Skaityti daugiau
Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.Didžiausi rugsėjo renginiai: A$AP Rocky debiutas, „Snarky Puppy“ sugrįžimas ir jubiliejinė „Fejerija“
Rudens pradžia Lietuvos renginių kalendoriuje žada ne ką mažiau veiksmo nei vasara. Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje koncertuos JAV hiphopo superžvaigždė A$AP Rocky, miesto padangę nušvies 15-asis tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija“, o sostinėje pasirodys penkių „Grammy“ apdovanojimų laureatai „Snarky Puppy“.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.20-metį švenčiantis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Jubiliejui kūrybinė komanda į festivalį sukvietė jau ne kartą jame dalyvavusius kūrėjus bei trupes, šįkart pristatančius naujausius savo darbus. Rugsėjo 9–spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje – Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje – žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio, teatro, cirko ir garso meno kūriniai.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Japonijos „lakštingalų grindų“ įkvėptas muzikinis performansas „Sayonakidori“ atkeliauja į Žagarę ir Vilnių
Spalio 8 ir 10 dienomis Žagarėje bei Vilniuje bus pristatytas režisierės ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės muzikinis performansas „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Japonijos kultūros, garsų ir paslaptingųjų „lakštingalų grindų“ įkvėptame kūrinyje susijungia muzika, šokis, atlikėjų balsai ir kūnų kuriami garsai.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.Psichologinis trileris „Našlaičiai“ kviečia pažvelgti į moralės ir šeimos ribas
Rugsėjo 25 ir spalio 23 dienomis Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai kviečiami į Taško teatro psichologinį trilerį „Našlaičiai“, sukurtą pagal vieno ryškiausių šiuolaikinių britų dramaturgų Denniso Kelly pjesę „Orphans“. Spektaklį režisuoja Tadas Montrimas.„Bilietai.lt“ valdanti PLG grupė įsigyja vieną žinomiausių Rumunijos bilietų platinimo platformų
PLG grupė, kuriai Lietuvoje priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“, pasirašė susitarimą įsigyti gerai žinomą Rumunijos bilietų platinimo platformą „iaBilet“. Viena iš žinomų bilietų platinimo grupių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje „iaBilet“ įsigyja iš vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos privataus kapitalo bendrovių „Resource Partners“ bei bendrovės įkūrėjų. Įkūrėjai ir toliau liks aktyviai įsitraukę į įmonės veiklą ir, kaip tikimasi, prisidės prie jos plėtros, taip pat ir valdybos lygmeniu.Prodiuserė Rusnė Kregždaitė: kaip užauginti teatrą neturint savo scenos
Kas lemia nepriklausomo teatro sėkmę – kūrybinė intuicija, strateginis planavimas ar gebėjimas nuolat prisitaikyti? MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) prodiuserė dr. Rusnė Kregždaitė sako, kad už kiekvieno spektaklio slypi ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie sukuria sąlygas jam atsirasti. Jubiliejinį dešimtąjį sezoną mininčios MMLAB įkūrėja pasakoja apie nepriklausomo teatro augimą, darbą su jaunaisiais kūrėjais, tarptautinę plėtrą ir kultūros politikos iššūkius. Pašnekovę kalbina Monika Augustaitytė-Mickūnienė.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.VŠDT premjera „Ovalas“ – dokumentinė drama apie regbį, pasirinkimus ir gyvenimo kainą
Rugsėjo 24 ir 25 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys sezono premjerą – dviejų dalių dokumentinę dramą „Ovalas“, kurią pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę stato vienas ryškiausių Latvijos teatro režisierių Valters Sīlis. Spektaklis kvies pažvelgti ne tik į regbio pasaulį, bet ir į žmogaus pasirinkimus, atsidavimo kainą bei tai, kas iš tiesų suteikia gyvenimui prasmę.Eglės Vertelytės spektaklis „Šok, Edita, šok“ kviečia į kelionę tarp kino
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato spektaklį „Šok, Edita, šok“ – tragikomišką istoriją apie meilę, tapatybės paieškas ir bandymą suprasti savo vietą pasaulyje. Kino režisierės Eglės Vertelytės režisuotas pastatymas, sukurtas pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę, po sėkmingos premjeros keliauja po Lietuvos scenas.VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS PRISTATO 62-ĄJĮ SEZONĄ: KURIAME PATIRTIS
Valstybinis jaunimo teatras pristato 62-ąjį sezoną, kurio motto – „Kuriame patirtis“. Naujajame sezone žiūrovų laukia keturios didžiosios premjeros, jaunųjų kūrėjų darbai ir tarptautiniai projektai.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.20-etį švenčiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Minėdama jubiliejų, kūrybinė komanda sukvietė festivalyje jau dalyvavusius kūrėjus bei trupes su jų naujausiais darbais. „Reaguojant į šiandienos geopolitines aktualijas, konceptualiai festivalio linijai parinkta gyvenimo trapumo tema: ką reiškia kai vienu metu ir kuriame pasaulį, ir jį griauname; planuojame ateitį, bet čia pat kariaujame?“ – pasakoja festivalio sumanytoja ir vadovė Goda Giedraitytė. Visa klausimų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo 9 – spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.Festivalyje HELIUM – įtampos kupinas ispanų spektaklis „QOROQ“
Rugsėjo 16 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika bus pakviesta į intensyvią ir įtraukiančią patirtį – Ispanijos trupės „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklį „QOROQ“. Tai kūrinys apie pusiausvyrą, riziką ir pasitikėjimą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o pačios įtampos dalimi.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Pawelas Sakowiczius: ką Broniaus Kutavičiaus muzika atvėrė jo choreografijai
„Kūnas žino, kaip būti pasimetusiam“, – sako choreografas Pawelas Sakowiczius. Ši mintis lydi jo naują šokio spektaklį „Abraxas“, kurį MMLAB teatras pristatys rugsėjo 23 d. „Kablyje“. Kūrinio pradžia – Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, tapusi impulsu choreografijai ir visam spektaklio pasauliui. Prieš premjerą su P. Sakowicziumi kalbamės apie tai, kaip iš muzikos, judesio ir repeticijų proceso susiformavo „Abraxas“.
Kas jus patraukė Broniaus Kutavičiaus „Paskutinėse pagonių apeigose“?
Kai pirmą kartą išgirdau „Paskutines pagonių apeigas“, apie kurias man papasakojo draugas Gediminas Rimeika, ši muzika mane iš karto sužavėjo. Pirmiausia patraukė jos mastas ir tai, kaip choro, vargonų ir rago skambesys susijungia į visumą, kuri atrodo ne tiek sukomponuota, kiek iškasta iš žemės gelmių. Gamtos pasaulio figūros šiai muzikai suteikia savitą kosmologiją – kuria nežmogišką, bet kartu labai fiziškai juntamą pasaulį. Gana greitai supratau, kad tai nėra muzika, kurią norėtųsi tiesiog iliustruoti judesiu. Atrodė, kad pati muzika jau siūlo tam tikrą judėjimo logiką – per polifoniją, pasikartojimą ir ritualinį laiką. Kutavičiaus muzika man suteikė tvirtą struktūrą, nuo kurios galėjau atsispirti tyrinėdamas ir pačią tvarką, ir jos praradimą.
Spektaklyje greta B. Kutavičiaus muzikos skamba ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės kūryba. Kodėl norėjote sujungti šiuos du muzikinius pasaulius?
Kutavičiaus partitūra yra monumentali, tam tikra prasme belaikė, tačiau kartu labai aiškiai priklauso savo laikui – joje juntami 1978-ieji. Norėjau greta jos kitos, šiuolaikiškesnės muzikos, kuri ne tiesiog tęstų Kutavičiaus kūrinį, bet jį išjudintų ir atvertų kitą perspektyvą.
Agnės Matulevičiūtės muzika nesistengia imituoti ar pratęsti Kutavičiaus oratorijos. Ji į ją reaguoja, kartais jai prieštarauja, o iš šios įtampos atsiranda kažkas naujo. Panašus principas veikia ir choreografijoje – esama struktūra išlaikoma, bet kartu nuolat ardoma. Šių dviejų muzikinių pasaulių susitikimas leidžia spektaklyje sugretinti rituališką praeities pojūtį su dabartimi.
Ką reiškia spektaklio pavadinimas?
Abraxas – vardas, neturintis vienos aiškios reikšmės. Skirtingose tradicijose jis siejamas su priešingybėmis, telpančiomis vienoje esybėje – vienove ir dvilypumu, tvarka ir chaosu. Ši priešpriešų įtampa artima ir pačiam spektakliui: jame aiški ritualinė struktūra nuolat susiduria su irimu, o kūnas gali tuo pačiu metu ir orientuotis, ir prarasti kryptį. Abraxas taip pat nenurodo vieno konkretaus vaizdinio ar istorijos. Man buvo svarbu, kad ir pats spektaklio pavadinimas išlaikytų šį neapibrėžtumą.
Spektaklyje „Abraxas“ kūnai krinta, praranda kryptį, klaidžioja, sukasi, kartais tarsi juda prieš save pačius. Kaip kartu su Oksana Grazniova, Ieva Navickaite ir Eivinu Dziena kūrėte tokį judėjimą?
Daug kas atsirado iš improvizacinių užduočių, paremtų sąmoningu pusiausvyros praradimu. Kritimas čia nebuvo klaida, kurią reikėtų ištaisyti – jis tapo viena pagrindinių judėjimo sąlygų. Studijoje dirbome ne tiek su konkrečiomis formomis, kiek su būsenomis: ką reiškia beveik nukristi, paskutinę akimirką atgauti pusiausvyrą ar leisti sukiniui tęstis ilgiau, nei jis paprastai tęstųsi.
Oksana, Ieva ir Eivinas į nestabilumą reagavo savaip, ir iš šių skirtingų reakcijų pamažu formavosi choreografija. Kaip pastebėjo mūsų dramaturgė Anka Herbut, kartais atrodė, tarsi kūnus veiktų kažkas, kas pranoksta patį kūną.
Daug dirbome su svoriu ir judesio inercija, o muzikos struktūra kartais pertraukdavo ar pakeisdavo judesio kryptį jam dar nepasibaigus. Ilgainiui tai, kas studijoje iš pradžių atrodė kaip chaosas, ėmė atskleisti savo vidinę logiką.
Esate sakęs, kad pasitikite kūnu. Ką jums šis pasitikėjimas reiškia, kai kūnas nebežino, kur eiti?
Miškas – svarbus spektaklio vaizdinys, artimas ir B. Kutavičiaus muzikos pasauliui. Ką jis jums leidžia tyrinėti choreografijoje?
Miškas man yra erdvė be tiesių linijų ir aiškiai nustatytų trajektorijų. Tai visai kitokia aplinka nei žmogaus sukurta erdvė, kurioje dažnai judame pagal iš anksto numatytą tvarką.
Choreografijoje miškas leidžia vienu metu judėti keliomis kryptims ir keičia tai, kaip kūnai juda vienas kito bei erdvės atžvilgiu. Miško negali visiškai kontroliuoti – eidamas per jį turi prie jo prisitaikyti ir leisti jam pakeisti tavo kelią.
Kokią patirtį norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš spektaklio „Abraxas“ – ne tiek mintį, kiek kūnišką ar emocinį pojūtį?
Būčiau laimingas, jei po spektaklio liktų lengvas pasimetimo jausmas – ne erzinanti sumaištis, o šiek tiek susvyravęs įsitikinimas, kad visada žinome, kaip orientuotis pasaulyje. Norėčiau palikti pojūtį, kad galima judėti ir būti jame kitaip, nei esame įpratę.
Man apskritai svarbu, kad kūrinys pirmiausia paveiktų fiziškai ir emociškai, o tik paskui skatintų apie jį galvoti. Spektaklio „Abaraxas“ atveju tai galėtų būti kūniška atmintis apie krentančius ir vėl pusiausvyrą atgaunančius kūnus. Norėčiau, kad po spektaklio kūne liktų prisiminimas apie krentančius ir vėl pusiausvyrą atgaunančius kūnus. Kad bent trumpam pasikeistų tai, kaip žiūrovas jaučia savo kūną erdvėje. Ir, žinoma, kad publika savo kūnu pajustų ritmo trauką, bendrą pulsą tarp jos ir šokėjų.
Kas jus patraukė Broniaus Kutavičiaus „Paskutinėse pagonių apeigose“?
Kai pirmą kartą išgirdau „Paskutines pagonių apeigas“, apie kurias man papasakojo draugas Gediminas Rimeika, ši muzika mane iš karto sužavėjo. Pirmiausia patraukė jos mastas ir tai, kaip choro, vargonų ir rago skambesys susijungia į visumą, kuri atrodo ne tiek sukomponuota, kiek iškasta iš žemės gelmių. Gamtos pasaulio figūros šiai muzikai suteikia savitą kosmologiją – kuria nežmogišką, bet kartu labai fiziškai juntamą pasaulį. Gana greitai supratau, kad tai nėra muzika, kurią norėtųsi tiesiog iliustruoti judesiu. Atrodė, kad pati muzika jau siūlo tam tikrą judėjimo logiką – per polifoniją, pasikartojimą ir ritualinį laiką. Kutavičiaus muzika man suteikė tvirtą struktūrą, nuo kurios galėjau atsispirti tyrinėdamas ir pačią tvarką, ir jos praradimą.
Spektaklyje greta B. Kutavičiaus muzikos skamba ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės kūryba. Kodėl norėjote sujungti šiuos du muzikinius pasaulius?
Kutavičiaus partitūra yra monumentali, tam tikra prasme belaikė, tačiau kartu labai aiškiai priklauso savo laikui – joje juntami 1978-ieji. Norėjau greta jos kitos, šiuolaikiškesnės muzikos, kuri ne tiesiog tęstų Kutavičiaus kūrinį, bet jį išjudintų ir atvertų kitą perspektyvą.
Agnės Matulevičiūtės muzika nesistengia imituoti ar pratęsti Kutavičiaus oratorijos. Ji į ją reaguoja, kartais jai prieštarauja, o iš šios įtampos atsiranda kažkas naujo. Panašus principas veikia ir choreografijoje – esama struktūra išlaikoma, bet kartu nuolat ardoma. Šių dviejų muzikinių pasaulių susitikimas leidžia spektaklyje sugretinti rituališką praeities pojūtį su dabartimi.
Ką reiškia spektaklio pavadinimas?
Abraxas – vardas, neturintis vienos aiškios reikšmės. Skirtingose tradicijose jis siejamas su priešingybėmis, telpančiomis vienoje esybėje – vienove ir dvilypumu, tvarka ir chaosu. Ši priešpriešų įtampa artima ir pačiam spektakliui: jame aiški ritualinė struktūra nuolat susiduria su irimu, o kūnas gali tuo pačiu metu ir orientuotis, ir prarasti kryptį. Abraxas taip pat nenurodo vieno konkretaus vaizdinio ar istorijos. Man buvo svarbu, kad ir pats spektaklio pavadinimas išlaikytų šį neapibrėžtumą.
Spektaklyje „Abraxas“ kūnai krinta, praranda kryptį, klaidžioja, sukasi, kartais tarsi juda prieš save pačius. Kaip kartu su Oksana Grazniova, Ieva Navickaite ir Eivinu Dziena kūrėte tokį judėjimą?
Daug kas atsirado iš improvizacinių užduočių, paremtų sąmoningu pusiausvyros praradimu. Kritimas čia nebuvo klaida, kurią reikėtų ištaisyti – jis tapo viena pagrindinių judėjimo sąlygų. Studijoje dirbome ne tiek su konkrečiomis formomis, kiek su būsenomis: ką reiškia beveik nukristi, paskutinę akimirką atgauti pusiausvyrą ar leisti sukiniui tęstis ilgiau, nei jis paprastai tęstųsi.
Oksana, Ieva ir Eivinas į nestabilumą reagavo savaip, ir iš šių skirtingų reakcijų pamažu formavosi choreografija. Kaip pastebėjo mūsų dramaturgė Anka Herbut, kartais atrodė, tarsi kūnus veiktų kažkas, kas pranoksta patį kūną.
Daug dirbome su svoriu ir judesio inercija, o muzikos struktūra kartais pertraukdavo ar pakeisdavo judesio kryptį jam dar nepasibaigus. Ilgainiui tai, kas studijoje iš pradžių atrodė kaip chaosas, ėmė atskleisti savo vidinę logiką.
Esate sakęs, kad pasitikite kūnu. Ką jums šis pasitikėjimas reiškia, kai kūnas nebežino, kur eiti?
- Šis pasitikėjimas spektaklyje neišnyksta – jis tiesiog išbandomas ir grįžta pasikeitęs. Kai nebegalima remtis įprastomis judėjimo trajektorijomis, kūnas turi ieškoti kitų būdų orientuotis – labiau improvizuoti, reaguoti į kritimą, svyravimą ar pusiausvyros praradimą. Sakyčiau, pasitikėjimas pasikeičia iš „kūnas žino, kur eiti“ į „kūnas žino, kaip būti pasimetus“. Man tai reiškia gebėjimą išlikti dėmesingam ir budriam net tada, kai nebeaišku, kur judėti toliau.
Ar repeticijose buvo momentų, kai pasimetimas nustojo būti tik idėja ir tapo realia patirtimi?
Taip, buvo repeticijų, kai improvizacinės užduotys iš tiesų išmušdavo šokėjus iš įprastos orientacijos – prarasdavome laiko pojūtį, nebežinodavome, kas tuo metu veda ar kurioje studijos vietoje esame. Tokios akimirkos ne visada buvo patogios, bet būtent jos daugiausia ir išmokė. Kai iš tikrųjų pasimeti, tos būsenos nebereikia vaidinti. Sudėtingiausia buvo suprasti, kaip šią patirtį perkelti į spektaklį taip, kad ją galėtų pajusti ir žiūrovas. Todėl kūrinyje pasimetimą kartais sąmoningai kuriame, o kartais leidžiame jam iš tiesų nutikti scenoje.Miškas – svarbus spektaklio vaizdinys, artimas ir B. Kutavičiaus muzikos pasauliui. Ką jis jums leidžia tyrinėti choreografijoje?
Miškas man yra erdvė be tiesių linijų ir aiškiai nustatytų trajektorijų. Tai visai kitokia aplinka nei žmogaus sukurta erdvė, kurioje dažnai judame pagal iš anksto numatytą tvarką.
Choreografijoje miškas leidžia vienu metu judėti keliomis kryptims ir keičia tai, kaip kūnai juda vienas kito bei erdvės atžvilgiu. Miško negali visiškai kontroliuoti – eidamas per jį turi prie jo prisitaikyti ir leisti jam pakeisti tavo kelią.
Kokią patirtį norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš spektaklio „Abraxas“ – ne tiek mintį, kiek kūnišką ar emocinį pojūtį?
Būčiau laimingas, jei po spektaklio liktų lengvas pasimetimo jausmas – ne erzinanti sumaištis, o šiek tiek susvyravęs įsitikinimas, kad visada žinome, kaip orientuotis pasaulyje. Norėčiau palikti pojūtį, kad galima judėti ir būti jame kitaip, nei esame įpratę.
Man apskritai svarbu, kad kūrinys pirmiausia paveiktų fiziškai ir emociškai, o tik paskui skatintų apie jį galvoti. Spektaklio „Abaraxas“ atveju tai galėtų būti kūniška atmintis apie krentančius ir vėl pusiausvyrą atgaunančius kūnus. Norėčiau, kad po spektaklio kūne liktų prisiminimas apie krentančius ir vėl pusiausvyrą atgaunančius kūnus. Kad bent trumpam pasikeistų tai, kaip žiūrovas jaučia savo kūną erdvėje. Ir, žinoma, kad publika savo kūnu pajustų ritmo trauką, bendrą pulsą tarp jos ir šokėjų.
Paieška nedavė rezultatų