Skaityti daugiau
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS PRISTATO 62-ĄJĮ SEZONĄ: KURIAME PATIRTIS
Valstybinis jaunimo teatras pristato 62-ąjį sezoną, kurio motto – „Kuriame patirtis“. Naujajame sezone žiūrovų laukia keturios didžiosios premjeros, jaunųjų kūrėjų darbai ir tarptautiniai projektai.„Raudonkepurė“ – šiuolaikiška pasaka visai šeimai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus ir jų tėvus į jautrų, žaismingą ir interaktyvų spektaklį „Raudonkepurė“, sukurtą pagal vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų dramaturgų Joëlio Pommerat pjesę. Režisieriaus Pauliaus Tamolės interpretacijoje gerai pažįstama pasaka atgyja naujai ir tampa pasakojimu apie vaikystę, vienatvę, artumą bei šeimos ryšius.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.20-etį švenčiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Minėdama jubiliejų, kūrybinė komanda sukvietė festivalyje jau dalyvavusius kūrėjus bei trupes su jų naujausiais darbais. „Reaguojant į šiandienos geopolitines aktualijas, konceptualiai festivalio linijai parinkta gyvenimo trapumo tema: ką reiškia kai vienu metu ir kuriame pasaulį, ir jį griauname; planuojame ateitį, bet čia pat kariaujame?“ – pasakoja festivalio sumanytoja ir vadovė Goda Giedraitytė. Visa klausimų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo 9 – spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.„Išvarymas“ – spektaklis, tapęs kartos istorija
Marius Ivaškevičiaus „Išvarymas“, režisuotas Oskaro Koršunovo, jau seniai peržengė teatro spektaklio ribas ir tapo vienu svarbiausių nepriklausomos Lietuvos scenos kūrinių. Tai istorija apie emigraciją, tapatybės paieškas ir žmogaus pastangas išlikti savimi pasaulyje, kuriame tenka pradėti gyvenimą iš naujo.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.„QUANTA“ – kai laikas praranda savo taisykles
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieną ambicingiausių pastarųjų metų scenos kūrinių – lenkų dramaturgės Joannos Bednarczyk spektaklį „QUANTA“, kurį režisavo tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrėjas Łukasz Twarkowski. Tai ne tik spektaklis, bet ir įtraukianti kelionė į pasaulį, kuriame ima byrėti mums įprastos laiko, atminties ir tikrovės ribos.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.LNDT skelbia vasaros akciją: bilietams – nuolaidos iki 40 proc., premjeroms – specialios kainos
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia pasiruošti naujajam sezonui iš anksto ir pristato vasaros akciją, kurios metu žiūrovų laukia išskirtinės kainos bilietams į repertuarinius spektaklius bei būsimas 87-ojo sezono premjeras.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Karščiausi birželio renginiai: Lietuvą sudrebins Stingas, „Kaleo“ ir „Black Eyed Peas“
Kol sinoptikai karštą vasarą tik žada, šalies renginių organizatoriai ją garantuoja. Birželį Vilnių drebins jau 10-ąjį kartą mūsų šalyje viešėsiantis Stingas, Kaune laukia islandų „Kaleo“ šou ir pasaulinio garso superžvaigždžių „Black Eyed Peas“ debiutas Lietuvoje, o pajūrį šokdins legendinės grupės „Modern Talking“ įkūrėjas Thomas Andersas.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.ConTempo festivalyje – premjera apie kūną, tapatybę ir nuolat kintančią realybę
Rugpjūčio 4 dieną tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ pakvies į jaunosios kūrėjos Ugnės Irenos Laurinavičiūtės solo darbą „ON SEEN“ – šiuolaikinio šokio ir performanso kūrinį apie kūną, jo matomumą ir nuolat vykstantį virsmą.„ConTempo“ festivalyje – muzikinė kelionė į 90-uosius su Karolio Kaupinio „Dainų švente“
Rugpjūčio 4 dieną tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio muzikinis koliažas „Dainų šventė“ – nostalgiškas ir jautrus žvilgsnis į pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį.„ConTempo“ festivalyje – netikėtas meno ir karaokės susidūrimas
Rugpjūčio 2 ir 8 dienomis Kaune vyks vienas netradiciškiausių tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ renginių – „Karaoke (ART)“, kurį pristato amerikiečių kilmės menininkas Davis Freeman ir jo kūrybinė kompanija „Random Scream“.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.„ConTempo“ festivalyje – provokuojantis lietuvių kūrėjų spektaklis „Nulis“
Rugpjūčio 1 ir 2 dienomis tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus pristatytas jaunųjų Lietuvos kūrėjų darbas – bufonados monospektaklis „Nulis“, kviečiantis pažvelgti į šiuolaikinės visuomenės absurdiškumą per grotesko, ironijos ir fizinio teatro prizmę.„ConTempo“ festivalio atidarymą Kaune pažymės įspūdingas prancūzų trupės „Gratte Ciel“ pasirodymas
Rugpjūčio 1–2 dienomis Kaune vyksiantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovus pakvies į išskirtinį atidarymo renginį – prancūzų trupės „Gratte Ciel“ spektaklį-instaliaciją „RoZéO“. Net keturi pasirodymai vyks „Kauno grūdų“ gamyklos kieme ir taps viena ryškiausių festivalio pradžios patirčių.Nidoje sugrįžta šokio spektaklis-ekskursija „Užpustyti“
Liepos 16–18 dienomis Nidoje žiūrovai vėl bus kviečiami patirti išskirtinę kelionę po Kuršių nerijos istoriją – ant Parnidžio kopos bus rodomas Šeiko šokio teatro spektaklis-istorinė ekskursija „Užpustyti“.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.Festivalyje HELIUM – įtampos kupinas ispanų spektaklis „QOROQ“
Rugsėjo 16 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika bus pakviesta į intensyvią ir įtraukiančią patirtį – Ispanijos trupės „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklį „QOROQ“. Tai kūrinys apie pusiausvyrą, riziką ir pasitikėjimą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o pačios įtampos dalimi.Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ kvies išgirsti neįgyvendintą lietuvių genijaus svajonę
Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Vilniaus senajame teatre žiūrovų laukia išskirtinis scenos įvykis – įsivaizduojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opera „Jūratė“. Tai unikalus šiuolaikinės operos projektas, gimęs iš nebaigtos M. K. Čiurlionio svajonės sukurti lietuvišką operą ir paremtas jo laiškais, eskizais, kūrybinėmis idėjomis bei legenda apie Jūratę ir Kastytį.Festivalyje HELIUM – poetiškas belgų spektaklis apie laiką „TOUT / RIEN“
Rugsėjo 18 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika išvys išskirtinį Belgijos trupės „Modo Grosso“ spektaklį „TOUT / RIEN“ („Viskas / nieko“) – hipnotizuojantį objektų cirko kūrinį, kviečiantį pažvelgti į laiką kaip į apčiuopiamą ir gyvą reiškinį.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Make Love Outside“ sugrįžta į Lukiškių kalėjimo sceną po atviru dangumi
Liepos 28-osios vakarą Lukiškių kalėjimas 2.0 vėl prisipildys drąsių dainų, atvirų pokalbių ir vasariškos atmosferos po atviru dangumi. Teatro trupė Teatronas grįžta į didžiąją sceną su muzikiniu spektakliu „Make Love Outside“ – vienu ryškiausių pastarųjų metų darbų, apie kurį žiūrovai kalba dar ilgai po pasirodymo.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.
„Estetika, judesio lengvumas, jokių nereikalingų detalių ir labai gražūs šokėjai – negalėjau atitraukti akių! Pagrindinė pora apskritai dieviška. Vakaras buvo tikra atgaiva“, – socialiniuose tinkluose rašė žinoma TV laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.
„Kaip giliai perteikti genijaus Čiurlionio gyvenimo palydovės Sofijos vidiniai išgyvenimai. Nuostabus šokėjų sinchroniškumas kaip „Miško“ tolygus lingavimas. Ačiū, kad kviečiant išjaust“, – kultūrinio tinklaraščio „-ANE?“ paskyroje dalinosi jaunajai kartai atstovaujanti Kornelija Anelauskaitė.
Po sėkmingo starto sostinėje kovo 5-6 dienomis, paskelbtas papildomas renginys gegužės mėn. Vilniaus senajame teatre. Publikos teigimu, spektaklis ne vieną privertė aikčioti, susigraudinti ir kitu kampu pažvelgti į genialaus kūrėjo bei jam itin svarbios moters istoriją, išgyventi dviejų žmonių laimę ir skausmą, peržengti ribą tarp genialumo ir beprotybės. Atskiri aplodismentai skambėjo pagrindiniams spektaklio solistams, kaip gebama itin jausmingai, per judesio plastiką perteikti visą siužetą, emociškai sudėtingus charakterius, atskleisti istorinių asmenybių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio daugialypiškumą bei neįtikėtinu panašumu susitapatinti.
Paveikus edukaciniais tikslais
Šokio spektaklį stebėjo XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviai bei jų mokytojai iš skirtingų šalies miestų.
„Filosofija iš prigimties yra tarpdiscipliniška, ji nuolat kalbasi su literatūra, teatru, muzika, šokiu ar kitais menais. Skirtingos meno formos leidžia patirti ir apmąstyti idėjas ne tik teorijoje, bet ir gyvoje, juslinėje patirtyje. Todėl galimybė Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviams apsilankyti šokio spektaklyje „Sofija. Genijaus šešėly“ tapo ne tik kultūrine ansamblio „Lietuva“ dovana, bet ir savotišku filosofiniu tęsiniu po sunkios, akademinių diskusijų kupinos dienos.
Mokiniai liko sužavėti Lietuvoje rečiau sutinkama šokio spektaklio forma, kuri leidžia sudėtingas idėjas perteikti ne žodžiais, o judesiu ar muzika. Jaunuosius filosofus spektaklis privertė susimąstyti apie judesio kaip kalbos galimybę, padedančią atskleisti sudėtingus vidinius išgyvenimus, genialumo, kūrybos ir beprotybės dramą, santykį tarp kūrėjo ir jį supančio pasaulio. O spektaklio kultūrinis kontekstas – pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, M. K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, leido reflektuoti ir platesnę kūrybos bei intelektinės partnerystės santykio temą. Dėl šių priežasčių spektaklis nepaprastai tinkamas mokytojams ir mokiniams, jis atveria kelią dialogui ir refleksijai. Ačiū sumanytojams“, – teigė Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados organizatorė.
Debiutas svarbus ir solistams
Jausmingą Sofijos vaidmenį įkūnijo „Lietuvos“ ansamblietė Paulina Čistovaitė, kuri dar iki premjeros neslėpė iššūkių perteikti mylinčios, kuriančios, kovojančios ir gedinčios moters išgyvenimus.
„Nuo šio sezono pradžios dirbu ansamblyje „Lietuva” ir esu be galo dėkinga, kad spektaklio choreografė mane pastebėjo ir patikėjo man sukurti iškilios Lietuvos asmenybės, ypatingos moters vaidmenį scenoje bei judesio kalba papasakoti jos gyvenimo istoriją. Labai džiugu, kad šiame puikiame scenos kūrinyje man buvo suteikta galimybė įvairiapusiškai pasireikšti, atsiskleisti, interpretuoti Sofijos išgyvenimus bei perteikti tiek daug įvairaus spektro emocijų scenoje. Žiūrovams dėkoju už gausius plojimus ir ovacijas, jų dėka jaučiuosi labai laiminga ir įvertinta“, – sakė Paulina. Tęsiantis šokio spektaklio turui, ateityje Sofijos vaidmeny išvysime ir kitą ansamblio solistę Godą Mikuckytę.
P. Čistovaitė yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių, po kurio iš karto sekė ketveri metai darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Paulina taip pat yra Anželikos Cholinos šokio teatro artistė. Baigtas LMTA meno ir pedagogikos bakalauras, šiuo metu studijuoja meno vadybos magistrantūroje.
Siužetinėje linijoje svarbus S. Kymantaitės-Čiurlionienės santykis ir su pačiu M. K. Čiurlioniu. Genialaus, kenčiančio, kaip ir Sofija – stipriai mylinčio kūrėjo amplua atiteko dviems solistams: Vilniuje pirmą dieną pasirodė kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio bendruomenėje atpažįstamas Marius Pinigis, o antrąją dieną – „Lietuvos“ šokio trupės artistas, taip pat šokio pasaulyje ambicingai augantis Robertas Vinik.
„Atlikti Čiurlionio vaidmenį, ar veikiau artimesnis pasakymas man, kaip šokio menininkui, pamėginti įkūnyti jį yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu didelį dėkingumą choreografei Aušrai Krasauskaitei už man išreikštą pasitikėjimą ir matymą, jog galiu išpildyti jos kūrybinę viziją. Kūrybinės komandos pasirinktas kelias leido į M. K. Čiurlionį pažvelgti per labiau žmogišką, jautrią, trapią, gyvenimišką ir santykiais su mylimu žmogumi grįstą prizmę. Būtent tai man labiausiai padėjo atsispirti ir ieškoti Čiurlionio savyje. Nagrinėdamas ir gilindamasis į Čiurlionį, radau daug paralelių ar jungčių su savo gyvenimiškomis, santykių, kūrybos patirtimis, tam tikrais asmenybės bruožais“, – atviravo M. Pinigis, o šiandien kartu su scenos bendražygiu R. Vinik skiria padėką atėjusiems žiūrovams.
Lietuvoje Marius net tris kartus įvertintas kaip metų šokėjas, dukart pelnęs aukščiausius Kauno profesionalaus teatro apdovanojimus „Fortūna“, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų, šalį garsinantis užsienyje. Kalbant apie kitą jaunosios kartos solistą, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį R. Vinik, jis dalyvavo šiuolaikinio šokio spektaklyje „Rave of Riot“, operoje „Didonė ir Enėjas“ („LNOBT Open“), Sonia Chiambretto „Policijos!“ pjesės skaityme ir kt. Kitus šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ vaidmenis atlieka valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.
Kaune švęs Sofijos gimtadienį
Artimiausias pasirodymas numatomas Kaune šį penktadienį, kovo 13-ąją, minint tikrąjį S. Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienį ir 140-ąsias gimimo metines. Su šia programa kviečiama sutikti ir Tarptautinę teatro dieną, kovo 27 d. Alytuje.
„Labai džiaugiuosi, kad Sofijos istorija prabilo šokio kalba. Esu laiminga ir dėkinga likimui, kad galėjau prisiliesti prie šios temos. Sofija mane įkvepia. Tikiu, kad ji nukeliaus ir iki žiūrovų širdžių, čia daug mums artimų, rezonuojančių temų“, –susitikti kviečia „Sofijos“ režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.
Kūrėjai rekomenduoja prieš spektaklį prisiminti Sofijos ir Čiurlionio biografiją, o atvykus į renginio vietą, nemokamai paskaityti organizatorių programėlę. Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės sukurtoje dramaturgijoje atpažįstama Sofijos visuomeninė veikla Lietuvių mokslo draugijoje ar tautinio atgimimo krypties „Vilties“ redakcijoje, pažintis su M. K. Čiurlioniu ir kultūrinis to meto kontekstas, mokant jį lietuvių kalbos, stiprinant jo etninę savivoką. Netrukus tarp žemiškos, visuomeniškai aktyvios Sofijos ir pakylėto idealisto Čiurlionio užsimezga ne tik meilė, bet ir gilus, dvasinis ryšys. Visgi Sofija labai greitai pradeda pastebėti tarp Čiurlionio genialumo ir beprotybės nykstantį skirtumą, kartu išgyvena jo depresiją ir obsesijas – skausmingus genialios kūrybos gimimo slenksčius. Po vyro mirties, Sofijos gedului nėra laiko – gimsta dukra, prasideda intensyvi pedagoginė veikla. Sofija karininkams dėsto literatūros paskaitas, dirba kaip meno kritikė ir skautų vadė. Sofija tampa Čiurlionio kūrybos sergėtoja – net pati gyvendama nepritekliuje kūrinių neparduoda ir stengiasi, kad darbai liktų Lietuvai. Nors savuosius raštus sunaikina, garsiuosius M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofija išsaugo ir atiduoda tautai. Tai, kad šiandien Lietuva gali didžiuotis Čiurlionio kūryba ir jo, kaip genialaus menininko, vardu, daugiausiai yra Sofijos nuopelnas. Simbolinę prasmę turi Sofijos poema „Giria žalioji“.
Choreografijoje dominuoja klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su lietuvių liaudies motyvais, o dinamiškas masines scenas keičia duetai bei solo kompozicijos. Minimalizmu kuriamus įvaizdžius sustiprina Modesto Jančiulio scenografija ir konceptualūs šviesų dailininko Pijaus Vasiliausko sprendimai, o Elvitos Brazdylytės sukurtuose kostiumuose atsispindi to laikmečio stilistika. Visame spektaklyje skamba Martyno Bialobžeskio šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika ir elektroninės išdailos, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, naudojama ir kitų kūrėjų muzika.
Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas tęsis kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje, balandžio 14 d. Tauragėje ir pakartotinai gegužės 13 d. Vilniuje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.
FOTO: Martynas Vitėnas
„Estetika, judesio lengvumas, jokių nereikalingų detalių ir labai gražūs šokėjai – negalėjau atitraukti akių! Pagrindinė pora apskritai dieviška. Vakaras buvo tikra atgaiva“, – socialiniuose tinkluose rašė žinoma TV laidų vedėja, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.
„Kaip giliai perteikti genijaus Čiurlionio gyvenimo palydovės Sofijos vidiniai išgyvenimai. Nuostabus šokėjų sinchroniškumas kaip „Miško“ tolygus lingavimas. Ačiū, kad kviečiant išjaust“, – kultūrinio tinklaraščio „-ANE?“ paskyroje dalinosi jaunajai kartai atstovaujanti Kornelija Anelauskaitė.
Po sėkmingo starto sostinėje kovo 5-6 dienomis, paskelbtas papildomas renginys gegužės mėn. Vilniaus senajame teatre. Publikos teigimu, spektaklis ne vieną privertė aikčioti, susigraudinti ir kitu kampu pažvelgti į genialaus kūrėjo bei jam itin svarbios moters istoriją, išgyventi dviejų žmonių laimę ir skausmą, peržengti ribą tarp genialumo ir beprotybės. Atskiri aplodismentai skambėjo pagrindiniams spektaklio solistams, kaip gebama itin jausmingai, per judesio plastiką perteikti visą siužetą, emociškai sudėtingus charakterius, atskleisti istorinių asmenybių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio daugialypiškumą bei neįtikėtinu panašumu susitapatinti.
Paveikus edukaciniais tikslais
Šokio spektaklį stebėjo XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviai bei jų mokytojai iš skirtingų šalies miestų.
„Filosofija iš prigimties yra tarpdiscipliniška, ji nuolat kalbasi su literatūra, teatru, muzika, šokiu ar kitais menais. Skirtingos meno formos leidžia patirti ir apmąstyti idėjas ne tik teorijoje, bet ir gyvoje, juslinėje patirtyje. Todėl galimybė Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados dalyviams apsilankyti šokio spektaklyje „Sofija. Genijaus šešėly“ tapo ne tik kultūrine ansamblio „Lietuva“ dovana, bet ir savotišku filosofiniu tęsiniu po sunkios, akademinių diskusijų kupinos dienos.
Mokiniai liko sužavėti Lietuvoje rečiau sutinkama šokio spektaklio forma, kuri leidžia sudėtingas idėjas perteikti ne žodžiais, o judesiu ar muzika. Jaunuosius filosofus spektaklis privertė susimąstyti apie judesio kaip kalbos galimybę, padedančią atskleisti sudėtingus vidinius išgyvenimus, genialumo, kūrybos ir beprotybės dramą, santykį tarp kūrėjo ir jį supančio pasaulio. O spektaklio kultūrinis kontekstas – pasakojimas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, M. K. Čiurlionio gyvenimo bendražygę, leido reflektuoti ir platesnę kūrybos bei intelektinės partnerystės santykio temą. Dėl šių priežasčių spektaklis nepaprastai tinkamas mokytojams ir mokiniams, jis atveria kelią dialogui ir refleksijai. Ačiū sumanytojams“, – teigė Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, XXIX Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados organizatorė.
Debiutas svarbus ir solistams
Jausmingą Sofijos vaidmenį įkūnijo „Lietuvos“ ansamblietė Paulina Čistovaitė, kuri dar iki premjeros neslėpė iššūkių perteikti mylinčios, kuriančios, kovojančios ir gedinčios moters išgyvenimus.
„Nuo šio sezono pradžios dirbu ansamblyje „Lietuva” ir esu be galo dėkinga, kad spektaklio choreografė mane pastebėjo ir patikėjo man sukurti iškilios Lietuvos asmenybės, ypatingos moters vaidmenį scenoje bei judesio kalba papasakoti jos gyvenimo istoriją. Labai džiugu, kad šiame puikiame scenos kūrinyje man buvo suteikta galimybė įvairiapusiškai pasireikšti, atsiskleisti, interpretuoti Sofijos išgyvenimus bei perteikti tiek daug įvairaus spektro emocijų scenoje. Žiūrovams dėkoju už gausius plojimus ir ovacijas, jų dėka jaučiuosi labai laiminga ir įvertinta“, – sakė Paulina. Tęsiantis šokio spektaklio turui, ateityje Sofijos vaidmeny išvysime ir kitą ansamblio solistę Godą Mikuckytę.
P. Čistovaitė yra baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių, po kurio iš karto sekė ketveri metai darbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Paulina taip pat yra Anželikos Cholinos šokio teatro artistė. Baigtas LMTA meno ir pedagogikos bakalauras, šiuo metu studijuoja meno vadybos magistrantūroje.
Siužetinėje linijoje svarbus S. Kymantaitės-Čiurlionienės santykis ir su pačiu M. K. Čiurlioniu. Genialaus, kenčiančio, kaip ir Sofija – stipriai mylinčio kūrėjo amplua atiteko dviems solistams: Vilniuje pirmą dieną pasirodė kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio bendruomenėje atpažįstamas Marius Pinigis, o antrąją dieną – „Lietuvos“ šokio trupės artistas, taip pat šokio pasaulyje ambicingai augantis Robertas Vinik.
„Atlikti Čiurlionio vaidmenį, ar veikiau artimesnis pasakymas man, kaip šokio menininkui, pamėginti įkūnyti jį yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu didelį dėkingumą choreografei Aušrai Krasauskaitei už man išreikštą pasitikėjimą ir matymą, jog galiu išpildyti jos kūrybinę viziją. Kūrybinės komandos pasirinktas kelias leido į M. K. Čiurlionį pažvelgti per labiau žmogišką, jautrią, trapią, gyvenimišką ir santykiais su mylimu žmogumi grįstą prizmę. Būtent tai man labiausiai padėjo atsispirti ir ieškoti Čiurlionio savyje. Nagrinėdamas ir gilindamasis į Čiurlionį, radau daug paralelių ar jungčių su savo gyvenimiškomis, santykių, kūrybos patirtimis, tam tikrais asmenybės bruožais“, – atviravo M. Pinigis, o šiandien kartu su scenos bendražygiu R. Vinik skiria padėką atėjusiems žiūrovams.
Lietuvoje Marius net tris kartus įvertintas kaip metų šokėjas, dukart pelnęs aukščiausius Kauno profesionalaus teatro apdovanojimus „Fortūna“, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, vienas iš šokio trupės „Nuepiko“ įkūrėjų, šalį garsinantis užsienyje. Kalbant apie kitą jaunosios kartos solistą, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį R. Vinik, jis dalyvavo šiuolaikinio šokio spektaklyje „Rave of Riot“, operoje „Didonė ir Enėjas“ („LNOBT Open“), Sonia Chiambretto „Policijos!“ pjesės skaityme ir kt. Kitus šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ vaidmenis atlieka valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.
Kaune švęs Sofijos gimtadienį
Artimiausias pasirodymas numatomas Kaune šį penktadienį, kovo 13-ąją, minint tikrąjį S. Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienį ir 140-ąsias gimimo metines. Su šia programa kviečiama sutikti ir Tarptautinę teatro dieną, kovo 27 d. Alytuje.
„Labai džiaugiuosi, kad Sofijos istorija prabilo šokio kalba. Esu laiminga ir dėkinga likimui, kad galėjau prisiliesti prie šios temos. Sofija mane įkvepia. Tikiu, kad ji nukeliaus ir iki žiūrovų širdžių, čia daug mums artimų, rezonuojančių temų“, –susitikti kviečia „Sofijos“ režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.
Kūrėjai rekomenduoja prieš spektaklį prisiminti Sofijos ir Čiurlionio biografiją, o atvykus į renginio vietą, nemokamai paskaityti organizatorių programėlę. Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės sukurtoje dramaturgijoje atpažįstama Sofijos visuomeninė veikla Lietuvių mokslo draugijoje ar tautinio atgimimo krypties „Vilties“ redakcijoje, pažintis su M. K. Čiurlioniu ir kultūrinis to meto kontekstas, mokant jį lietuvių kalbos, stiprinant jo etninę savivoką. Netrukus tarp žemiškos, visuomeniškai aktyvios Sofijos ir pakylėto idealisto Čiurlionio užsimezga ne tik meilė, bet ir gilus, dvasinis ryšys. Visgi Sofija labai greitai pradeda pastebėti tarp Čiurlionio genialumo ir beprotybės nykstantį skirtumą, kartu išgyvena jo depresiją ir obsesijas – skausmingus genialios kūrybos gimimo slenksčius. Po vyro mirties, Sofijos gedului nėra laiko – gimsta dukra, prasideda intensyvi pedagoginė veikla. Sofija karininkams dėsto literatūros paskaitas, dirba kaip meno kritikė ir skautų vadė. Sofija tampa Čiurlionio kūrybos sergėtoja – net pati gyvendama nepritekliuje kūrinių neparduoda ir stengiasi, kad darbai liktų Lietuvai. Nors savuosius raštus sunaikina, garsiuosius M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofija išsaugo ir atiduoda tautai. Tai, kad šiandien Lietuva gali didžiuotis Čiurlionio kūryba ir jo, kaip genialaus menininko, vardu, daugiausiai yra Sofijos nuopelnas. Simbolinę prasmę turi Sofijos poema „Giria žalioji“.
Choreografijoje dominuoja klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su lietuvių liaudies motyvais, o dinamiškas masines scenas keičia duetai bei solo kompozicijos. Minimalizmu kuriamus įvaizdžius sustiprina Modesto Jančiulio scenografija ir konceptualūs šviesų dailininko Pijaus Vasiliausko sprendimai, o Elvitos Brazdylytės sukurtuose kostiumuose atsispindi to laikmečio stilistika. Visame spektaklyje skamba Martyno Bialobžeskio šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika ir elektroninės išdailos, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, naudojama ir kitų kūrėjų muzika.
Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas tęsis kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje, balandžio 14 d. Tauragėje ir pakartotinai gegužės 13 d. Vilniuje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.
FOTO: Martynas Vitėnas
Paieška nedavė rezultatų