Skaityti daugiau
„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.Didžiausi rugsėjo renginiai: A$AP Rocky debiutas, „Snarky Puppy“ sugrįžimas ir jubiliejinė „Fejerija“
Rudens pradžia Lietuvos renginių kalendoriuje žada ne ką mažiau veiksmo nei vasara. Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje koncertuos JAV hiphopo superžvaigždė A$AP Rocky, miesto padangę nušvies 15-asis tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija“, o sostinėje pasirodys penkių „Grammy“ apdovanojimų laureatai „Snarky Puppy“.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.20-metį švenčiantis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Jubiliejui kūrybinė komanda į festivalį sukvietė jau ne kartą jame dalyvavusius kūrėjus bei trupes, šįkart pristatančius naujausius savo darbus. Rugsėjo 9–spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje – Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje – žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio, teatro, cirko ir garso meno kūriniai.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Japonijos „lakštingalų grindų“ įkvėptas muzikinis performansas „Sayonakidori“ atkeliauja į Žagarę ir Vilnių
Spalio 8 ir 10 dienomis Žagarėje bei Vilniuje bus pristatytas režisierės ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės muzikinis performansas „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Japonijos kultūros, garsų ir paslaptingųjų „lakštingalų grindų“ įkvėptame kūrinyje susijungia muzika, šokis, atlikėjų balsai ir kūnų kuriami garsai.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.Psichologinis trileris „Našlaičiai“ kviečia pažvelgti į moralės ir šeimos ribas
Rugsėjo 25 ir spalio 23 dienomis Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai kviečiami į Taško teatro psichologinį trilerį „Našlaičiai“, sukurtą pagal vieno ryškiausių šiuolaikinių britų dramaturgų Denniso Kelly pjesę „Orphans“. Spektaklį režisuoja Tadas Montrimas.„Bilietai.lt“ valdanti PLG grupė įsigyja vieną žinomiausių Rumunijos bilietų platinimo platformų
PLG grupė, kuriai Lietuvoje priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“, pasirašė susitarimą įsigyti gerai žinomą Rumunijos bilietų platinimo platformą „iaBilet“. Viena iš žinomų bilietų platinimo grupių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje „iaBilet“ įsigyja iš vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos privataus kapitalo bendrovių „Resource Partners“ bei bendrovės įkūrėjų. Įkūrėjai ir toliau liks aktyviai įsitraukę į įmonės veiklą ir, kaip tikimasi, prisidės prie jos plėtros, taip pat ir valdybos lygmeniu.Prodiuserė Rusnė Kregždaitė: kaip užauginti teatrą neturint savo scenos
Kas lemia nepriklausomo teatro sėkmę – kūrybinė intuicija, strateginis planavimas ar gebėjimas nuolat prisitaikyti? MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) prodiuserė dr. Rusnė Kregždaitė sako, kad už kiekvieno spektaklio slypi ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie sukuria sąlygas jam atsirasti. Jubiliejinį dešimtąjį sezoną mininčios MMLAB įkūrėja pasakoja apie nepriklausomo teatro augimą, darbą su jaunaisiais kūrėjais, tarptautinę plėtrą ir kultūros politikos iššūkius. Pašnekovę kalbina Monika Augustaitytė-Mickūnienė.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.VŠDT premjera „Ovalas“ – dokumentinė drama apie regbį, pasirinkimus ir gyvenimo kainą
Rugsėjo 24 ir 25 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys sezono premjerą – dviejų dalių dokumentinę dramą „Ovalas“, kurią pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę stato vienas ryškiausių Latvijos teatro režisierių Valters Sīlis. Spektaklis kvies pažvelgti ne tik į regbio pasaulį, bet ir į žmogaus pasirinkimus, atsidavimo kainą bei tai, kas iš tiesų suteikia gyvenimui prasmę.Eglės Vertelytės spektaklis „Šok, Edita, šok“ kviečia į kelionę tarp kino
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato spektaklį „Šok, Edita, šok“ – tragikomišką istoriją apie meilę, tapatybės paieškas ir bandymą suprasti savo vietą pasaulyje. Kino režisierės Eglės Vertelytės režisuotas pastatymas, sukurtas pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę, po sėkmingos premjeros keliauja po Lietuvos scenas.VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS PRISTATO 62-ĄJĮ SEZONĄ: KURIAME PATIRTIS
Valstybinis jaunimo teatras pristato 62-ąjį sezoną, kurio motto – „Kuriame patirtis“. Naujajame sezone žiūrovų laukia keturios didžiosios premjeros, jaunųjų kūrėjų darbai ir tarptautiniai projektai.„Raudonkepurė“ – šiuolaikiška pasaka visai šeimai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus ir jų tėvus į jautrų, žaismingą ir interaktyvų spektaklį „Raudonkepurė“, sukurtą pagal vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų dramaturgų Joëlio Pommerat pjesę. Režisieriaus Pauliaus Tamolės interpretacijoje gerai pažįstama pasaka atgyja naujai ir tampa pasakojimu apie vaikystę, vienatvę, artumą bei šeimos ryšius.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.20-etį švenčiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Minėdama jubiliejų, kūrybinė komanda sukvietė festivalyje jau dalyvavusius kūrėjus bei trupes su jų naujausiais darbais. „Reaguojant į šiandienos geopolitines aktualijas, konceptualiai festivalio linijai parinkta gyvenimo trapumo tema: ką reiškia kai vienu metu ir kuriame pasaulį, ir jį griauname; planuojame ateitį, bet čia pat kariaujame?“ – pasakoja festivalio sumanytoja ir vadovė Goda Giedraitytė. Visa klausimų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo 9 – spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.„Išvarymas“ – spektaklis, tapęs kartos istorija
Marius Ivaškevičiaus „Išvarymas“, režisuotas Oskaro Koršunovo, jau seniai peržengė teatro spektaklio ribas ir tapo vienu svarbiausių nepriklausomos Lietuvos scenos kūrinių. Tai istorija apie emigraciją, tapatybės paieškas ir žmogaus pastangas išlikti savimi pasaulyje, kuriame tenka pradėti gyvenimą iš naujo.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.Festivalyje HELIUM – įtampos kupinas ispanų spektaklis „QOROQ“
Rugsėjo 16 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika bus pakviesta į intensyvią ir įtraukiančią patirtį – Ispanijos trupės „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklį „QOROQ“. Tai kūrinys apie pusiausvyrą, riziką ir pasitikėjimą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o pačios įtampos dalimi.Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ kvies išgirsti neįgyvendintą lietuvių genijaus svajonę
Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Vilniaus senajame teatre žiūrovų laukia išskirtinis scenos įvykis – įsivaizduojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opera „Jūratė“. Tai unikalus šiuolaikinės operos projektas, gimęs iš nebaigtos M. K. Čiurlionio svajonės sukurti lietuvišką operą ir paremtas jo laiškais, eskizais, kūrybinėmis idėjomis bei legenda apie Jūratę ir Kastytį.Festivalyje HELIUM – poetiškas belgų spektaklis apie laiką „TOUT / RIEN“
Rugsėjo 18 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika išvys išskirtinį Belgijos trupės „Modo Grosso“ spektaklį „TOUT / RIEN“ („Viskas / nieko“) – hipnotizuojantį objektų cirko kūrinį, kviečiantį pažvelgti į laiką kaip į apčiuopiamą ir gyvą reiškinį.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Interviu su vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų – apie karą, discipliną ir šou Vilniuje
„Prarasti sportinę formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku“, – sako vienas geriausių Ukrainos baleto šokėjų Denysas Nedakas, kuris vasarį su „Kyiv Classic Ballet“ trupe Vilniuje pristatys spektaklį „Gulbių ežeras“. Atvirame interviu solistas papasakojo apie įkvėpimo šaltinius, šokėjų kasdienybę ir jį pakeitusį karą gimtinėje.
Vienu ryškiausių šių laikų Ukrainoje baleto šokėjų laikomas D. Nedakas užaugo Odesoje, kur 2002 m. baigė choreografijos mokyklą, o vėliau mokėsi Seržo Lifario šokio akademijoje Kijeve. Netrukus jis sulaukė vaidmenų tokiuose spektakliuose, kaip „Spragtukas“ ar „Romeo ir Džuljeta“ ir nuolat rengė pasirodymus Kijevo nacionaliniame operos teatre.
Baleto solistas gali pasigirti vaidmenimis Amerikos baleto teatre, Suomijos nacionalinėje operoje, Norvegijos nacionalinėje operoje, Atlantos balete ir Vienos valstybinėje operoje bei daugybe pasirodymų prestižiniuose šokio festivaliuose. 2011-aisiais jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio artisto vardas, o 2017 m. – oficialus „Žmonių numylėtinio“ titulas.
Šiandien D. Nedakas yra viena pagrindinių žvaigždžių „Kyiv Classic Ballet“ trupėje, su kuria sausį leisis į didžiules tarptautines gastroles su spektakliu „Gulbių ežeras“. Turo metu trupė aplankys ir Lietuvą, kur vasario 11 dieną pasirodys Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. „Labai laukiame susitikimo su žiūrovais Lietuvoje“, – sako šokėjas.
Atvirame interviu D. Nedakas papasakojo apie šokėjų kasdienybę, pasidalino savo įkvėpimo šaltiniais gastroliuojant įvairiose šalyse, požiūriu į spektaklio „Gulbių ežeras“ bei tuo, kaip jį pakeitė jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas gimtojoje Ukrainoje.
– Denysai, jus vadina vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų. Iš kur, jūsų manymu, kyla jūsų šokio jėga – kas labiausiai jus formavo kaip menininką?
– Užaugau Ukrainoje, kur nuo vaikystės man buvo ugdomas pagarbus požiūris į meną, muziką, jausmo pojūtį judesyje. Mes viską išgyvename širdimi – džiaugsmą, skausmą, meilę – ir, tikiu, tai atsispindi mano šokyje. Stengiuosi, kad kiekvienas judesys būtų prasmingas ir emocionalus, kad žiūrovas ne tik matytų techniką, bet ir pajustų istoriją. Mano mokykla, mano kultūra mane mokė nuoširdumo scenoje. Klasikiniame balete man tai ne tik judesių tobulumas, bet ir jausmų išraiška. Manau, būtent šios gilios patirtys ir emocijos nuolat formuoja mano stilių ir požiūrį į meną.
– Ar įmanoma perteikti tokią emociją scenoje be labai stipraus fizinio pasirengimo?
– Ne, baleto šokėjai visada turi būti formoje. Negalime sau leisti ilgų pertraukų: daugiausiai dvi savaitės vasarą, na, gal dar viena savaitė per metus. Kiekviena diena prasideda nuo baleto pamokos – tai kaip kvėpavimas, be jo niekaip. Manau, kad visi baleto šokėjai galėtų paliudyti, jog prarasti formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku.
– Dažnai gastroliuojate. Kaip atrodo baleto šokėjo diena turo metu?
– Gastroles turbūt galima palyginti su sporto renginiu, kai esi visiškai susitelkęs į pasirodymą ir viskas aplinkui išnyksta. Visus logistinius dalykus išsprendžia organizatoriai, o tavo užduotis – gerai išsimiegoti, apšilti ir išeiti į sceną su gera energija. Kalbant apie įprastą dieną, mūsų režimas beveik visad toks pats. Atvykstame į teatrą ir pradedame dieną baleto pamoka. Tuomet dažniausiai vyksta spektaklio repeticija. Dažnai darome pilną repeticiją, tad galima sakyti, kad suvaidiname būsimą spektaklį, tik be žiūrovų. Vėliau laukia šiek tiek poilsio, grimas, techninių elementų patikrinimas. Prieš išeidami į sceną visada palinkime vieni kitiems sėkmės, o tada muzika, šviesos ir prasideda magija.
– Kalbant apie magiją scenoje, vasarį ją kursite Vilniuje, kur su „Kyiv Classic Ballet“ pristatysite „Gulbių ežerą“. Kuo šis spektaklis ir vaidmuo jums ypatingas?
– Tai vienas mano mėgstamiausių baletų, kurį taip pat šokau daugiausia kartų – skirtingose šalyse, skirtingose scenose ir įvairiuose pastatymuose. Kiekvieną kartą tai buvo tarsi naujas kvėpavimas, naujas žvilgsnis į pažįstamą istoriją. Spektaklyje atlieku Princo Zygfrydp partiją. Nors įprastai manoma, kad „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, tačiau, manau, kad pagrindinis vaidmuo yra Princo. Tai istorija apie žmogų, kuris pereina visą jausmų spektrą nuo vienatvės ir svajonių apie meilę iki apgaulės, išdavystės ir, galiausiai, laimės blyksnių. Visa tai telpa viename personaže. Šis vaidmuo sujungia techniką, meistriškumą ir gilią emocinę dramą.
– Turiu pripažinti, kad sulaužėte ir mano turimą nuomonę, jog „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, todėl noriu paklausti – kaip pats suprantate šį spektaklį?
– Man tai pirmiausia istorija apie meilę – tyrą, nuoširdžią ir atlaidžią. Istorijos centre yra vienišo žmogaus likimas, perteikiamas pilnu jausmų spektru: nuo vilties ir džiaugsmo iki nusivylimo ir skausmingo praradimo. Jis ieško tikrų jausmų ir, nepaisant išbandymų, juos randa. Šioje istorijoje yra ir vienatvės, ir apgaulės, ir žmogaus sielos tragedijos, bet visa tai veda į šviesą. „Gulbių ežerą“ atlieka daugelis, bet kiekvienas atlikėjas į šį baletą įneša kažką savito. Dėl to galutinis rezultatas tampa visiškai kitoks, tad nepamatysite dviejų vienodų spektaklių. Mūsų spektaklyje pabaiga yra laiminga ir man tai labai patinka, nes, kad ir kaip būtų sunku, tikra meilė visada triumfuoja.
– Į Lietuvą atvyksite iš Suomijos po aštuonių pasirodymų per dešimt dienų. Kaip išlaikote balansą ir išsaugote įkvėpimą keliaudamas tarptautiniu mastu?
– Publikos aplodismentai yra pirmasis įkvėpimo šaltinis (šypsosi). Tai įkrauna neįtikėtina energija ir tampa stimulu kitam pasirodymui – verčia galvoti, kaip tapti geresniu, ką pridėti, kaip naujai atskleisti vaidmenį. Gastrolės man visada yra ypatingas laikas, nes sutinku naujų šokėjų, kolektyvų, jaučiu kitokią scenos atmosferą. Visa tai jaudina. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš pačių miestų, kuriuos aplankome – jų kultūros, architektūros, nuotaikos. Labai smagu, kai prieš pasirodymą galiu tiesiog pasivaikščioti, nueiti į muziejų, pajusti to miesto ritmą, sužinoti jo istoriją. Per daugybę kelionių išmokau kiekviename mieste rasti savo „atsigavimo taškus“. Vienur, tai gali būti jauki kavinė su gražiu vaizdu, kitur – rami vieta parke ar suoliukas prie ežero. Čia sustoju, įsikraunu ir grįžtu į sceną su nauja jėga ir idėjomis.
– Ar skirtingų šalių žiūrovai skirtingai reaguoja į jūsų pasirodymus?
– Tikrai taip. Kiekviena šalis turi savo publiką, netgi kiekvienas miestas turi savitą publiką. Vienur emocingesnę, kitur santūresnę. Kartais visą spektaklį būna tyla, o pabaigoje – tikras aplodismentų sprogimas. Bet tai normalu, nes visi skiriamės temperamentu ir kultūra. Iš to kyla skirtingas spektaklio suvokimas ir reakcija, bet tai man įtakos nedaro. Kaip šokėjas, prieš pasirodymą tiesiog nusiteikiu vaidmeniui ir nežinau, kaip į tai reaguos publika.
– Paminėjote nusiteikimą, todėl privalau paklausti – kaip jums pavyksta išlikti pozityviu, kai jūsų paties šalyje vyksta karas?
– Jei atvirai, karas mane labai pakeitė. Dabar ypač stipriai jaučiu, kad kiekvienas pasirodymas užsienyje nėra tik spektaklis, bet galimybė per meną papasakoti pasauliui apie savo šalies kultūrą ir dvasią. Man svarbu, kad žiūrovai skirtingose pasaulio vietose pamatytų, kokia Ukraina yra turtinga savo jausmais, talentu ir įkvėpimu. Jeigu po spekyaklio bent vienas žiūrovas norės sužinoti daugiau apie mano šalį, tuomet aš darbą atlikau puikiai. Manau, kad neįmanoma išlikti tokiam pačiam, kai tavo tėvynė kenčia, tačiau tai verčia suvokti gyvenimo, šeimos, mane supančių žmonių vertę. Aš to nevadinu pozityvumu – tai yra vidinis pasirinkimas neprarasti šviesos. Menas primena, kodėl turime gyventi, mylėti ir nepasiduoti. Išlieku toks ne todėl, kad viskas gerai, bet todėl, kad žinau, ką atstovauju. Tai man suteikia jėgų.
– Pabaigai, ką norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš jūsų „Gulbių ežero“ pasirodymo?
– Manau, kad kiekvienas žiūrovas jaučia ir suvokia spektaklį savaip, nes visi ateina su savo mintimis, jausmais ir nuotaika. Todėl labiausiai noriu, kad publika būtų įkvėpta mūsų pasakojamos istorijos, mūsų interpretacijos ir namo išeitų su šviesos, gerumo ir vilties jausmu. Jei bent dviem valandoms žiūrovai atitrūks nuo kasdienių rūpesčių, pasimėgaus nuostabia muzika ir baleto grožiu – vadinasi, kad mūsų misija sėkminga. Džiaugiamės Lietuvos žiūrovams galėdami scenoje atiduoti dalelę savo sielos ir labai laukiame susitikimo Vilniuje.
– Ačiū už atvirą pokalbį, Denysai. Mes taip pat nekantraujame išvysti jus Lietuvoje!
Vienos žymiausių pasaulio baleto trupių „Kyiv Classic Ballet“ spektaklis „Gulbių ežeras“ su baleto solistu Denysu Nedaku priešakyje vyks 2026 metų vasario 11 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o renginio bilietus platina „Bilietai.lt“.
Vienu ryškiausių šių laikų Ukrainoje baleto šokėjų laikomas D. Nedakas užaugo Odesoje, kur 2002 m. baigė choreografijos mokyklą, o vėliau mokėsi Seržo Lifario šokio akademijoje Kijeve. Netrukus jis sulaukė vaidmenų tokiuose spektakliuose, kaip „Spragtukas“ ar „Romeo ir Džuljeta“ ir nuolat rengė pasirodymus Kijevo nacionaliniame operos teatre.
Baleto solistas gali pasigirti vaidmenimis Amerikos baleto teatre, Suomijos nacionalinėje operoje, Norvegijos nacionalinėje operoje, Atlantos balete ir Vienos valstybinėje operoje bei daugybe pasirodymų prestižiniuose šokio festivaliuose. 2011-aisiais jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio artisto vardas, o 2017 m. – oficialus „Žmonių numylėtinio“ titulas.
Šiandien D. Nedakas yra viena pagrindinių žvaigždžių „Kyiv Classic Ballet“ trupėje, su kuria sausį leisis į didžiules tarptautines gastroles su spektakliu „Gulbių ežeras“. Turo metu trupė aplankys ir Lietuvą, kur vasario 11 dieną pasirodys Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. „Labai laukiame susitikimo su žiūrovais Lietuvoje“, – sako šokėjas.
Atvirame interviu D. Nedakas papasakojo apie šokėjų kasdienybę, pasidalino savo įkvėpimo šaltiniais gastroliuojant įvairiose šalyse, požiūriu į spektaklio „Gulbių ežeras“ bei tuo, kaip jį pakeitė jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas gimtojoje Ukrainoje.
– Denysai, jus vadina vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų. Iš kur, jūsų manymu, kyla jūsų šokio jėga – kas labiausiai jus formavo kaip menininką?
– Užaugau Ukrainoje, kur nuo vaikystės man buvo ugdomas pagarbus požiūris į meną, muziką, jausmo pojūtį judesyje. Mes viską išgyvename širdimi – džiaugsmą, skausmą, meilę – ir, tikiu, tai atsispindi mano šokyje. Stengiuosi, kad kiekvienas judesys būtų prasmingas ir emocionalus, kad žiūrovas ne tik matytų techniką, bet ir pajustų istoriją. Mano mokykla, mano kultūra mane mokė nuoširdumo scenoje. Klasikiniame balete man tai ne tik judesių tobulumas, bet ir jausmų išraiška. Manau, būtent šios gilios patirtys ir emocijos nuolat formuoja mano stilių ir požiūrį į meną.
– Ar įmanoma perteikti tokią emociją scenoje be labai stipraus fizinio pasirengimo?
– Ne, baleto šokėjai visada turi būti formoje. Negalime sau leisti ilgų pertraukų: daugiausiai dvi savaitės vasarą, na, gal dar viena savaitė per metus. Kiekviena diena prasideda nuo baleto pamokos – tai kaip kvėpavimas, be jo niekaip. Manau, kad visi baleto šokėjai galėtų paliudyti, jog prarasti formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku.
– Dažnai gastroliuojate. Kaip atrodo baleto šokėjo diena turo metu?
– Gastroles turbūt galima palyginti su sporto renginiu, kai esi visiškai susitelkęs į pasirodymą ir viskas aplinkui išnyksta. Visus logistinius dalykus išsprendžia organizatoriai, o tavo užduotis – gerai išsimiegoti, apšilti ir išeiti į sceną su gera energija. Kalbant apie įprastą dieną, mūsų režimas beveik visad toks pats. Atvykstame į teatrą ir pradedame dieną baleto pamoka. Tuomet dažniausiai vyksta spektaklio repeticija. Dažnai darome pilną repeticiją, tad galima sakyti, kad suvaidiname būsimą spektaklį, tik be žiūrovų. Vėliau laukia šiek tiek poilsio, grimas, techninių elementų patikrinimas. Prieš išeidami į sceną visada palinkime vieni kitiems sėkmės, o tada muzika, šviesos ir prasideda magija.
– Kalbant apie magiją scenoje, vasarį ją kursite Vilniuje, kur su „Kyiv Classic Ballet“ pristatysite „Gulbių ežerą“. Kuo šis spektaklis ir vaidmuo jums ypatingas?
– Tai vienas mano mėgstamiausių baletų, kurį taip pat šokau daugiausia kartų – skirtingose šalyse, skirtingose scenose ir įvairiuose pastatymuose. Kiekvieną kartą tai buvo tarsi naujas kvėpavimas, naujas žvilgsnis į pažįstamą istoriją. Spektaklyje atlieku Princo Zygfrydp partiją. Nors įprastai manoma, kad „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, tačiau, manau, kad pagrindinis vaidmuo yra Princo. Tai istorija apie žmogų, kuris pereina visą jausmų spektrą nuo vienatvės ir svajonių apie meilę iki apgaulės, išdavystės ir, galiausiai, laimės blyksnių. Visa tai telpa viename personaže. Šis vaidmuo sujungia techniką, meistriškumą ir gilią emocinę dramą.
– Turiu pripažinti, kad sulaužėte ir mano turimą nuomonę, jog „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, todėl noriu paklausti – kaip pats suprantate šį spektaklį?
– Man tai pirmiausia istorija apie meilę – tyrą, nuoširdžią ir atlaidžią. Istorijos centre yra vienišo žmogaus likimas, perteikiamas pilnu jausmų spektru: nuo vilties ir džiaugsmo iki nusivylimo ir skausmingo praradimo. Jis ieško tikrų jausmų ir, nepaisant išbandymų, juos randa. Šioje istorijoje yra ir vienatvės, ir apgaulės, ir žmogaus sielos tragedijos, bet visa tai veda į šviesą. „Gulbių ežerą“ atlieka daugelis, bet kiekvienas atlikėjas į šį baletą įneša kažką savito. Dėl to galutinis rezultatas tampa visiškai kitoks, tad nepamatysite dviejų vienodų spektaklių. Mūsų spektaklyje pabaiga yra laiminga ir man tai labai patinka, nes, kad ir kaip būtų sunku, tikra meilė visada triumfuoja.
– Į Lietuvą atvyksite iš Suomijos po aštuonių pasirodymų per dešimt dienų. Kaip išlaikote balansą ir išsaugote įkvėpimą keliaudamas tarptautiniu mastu?
– Publikos aplodismentai yra pirmasis įkvėpimo šaltinis (šypsosi). Tai įkrauna neįtikėtina energija ir tampa stimulu kitam pasirodymui – verčia galvoti, kaip tapti geresniu, ką pridėti, kaip naujai atskleisti vaidmenį. Gastrolės man visada yra ypatingas laikas, nes sutinku naujų šokėjų, kolektyvų, jaučiu kitokią scenos atmosferą. Visa tai jaudina. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš pačių miestų, kuriuos aplankome – jų kultūros, architektūros, nuotaikos. Labai smagu, kai prieš pasirodymą galiu tiesiog pasivaikščioti, nueiti į muziejų, pajusti to miesto ritmą, sužinoti jo istoriją. Per daugybę kelionių išmokau kiekviename mieste rasti savo „atsigavimo taškus“. Vienur, tai gali būti jauki kavinė su gražiu vaizdu, kitur – rami vieta parke ar suoliukas prie ežero. Čia sustoju, įsikraunu ir grįžtu į sceną su nauja jėga ir idėjomis.
– Ar skirtingų šalių žiūrovai skirtingai reaguoja į jūsų pasirodymus?
– Tikrai taip. Kiekviena šalis turi savo publiką, netgi kiekvienas miestas turi savitą publiką. Vienur emocingesnę, kitur santūresnę. Kartais visą spektaklį būna tyla, o pabaigoje – tikras aplodismentų sprogimas. Bet tai normalu, nes visi skiriamės temperamentu ir kultūra. Iš to kyla skirtingas spektaklio suvokimas ir reakcija, bet tai man įtakos nedaro. Kaip šokėjas, prieš pasirodymą tiesiog nusiteikiu vaidmeniui ir nežinau, kaip į tai reaguos publika.
– Paminėjote nusiteikimą, todėl privalau paklausti – kaip jums pavyksta išlikti pozityviu, kai jūsų paties šalyje vyksta karas?
– Jei atvirai, karas mane labai pakeitė. Dabar ypač stipriai jaučiu, kad kiekvienas pasirodymas užsienyje nėra tik spektaklis, bet galimybė per meną papasakoti pasauliui apie savo šalies kultūrą ir dvasią. Man svarbu, kad žiūrovai skirtingose pasaulio vietose pamatytų, kokia Ukraina yra turtinga savo jausmais, talentu ir įkvėpimu. Jeigu po spekyaklio bent vienas žiūrovas norės sužinoti daugiau apie mano šalį, tuomet aš darbą atlikau puikiai. Manau, kad neįmanoma išlikti tokiam pačiam, kai tavo tėvynė kenčia, tačiau tai verčia suvokti gyvenimo, šeimos, mane supančių žmonių vertę. Aš to nevadinu pozityvumu – tai yra vidinis pasirinkimas neprarasti šviesos. Menas primena, kodėl turime gyventi, mylėti ir nepasiduoti. Išlieku toks ne todėl, kad viskas gerai, bet todėl, kad žinau, ką atstovauju. Tai man suteikia jėgų.
– Pabaigai, ką norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš jūsų „Gulbių ežero“ pasirodymo?
– Manau, kad kiekvienas žiūrovas jaučia ir suvokia spektaklį savaip, nes visi ateina su savo mintimis, jausmais ir nuotaika. Todėl labiausiai noriu, kad publika būtų įkvėpta mūsų pasakojamos istorijos, mūsų interpretacijos ir namo išeitų su šviesos, gerumo ir vilties jausmu. Jei bent dviem valandoms žiūrovai atitrūks nuo kasdienių rūpesčių, pasimėgaus nuostabia muzika ir baleto grožiu – vadinasi, kad mūsų misija sėkminga. Džiaugiamės Lietuvos žiūrovams galėdami scenoje atiduoti dalelę savo sielos ir labai laukiame susitikimo Vilniuje.
– Ačiū už atvirą pokalbį, Denysai. Mes taip pat nekantraujame išvysti jus Lietuvoje!
Vienos žymiausių pasaulio baleto trupių „Kyiv Classic Ballet“ spektaklis „Gulbių ežeras“ su baleto solistu Denysu Nedaku priešakyje vyks 2026 metų vasario 11 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o renginio bilietus platina „Bilietai.lt“.
Paieška nedavė rezultatų