Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Paieška nedavė rezultatų