Skaityti daugiau
„Drugelių cirkas“ – jautri istorija apie drąsą būti savimi
Vaiko dienai skirtas spektaklis „Drugelių cirkas“ kviečia į jautrią ir įkvepiančią kelionę, paremtą to paties pavadinimo kino istorija. Tai pasakojimas apie žmones, kurie kadaise buvo laikomi keistenybėmis ir rodomi „išsigimėlių šou“, tačiau už išorės slypi kur kas daugiau – vidinės kovos, abejonės ir troškimas būti priimtiems.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Draugystės anatomija scenoje: „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Balandžio 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje žiūrovai kviečiami į jautrų ir atvirą šokio spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, kurį pristato režisierė ir choreografė Greta Grinevičiūtė. Tai jau ketvirtasis menininkės darbas, tęsiantis jos kuriamą spektaklių seriją, skirtą konkrečiam ar abstrakčiam objektui bei artimam žmogui – jo idėjai, prisiminimui ar emocijai.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.
„Estetika, judesio lengvumas, jokių nereikalingų detalių ir labai gražūs šokėjai – negalėjau atitraukti akių! Pagrindinė pora apskritai dieviška. Vakaras buvo tikra atgaiva“, – socialiniuose tinkluose rašė žinoma TV laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.
„Kaip giliai perteikti genijaus Čiurlionio gyvenimo palydovės Sofijos vidiniai išgyvenimai. Nuostabus šokėjų sinchroniškumas kaip „Miško“ tolygus lingavimas. Ačiū, kad kviečiant išjaust“, – kultūrinio tinklaraščio „-ANE?“ paskyroje dalinosi jaunajai kartai atstovaujanti Kornelija Anelauskaitė.
Po sėkmingo starto sostinėje kovo 5-6 dienomis, paskelbtas papildomas renginys gegužės mėn. Vilniaus senajame teatre. Publikos teigimu, spektaklis ne vieną privertė aikčioti, susigraudinti ir kitu kampu pažvelgti į genialaus kūrėjo bei jam itin svarbios moters istoriją, išgyventi dviejų žmonių laimę ir skausmą, peržengti ribą tarp genialumo ir beprotybės. Atskiri aplodismentai skambėjo pagrindiniams spektaklio solistams, kaip gebama itin jausmingai, per judesio plastiką perteikti visą siužetą, emociškai sudėtingus charakterius, atskleisti istorinių asmenybių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio daugialypiškumą bei neįtikėtinu panašumu susitapatinti.
Paveikus edukaciniais tikslais
Šokio spektaklį stebėjo XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviai bei jų mokytojai iš skirtingų šalies miestų.
„Filosofija iš prigimties yra tarpdiscipliniška, ji nuolat kalbasi su literatūra, teatru, muzika, šokiu ar kitais menais. Skirtingos meno formos leidžia patirti ir apmąstyti idėjas ne tik teorijoje, bet ir gyvoje, juslinėje patirtyje. Todėl galimybė Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviams apsilankyti šokio spektaklyje „Sofija. Genijaus šešėly“ tapo ne tik kultūrine ansamblio „Lietuva“ dovana, bet ir savotišku filosofiniu tęsiniu po sunkios, akademinių diskusijų kupinos dienos.
Mokiniai liko sužavėti Lietuvoje rečiau sutinkama šokio spektaklio forma, kuri leidžia sudėtingas idėjas perteikti ne žodžiais, o judesiu ar muzika. Jaunuosius filosofus spektaklis privertė susimąstyti apie judesio kaip kalbos galimybę, padedančią atskleisti sudėtingus vidinius išgyvenimus, genialumo, kūrybos ir beprotybės dramą, santykį tarp kūrėjo ir jį supančio pasaulio. O spektaklio kultūrinis kontekstas – pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, M. K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, leido reflektuoti ir platesnę kūrybos bei intelektinės partnerystės santykio temą. Dėl šių priežasčių spektaklis nepaprastai tinkamas mokytojams ir mokiniams, jis atveria kelią dialogui ir refleksijai. Ačiū sumanytojams“, – teigė Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados organizatorė.
Debiutas svarbus ir solistams
Jausmingą Sofijos vaidmenį įkūnijo „Lietuvos“ ansamblietė Paulina Čistovaitė, kuri dar iki premjeros neslėpė iššūkių perteikti mylinčios, kuriančios, kovojančios ir gedinčios moters išgyvenimus.
„Nuo šio sezono pradžios dirbu ansamblyje „Lietuva” ir esu be galo dėkinga, kad spektaklio choreografė mane pastebėjo ir patikėjo man sukurti iškilios Lietuvos asmenybės, ypatingos moters vaidmenį scenoje bei judesio kalba papasakoti jos gyvenimo istoriją. Labai džiugu, kad šiame puikiame scenos kūrinyje man buvo suteikta galimybė įvairiapusiškai pasireikšti, atsiskleisti, interpretuoti Sofijos išgyvenimus bei perteikti tiek daug įvairaus spektro emocijų scenoje. Žiūrovams dėkoju už gausius plojimus ir ovacijas, jų dėka jaučiuosi labai laiminga ir įvertinta“, – sakė Paulina. Tęsiantis šokio spektaklio turui, ateityje Sofijos vaidmeny išvysime ir kitą ansamblio solistę Godą Mikuckytę.
P. Čistovaitė yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių, po kurio iš karto sekė ketveri metai darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Paulina taip pat yra Anželikos Cholinos šokio teatro artistė. Baigtas LMTA meno ir pedagogikos bakalauras, šiuo metu studijuoja meno vadybos magistrantūroje.
Siužetinėje linijoje svarbus S. Kymantaitės-Čiurlionienės santykis ir su pačiu M. K. Čiurlioniu. Genialaus, kenčiančio, kaip ir Sofija – stipriai mylinčio kūrėjo amplua atiteko dviems solistams: Vilniuje pirmą dieną pasirodė kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio bendruomenėje atpažįstamas Marius Pinigis, o antrąją dieną – „Lietuvos“ šokio trupės artistas, taip pat šokio pasaulyje ambicingai augantis Robertas Vinik.
„Atlikti Čiurlionio vaidmenį, ar veikiau artimesnis pasakymas man, kaip šokio menininkui, pamėginti įkūnyti jį yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu didelį dėkingumą choreografei Aušrai Krasauskaitei už man išreikštą pasitikėjimą ir matymą, jog galiu išpildyti jos kūrybinę viziją. Kūrybinės komandos pasirinktas kelias leido į M. K. Čiurlionį pažvelgti per labiau žmogišką, jautrią, trapią, gyvenimišką ir santykiais su mylimu žmogumi grįstą prizmę. Būtent tai man labiausiai padėjo atsispirti ir ieškoti Čiurlionio savyje. Nagrinėdamas ir gilindamasis į Čiurlionį, radau daug paralelių ar jungčių su savo gyvenimiškomis, santykių, kūrybos patirtimis, tam tikrais asmenybės bruožais“, – atviravo M. Pinigis, o šiandien kartu su scenos bendražygiu R. Vinik skiria padėką atėjusiems žiūrovams.
Lietuvoje Marius net tris kartus įvertintas kaip metų šokėjas, dukart pelnęs aukščiausius Kauno profesionalaus teatro apdovanojimus „Fortūna“, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų, šalį garsinantis užsienyje. Kalbant apie kitą jaunosios kartos solistą, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį R. Vinik, jis dalyvavo šiuolaikinio šokio spektaklyje „Rave of Riot“, operoje „Didonė ir Enėjas“ („LNOBT Open“), Sonia Chiambretto „Policijos!“ pjesės skaityme ir kt. Kitus šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ vaidmenis atlieka valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.
Kaune švęs Sofijos gimtadienį
Artimiausias pasirodymas numatomas Kaune šį penktadienį, kovo 13-ąją, minint tikrąjį S. Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienį ir 140-ąsias gimimo metines. Su šia programa kviečiama sutikti ir Tarptautinę teatro dieną, kovo 27 d. Alytuje.
„Labai džiaugiuosi, kad Sofijos istorija prabilo šokio kalba. Esu laiminga ir dėkinga likimui, kad galėjau prisiliesti prie šios temos. Sofija mane įkvepia. Tikiu, kad ji nukeliaus ir iki žiūrovų širdžių, čia daug mums artimų, rezonuojančių temų“, –susitikti kviečia „Sofijos“ režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.
Kūrėjai rekomenduoja prieš spektaklį prisiminti Sofijos ir Čiurlionio biografiją, o atvykus į renginio vietą, nemokamai paskaityti organizatorių programėlę. Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės sukurtoje dramaturgijoje atpažįstama Sofijos visuomeninė veikla Lietuvių mokslo draugijoje ar tautinio atgimimo krypties „Vilties“ redakcijoje, pažintis su M. K. Čiurlioniu ir kultūrinis to meto kontekstas, mokant jį lietuvių kalbos, stiprinant jo etninę savivoką. Netrukus tarp žemiškos, visuomeniškai aktyvios Sofijos ir pakylėto idealisto Čiurlionio užsimezga ne tik meilė, bet ir gilus, dvasinis ryšys. Visgi Sofija labai greitai pradeda pastebėti tarp Čiurlionio genialumo ir beprotybės nykstantį skirtumą, kartu išgyvena jo depresiją ir obsesijas – skausmingus genialios kūrybos gimimo slenksčius. Po vyro mirties, Sofijos gedului nėra laiko – gimsta dukra, prasideda intensyvi pedagoginė veikla. Sofija karininkams dėsto literatūros paskaitas, dirba kaip meno kritikė ir skautų vadė. Sofija tampa Čiurlionio kūrybos sergėtoja – net pati gyvendama nepritekliuje kūrinių neparduoda ir stengiasi, kad darbai liktų Lietuvai. Nors savuosius raštus sunaikina, garsiuosius M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofija išsaugo ir atiduoda tautai. Tai, kad šiandien Lietuva gali didžiuotis Čiurlionio kūryba ir jo, kaip genialaus menininko, vardu, daugiausiai yra Sofijos nuopelnas. Simbolinę prasmę turi Sofijos poema „Giria žalioji“.
Choreografijoje dominuoja klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su lietuvių liaudies motyvais, o dinamiškas masines scenas keičia duetai bei solo kompozicijos. Minimalizmu kuriamus įvaizdžius sustiprina Modesto Jančiulio scenografija ir konceptualūs šviesų dailininko Pijaus Vasiliausko sprendimai, o Elvitos Brazdylytės sukurtuose kostiumuose atsispindi to laikmečio stilistika. Visame spektaklyje skamba Martyno Bialobžeskio šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika ir elektroninės išdailos, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, naudojama ir kitų kūrėjų muzika.
Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas tęsis kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje, balandžio 14 d. Tauragėje ir pakartotinai gegužės 13 d. Vilniuje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.
FOTO: Martynas Vitėnas
„Estetika, judesio lengvumas, jokių nereikalingų detalių ir labai gražūs šokėjai – negalėjau atitraukti akių! Pagrindinė pora apskritai dieviška. Vakaras buvo tikra atgaiva“, – socialiniuose tinkluose rašė žinoma TV laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.
„Kaip giliai perteikti genijaus Čiurlionio gyvenimo palydovės Sofijos vidiniai išgyvenimai. Nuostabus šokėjų sinchroniškumas kaip „Miško“ tolygus lingavimas. Ačiū, kad kviečiant išjaust“, – kultūrinio tinklaraščio „-ANE?“ paskyroje dalinosi jaunajai kartai atstovaujanti Kornelija Anelauskaitė.
Po sėkmingo starto sostinėje kovo 5-6 dienomis, paskelbtas papildomas renginys gegužės mėn. Vilniaus senajame teatre. Publikos teigimu, spektaklis ne vieną privertė aikčioti, susigraudinti ir kitu kampu pažvelgti į genialaus kūrėjo bei jam itin svarbios moters istoriją, išgyventi dviejų žmonių laimę ir skausmą, peržengti ribą tarp genialumo ir beprotybės. Atskiri aplodismentai skambėjo pagrindiniams spektaklio solistams, kaip gebama itin jausmingai, per judesio plastiką perteikti visą siužetą, emociškai sudėtingus charakterius, atskleisti istorinių asmenybių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio daugialypiškumą bei neįtikėtinu panašumu susitapatinti.
Paveikus edukaciniais tikslais
Šokio spektaklį stebėjo XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviai bei jų mokytojai iš skirtingų šalies miestų.
„Filosofija iš prigimties yra tarpdiscipliniška, ji nuolat kalbasi su literatūra, teatru, muzika, šokiu ar kitais menais. Skirtingos meno formos leidžia patirti ir apmąstyti idėjas ne tik teorijoje, bet ir gyvoje, juslinėje patirtyje. Todėl galimybė Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviams apsilankyti šokio spektaklyje „Sofija. Genijaus šešėly“ tapo ne tik kultūrine ansamblio „Lietuva“ dovana, bet ir savotišku filosofiniu tęsiniu po sunkios, akademinių diskusijų kupinos dienos.
Mokiniai liko sužavėti Lietuvoje rečiau sutinkama šokio spektaklio forma, kuri leidžia sudėtingas idėjas perteikti ne žodžiais, o judesiu ar muzika. Jaunuosius filosofus spektaklis privertė susimąstyti apie judesio kaip kalbos galimybę, padedančią atskleisti sudėtingus vidinius išgyvenimus, genialumo, kūrybos ir beprotybės dramą, santykį tarp kūrėjo ir jį supančio pasaulio. O spektaklio kultūrinis kontekstas – pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, M. K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, leido reflektuoti ir platesnę kūrybos bei intelektinės partnerystės santykio temą. Dėl šių priežasčių spektaklis nepaprastai tinkamas mokytojams ir mokiniams, jis atveria kelią dialogui ir refleksijai. Ačiū sumanytojams“, – teigė Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados organizatorė.
Debiutas svarbus ir solistams
Jausmingą Sofijos vaidmenį įkūnijo „Lietuvos“ ansamblietė Paulina Čistovaitė, kuri dar iki premjeros neslėpė iššūkių perteikti mylinčios, kuriančios, kovojančios ir gedinčios moters išgyvenimus.
„Nuo šio sezono pradžios dirbu ansamblyje „Lietuva” ir esu be galo dėkinga, kad spektaklio choreografė mane pastebėjo ir patikėjo man sukurti iškilios Lietuvos asmenybės, ypatingos moters vaidmenį scenoje bei judesio kalba papasakoti jos gyvenimo istoriją. Labai džiugu, kad šiame puikiame scenos kūrinyje man buvo suteikta galimybė įvairiapusiškai pasireikšti, atsiskleisti, interpretuoti Sofijos išgyvenimus bei perteikti tiek daug įvairaus spektro emocijų scenoje. Žiūrovams dėkoju už gausius plojimus ir ovacijas, jų dėka jaučiuosi labai laiminga ir įvertinta“, – sakė Paulina. Tęsiantis šokio spektaklio turui, ateityje Sofijos vaidmeny išvysime ir kitą ansamblio solistę Godą Mikuckytę.
P. Čistovaitė yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių, po kurio iš karto sekė ketveri metai darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Paulina taip pat yra Anželikos Cholinos šokio teatro artistė. Baigtas LMTA meno ir pedagogikos bakalauras, šiuo metu studijuoja meno vadybos magistrantūroje.
Siužetinėje linijoje svarbus S. Kymantaitės-Čiurlionienės santykis ir su pačiu M. K. Čiurlioniu. Genialaus, kenčiančio, kaip ir Sofija – stipriai mylinčio kūrėjo amplua atiteko dviems solistams: Vilniuje pirmą dieną pasirodė kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio bendruomenėje atpažįstamas Marius Pinigis, o antrąją dieną – „Lietuvos“ šokio trupės artistas, taip pat šokio pasaulyje ambicingai augantis Robertas Vinik.
„Atlikti Čiurlionio vaidmenį, ar veikiau artimesnis pasakymas man, kaip šokio menininkui, pamėginti įkūnyti jį yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu didelį dėkingumą choreografei Aušrai Krasauskaitei už man išreikštą pasitikėjimą ir matymą, jog galiu išpildyti jos kūrybinę viziją. Kūrybinės komandos pasirinktas kelias leido į M. K. Čiurlionį pažvelgti per labiau žmogišką, jautrią, trapią, gyvenimišką ir santykiais su mylimu žmogumi grįstą prizmę. Būtent tai man labiausiai padėjo atsispirti ir ieškoti Čiurlionio savyje. Nagrinėdamas ir gilindamasis į Čiurlionį, radau daug paralelių ar jungčių su savo gyvenimiškomis, santykių, kūrybos patirtimis, tam tikrais asmenybės bruožais“, – atviravo M. Pinigis, o šiandien kartu su scenos bendražygiu R. Vinik skiria padėką atėjusiems žiūrovams.
Lietuvoje Marius net tris kartus įvertintas kaip metų šokėjas, dukart pelnęs aukščiausius Kauno profesionalaus teatro apdovanojimus „Fortūna“, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų, šalį garsinantis užsienyje. Kalbant apie kitą jaunosios kartos solistą, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį R. Vinik, jis dalyvavo šiuolaikinio šokio spektaklyje „Rave of Riot“, operoje „Didonė ir Enėjas“ („LNOBT Open“), Sonia Chiambretto „Policijos!“ pjesės skaityme ir kt. Kitus šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ vaidmenis atlieka valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.
Kaune švęs Sofijos gimtadienį
Artimiausias pasirodymas numatomas Kaune šį penktadienį, kovo 13-ąją, minint tikrąjį S. Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienį ir 140-ąsias gimimo metines. Su šia programa kviečiama sutikti ir Tarptautinę teatro dieną, kovo 27 d. Alytuje.
„Labai džiaugiuosi, kad Sofijos istorija prabilo šokio kalba. Esu laiminga ir dėkinga likimui, kad galėjau prisiliesti prie šios temos. Sofija mane įkvepia. Tikiu, kad ji nukeliaus ir iki žiūrovų širdžių, čia daug mums artimų, rezonuojančių temų“, –susitikti kviečia „Sofijos“ režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.
Kūrėjai rekomenduoja prieš spektaklį prisiminti Sofijos ir Čiurlionio biografiją, o atvykus į renginio vietą, nemokamai paskaityti organizatorių programėlę. Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės sukurtoje dramaturgijoje atpažįstama Sofijos visuomeninė veikla Lietuvių mokslo draugijoje ar tautinio atgimimo krypties „Vilties“ redakcijoje, pažintis su M. K. Čiurlioniu ir kultūrinis to meto kontekstas, mokant jį lietuvių kalbos, stiprinant jo etninę savivoką. Netrukus tarp žemiškos, visuomeniškai aktyvios Sofijos ir pakylėto idealisto Čiurlionio užsimezga ne tik meilė, bet ir gilus, dvasinis ryšys. Visgi Sofija labai greitai pradeda pastebėti tarp Čiurlionio genialumo ir beprotybės nykstantį skirtumą, kartu išgyvena jo depresiją ir obsesijas – skausmingus genialios kūrybos gimimo slenksčius. Po vyro mirties, Sofijos gedului nėra laiko – gimsta dukra, prasideda intensyvi pedagoginė veikla. Sofija karininkams dėsto literatūros paskaitas, dirba kaip meno kritikė ir skautų vadė. Sofija tampa Čiurlionio kūrybos sergėtoja – net pati gyvendama nepritekliuje kūrinių neparduoda ir stengiasi, kad darbai liktų Lietuvai. Nors savuosius raštus sunaikina, garsiuosius M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofija išsaugo ir atiduoda tautai. Tai, kad šiandien Lietuva gali didžiuotis Čiurlionio kūryba ir jo, kaip genialaus menininko, vardu, daugiausiai yra Sofijos nuopelnas. Simbolinę prasmę turi Sofijos poema „Giria žalioji“.
Choreografijoje dominuoja klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su lietuvių liaudies motyvais, o dinamiškas masines scenas keičia duetai bei solo kompozicijos. Minimalizmu kuriamus įvaizdžius sustiprina Modesto Jančiulio scenografija ir konceptualūs šviesų dailininko Pijaus Vasiliausko sprendimai, o Elvitos Brazdylytės sukurtuose kostiumuose atsispindi to laikmečio stilistika. Visame spektaklyje skamba Martyno Bialobžeskio šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika ir elektroninės išdailos, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, naudojama ir kitų kūrėjų muzika.
Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas tęsis kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje, balandžio 14 d. Tauragėje ir pakartotinai gegužės 13 d. Vilniuje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.
FOTO: Martynas Vitėnas
Paieška nedavė rezultatų