logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis

Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Artėja Valentino diena: 14 renginių romantiškam vasario 14-osios vakarui

Nors Valentino dieną švenčia ne visi, galime drąsiai teigti, jog vasario 14-ąją meilė tiesiog tvyro ore. Šiais metais įsimylėjėlių ir meilės diena pravardžiuojama šventė bus trečiadienį, todėl pateikiame jums 14 kokybiškų renginių įvairiuose Lietuvos miestuose, kurie garantuos puikų vakarą ir nustebins jūsų antrąją pusę.

Intriguojantis vaizdo klipas ir naujoji “Man-go” daina

“Apie ką ši daina? Apie moteriškumą!”, - vieningai atsako “Man-go” merginos, paklaustos, koks pagrindinis naujojo kūrinio „Kur gi tu?“ leitmotyvas.

Svarbiausi vasario renginiai Lietuvoje: Eurovizijos atrankos finalas, krepšinio rinktinės dvikova ir romantiškoji Valentino diena

Šiemet trumpiausias metų mėnuo bus ypatingas ne tik vasario 29 dieną gimusiems, bet ir kokybiškų renginių mylėtojams, nes rinktis tikrai bus iš ko – nuo grandiozinių koncertų ar unikalių spektaklių iki ledo šou ar Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių.

Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Vienos šeimos paveikslas „Patina“ keliasi į Vilniaus ir Kauno teatrų scenas

Auksiniu scenos kryžiumi įvertintos režisierės Eglės Švedkauskaitės naujausias darbas –Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagal Virginijos Rimkaitės pjesę sukurtas spektaklis „Patina“, vasarį ir kovą bus rodomas Vilniaus ir Kauno žiūrovams.

Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou

Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.

Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum

Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.

Praėjusių metų „Eurovizijoje“ sužibėję „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą

Praeitais metais „Eurovizijos“ sceną su kūriniu „Carpe Diem“ sudrebinusi Slovėnijos roko sensacija „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą. Moters dieną, kovo 8-ąją, vaikinų grupė savo pasirodymą surengs Vilniaus menu fabrike „Loftas“. Tai – jų koncertinio turo po Europą „See you soon“ dalis.

Koncertu „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“ pažymėtas ypatingos svarbos istorinis įvykis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras ir solistai publikai dovanojo koncertą „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti. Istoriniai 1923 m. įvykiai lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis. Ir tai puiki proga džiaugtis bei didžiuotis!

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.

Zigmars Liepiņš  pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.

Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš  (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.

Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų -  „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.

„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...

Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.

„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.

Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.

KVMT inf.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti