logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Šiuolaikinio šokio asociacija mini jubiliejų: 15 metų šokio ir judesio

2007 metais įsikūrė Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) – tada, kai ši šokio kryptis dar tik skynėsi kelią Lietuvoje ir neramiai ieškojo savo vietos. Tuo metu šalyje vyravo klasikinės šokio formos, o šiuolaikinio šokio kūrėjai dažnai buvo laikomi neprofesionaliais.

Dramaturgas Rimantas Ribačiauskas antikos mitą atrakina laiko temos raktu

Dramaturgas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimantas Ribačiauskas šiuolaikinio baleto „Orfėjas, Euridikė“ premjeros, kuri lapkričio paskutinę dieną vyks „Dūmų fabrike“, su kūrybine komanda nešvęs. Tuo metu Italijoje dramaturgas gilinsis į socialinį teatrą – iš 11 šalių į Neapolį suvažiavę kūrėjai dirba su įvairiomis šio miesto socialinėmis grupėmis ir pagarsėjusių rajonų gyventojais.

Miuziklo „Čikaga“ herojės nepripažįsta žodžių „vėliau“ ar „palauk“!

Kultinio Brodvėjaus miuziklo „Čikaga“ žaviosios nusikaltėlės Velma Keli ir Roxie Hart jau netrukus stos prieš prisiekusiųjų arba žiūrovų teismą didžiosiose Lietuvos arenose: gruodžio 15 d. Klaipėdos „Švyturio“, o gruodžio 20 d. Kauno „Žalgirio“. Neabejojama, kad žaviosioms solistėms ir jų advokatui vėl pavyks pavergti publikos širdis!

Ukmergėje vyks muzikinis performansas – „30 metų šviesos“

Lapkričio 25 d.18.00 val., Ukmergės kultūros centre vyks koncertas „30 metų šviesos“, kuris yra tarptautinio XXXIX festivalio RESURREXIT dalis.

Klaipėdos publikai pristatytas su didele meile „išskaptuotas“ „Buratinas“

Savaitgalį pajūrio publika audringomis ovacijomis pasitiko Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjerą. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės, bet ir tai nepadėjo patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų noro pamatyti „Buratiną".

Marijonas Mikutavičius ir Aistė Smilgevičiūtė: legendinis „Meilės duetas“ atgimsta vaizdo klipe

Marijono Mikutavičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės atliekamas „Meilės duetas“ – viena tų dainų, kurias pelnytai gali vadinti legendinėmis. Sukurtas prieš du dešimtmečius roko operai „Jūratė ir Kastytis“, šiandien kūrinys atgimsta naujai perrašytas ir pirmą kartą istorijoje – su vaizdo klipu.

Giedrius Savickas: visiems įdomu slapta pažiūrėti, kaip gyvena kiti

„Gera komanda, gera pjesė ir geras pastatymas“, – paklaustas, kaip trumpai apibūdintų naujausią spektaklį „Gal nedarom tragedijos“, sako Giedrius Savickas. Komedija „Gal nedarom tragedijos“ pradeda turą po Lietuvos sales ir, nors kol kas buvo rodyta tik du kartus Palangoje, garsas apie ją pasklido plačiai – žiūrovai išgraibstė beveik visus bilietus, kai kuriuose miestuose prireikė ir papildomo parodymo.

Marijonas Mikutavičius grįžta į legendinę roko operą „Jūratė ir Kastytis“

Marijonas Mikutavičius lygiai po dvidešimties metų grįžta į roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Drauge su Aiste Smilgevičiūte pagrindiniuose vaidmenyse jis pasirodys trijuose išskirtiniuose arenų parodymuose gruodžio mėnesį – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.

Zigmars Liepiņš  pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.

Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš  (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.

Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų -  „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.

„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...

Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.

„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.

Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.

KVMT inf.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti