Skaityti daugiau
ŠVENTINIS SPEKTAKLIS I IŠMINTINGASIS BESMEGENIS
Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Pirmą kartą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – stand-up‘o žanras
Spalio 24, 25, 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks trečioji šio sezono premjera „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“, kurią pagal naują Birutės Kapustinskaitės pjesę režisuoja Eglė Švedkauskaitė.Mantas Jankavičius pristato dainą „Dviese ant stogo“, parašytą netrukus pasirodysiančiam spektakliui
Aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius grįžta su nauja daina ir elegantišku jos vaizdo klipu – kūrinys „Dviese ant stogo“ nuo spalio pabaigos skambės naujame Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje tokiu pačiu pavadinimu, kuris bus rodomas visoje Lietuvoje.Cirkas, teatras ir šokis – tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsiasi!
Rugsėjį startavęs Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsia savo kultūros kelionę Klaipėdoje, Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje. Šokis, teatras, garsas, cirkas ir visi žanrai tarp- žiūrovus spalio mėnesį kviečia patirti nepatirta, pajusti nejusta, išgyventi netikėta...VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO REŽISIERIAUS CHRISTIANO WEISE‘S PREMJERA „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“
Naujajį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradėjo vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premija.Spektaklis "Kiti" (rež. Darius Gumauskas) pagal garsiausią pasaulio egzistencialistą J.P. Sartrą – drama, virstanti absurdo komedija!
Įsivaizduokime: keturi žmonės, tokie skirtingi, jog gyvenime net nebandytų susipažinti, papuola į vieną kambarį, iš kurio, panašu, jau neišeis. Ši paradoksali situacija, kurioje turėtų įvykti kiekvieno iš veikėjų sąžinės revizija, yra sunkiai įmanoma, kai tuo pat metu į tave žiūri kiti trys – su savo pretenzijomis į tavo mintis ir į tai, ką tu turėtum veikti amžinybėje. Kuo ilgiau jie negali išeiti iš kambario, tuo labiau atsiskleidžia tai, koks žmogus vis dėlto menkas ir absurdiškai juokingas.SKAMBANČIOS MIŠKO ISTORIJOS. MIŠKO GYVŪNAI
Ar norite kartu pakeliauti po stebuklingo miško platybes? Tikriausiai sakysite, kad esate keliavę tikrai ne kartą. Tačiau ar buvote sutikę ten gyvenančius gyvūnus? Nebijokite, jie tikrai nėra baisūs. Kai kurie dideli ir pūkuoti, o kiti maži ir labai juokingi! Musmirytė ir Niurzga sugalvojo, kad smagiau bus susipažinti klausantis pačių gyvūnų atliekamos muzikos. Ar pasiruošę?85-ame LNDT sezone – raginimas nebijoti nežinoti
Rugsėjo 9 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 85 sezono premjeras. Į atvirą spaudos konferenciją susirinkę lankytojai pirmiausiai buvo pakviesti į pirmos sezono premjeros „Quanta“ repeticiją, o vėliau teatro fojė meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė bendram pokalbiui subūrė režisierius Łukaszą Twarkowskį, rugsėjo 13 d. pristatysiantį „Quantos“ premjerą Didžiojoje salėje, Jernej Lorenci, statantį „Svetimą“ pagal Albert‘o Camus romaną, ir Uršulę Bartoševičiūtę, kuriančią spektaklį „Savižudybės anatomija“. Toks renginys buvo surengtas, nes pasitaikė išskirtinė proga, kai beveik visi 85 sezoną kuriantys režisieriai buvo LNDT. Režisieriai vienas kitam uždavinėjo klausimus apie būsimus spektaklius.„Sirenų“ meno vadovė Kristina Savickienė: teatro paskirtis – tyrinėti vidines erdves
Jau daugiau nei dvidešimt metų kiekvieną rudenį Vilniuje sugaudžia sirenos – tos mitinės būtybės, kviečiančios pamatyti įsimintinus šiuolaikinio teatro spektaklius iš užsienio ir ryškiausius šalies kūrėjų darbus. Rugsėjo 25-ąją prasidėsiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vis keičia veidą, plečia programą, renkasi naujas vietas, gvildena vis naujas aktualias temas. Šeštus metus „Sirenų“ programą kurianti meno vadovė Kristina Savickienė pasakoja, kad dvidešimt pirmasis festivalis telkia dėmesį į erdvę, o po pandemijos pasirinktas trimetis programos planavimo principas pasiteisino, tad natūralu, kad po pamatinių teatro elementų kūno ir žodžio atėjo erdvės eilė. Ar būtų teatras be šių dėmenų ir ką be scenos menų jie reprezentuoja?VMT PREMJEROS „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“ REŽISIERIUS C. WEISE: „PASAULIS KEIČIASI IR MANO DARBAS YRA PABANDYTI JĮ SUPRASTI“
Naująjį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradės neįprasta režisūrine kalba išsiskiriančio šiuolaikinio vokiečių režisieriaus Christiano Weise’ės premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo T. Williamso pjesę. Kartu su režisieriumi Ch. Weise spektaklį kuria plačiai pripažinta Vokietijos scenografė Julia Oschatz. Apie kūrybinius iššūkius, artėjančią premjerą ir darbą su kūrėjais Mažajame teatre kalbėjosi VMT komunikacijos skyriaus vadovė Augustė Gittins.VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.MANO NAMAI
Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jankelaitytė. Prie jų netrukus prisijungs garsūs operos solistai ir bardas. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose atgims muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę Emiliją Pliaterytę, iškeliantis lyderystę bei laužantis stereotipus, kai net trapiausia asmenybė kovai už laisvę gali suburti ištisas kariaunas, įkvėpti ne tik moteris, bet ir vyrus.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.Teatro „Kitas kampas“ 16-tas sezonas: dvi premjeros, naujos erdvės ir gastrolės užsienyje
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ rugsėjo 18 d. žengia į nuotaikingą ir premjerų kupiną 16-tą teatro sezoną. Improvizatoriai naują etapą pasitinka šūkiu FRESH & FUNKY, kuris atspindi teatro aktorių nuolatinį virsmą, tobulėjimą, atsinaujinimą bei autentišką stilių.VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS PRADEDA 36-ĄJĮ SEZONĄ SU ŠŪKIU: „PAMIRŠTI SIUŽETAI. NEPAMIRŠTAMOS ISTORIJOS“
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 36-ojo – sezono pradžią, kurį pristato šūkiu: „Pamiršti siužetai. Nepamirštamos istorijos“. Žiūrovai bus kviečiami iš naujo atrasti gal kiek primirštus, bet šiandien vėl aktualius siužetus, kurie virs nepamirštamomis istorijomis, pamatyti ir pajusti scenos magiją, atpažinti tai, kas jau patirta, ir atrasti kai ką nauja, susipažinti su naujomis sceninės raiškos formomis. Per šį sezoną žiūrovai išvys premjerinį vokiečių režisieriaus Christian’o Weise`ės spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal Tennessee`io Williamso pjesę, režisieriaus Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Menas, kuris kviečia laisvėti
Praėjusią savaitę nuaidėjo šiuolaikinio šokio organizacijos „Be kompanijos“ organizuota ir septynias dienas trukusi „MAS'23 – Meninių akcijų savaitė“. Jos metu menininkai Vilniaus miesto viešosiose erdvėse tyrinėjo laisvės sampratos įvairovę ir kalbėjo aktualiomis visuomenei temomis. Vertybiniu raktažodiu „laisvėjimai“ žymėta meninių akcijų savaitė liejosi pačiomis netikėčiausiomis formomis, kvietė praeivius stabtelėti bei apmąstyti savo santykį su laisve. Tuo tarpu, Lietuvos šokio informacijos centras pakvietė scenos menų kritikes Ugnę Kačkauskaitę, Miglę Markulytę ir Sigitą Ivaškaitę, pasidalinti savo refleksijomis ir apmąstymais.
Šiemet meninių akcijų savaitę atidarė Pauliaus Markevičiaus įvykis „Džiaugsmo upė“. 2500 juodų plastikinių kamuoliukų buvo šluojami žemyn nuo Aušros vartų iki Rotušės aikštės, o šiai srauniai kamuolių upei prireikė net dviejų valandų ir penkių, ją suvaldyti siekusių dalyvių (aktoriai Julija Šatkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys, Simonas Dovidauskas, Vygandas Vadeiša ). „Šios dvi valandos nemokamai dalino džiugesį tam, kuris buvo pasirengęs tokį priimti, lėtumą tiems, kurie leido sau sustoti. „Džiaugsmo upė“ man lyg labiausiai apie mus visus: nubyrančius upės vingiuose, tačiau pajėgius stumtis į priekį, ypač kai šalia neriantis prašalaitis padeda tau sugrįžti upės vagon.“ – teigė U. Kačkauskaitė.
Antroji diena buvo palytėta jautria Busho Hartsorno (D. Britanija) akcija „Pasakyk tėčiui“. Sigita Ivaškaitė dalinosi savo mintimis: „Miesto širdyje, jaukiai improvizuotoje svetainėje ant vejos po medžiais visą dieną vyko išklausymo ritualas, liejosi tekstai ir, dažnai, ašaros. Neįlįsime į širdis tų, kurie kalbėjo, beje, beveik visi angliškai, tai reiškia, jog atėjo ne tik išsikalbėti, bet ir būti suprasti. Kai kurie tikėjosi atsakymų, tačiau jų niekas ir nežadėjo. Skaudžiai gražu eilinį kartą suprasti, koks reikalingas žmogui yra kito žmogaus buvimas ir elementarus priėmimas.“
Trečią „MAS'23 – Meninių akcijų savaitės“ dieną lydėjo Ingos Galinytės ir Deniso Kolomyckio akcija „Failing at my best“, vykusi Metraštinko kiemelyje. „Du menininkų kūnai ilsisi šalia. Tiesiog tyliai būna, ir to užtenka. Žvilgsniu kartais vienas kitą sugauna, nors dažniausiai susikoncentruoja į dangų ar sieną. Šis pokalbis tylus. Tarpusavyje, ir tarp mūsų. Šitaip tyliai ir pasitraukti svarbu. Kad nebūtų dar vienų sudužusių sielų. Ingos ir Deniso mintys, eilutėmis bėgančios elektroninėse iškabose, sukrenta skausmingai, nugano iki paribio būsenų: kaip vėl savimi tikėti? Išbristi? Neabejoti? Savimi patikėti?“ – mąstė U. Kačkauskaitė.
Įpusėjusi meninių akcijų savaitė bei ketvirtoji jos diena tęsėsi su Gretos Grinevičiūtės, Agnietės Lisičkinaitės bei kompozitorės Agnės Matulevičiūtės kurta akcija „Mano kūnas–mano projektas“. Menininkių kūnai tapo monumentalia Žemaitės idėjų tąsa. Mintimis apie vyksmą dalinosi Miglė Markulytė: „Atrodo, per valandą Žemaitės skverelyje įvyksta nedaug: jos tik nusirengia iki apatinių, atidengdamos užrašus ant kūnų „my body my project“. Kita vertus, lėtuose judesiuose galima buvo įmatyti formų, emocijų bei įvaizdžių metamorfozę: nuo nuosmukių iki pergalių, nuo mažos mergaitės iki motinos archetipo. Jų emocijos, nors ir kylančios iš vidaus, neabejotinai yra nulemtos santykio su kito žvilgsniu – priverčiančio susigūžti ar atsistoti tvirčiau.“
Penktąją „MAS'23 – Meninių akcijų savaitės“ dieną lydėjo Evaldo Aleknos akcija „Reaching Up“. „Šis kūrinys skambėjo visiems suprantama kalba – jausmu. Pasirinkimas paminėti netektį simboliniu gestu žymi svarbą pastebėti, paminėti ir įgarsinti šį įvykį, o būtent garso efemeriškumas leidžia padaryti tai viešai. Tuo tarpu „Reaching up" kūrinio subtilumas atspindi meno galią atkreipti dėmesį į tai, kas yra jautru ar skaudu, be siekio tai pakeisti, o verčiau su poreikiu tai pastebėti, dalintis ir jausti.“ – pastebėjimais apie akciją dalinosi Miglė Markulytė.
Šeštoji diena buvo pažymėta Airos Naginevičiūtės, Erikos Vizbaraitės ir Arūno Adomaičio akcija „Rusiška ruletė“. „Į nuo to tilto pakabintą merginą, negalinčią pajudėti savo permatomame vokelyje, ir laukiančią ar iššaus kada nors šalia kabantis ginklas, žiūrėti galėjo baidarėmis bei katamaranais Neryje plaukiantys, paupyje sportuojantys, žvejojantys ir dar daug netikėtų dalykų veikiantys. O kas iš to, kad dėmesys bus atkreiptas? Kažkas susimąstys, kažkas pajaus ką nors naujo, o gal seniai pamiršto. Šį kartą – lakoniškai ir taikliai saulės atokaitoje tiesiog prisimins karą ir jo būseną. Pakibusią, bejėgę, sukurtą kažkieno kito ir prieš beginklius žmones faktu pristatytą. Čia, manau, nereikia ieškoti konkrečių situacijų ir simbolių. Žinoma, šiandien kalbame išskirtinai apie Rusijos agresiją, tačiau menininkų rekvizitu pasirinktas ginklas greičiau atstoja ne vieną valstybę, o principą, karo, kaip mašinos, šalto žudymo įvaizdį. Rusiškoje ruletėje būtent jam suteikiama viršenybė, jo pusėje yra atsitiktinumas. Kaip žaidime, taip ir gyvenime.“ – rašė S. Ivaškaitė.
Paskutinę, septintą „MAS'23 - Meninių akcijų savaitės“ dieną Konstantino Sirvydo skvero fontanuose vyko „Kolektyvinis protesto šokis Vol. 2.“ Jau kurį laiką protesto kultūrą tyrinėjanti Agnietė Lisičkinaitė šį kartą rankas į viršų kėlė už lyčių lygybę. „Lyčių lygybė kelia daug klausimų, tačiau šį kartą Agnietė nusprendė labiausiai atkreipti dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje. Sprendimas trumpas, pasikartojančias žinutes užrašyti ant lapo, man atrodo, labai dėkingas: čia reikia aiškių, greitai suprantamų, lengvai pamatomų faktų. Atrodo, nieko čia nevyksta, tačiau tokios akcijos/performansai/ įvykiai – patys sudėtingiausi. Čia fiziškumas, įtampa, kurią patiria stovinčiojo kūnas, yra daugiau, nei maksimali. Iškeltos rankos kūną nuvargina jau po kelių minučių. O šiame tyliame proteste kai kurios rankos iškeltus plakatus laikė gerokai ilgiau, nei valandą.“ – teigė Ugnė Kačkauskaitė.
Meninių akcijų savaitę finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, rėmėjai – Montis Magija ir Tankodromas.
Šiemet meninių akcijų savaitę atidarė Pauliaus Markevičiaus įvykis „Džiaugsmo upė“. 2500 juodų plastikinių kamuoliukų buvo šluojami žemyn nuo Aušros vartų iki Rotušės aikštės, o šiai srauniai kamuolių upei prireikė net dviejų valandų ir penkių, ją suvaldyti siekusių dalyvių (aktoriai Julija Šatkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys, Simonas Dovidauskas, Vygandas Vadeiša ). „Šios dvi valandos nemokamai dalino džiugesį tam, kuris buvo pasirengęs tokį priimti, lėtumą tiems, kurie leido sau sustoti. „Džiaugsmo upė“ man lyg labiausiai apie mus visus: nubyrančius upės vingiuose, tačiau pajėgius stumtis į priekį, ypač kai šalia neriantis prašalaitis padeda tau sugrįžti upės vagon.“ – teigė U. Kačkauskaitė.
Antroji diena buvo palytėta jautria Busho Hartsorno (D. Britanija) akcija „Pasakyk tėčiui“. Sigita Ivaškaitė dalinosi savo mintimis: „Miesto širdyje, jaukiai improvizuotoje svetainėje ant vejos po medžiais visą dieną vyko išklausymo ritualas, liejosi tekstai ir, dažnai, ašaros. Neįlįsime į širdis tų, kurie kalbėjo, beje, beveik visi angliškai, tai reiškia, jog atėjo ne tik išsikalbėti, bet ir būti suprasti. Kai kurie tikėjosi atsakymų, tačiau jų niekas ir nežadėjo. Skaudžiai gražu eilinį kartą suprasti, koks reikalingas žmogui yra kito žmogaus buvimas ir elementarus priėmimas.“
Trečią „MAS'23 – Meninių akcijų savaitės“ dieną lydėjo Ingos Galinytės ir Deniso Kolomyckio akcija „Failing at my best“, vykusi Metraštinko kiemelyje. „Du menininkų kūnai ilsisi šalia. Tiesiog tyliai būna, ir to užtenka. Žvilgsniu kartais vienas kitą sugauna, nors dažniausiai susikoncentruoja į dangų ar sieną. Šis pokalbis tylus. Tarpusavyje, ir tarp mūsų. Šitaip tyliai ir pasitraukti svarbu. Kad nebūtų dar vienų sudužusių sielų. Ingos ir Deniso mintys, eilutėmis bėgančios elektroninėse iškabose, sukrenta skausmingai, nugano iki paribio būsenų: kaip vėl savimi tikėti? Išbristi? Neabejoti? Savimi patikėti?“ – mąstė U. Kačkauskaitė.
Įpusėjusi meninių akcijų savaitė bei ketvirtoji jos diena tęsėsi su Gretos Grinevičiūtės, Agnietės Lisičkinaitės bei kompozitorės Agnės Matulevičiūtės kurta akcija „Mano kūnas–mano projektas“. Menininkių kūnai tapo monumentalia Žemaitės idėjų tąsa. Mintimis apie vyksmą dalinosi Miglė Markulytė: „Atrodo, per valandą Žemaitės skverelyje įvyksta nedaug: jos tik nusirengia iki apatinių, atidengdamos užrašus ant kūnų „my body my project“. Kita vertus, lėtuose judesiuose galima buvo įmatyti formų, emocijų bei įvaizdžių metamorfozę: nuo nuosmukių iki pergalių, nuo mažos mergaitės iki motinos archetipo. Jų emocijos, nors ir kylančios iš vidaus, neabejotinai yra nulemtos santykio su kito žvilgsniu – priverčiančio susigūžti ar atsistoti tvirčiau.“
Penktąją „MAS'23 – Meninių akcijų savaitės“ dieną lydėjo Evaldo Aleknos akcija „Reaching Up“. „Šis kūrinys skambėjo visiems suprantama kalba – jausmu. Pasirinkimas paminėti netektį simboliniu gestu žymi svarbą pastebėti, paminėti ir įgarsinti šį įvykį, o būtent garso efemeriškumas leidžia padaryti tai viešai. Tuo tarpu „Reaching up" kūrinio subtilumas atspindi meno galią atkreipti dėmesį į tai, kas yra jautru ar skaudu, be siekio tai pakeisti, o verčiau su poreikiu tai pastebėti, dalintis ir jausti.“ – pastebėjimais apie akciją dalinosi Miglė Markulytė.
Šeštoji diena buvo pažymėta Airos Naginevičiūtės, Erikos Vizbaraitės ir Arūno Adomaičio akcija „Rusiška ruletė“. „Į nuo to tilto pakabintą merginą, negalinčią pajudėti savo permatomame vokelyje, ir laukiančią ar iššaus kada nors šalia kabantis ginklas, žiūrėti galėjo baidarėmis bei katamaranais Neryje plaukiantys, paupyje sportuojantys, žvejojantys ir dar daug netikėtų dalykų veikiantys. O kas iš to, kad dėmesys bus atkreiptas? Kažkas susimąstys, kažkas pajaus ką nors naujo, o gal seniai pamiršto. Šį kartą – lakoniškai ir taikliai saulės atokaitoje tiesiog prisimins karą ir jo būseną. Pakibusią, bejėgę, sukurtą kažkieno kito ir prieš beginklius žmones faktu pristatytą. Čia, manau, nereikia ieškoti konkrečių situacijų ir simbolių. Žinoma, šiandien kalbame išskirtinai apie Rusijos agresiją, tačiau menininkų rekvizitu pasirinktas ginklas greičiau atstoja ne vieną valstybę, o principą, karo, kaip mašinos, šalto žudymo įvaizdį. Rusiškoje ruletėje būtent jam suteikiama viršenybė, jo pusėje yra atsitiktinumas. Kaip žaidime, taip ir gyvenime.“ – rašė S. Ivaškaitė.
Paskutinę, septintą „MAS'23 - Meninių akcijų savaitės“ dieną Konstantino Sirvydo skvero fontanuose vyko „Kolektyvinis protesto šokis Vol. 2.“ Jau kurį laiką protesto kultūrą tyrinėjanti Agnietė Lisičkinaitė šį kartą rankas į viršų kėlė už lyčių lygybę. „Lyčių lygybė kelia daug klausimų, tačiau šį kartą Agnietė nusprendė labiausiai atkreipti dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje. Sprendimas trumpas, pasikartojančias žinutes užrašyti ant lapo, man atrodo, labai dėkingas: čia reikia aiškių, greitai suprantamų, lengvai pamatomų faktų. Atrodo, nieko čia nevyksta, tačiau tokios akcijos/performansai/ įvykiai – patys sudėtingiausi. Čia fiziškumas, įtampa, kurią patiria stovinčiojo kūnas, yra daugiau, nei maksimali. Iškeltos rankos kūną nuvargina jau po kelių minučių. O šiame tyliame proteste kai kurios rankos iškeltus plakatus laikė gerokai ilgiau, nei valandą.“ – teigė Ugnė Kačkauskaitė.
Meninių akcijų savaitę finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, rėmėjai – Montis Magija ir Tankodromas.
Paieška nedavė rezultatų