Skaityti daugiau
LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Draugystės anatomija scenoje: „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Balandžio 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje žiūrovai kviečiami į jautrų ir atvirą šokio spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, kurį pristato režisierė ir choreografė Greta Grinevičiūtė. Tai jau ketvirtasis menininkės darbas, tęsiantis jos kuriamą spektaklių seriją, skirtą konkrečiam ar abstrakčiam objektui bei artimam žmogui – jo idėjai, prisiminimui ar emocijai.LNDT ragina visus teatrus galvoti apie tvarumą ir kviečia į trečiąjį forumą
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 22 d. organizuoja jau trečiąjį tvarumo forumą, kuris šiemet turės itin praktinę kryptį. Teatro profesionalams bus pristatyta visai neseniai į lietuvių kalbą išversta ir mūsų šalies teatro laukui pritaikyta „Teatro žalioji knyga“. Renginys nemokamas, bet būtina registracija.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Klaipėdoje – premjera patiems mažiausiems: muzikinis spektaklis kūdikiams „A-Ū!“
Kovo 13 dieną Klaipėdos kultūros fabrike įvyks Klaipėdos jaunimo teatro premjera patiems mažiausiems žiūrovams – muzikinis spektaklis kūdikiams „A-Ū!“, skirtas 6–24 mėnesių vaikams ir jų tėvams.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.„Kazanova“ – meilės, laisvės ir žmogaus pasirinkimų istorija Klaipėdoje
2026 m. balandžio 18 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovai kviečiami į išskirtinį teatro vakarą – spektaklį „Kazanova“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Artūras Smoljaninovas. Tai režisieriaus Konstantino Kamenskio autorinė sceninė versija, sukurta pagal Marinos Cvetaevos pjeses „Feniksas“ ir „Nuotykis“.Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Paieška nedavė rezultatų