Renginių rinka kaista: liepą Lietuvoje – „Guns N’ Roses“, Jessica Shy, „Midsummer Vilnius“ ir 1006 km lenktynės
Lietuviška vasara – neprognozuojama, tuo metu renginių rinka liepą bus karšta, kaip niekada. Kauną sudrebins legendiniai rokeriai „Guns N’ Roses“, Palangoje 26-ąjį kartą vyks 1006 km lenktynės, o sostinę šokdins trys iš eilės Jessicos Shy koncertai ir net 11 įspūdingų festivalio „Midsummer Vilnius“ renginių.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Šiemet „Sirenose“ – Avinjono festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso spektakliai
Naują trimetę programą tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…
Kuo Jums visiems išskirtinis darbas prie šio Peterio Handkės kūrinio?
Gediminas Storpirštis: Aš su Handke scenoje susitinku pirmą kartą. Jis pasiekė savo, šokiravo mane šia savo dramaturgija. Tokio stipraus kūrinio nesu per savo ilgą gyvenimą skaitęs – iš esmės čia nėra dramaturgijos, nėra personažų. Bet labai stipri pjesė. Ačiū Handkei.
Saulius Sipaitis: Aš patyriau siaubą per visą vasarą, nes bandžiau atmintinai išmokti tris ištraukas. Kai mokausi atmintinai, kiekvieną eilutę matau kaip vaizdą. Tragedija: kaskart jau, regis, išmokau, bet vėl pradedu painioti – ar ta eilutė iš tos ištraukos, iš anos ar trečios. Kol šiek tiek pramokau, praėjo visa vasara, naktimis nemiegodavau. Šventoji, galvoju, už ką man tos kančios?
Gediminas Storpirštis: Čia yra šizofreniko pietūs. Visas šizofreniko meniu.
Saulius Sipaitis: Anksčiau piktindavausi, kai matydavau choristus, stovinčius su tekstais. Galvodavau: ką, jie tiek repetavo ir negali be tekstų dainuoti? Ir aš supratau: mes šioje pjesėje turime keturiese sakyti tą tekstą, gal vienam iš vakaro galvą skaudėjo – jis pasakys kitą žodį. O tas žodis yra kaip gaida – jis turi būti būtent toks, kaip parašyta. Ir jeigu vienas sakys viena, kitas kita, kas išeis? Disonansas.
Gediminas Storpirštis: Gaidžių mišios.
Saulius Sipaitis: Ir kunigai kasdien sako tas pačias pamaldas, bet visi skaito iš knygučių, kad pasakytų teisingą žodį. Mes esame pranašai ir neturime teisės klaidingai ištarti žodžio. Jaučiame savo svarbą ir kad pasauliui turime pranešti tikslią žinią.
Visi: Ačiū Handkei.
Vidas Petkevičius: Handkė parašė, kad yra keturi skaitovai: A, B, C ir D. Gali suprasti, kad jie visi vienodi, o gali suprasti, kad jie visai nevienodi. Be to, pats apibūdinimas „skaitovai“ reiškia, kad turėtume skaityti, o mes bandome vaidinti – užsibrėžėme didžiulį tikslą. Daug didesnį, nei Handkė pasiūlė. Čia ir yra tas didysis konfliktas: arba mes įveiksim, arba ne. Arba mes jį, arba jis mus.
Algirdas Latėnas: Perskaitei pjesę ir nieko nesupratai. Arba supratai, bet viską savaip – gali apsidžiaugti. Bet dirbame juk mes visi: režisierius, mes keturi turime atrasti savo įėjimus.Perskaitęs Handkę pajunti, kad tik trumpai su juo pabuvai ir susipažinai, o tuomet laukia mūsų visų kartu nagrinėjimas, žiūrėjimas – kas čia per autorius, ką jis slepia, ką jis laiko užkodavęs. Mums teko sudėtingas uždavinys – atrasti tuos kodus. Man patiko dar vienas dalykas. Turbūt visi, kas šį kūrinį perskaito, priima jį labai rimtai, nes tekstai – toli gražu ne komedijos. Bet kažkaip mes paskaitę, truputį apsišnekėję nutarėme, kad turime čia atrasti nemažai juoko ir komedijinių dalykų, ir kad jie nebūtų iš piršto laužti. Kad net pats autorius, jei klausytų, sakytų: nieko sau, aš juoko čia nelabai ir įsivaizdavau, o šitie keturi chuliganai, su penktuoju priešaky, atrado tokių įėjimų, kur viskas išteisinta. Tarp tragedijos, rimtų dalykų yra ir daug juoko.
Kodėl nusprendėte juoką įvesti į spektaklį?
Algirdas Latėnas: Gal ir pats Handkė tai matė, tik daug kas jį priima per rimtai.
Gediminas Storpirštis: Handkė šią pjesę parašė jaunas. Jei dabar jis pats paskaitytų, ką parašė, tikrai kvatotų. Jaunystė – labai gražus, kūrybingas laikas. Bet vėliau gyvenimas pateikia įvairių spalvų. Supranti, kad jų yra daug. Vienas klasikinis personažas sakė: didžiausios kiaulystės ir nusikaltimai daromi rimtais veidais. Užtenka tų kiaulysčių.
Saulius Sipaitis: Manau, kad šioje pjesėje ieškome savo buvimo šioje žemėje prasmės. Aš, kaip aktorius, suprantu, kad šioje žemėje atsidūriau atsitiktinai. Mano tėvai susitiko, įsimylėjo, ir atsiradau aš – visai atsitiktinai, neturėdamas misijos. Man atrodo, kad mes visą laiką ieškome – kai kam pavyksta, o kai kas ir beprasmiškai praleidžia gyvenimą, – bandome užsikabinti ir įprasminti savo buvimą žemėje.
Visi: Ačiū Handkei.
„Kiekviena diena bus tokia pati kaip visos kitos“, – rašė Handkė, kai jam buvo 22-eji. O kaip iš šiandienos perspektyvos atrodo Jums?
Vidas Petkevičius: Galima sakyti, kad į tą pačią upę antrąkart neįbrisi, tai tas pats. Nė viena diena nepanaši į kitą.
Gediminas Storpirštis: Bet kiekvienoj dienoj yra kažkokio panašumo: saulė teka, visada leidžiasi vakaruose. Yra ir panašumų, bet yra ir ne tik.
Saulius Sipaitis: Aš jaučiuosi kaip voverė rate – kasdien vis sukuosi ir sukuosi. Grįžtu namo, vedu šunį, jis bėga tuo pačiu keliu, aplanko tuos pačius kampus, pakeliui pamaitinu varnas. Grįžtu namo, įsijungiu Ukrainą, vakaras, rytas, keliuosi, atvažiuoju, grįžtu. Ratas užsisukęs.
Vidas Petkevičius: Geriau jau suktis rate, nei kasdien būti kariamu šunimi.
Jūsų lūpose pranašystė suskamba ir it biblinė metafora, ir kartu – lyg žaisminga, autoironiška odė kasdienybei. Kaip derinate šias abi puses?
Gediminas Storpirštis: Kaip kiekvienas žmogus.
Vidas Petkevičius: Ir kiekvieną dieną.
Gediminas Storpirštis: Tu gauni tuos du polius ir pagalvoji… Ačiū Handkei.
Algirdas Latėnas: Anksčiau gal, kai repeticijos, sudėtingi spektakliai buvo, nori nenori tu tarp patoso ir paprastumo visąlaik balansuodavai. Man repetuojant šią medžiagą labai padėjo anūkai, jų požiūris į mano darbą, į tai, kuo mes užsiimame. Tokie paklausimai kaip antai, ar jie rimtai žiūri į mano užsiėmimą. Jei jie atsako, kad rimtai, tuomet aš tyčia sakau: bet juk čia nieko rimto. Tada palaksto, pasvarsto ir atbėgę sako: šiaip jau, tu teisus – nieko čia rimto, mes per rimtai galvojom. Paskui pradedu su jais vėl žaisti, suprantu, kad gal ne taip pasakiau, – čia yra labai rimta. Taip mes vieni kitus „išdūrinėjame“ – taip lengviau ir įdomiau gyventi.
Vidas Petkevičius: Gyvenimas visoks: yra ir komiškumo, ir tragiškumo. Gyvenime būna daug įdomiau nei pjesėse – gyvenimas pasiūlo daug sudėtingesnių variantų.
Saulius Sipaitis: Aš antroje dalyje tekstą skaitydavau kaip medinis. Justinas labai gerai man patarė, kad per juoką, atsipalaidavimą ateina mintys, kurias reikia pasakyti. Jei mums pavyks pasiekti minties lengvumą, lengvai perteikti mintį, bus labai gerai.
Į griežtą kūrinio tekstą įterpiate autorefleksijos detalių. Kodėl? Koks buvo kiekvieno Jūsų indėlis?
Saulius Sipaitis: Aš turėjau nedidelį eilėraštuką, kurį kadaise parašiau, važiuodamas Karpatų kalnais:
Kur tu, Dievuli, sakyki,
Rojų man reik pamatyti,
Kur ta vieta pažinimo…
Kur mus Ieva…
Ir mes pakabinam. Bet aš šiąnakt sugalvojau dar: kai sakau „kur mus Ieva“, Vidas subamba:
Pradangino.
Atėmė nemirtingumą,
Kūno pažino nuogumą.
Potekstė – kad mes galėtume gyventi rojuje, turėti amžinąjį gyvenimą, o ta Ieva viską sugadino (nenoriu pridėti kito žodžio).
Kitą intarpą parašiau apie artistus, apie jų viduramžių dalią: kad jie buvo laidojami už kapinių tvoros. Kai link miestelio artėdavo trupė, jie buvo ne tik artistai, bet ir vagys – galėdavo ir skalbinius nukabinti, pavogti. Jie buvo kaip žemesnioji kasta Indijoje, man jų ir gaila, ir graudu.
Gediminas Storpirštis: Man po ranka pakliuvo Wisławos Szymborskos eilėraščiai. Labai panašiai jie abu rašo. Kaip tik neseniai rengiau visą programą, skirtą jai ir jos poezijai, tad šiek tiek domėjausi, taip pat ir biografija, kūrybiniu metodu. Įdomu, kad ji visą gyvenimą kolekcionavo visokias spaudos nesąmones, suvenyrus – kičus. Visada rasdavo progą padovanoti, visi laukdavo. Jie abu rašo labai taupiai, bet labai talpiai. Ir požiūris panašus – kalba apie tai, ką mato.
Algirdas Latėnas: Šekspyras spektaklyje atsirado benagrinėjant, befantazuojant. Specialiai Šekspyro neverčiau ir nerinkau.
Gediminas Storpirštis: Šitas eilėraštis skambėjo spektaklyje, kuriame jis vaidino Ričardą Trečiąjį – buvo vienas iš kulminacinių momentų.
Algirdas Latėnas: Ne tik Ričardas Trečiasis, daug kur buvo galima Šekspyro įterpti, bet mes darėme labai didelę atranką. Norėjosi neperlenkti lazdos, kad liktų ir Handkės.
Vidas Petkevičius: Čia labai daug erdvės. Pasakai frazę, o joje labai daug erdvės – gali labai daug ką pritaikyti. Mes rinkome, kas labiausiai tinka. Labai varžėme save, antraip mūsų istorijų būtų buvę daugiau nei Handkės.
Saulius Sipaitis: Labai daug filosofavome, Justinas teikė daug idėjų apie tai, ką norime pasakyti. Mano galva pasidarydavo tokia didelė, ir aš prisimindavau personažą, kuris sakė: „Niekada negalvojau, kad nuo galvojimo galima taip pavargti.“
Kuo įdomus Jums buvo darbas su Justinu Vinciūnu?
Vidas Petkevičius: Visi žiūrėjome viena kryptimi. Nesvarbu, kad jis daug jaunesnis, bet turi daug kitų savybių, kurių mes neturime. Tai labai natūralu. Aš klausau Justino ir net negalvoju apie tai, kad tarp mūsų yra amžiaus skirtumas – tai atskleidžia viską. Jis mąsto, tarsi turėdamas ir patyrimo, ir žinių.
Saulius Sipaitis: Kodėl taip yra? Todėl, kad Lietuva dabar yra nepriklausoma. Tarybiniais laikais tik pabandyk pasakyti ne taip ir ne tą. Mano vaikystėje žmonės net tarpusavy gatvėje tyliai kalbėjosi. O dabar jie nepatiria to spaudimo, jie – laisvi žmonės. Jų galvose – didelis skliautas, jie laisvai mano, laisvai sako.
Gediminas Storpirštis: Didelis Justino nuopelnas – repeticijų atmosfera. Jei repeticijose pavyksta sukurti tam tikrą atmosferą, ji juntama ir spektaklyje. Spektaklis, kuris turi atmosferą, yra paveikus. Justinas kažkokiu būdu suderino kažkokius dažnius. Tai nėra dažna ir tarp jaunų žmonių, nors skliautas jo ir didelis, kaip sakė Saulius. Tai yra tam tikros žmogiškos savybės, kurios leidžia mums būti čia. Jei iš jo pusės būtų juntamas kažkoks kategoriškumas, mūsų čia nebūtų, viskas būtų pasibaigę skaitymais. Čia yra toks voratinklis – ryškių judesių nepadarysi, antraip viską sudraskysi. Džiugu, kad yra jaunų žmonių su gerais skliautais, kurie geba tuos voratinklius megzti.
Dėkoju už pokalbį.