės santykį su ateitimi. Sociologija leidžia pamatyti, kad tai nėra tik išgalvoto miestelio problema, o platesnis klausimas: kaip įvairios bendruomenės gyvena tarp praeities, dabarties ir ateities, kaip jos priima pokyčius arba jų vengia?
Pasikvietėme Mildą į kūrybinę komandą, kad ji praplėstų spektaklio lauką. Sociologės žvilgsnis padės žiūrovui atpažinti savo patirtis – atidėliojimą, nuovargį ar stabilumo norą – ne kaip trūkumus, o kaip bendrą socialinę būseną“, – dalinasi P. Markevičius.
Gyvenimas – nuolatiniame pasiruošimo režime
Dr. Milda Pivoriūtė sako besidžiaugianti progomis bendradarbiauti su meno pasauliu, kai sociologija ištrūksta iš universiteto auditorijų, mokslinių straipsnių ir konferencijų. Spektaklis „Pas mus šventė“ jai artimas tuo, kad jame susipina daugybė sociologus dominančių temų – bendruomenės gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai, konfliktai, tradicijos, socialinės normos ir nerašytos taisyklės, pagal kurias organizuojame savo gyvenimą.
„Mane pačią dažnai labiau įkvepia ne mokslininkai, o menininkai ir jų kūryba – muzika, kinas, teatras. Man atrodo, kad lakią sociologinę vaizduotę gali turėti ir žmogus, gyvenime neperskaitęs nė vieno sociologijos vadovėlio.
Sociologiją ir teatrą sieja žmogaus ir visuomenės tyrinėjimas, pastanga suprasti žmogų ir visuomenę, mūsų elgesį, pasirinkimus, santykius su kitais, konfliktus. Tiek sociologija, tiek teatras atsuka į mus veidrodį, leisdami pažvelgti į save iš šalies, atpažinti save kitų patiriamose situacijose“, – sako mokslininkė.
Pasak M. Pivoriūtės, spektaklyje vaizduojamas miestelis, kuriame laikini sprendimai užsitęsia dešimtmečius, atspindi ir platesnę šiuolaikinio žmogaus būseną. Nors šiandien gyvenimo trajektorijos gerokai įvairesnės, o tradiciniai scenarijai praranda savo universalumą, įsivaizdavimas, kad egzistuoja tam tikra teisinga gyvenimo seka, išlieka.
„Sociologijoje kalbama apie vadinamuosius gyvenimo eigos scenarijus – visuomenėje įsitvirtinusius lūkesčius, kaip turėtų atrodyti „normalus“, sėkmingas žmogaus gyvenimas, kokius etapus ir kokia tvarka turėtume pereiti.
Baigti mokslus, susirasti gerą darbą, sukurti šeimą, susilaukti vaikų, įsigyti būstą – visa tai pageidautina padaryti tam tikru laiku. Dėl to neretai gyvename tarsi nuolatiniame pasiruošimo režime: dabartis atrodo tik tarpinė stotelė pakeliui į kitą, neva svarbesnį ir tikresnį gyvenimo etapą“, – pasakoja sociologė.
Laikinumas – ir pasirinkimas, ir neišvengiamybė
Kelionės į tikresnio gyvenimo etapą jausmą, M. Pivoriūtės teigimu, stiprina ir nuolatinio tobulėjimo kultūra, kuri skatina siekti daugiau, būti produktyvesniems ir tapti geresne savo versija. Net poilsis kartais tampa dar viena užduotimi, kurią reikia atlikti kuo prasmingiau – taip vis sunkiau pasidžiaugti tuo, ką jau turime, nes dėmesys nuolat krypsta į tai, ko dar nepasiekėme.
„Kol studijuojame, laukiame, kada pradėsime dirbti, pradėję dirbti – kada įsitvirtinsime, įsitvirtinę – kada pagaliau galėsime atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik bėda ta, kad pasiekus vieną tikslą horizonte jau šmėžuoja kitas. Taip gyvenimas virsta nesibaigiančiu pasiruošimu gyvenimui“, – sako M. Pivoriūtė.
Vis dėlto sociologė pabrėžia, kad užsitęsęs laikinumas ne visuomet yra asmeninio neapsisprendimo pasekmė. Kartais jis suteikia laisvę eksperimentuoti, keisti gyvenimo kryptį ir išlaikyti atviras galimybes, tačiau kitais atvejais laikinumą primeta nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės.
„Šiuolaikinis pasaulis pasižymi didžiuliu neapibrėžtumu, nestabilumu ir vis spartėjančiais pokyčiais. Technologijos keičia darbo rinką, profesijos ir įgūdžiai sensta, ekonominės krizės, geopolitiniai sukrėtimai, pandemijos ir kiti globalūs įvykiai nuolat primena, kad net ir kruopščiausiai sudėlioti gyvenimo planai gali labai greitai subyrėti.
Prie to prisideda finansinis nesaugumas, augančios būsto kainos, nestabilios darbo sąlygos. Daugeliui žmonių sunku planuoti ateitį ne todėl, kad jie nežino, ko nori, o todėl, kad aplinkybės nėra palankios to pasiekti, ar nežino, kokiomis sąlygomis teks gyventi po penkerių ar net poros metų. Taigi vienais atvejais laikinumas yra mūsų pasirinkimas, kitu – aplinkybių primesta būtinybė. Ir, žinoma, šios dvi priežastys dažnai persipina“, – pastebi mokslininkė.
Kodėl gąsdina galutiniai sprendimai?
Spektaklyje „Pas mus šventė“ laikinumo paradoksą iliustruoja slyvos istorija. Miestelyje, kuris turėjo gyvuoti vos tris mėnesius, sodinti medį iš pradžių atrodo beprasmiška. Tačiau kažkas jį vis dėlto pasodina, ir po trisdešimties metų slyva jau yra tapusi miestelio dalimi. M. Pivoriūtės teigimu, ši istorija primena, kiek daug gali įvykti per laiką, kurį praleidžiame laukdami palankesnių aplinkybių.
„Gyvenime yra panašiai – per tą laiką, kol delsėme ir nieko nedarėme, jau galėjo bręsti vaisiai. Laikinas sprendimas leidžia nieko iš esmės nekeisti bei išlaikyti viltį, kad ateityje viskas galės būti geriau – visos galimybės išlieka atviros. Galutiniai sprendimai reiškia ne tik pasirinkimą, bet ir nepasirinktų galimybių netektį, todėl laikinas sprendimas suteikia galimybę atidėti pasirinkimo naštą“, – sako M. Pivoriūtė.
Sociologė pastebi, kad viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus dilemų – kaip neprarasti gebėjimo džiaugtis tuo, kas yra dabar, kartu išsaugant norą siekti to, ko dar nėra. Pasak jos, svajoti apie ateitį ir ją planuoti nėra blogai – problema kyla tada, kai dabartį imame vertinti vien pagal tai, kiek ji mus priartina prie būsimo gyvenimo.
„Kol gyvenimas dar tik „turėtų prasidėti“, jis gali būti tobulas – būsimas darbas prasmingas, santykiai darnūs, namai jaukūs, o mes patys pagaliau laimingi, ramūs ir viską spėjantys. Ateitis mūsų vaizduotėje turi vieną didžiulį pranašumą prieš dabartį – jos dar nesugadino tikrovė. O realus gyvenimas visuomet šiek tiek netvarkingas, nebaigtas, pilnas kompromisų, neišspręstų problemų ir neplautų indų“, – svarsto M. Pivoriūtė.
Svarbiausia – neatidėlioti gyvenimo
Įsivaizduojamas būsimas gyvenimas visuomet gali atrodyti patrauklesnis už tikrąjį, kuriame neišvengiama kompromisų, abejonių ir kasdienių rūpesčių. Tačiau laukdami momento, kai viskas pagaliau bus savo vietose, rizikuojame taip ir nepradėti gyventi.
Anot M. Pivoriūtės, bene svarbiausia – ne atsikratyti laikinumo, o išmokti prasmingai gyventi neapibrėžtomis aplinkybėmis. Juk net ir pasiekus ilgai lauktą tikslą gyvenime vis tiek liks dalykų, kuriuos norėsime pakeisti, ir klausimų, į kuriuos dar neturėsime atsakymų.
„Jeigu pats pasaulis nuolat keičiasi, ar apskritai galime tikėtis, kad mūsų gyvenimai kada nors bus galutinai sutvarkyti? Galbūt vienas svarbiausių šiandienos iššūkių yra išmokti kurti prasmingą gyvenimą ir laikinume. Neatidėlioti gyvenimo vien todėl, kad nežinome, kiek ilgai vienoje vietoje užsibūsime. Kaip spektaklio miestelyje – galbūt vis dėlto verta pasodinti slyvą, net jei esame įsitikinę, kad čia gyvensime tik tris mėnesius“, – apibendrina sociologė.
Spektaklio „Pas mus šventė“ (rež. Paulius Markevičius, prod. „Tolyn gilyn“) premjera – spalio 30 d. 19 val. kultūros erdvėje „Smala“ (Konstitucijos pr. 23, Vilnius)
Paieška nedavė rezultatų