Skaityti daugiau
Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Karščiausi birželio renginiai: Lietuvą sudrebins Stingas, „Kaleo“ ir „Black Eyed Peas“
Kol sinoptikai karštą vasarą tik žada, šalies renginių organizatoriai ją garantuoja. Birželį Vilnių drebins jau 10-ąjį kartą mūsų šalyje viešėsiantis Stingas, Kaune laukia islandų „Kaleo“ šou ir pasaulinio garso superžvaigždžių „Black Eyed Peas“ debiutas Lietuvoje, o pajūrį šokdins legendinės grupės „Modern Talking“ įkūrėjas Thomas Andersas.Tėčio dienai – dovana, kuri virsta prisiminimais
Artėjant Tėčio dienai daugelis ieško dovanos, kuri būtų ne tik praktiška, bet ir iš tiesų sukurtų emociją. Vis dažniau vietoj daiktų pasirenkamos patirtys – koncertai, sporto renginiai, teatras ar vakarai, kurie ilgam išlieka atmintyje.„ConTempo“ festivalyje – muzikinė kelionė į 90-uosius su Karolio Kaupinio „Dainų švente“
Rugpjūčio 4 dieną tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio muzikinis koliažas „Dainų šventė“ – nostalgiškas ir jautrus žvilgsnis į pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį.„ConTempo“ festivalyje – netikėtas meno ir karaokės susidūrimas
Rugpjūčio 2 ir 8 dienomis Kaune vyks vienas netradiciškiausių tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ renginių – „Karaoke (ART)“, kurį pristato amerikiečių kilmės menininkas Davis Freeman ir jo kūrybinė kompanija „Random Scream“.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.„ConTempo“ festivalyje – provokuojantis lietuvių kūrėjų spektaklis „Nulis“
Rugpjūčio 1 ir 2 dienomis tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus pristatytas jaunųjų Lietuvos kūrėjų darbas – bufonados monospektaklis „Nulis“, kviečiantis pažvelgti į šiuolaikinės visuomenės absurdiškumą per grotesko, ironijos ir fizinio teatro prizmę.„ConTempo“ festivalio atidarymą Kaune pažymės įspūdingas prancūzų trupės „Gratte Ciel“ pasirodymas
Rugpjūčio 1–2 dienomis Kaune vyksiantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovus pakvies į išskirtinį atidarymo renginį – prancūzų trupės „Gratte Ciel“ spektaklį-instaliaciją „RoZéO“. Net keturi pasirodymai vyks „Kauno grūdų“ gamyklos kieme ir taps viena ryškiausių festivalio pradžios patirčių.Nidoje sugrįžta šokio spektaklis-ekskursija „Užpustyti“
Liepos 16–18 dienomis Nidoje žiūrovai vėl bus kviečiami patirti išskirtinę kelionę po Kuršių nerijos istoriją – ant Parnidžio kopos bus rodomas Šeiko šokio teatro spektaklis-istorinė ekskursija „Užpustyti“.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.Festivalyje HELIUM – įtampos kupinas ispanų spektaklis „QOROQ“
Rugsėjo 16 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika bus pakviesta į intensyvią ir įtraukiančią patirtį – Ispanijos trupės „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklį „QOROQ“. Tai kūrinys apie pusiausvyrą, riziką ir pasitikėjimą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o pačios įtampos dalimi.Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ kvies išgirsti neįgyvendintą lietuvių genijaus svajonę
Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Vilniaus senajame teatre žiūrovų laukia išskirtinis scenos įvykis – įsivaizduojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opera „Jūratė“. Tai unikalus šiuolaikinės operos projektas, gimęs iš nebaigtos M. K. Čiurlionio svajonės sukurti lietuvišką operą ir paremtas jo laiškais, eskizais, kūrybinėmis idėjomis bei legenda apie Jūratę ir Kastytį.Festivalyje HELIUM – poetiškas belgų spektaklis apie laiką „TOUT / RIEN“
Rugsėjo 18 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika išvys išskirtinį Belgijos trupės „Modo Grosso“ spektaklį „TOUT / RIEN“ („Viskas / nieko“) – hipnotizuojantį objektų cirko kūrinį, kviečiantį pažvelgti į laiką kaip į apčiuopiamą ir gyvą reiškinį.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Make Love Outside“ sugrįžta į Lukiškių kalėjimo sceną po atviru dangumi
Liepos 28-osios vakarą Lukiškių kalėjimas 2.0 vėl prisipildys drąsių dainų, atvirų pokalbių ir vasariškos atmosferos po atviru dangumi. Teatro trupė Teatronas grįžta į didžiąją sceną su muzikiniu spektakliu „Make Love Outside“ – vienu ryškiausių pastarųjų metų darbų, apie kurį žiūrovai kalba dar ilgai po pasirodymo.Teatras išeina į miestą: Šiauliuose ketvirtą kartą vyks festivalis „Teatrodromas“
Birželio 3–14 dienomis Šiauliai persismelks teatro dvasia. Jau ketvirtą kartą po miesto erdves pasklis scenos menų festivalis „Teatrodromas“, tapęs laukiamu vasaros pradžios renginiu mieste. Festivalio metu įvairiose miesto erdvėse šiauliečių ir miesto svečių lauks 10 intriguojančių, skirtingų žanrų pasirodymų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.Acis ir Galatėja Vilniuje: Händelio opera sugrįžta nauju, šiuolaikišku pavidalu
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai bendras „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro pastatymas, kviečiantis patirti baroko muziką naujai – per šiuolaikinės scenos kalbą ir vizualinę estetiką.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku... ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Paieška nedavė rezultatų