Skaityti daugiau
Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Režisierius Paulius Markevičius apie „Kolonija Antika“ premjerą: „Atrodo, kad pasaulyje artėjame prie nemalonaus lūžio“
Sausio 30-31 d. teatras „Tolyn gilyn“ ir režisierius Paulius Markevičius Lukiškių kalėjimo komplekse pristatys „Kolonija Antika“ premjerą.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.VŠDT premjera | ANONIMINIAI ŠOKIAI | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – tai dokumentinės fikcijos principu kuriamas tarpdisciplininis spektaklis, teatrinėmis priemonėmis nagrinėjantis įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nuolatinį bandymą pabėgti nuo realybės. Kūrinys kviečia žiūrovą į paslaptingą laukiamąją erdvę, kurioje susirenka žmonės, ieškantys pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties, patys ne visada tiksliai žinodami, ko jiems trūksta.VŠDT | Nematomas vaikas | muzikinis spektaklis šeimai
Muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“ pasakoja jautrią ir prasmingą istoriją apie mažą mergaitę Ninę, kuri, nepatyrusi žmogiškos šilumos savo šeimoje, vieną dieną tampa nematoma. Ieškodama jai pagalbos, geroji tetulė nusprendžia Ninę patikėti miško glūdumoje gyvenančiai keistuolių šeimynėlei, kuri noriai priglaudžia mergaitę ir ima ja rūpintis.„Vienuolio išpažintis“ – meditacija apie žmogaus vidinį pasaulį Klaipėdoje
Vasario 1 d. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovai kviečiami į tarpdisciplininį spektaklį „Vienuolio išpažintis“, kuris atveria nepaprastą kelionę per žmogaus trapumą, vienatvę ir dvasinį atsinaujinimą. Spektaklis remiasi Sigito Benedikto Jurčio (brolio Benedikto) išpažintimi, atskleidžiančia paprastumo, nuolankumo ir kasdienės meilės reikšmę.Make Love – muzikinis spektaklis apie seksą Vilniuje
Vasario 14 d., per meilės dieną, Vilniuje įvyks neįprastas pasimatymas – muzikinis spektaklis apie seksą „Make Love“, kurio režisierius – Gildas Aleksa. Renginys vyks Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėje, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje, kuri dėl savo unikalios atmosferos puikiai tinka muzikiniams ir teatriniams pasirodymams.Didžiausi sausio renginiai – Martyno Kavaliausko šou, miuziklas „Mažasis Princas“ ir tikrasis UTMA debiutas Vilniuje
Gruodžio renginių maratonas pasiekė finišo liniją, tačiau 2026-ųjų startas žada ne ką mažiau įspūdingus metus. Sausį žiūrovų Lietuvoje laukia didžiausi Martyno Kavaliausko šou, naujasis Džordanos Butkutės turas, sugrįžtantis miuziklas „Mažasis Princas“, baletas „Spragtukas“, nenuspėjamas kovinio sporto turnyras UTMA ir daugybė kitų renginių.VMT spektaklis „Maskaradas“ – ilgaamžė Rimo Tumino teatro legenda
Rimo Tumino režisuotas „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje gyvuojantis jau beveik trisdešimt metų ir neprarandantis žiūrovų meilės. Pastatytas pagal romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo pjesę, šis dviejų dalių spektaklis tapo ne tik klasikos interpretacija, bet ir subtilia, fantasmagoriška šiandienos pasaulio refleksija.Vilniaus tango teatras – „Kai tango prabyla lietuviškai“
Vilniaus tango teatras kviečia į išskirtinį muzikinį ir šokio pasirodymą „Kai tango prabyla lietuviškai“, kuriame atgyja Lietuvoje tarpukariu skambėję tango kūriniai. Tango, gimęs Argentinoje, perskridęs vandenyną ir apkeliavęs Europą, XX a. pradžioje pasiekė ir Lietuvą. Čia jis kėlė prieštaringas reakcijas – vienus žavėjo, kitus piktino, tačiau tapo ryškiu to meto kultūrinio gyvenimo reiškiniu.VŠDT premjera | Anoniminiai šokiai | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – dokumentinė fikcija, tyrinėjanti įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nenuilstamą norą pabėgti nuo realybės. Spektaklis kviečia žiūrovus į paslaptingą, prieblandoje skendintį laukiamąjį, kuriame personažai laukia pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties.Lietuvos baletui – 100 metų! Gala koncertas
2026 m. vasario 10 d. Vilniaus senajame teatre vyks iškilmingas Gala koncertas, skirtas paminėti Lietuvos baleto šimtmetį. Tai ypatingas jubiliejinio sezono vakaras, subursiantis skirtingų kartų atlikėjus ir atskleisiantis baleto raidą nuo klasikos ištakų iki šiuolaikinių formų.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Dainų šventė“ – muzikiniai prisiminimai iš šeimyninių videoarchyvų
2026 m. vasario 5 d. Menų spaustuvėje vyks muzikinis koliažas „Dainų šventė“, kurio pagrindas – XX a. paskutiniojo dešimtmečio home videos. Juose užfiksuoti gyvenimiški epizodai, muzika ir daina tampa proga pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės pradžią, suprasti, kas tapo ilgalaikiais visuomenės bruožais, o kas – tik to laikotarpio ženklu. Nostalgijos, šilumos ir ironijos kupina patirtis kviečia prisiminti ir pajusti praeinančio laiko neišvengiamybę.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.VŠDT pristato muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“
Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šviesų, jautrumo kupiną muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“, kuris vyks 2026 m. vasario 8 d. 13 val.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.Absurdo komedija „Musė“
ARTYN teatras pristato šmaikščią, netikėtumų kupiną ir kartu jautriai socialines temas atliepiančią absurdo komediją „Musė“, pastatytą pagal Daivos Čepauskaitės pjesę. Režisierės Martos Vendland spektaklis kviečia žiūrovus pažvelgti į kasdienius žmonių santykius kitu kampu – per absurdiškų situacijų, paradoksų ir subtilaus humoro prizmę.Romantinė komedija „Pupos“
ARTYN teatras kviečia į šiltą, šmaikščią ir kartu jautrią Daivos Čepauskaitės romantinę komediją „Pupos“, režisuotą Martos Vendland. Tai pasakojimas, kuriame susipina pasaka ir tikrovė, juokas ir melancholija, o žiūrovas kviečiamas patyrinėti, kas slypi už ilgų metų kartu praleidusios poros santykių.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.Kalėdos teatre: šventinė nuotaika ir konkursas žiūrovams
Valstybinio Šiaulių dramos teatro erdvės jau prisipildė šventinės nuotaikos – fojė sužibo kalėdinės eglutės, o kartu prasidėjo ir žiūrovams skirtas konkursas „Įsiamžink teatre – laimėk ekskursiją po užkulisius!“.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. J. W. Goethe „Faustas“. I dalis
2026 m. vasario 1 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į naują „Dramų klasikos“ ciklo skaitymą – šįkart į pirmąją Johanno Wolfgango von Goethe „Fausto“ dalį, kurią režisuoja Vytautas Rumšas. Tai vienas svarbiausių Vakarų literatūros kūrinių, atveriantis žmogaus dvasios gelmes, pažinimo troškimą ir amžiną vidinę kovą.Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu
„Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko“, – sako Ukrainos dainininkė Margarita Meleshko, kuri vasarį su „The Grand Stars Orchestra“ pasirodys Lietuvoje. Atvirame interviu solistė papasakojo apie savo muzikinį kelią, įtemptą gyvenimą Kyjive ir pasirodymus fronte.Padovanokite nepamirštamas akimirkas su „Bilietai.lt“ Dovanų čekiu
Artėjančių švenčių proga ieškote dovanos, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga? „Bilietai.lt“ Dovanų čekis – puiki idėja Kalėdoms, gimtadieniui ar kitai progai. Tai ne daiktas, o galimybė patirti nepamirštamas akimirkas – pasirinkti renginį, kuris labiausiai džiugins širdį.Inga Norkutė pristato solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“
2026 m. sausio 28 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje žiūrovų lauks ypatingas vakaras – aktorė ir atlikėja Inga Norkutė pristatys savo naują solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“. Tai šiltas, nuoširdus ir juoko kupinas pasakojimas apie gyvenimo patirtis, kurios mus formuoja ir nuolat kviečia išlikti jaunais savo vidumi.OPERETĖ „BRAŠKIAI IR BRAŠKIENĖS“ – NAUJA PREMIJERA, KURIAME SUSITINKA MEILĖ, HUMORAS IR ŠEIMOS PASLAPTYS
2026 m. sausio 24 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje žiūrovai pirmą kartą išvys naują komišką operetę „Braškiai ir Braškienės“ – šiltą, muzikos ir jausmų pripildytą istoriją apie šeimą, meilę ir išdykaujantį likimą. Kūrinį pristato kūrybinė organizacija „Naujoji Opera“, įkurta kompozitoriaus ir operos solisto Jono Sakalausko.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Interviu su vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų – apie karą, discipliną ir šou Vilniuje
„Prarasti sportinę formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku“, – sako vienas geriausių Ukrainos baleto šokėjų Denysas Nedakas, kuris vasarį su „Kyiv Classic Ballet“ trupe Vilniuje pristatys spektaklį „Gulbių ežeras“. Atvirame interviu solistas papasakojo apie įkvėpimo šaltinius, šokėjų kasdienybę ir jį pakeitusį karą gimtinėje.
Vienu ryškiausių šių laikų Ukrainoje baleto šokėjų laikomas D. Nedakas užaugo Odesoje, kur 2002 m. baigė choreografijos mokyklą, o vėliau mokėsi Seržo Lifario šokio akademijoje Kijeve. Netrukus jis sulaukė vaidmenų tokiuose spektakliuose, kaip „Spragtukas“ ar „Romeo ir Džuljeta“ ir nuolat rengė pasirodymus Kijevo nacionaliniame operos teatre.
Baleto solistas gali pasigirti vaidmenimis Amerikos baleto teatre, Suomijos nacionalinėje operoje, Norvegijos nacionalinėje operoje, Atlantos balete ir Vienos valstybinėje operoje bei daugybe pasirodymų prestižiniuose šokio festivaliuose. 2011-aisiais jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio artisto vardas, o 2017 m. – oficialus „Žmonių numylėtinio“ titulas.
Šiandien D. Nedakas yra viena pagrindinių žvaigždžių „Kyiv Classic Ballet“ trupėje, su kuria sausį leisis į didžiules tarptautines gastroles su spektakliu „Gulbių ežeras“. Turo metu trupė aplankys ir Lietuvą, kur vasario 11 dieną pasirodys Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. „Labai laukiame susitikimo su žiūrovais Lietuvoje“, – sako šokėjas.
Atvirame interviu D. Nedakas papasakojo apie šokėjų kasdienybę, pasidalino savo įkvėpimo šaltiniais gastroliuojant įvairiose šalyse, požiūriu į spektaklio „Gulbių ežeras“ bei tuo, kaip jį pakeitė jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas gimtojoje Ukrainoje.
– Denysai, jus vadina vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų. Iš kur, jūsų manymu, kyla jūsų šokio jėga – kas labiausiai jus formavo kaip menininką?
– Užaugau Ukrainoje, kur nuo vaikystės man buvo ugdomas pagarbus požiūris į meną, muziką, jausmo pojūtį judesyje. Mes viską išgyvename širdimi – džiaugsmą, skausmą, meilę – ir, tikiu, tai atsispindi mano šokyje. Stengiuosi, kad kiekvienas judesys būtų prasmingas ir emocionalus, kad žiūrovas ne tik matytų techniką, bet ir pajustų istoriją. Mano mokykla, mano kultūra mane mokė nuoširdumo scenoje. Klasikiniame balete man tai ne tik judesių tobulumas, bet ir jausmų išraiška. Manau, būtent šios gilios patirtys ir emocijos nuolat formuoja mano stilių ir požiūrį į meną.
– Ar įmanoma perteikti tokią emociją scenoje be labai stipraus fizinio pasirengimo?
– Ne, baleto šokėjai visada turi būti formoje. Negalime sau leisti ilgų pertraukų: daugiausiai dvi savaitės vasarą, na, gal dar viena savaitė per metus. Kiekviena diena prasideda nuo baleto pamokos – tai kaip kvėpavimas, be jo niekaip. Manau, kad visi baleto šokėjai galėtų paliudyti, jog prarasti formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku.
– Dažnai gastroliuojate. Kaip atrodo baleto šokėjo diena turo metu?
– Gastroles turbūt galima palyginti su sporto renginiu, kai esi visiškai susitelkęs į pasirodymą ir viskas aplinkui išnyksta. Visus logistinius dalykus išsprendžia organizatoriai, o tavo užduotis – gerai išsimiegoti, apšilti ir išeiti į sceną su gera energija. Kalbant apie įprastą dieną, mūsų režimas beveik visad toks pats. Atvykstame į teatrą ir pradedame dieną baleto pamoka. Tuomet dažniausiai vyksta spektaklio repeticija. Dažnai darome pilną repeticiją, tad galima sakyti, kad suvaidiname būsimą spektaklį, tik be žiūrovų. Vėliau laukia šiek tiek poilsio, grimas, techninių elementų patikrinimas. Prieš išeidami į sceną visada palinkime vieni kitiems sėkmės, o tada muzika, šviesos ir prasideda magija.
– Kalbant apie magiją scenoje, vasarį ją kursite Vilniuje, kur su „Kyiv Classic Ballet“ pristatysite „Gulbių ežerą“. Kuo šis spektaklis ir vaidmuo jums ypatingas?
– Tai vienas mano mėgstamiausių baletų, kurį taip pat šokau daugiausia kartų – skirtingose šalyse, skirtingose scenose ir įvairiuose pastatymuose. Kiekvieną kartą tai buvo tarsi naujas kvėpavimas, naujas žvilgsnis į pažįstamą istoriją. Spektaklyje atlieku Princo Zygfrydp partiją. Nors įprastai manoma, kad „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, tačiau, manau, kad pagrindinis vaidmuo yra Princo. Tai istorija apie žmogų, kuris pereina visą jausmų spektrą nuo vienatvės ir svajonių apie meilę iki apgaulės, išdavystės ir, galiausiai, laimės blyksnių. Visa tai telpa viename personaže. Šis vaidmuo sujungia techniką, meistriškumą ir gilią emocinę dramą.
– Turiu pripažinti, kad sulaužėte ir mano turimą nuomonę, jog „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, todėl noriu paklausti – kaip pats suprantate šį spektaklį?
– Man tai pirmiausia istorija apie meilę – tyrą, nuoširdžią ir atlaidžią. Istorijos centre yra vienišo žmogaus likimas, perteikiamas pilnu jausmų spektru: nuo vilties ir džiaugsmo iki nusivylimo ir skausmingo praradimo. Jis ieško tikrų jausmų ir, nepaisant išbandymų, juos randa. Šioje istorijoje yra ir vienatvės, ir apgaulės, ir žmogaus sielos tragedijos, bet visa tai veda į šviesą. „Gulbių ežerą“ atlieka daugelis, bet kiekvienas atlikėjas į šį baletą įneša kažką savito. Dėl to galutinis rezultatas tampa visiškai kitoks, tad nepamatysite dviejų vienodų spektaklių. Mūsų spektaklyje pabaiga yra laiminga ir man tai labai patinka, nes, kad ir kaip būtų sunku, tikra meilė visada triumfuoja.
– Į Lietuvą atvyksite iš Suomijos po aštuonių pasirodymų per dešimt dienų. Kaip išlaikote balansą ir išsaugote įkvėpimą keliaudamas tarptautiniu mastu?
– Publikos aplodismentai yra pirmasis įkvėpimo šaltinis (šypsosi). Tai įkrauna neįtikėtina energija ir tampa stimulu kitam pasirodymui – verčia galvoti, kaip tapti geresniu, ką pridėti, kaip naujai atskleisti vaidmenį. Gastrolės man visada yra ypatingas laikas, nes sutinku naujų šokėjų, kolektyvų, jaučiu kitokią scenos atmosferą. Visa tai jaudina. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš pačių miestų, kuriuos aplankome – jų kultūros, architektūros, nuotaikos. Labai smagu, kai prieš pasirodymą galiu tiesiog pasivaikščioti, nueiti į muziejų, pajusti to miesto ritmą, sužinoti jo istoriją. Per daugybę kelionių išmokau kiekviename mieste rasti savo „atsigavimo taškus“. Vienur, tai gali būti jauki kavinė su gražiu vaizdu, kitur – rami vieta parke ar suoliukas prie ežero. Čia sustoju, įsikraunu ir grįžtu į sceną su nauja jėga ir idėjomis.
– Ar skirtingų šalių žiūrovai skirtingai reaguoja į jūsų pasirodymus?
– Tikrai taip. Kiekviena šalis turi savo publiką, netgi kiekvienas miestas turi savitą publiką. Vienur emocingesnę, kitur santūresnę. Kartais visą spektaklį būna tyla, o pabaigoje – tikras aplodismentų sprogimas. Bet tai normalu, nes visi skiriamės temperamentu ir kultūra. Iš to kyla skirtingas spektaklio suvokimas ir reakcija, bet tai man įtakos nedaro. Kaip šokėjas, prieš pasirodymą tiesiog nusiteikiu vaidmeniui ir nežinau, kaip į tai reaguos publika.
– Paminėjote nusiteikimą, todėl privalau paklausti – kaip jums pavyksta išlikti pozityviu, kai jūsų paties šalyje vyksta karas?
– Jei atvirai, karas mane labai pakeitė. Dabar ypač stipriai jaučiu, kad kiekvienas pasirodymas užsienyje nėra tik spektaklis, bet galimybė per meną papasakoti pasauliui apie savo šalies kultūrą ir dvasią. Man svarbu, kad žiūrovai skirtingose pasaulio vietose pamatytų, kokia Ukraina yra turtinga savo jausmais, talentu ir įkvėpimu. Jeigu po spekyaklio bent vienas žiūrovas norės sužinoti daugiau apie mano šalį, tuomet aš darbą atlikau puikiai. Manau, kad neįmanoma išlikti tokiam pačiam, kai tavo tėvynė kenčia, tačiau tai verčia suvokti gyvenimo, šeimos, mane supančių žmonių vertę. Aš to nevadinu pozityvumu – tai yra vidinis pasirinkimas neprarasti šviesos. Menas primena, kodėl turime gyventi, mylėti ir nepasiduoti. Išlieku toks ne todėl, kad viskas gerai, bet todėl, kad žinau, ką atstovauju. Tai man suteikia jėgų.
– Pabaigai, ką norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš jūsų „Gulbių ežero“ pasirodymo?
– Manau, kad kiekvienas žiūrovas jaučia ir suvokia spektaklį savaip, nes visi ateina su savo mintimis, jausmais ir nuotaika. Todėl labiausiai noriu, kad publika būtų įkvėpta mūsų pasakojamos istorijos, mūsų interpretacijos ir namo išeitų su šviesos, gerumo ir vilties jausmu. Jei bent dviem valandoms žiūrovai atitrūks nuo kasdienių rūpesčių, pasimėgaus nuostabia muzika ir baleto grožiu – vadinasi, kad mūsų misija sėkminga. Džiaugiamės Lietuvos žiūrovams galėdami scenoje atiduoti dalelę savo sielos ir labai laukiame susitikimo Vilniuje.
– Ačiū už atvirą pokalbį, Denysai. Mes taip pat nekantraujame išvysti jus Lietuvoje!
Vienos žymiausių pasaulio baleto trupių „Kyiv Classic Ballet“ spektaklis „Gulbių ežeras“ su baleto solistu Denysu Nedaku priešakyje vyks 2026 metų vasario 11 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o renginio bilietus platina „Bilietai.lt“.
Vienu ryškiausių šių laikų Ukrainoje baleto šokėjų laikomas D. Nedakas užaugo Odesoje, kur 2002 m. baigė choreografijos mokyklą, o vėliau mokėsi Seržo Lifario šokio akademijoje Kijeve. Netrukus jis sulaukė vaidmenų tokiuose spektakliuose, kaip „Spragtukas“ ar „Romeo ir Džuljeta“ ir nuolat rengė pasirodymus Kijevo nacionaliniame operos teatre.
Baleto solistas gali pasigirti vaidmenimis Amerikos baleto teatre, Suomijos nacionalinėje operoje, Norvegijos nacionalinėje operoje, Atlantos balete ir Vienos valstybinėje operoje bei daugybe pasirodymų prestižiniuose šokio festivaliuose. 2011-aisiais jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio artisto vardas, o 2017 m. – oficialus „Žmonių numylėtinio“ titulas.
Šiandien D. Nedakas yra viena pagrindinių žvaigždžių „Kyiv Classic Ballet“ trupėje, su kuria sausį leisis į didžiules tarptautines gastroles su spektakliu „Gulbių ežeras“. Turo metu trupė aplankys ir Lietuvą, kur vasario 11 dieną pasirodys Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. „Labai laukiame susitikimo su žiūrovais Lietuvoje“, – sako šokėjas.
Atvirame interviu D. Nedakas papasakojo apie šokėjų kasdienybę, pasidalino savo įkvėpimo šaltiniais gastroliuojant įvairiose šalyse, požiūriu į spektaklio „Gulbių ežeras“ bei tuo, kaip jį pakeitė jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas gimtojoje Ukrainoje.
– Denysai, jus vadina vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų. Iš kur, jūsų manymu, kyla jūsų šokio jėga – kas labiausiai jus formavo kaip menininką?
– Užaugau Ukrainoje, kur nuo vaikystės man buvo ugdomas pagarbus požiūris į meną, muziką, jausmo pojūtį judesyje. Mes viską išgyvename širdimi – džiaugsmą, skausmą, meilę – ir, tikiu, tai atsispindi mano šokyje. Stengiuosi, kad kiekvienas judesys būtų prasmingas ir emocionalus, kad žiūrovas ne tik matytų techniką, bet ir pajustų istoriją. Mano mokykla, mano kultūra mane mokė nuoširdumo scenoje. Klasikiniame balete man tai ne tik judesių tobulumas, bet ir jausmų išraiška. Manau, būtent šios gilios patirtys ir emocijos nuolat formuoja mano stilių ir požiūrį į meną.
– Ar įmanoma perteikti tokią emociją scenoje be labai stipraus fizinio pasirengimo?
– Ne, baleto šokėjai visada turi būti formoje. Negalime sau leisti ilgų pertraukų: daugiausiai dvi savaitės vasarą, na, gal dar viena savaitė per metus. Kiekviena diena prasideda nuo baleto pamokos – tai kaip kvėpavimas, be jo niekaip. Manau, kad visi baleto šokėjai galėtų paliudyti, jog prarasti formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku.
– Dažnai gastroliuojate. Kaip atrodo baleto šokėjo diena turo metu?
– Gastroles turbūt galima palyginti su sporto renginiu, kai esi visiškai susitelkęs į pasirodymą ir viskas aplinkui išnyksta. Visus logistinius dalykus išsprendžia organizatoriai, o tavo užduotis – gerai išsimiegoti, apšilti ir išeiti į sceną su gera energija. Kalbant apie įprastą dieną, mūsų režimas beveik visad toks pats. Atvykstame į teatrą ir pradedame dieną baleto pamoka. Tuomet dažniausiai vyksta spektaklio repeticija. Dažnai darome pilną repeticiją, tad galima sakyti, kad suvaidiname būsimą spektaklį, tik be žiūrovų. Vėliau laukia šiek tiek poilsio, grimas, techninių elementų patikrinimas. Prieš išeidami į sceną visada palinkime vieni kitiems sėkmės, o tada muzika, šviesos ir prasideda magija.
– Kalbant apie magiją scenoje, vasarį ją kursite Vilniuje, kur su „Kyiv Classic Ballet“ pristatysite „Gulbių ežerą“. Kuo šis spektaklis ir vaidmuo jums ypatingas?
– Tai vienas mano mėgstamiausių baletų, kurį taip pat šokau daugiausia kartų – skirtingose šalyse, skirtingose scenose ir įvairiuose pastatymuose. Kiekvieną kartą tai buvo tarsi naujas kvėpavimas, naujas žvilgsnis į pažįstamą istoriją. Spektaklyje atlieku Princo Zygfrydp partiją. Nors įprastai manoma, kad „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, tačiau, manau, kad pagrindinis vaidmuo yra Princo. Tai istorija apie žmogų, kuris pereina visą jausmų spektrą nuo vienatvės ir svajonių apie meilę iki apgaulės, išdavystės ir, galiausiai, laimės blyksnių. Visa tai telpa viename personaže. Šis vaidmuo sujungia techniką, meistriškumą ir gilią emocinę dramą.
– Turiu pripažinti, kad sulaužėte ir mano turimą nuomonę, jog „Gulbių ežero“ herojė yra moteris, todėl noriu paklausti – kaip pats suprantate šį spektaklį?
– Man tai pirmiausia istorija apie meilę – tyrą, nuoširdžią ir atlaidžią. Istorijos centre yra vienišo žmogaus likimas, perteikiamas pilnu jausmų spektru: nuo vilties ir džiaugsmo iki nusivylimo ir skausmingo praradimo. Jis ieško tikrų jausmų ir, nepaisant išbandymų, juos randa. Šioje istorijoje yra ir vienatvės, ir apgaulės, ir žmogaus sielos tragedijos, bet visa tai veda į šviesą. „Gulbių ežerą“ atlieka daugelis, bet kiekvienas atlikėjas į šį baletą įneša kažką savito. Dėl to galutinis rezultatas tampa visiškai kitoks, tad nepamatysite dviejų vienodų spektaklių. Mūsų spektaklyje pabaiga yra laiminga ir man tai labai patinka, nes, kad ir kaip būtų sunku, tikra meilė visada triumfuoja.
– Į Lietuvą atvyksite iš Suomijos po aštuonių pasirodymų per dešimt dienų. Kaip išlaikote balansą ir išsaugote įkvėpimą keliaudamas tarptautiniu mastu?
– Publikos aplodismentai yra pirmasis įkvėpimo šaltinis (šypsosi). Tai įkrauna neįtikėtina energija ir tampa stimulu kitam pasirodymui – verčia galvoti, kaip tapti geresniu, ką pridėti, kaip naujai atskleisti vaidmenį. Gastrolės man visada yra ypatingas laikas, nes sutinku naujų šokėjų, kolektyvų, jaučiu kitokią scenos atmosferą. Visa tai jaudina. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš pačių miestų, kuriuos aplankome – jų kultūros, architektūros, nuotaikos. Labai smagu, kai prieš pasirodymą galiu tiesiog pasivaikščioti, nueiti į muziejų, pajusti to miesto ritmą, sužinoti jo istoriją. Per daugybę kelionių išmokau kiekviename mieste rasti savo „atsigavimo taškus“. Vienur, tai gali būti jauki kavinė su gražiu vaizdu, kitur – rami vieta parke ar suoliukas prie ežero. Čia sustoju, įsikraunu ir grįžtu į sceną su nauja jėga ir idėjomis.
– Ar skirtingų šalių žiūrovai skirtingai reaguoja į jūsų pasirodymus?
– Tikrai taip. Kiekviena šalis turi savo publiką, netgi kiekvienas miestas turi savitą publiką. Vienur emocingesnę, kitur santūresnę. Kartais visą spektaklį būna tyla, o pabaigoje – tikras aplodismentų sprogimas. Bet tai normalu, nes visi skiriamės temperamentu ir kultūra. Iš to kyla skirtingas spektaklio suvokimas ir reakcija, bet tai man įtakos nedaro. Kaip šokėjas, prieš pasirodymą tiesiog nusiteikiu vaidmeniui ir nežinau, kaip į tai reaguos publika.
– Paminėjote nusiteikimą, todėl privalau paklausti – kaip jums pavyksta išlikti pozityviu, kai jūsų paties šalyje vyksta karas?
– Jei atvirai, karas mane labai pakeitė. Dabar ypač stipriai jaučiu, kad kiekvienas pasirodymas užsienyje nėra tik spektaklis, bet galimybė per meną papasakoti pasauliui apie savo šalies kultūrą ir dvasią. Man svarbu, kad žiūrovai skirtingose pasaulio vietose pamatytų, kokia Ukraina yra turtinga savo jausmais, talentu ir įkvėpimu. Jeigu po spekyaklio bent vienas žiūrovas norės sužinoti daugiau apie mano šalį, tuomet aš darbą atlikau puikiai. Manau, kad neįmanoma išlikti tokiam pačiam, kai tavo tėvynė kenčia, tačiau tai verčia suvokti gyvenimo, šeimos, mane supančių žmonių vertę. Aš to nevadinu pozityvumu – tai yra vidinis pasirinkimas neprarasti šviesos. Menas primena, kodėl turime gyventi, mylėti ir nepasiduoti. Išlieku toks ne todėl, kad viskas gerai, bet todėl, kad žinau, ką atstovauju. Tai man suteikia jėgų.
– Pabaigai, ką norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš jūsų „Gulbių ežero“ pasirodymo?
– Manau, kad kiekvienas žiūrovas jaučia ir suvokia spektaklį savaip, nes visi ateina su savo mintimis, jausmais ir nuotaika. Todėl labiausiai noriu, kad publika būtų įkvėpta mūsų pasakojamos istorijos, mūsų interpretacijos ir namo išeitų su šviesos, gerumo ir vilties jausmu. Jei bent dviem valandoms žiūrovai atitrūks nuo kasdienių rūpesčių, pasimėgaus nuostabia muzika ir baleto grožiu – vadinasi, kad mūsų misija sėkminga. Džiaugiamės Lietuvos žiūrovams galėdami scenoje atiduoti dalelę savo sielos ir labai laukiame susitikimo Vilniuje.
– Ačiū už atvirą pokalbį, Denysai. Mes taip pat nekantraujame išvysti jus Lietuvoje!
Vienos žymiausių pasaulio baleto trupių „Kyiv Classic Ballet“ spektaklis „Gulbių ežeras“ su baleto solistu Denysu Nedaku priešakyje vyks 2026 metų vasario 11 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o renginio bilietus platina „Bilietai.lt“.
Paieška nedavė rezultatų