Skaityti daugiau
Kauniečiai bus kviečiami įsilieti į šokio vyksmą
Dekreacija, arba beasmeniškumo fenomenas – tarsi priešnuodinis šiuolaikinei individualizmo ir narcisizmo idėjų vedamai visuomenei. Tokią mintį ir kvietimą „nusinulinti“ nuo pasaulį valgančių ideologijų po šešerių metų pertraukos į Kauną atsiveža šokėjas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas kartu su savo šokio teatro pastatymu „Dekreacija“, kuri bus rodoma balandžio 30 d. BLC verslo centro erdvėje, Kaune.PREMJEROS „ORFĖJAS“ PAGRINDINIS AKTORIUS TOMAS RINKŪNAS: „AŠ KURIU NE PERSONAŽĄ, O ŽMOGŲ“
Balandžio 26, 27 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvies į režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjerą „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Pagrindinį – Orfėjo – vaidmenį spektaklyje atlieka puikiai žiūrovams pažįstamas VVMT trupės aktorius Tomas Rinkūnas. Apie repeticijas, kūrybinius premjeros procesus, darbą su režisieriumi ir J. Cocteau kūrybą su Tomu Rinkūnu kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė
Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum
Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Artūro Areimos teatro premjera „Arti / Близько”: nepakeliama dabartis ir kolektyvinis išgyvenimas
Gegužės 5,6 dienomis (Alytaus Miesto teatre) bei Birželio 7 dieną (Menų Spaustuvėje, Vilniuje) Artūro Areimos teatro trupė pristato spektaklio „Arti / Близько” premjerą.
2022 m. vasario mėn, prasidėjus karui Ukrainoje, dramaturgei Kristinai Marijai Kulinič bei 7-iems jaunosios kartos aktoriams (aktyviai besigilinantiems į sudėtingą karo situaciją ir remiantiems Ukrainą ar savanoriaujantiems) režisierius Artūras Areima pasiūlė pradėti kolektyvinį kūrybinį procesą ir parašyti pjesę, kuri pristatytų ne tik aktualią, kontraversišką publicistinę ir dokumentinę medžiagą, Ukrainos autorių kūrybą, bet ir esamu laiku patiriamus savo, kaip Lietuvos piliečių, jaunų karo liudininkų, išgyvenimus. Kūrybinė komanda įsitikinusi, jog kūryba, nepaisant to, kad yra bejėgė karo lauke, šiuo metu yra pagrindinis menininko įrankis, išraiškos būdas, būdas susitvarkyti su psichologine sveikata ir kuo adekvačiau reaguoti į vykstančią katastrofą.
Pjesės ir būsimo spektaklio kūrybinė komanda sąmoningai vengia naudoti autentiškus (ne poetinius) ukrainiečių tekstus, kadangi visus kūrėjus vienija įsitikinimas, jog pirmuoju asmeniu etiška kalbėti tik apie asmeninę patirtį - šiandien teatras, deja, nepajėgus įkūnyti ir perteikti žiaurių, esamu momentu vykstančių konkrečių žmonių išgyvenimų.
Pokalbis su spektaklio režisieriumi Artūru Areima
Kaip ir kada tau kilo idėja kurti spektaklį būtent šia tema?
Įdėja kilo anksčiau nei prasidėjo rusijos invazija / genocidas. Leidykla „Kitos knygos” išleido Serhij Žadano romaną „Internatas”, jis ir buvo pirminis inspiracinis taškas. Pradėjau rašyti romano inscenizaciją. Autorius pasakoja apie ukrainiečius, kurie gyvena Ukrainos vietovėse (Donbasas, Charkovas), kuriose nuolat tvyro politinė įtampa, kur niekada nežinai kada užlipsi ant minos, ar būsi sušaudytas važiuojant taksi, kur negali išeiti iš namų kada nori, kur nuolat su savimi turi turėti pasą, kur mokyklos uždaromos ir paverčiamos kareivinėmis, kur nuolatinis nesaugumas, kur neaišku, kas yra kas, kuris stovi kurioje pusėje, ar tai ukrainietis ginantis savo tėvynę, ar separatistas palaikantis rusijos imperialistinę tautos valdymo formą, žudantis savo tautietį - Ukrainos pilietį. Tai karo lauko zona, laukianti atviros ugnies prasiveržimo ir rusų invazijos užimti visą Ukrainą.
Skaitant šį romaną viduje tvyrojo nuolatinis nerimas, nuojauta, kad greitu metu nutiks kažkas baisaus. Norėjau sukurti spektaklį, kaip perspėjimą, kad ruoštumėmes blogiausiam. Ir po poros mėnesių tai, ko labiausiai bijojau - įvyko. Turėjau keisti temą ir mintį, nes perspėjimas pavėluotas ir vyksta žiaurūs įvykiai. Daug galvojau, ar reikia karo metu kalbėti apie karą. Juk menas bejėgis prieš karą ir realybėje žūstančius žmones. Bet kasdienybeje jutau didžiulį skausmą, pyktį ir apatiją apskritai kažką kurti, nes atrodo, šis laikas turi būti skirtas ne kūrybai, o priemonėms padėti kenčiantiems nuo karo. Įsitraukiau į žiniasklaidos lauką, į pagalbos akcijas ir taip toliau. Susidurdavau su daug žmonių, kurie vaikščiodavo su nerimo, baimės, pykčio nežinomybės pripildytomis akimis. Dauguma tarsi norėdavo kalbėti apie karą, bet tai vyko daugiau žiniasklaidos, naujienų lauke, bet bendraujant matydavosi kad žmonių viduje yra kažkas daugiau, ko jie neišsisako, kas užtstringa gerklėje ir nevirsta nei žodžiu, ne garsu, nei riksmu.
Todėl gimė mintis, kad vis dėlto reikia kalbėti apie karą, kad būtina kalbėti apie jį, ir tai daryti teatre, nes šis scenos menas yra grįstas kolektyviniu išgyvenimu, kolektyvinė yra pati teatro kūrimo prigimtis. Pagalvojau, gal taip galima išleisti tą užstrigusį gumulą iš gerklės?
Žinoma, šiuo kūriniu nesiekiame perpasakoti realių žmonių kare patirčių, nes tai atrodo nesažininga, ta patirtis yra tokia skausmingai didelė, į sceną jos neįkelsi ir niekas to nesuvaidins, ir to daryti nereikia, nes bus didžliulis melas ir neetiška tų žmonių atžvilgiu. Todėl spektaklyje pasirinkome kalbėti patys, ką mes patiriame, išgyvename, matydami, girdėdami, jausdami, kai viskas vyksta labai ARTI.
Kodėl, tavo nuomone, šis spektaklis turi būti pristatytas būtent dabar? Dalis žmonių karą jau išmoko priimti kaip neišvengiamą faktą, atrodo, kad kai kurių žmonių jis taip stipriai jau nebeveikia.
Karas, nežmogiškas elgesys su nekaltais žmonėmis, paliečia ir palieka gilius moralinius, psichologinius randus, traumas, net tuose žmonėse, kurie nėra tiesiogiai susiję su karu, ir nepaisant to, kad dabar jaučiamės neva šiek tiek prie to įpratę. Nuolat matome, girdime per įvairias medijas, žurnalistinius straipsnius: žudomi, prievartaujami vaikai, moterys, senyvo amžiaus žmonės. Matome, kaip mama, tėvas laiko ant rankų negyvą kelių mėnesių vaiką, kaip žmonės lieka be namų, be artimųjų, draugų, kaip slepiasi ir yra priversti gyventi metro stotyse, rūsiuose, be vandens, be elektros, maisto, šilumos. Visa, kas vyksta yra žiauru, nepateisinama ir protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis, tai kelia baisiausius jausmus, jie mumyse klaidžioja, nerasdami išėjimo, neleidžiantys nusiraminti. O spektaklis, tikiu, gali virsti tam tikra kolektyvine terapija. Kai mes pradėjome kurti, buvo be galo sunku kalbėtis, dalintis mintimis, bet po truputį atsivėrėme, daug kartų išsiverkėme, dar ir dabar bežiūrint į vienas kito etiudus pasitaiko ašarų, bet kažkaip jaučiu, kad tas gumulas gerklėje sumažėjo, kad randame būdą tai iškomunikuoti, nesijausti vieniši šiame žiauriame žmonijos istoriniame tarpsnyje.
Būsimo spektaklio kūrybinėje komandoje matome jau ilgamečius trupės narius, bei visai naujus žmones AAT kūryboje. Kaip rinkaisi komandą šiam darbui?
Šioje komandoje dirba itin jautrūs žmonės, kurie nė sekundę nėra abejingi žmogiškumui ir tam, kas vyksta šiame pasaulyje. Manau, kad tik su tokia komanda buvo galima kurti tokį spektaklį. Tik su tokiais švariais žmonėmis galima kurti spektaklį apie tokią skausminga, jautrią ir tuo pat metu, žiaurią temą. Turiu vilties, kad bus įmanoma pajusti tą švarą ir jautrumą sklindančius nuo scenos ir kad kartu sumažinsime tą gumulą, kuris vis dar stringa gerklėje.
//
Spektaklyje naudojamos poezijos autoriai: Halyna Kruk, Aneta Kamińska, Oksana Lucyšyna, Lesyk Panasiuk, Iryna Šuvalova
Vertėjai: Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Vytas Dekšnys
Kitų tekstų autoriai: Šarūnas Datenis, Kristina Marija Kulinič, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Gytis Laskovas, Eglė Grigaliūnaitė, Eglė Špokaitė, Milda Naudžiūnaitė
Spektaklis įvyks gegužės 5, 6 dienomis Alytaus miesto teatre ir birželio 7 dieną Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Daugiau informacijos: www.areimosteatras.lt
.jpg)
2022 m. vasario mėn, prasidėjus karui Ukrainoje, dramaturgei Kristinai Marijai Kulinič bei 7-iems jaunosios kartos aktoriams (aktyviai besigilinantiems į sudėtingą karo situaciją ir remiantiems Ukrainą ar savanoriaujantiems) režisierius Artūras Areima pasiūlė pradėti kolektyvinį kūrybinį procesą ir parašyti pjesę, kuri pristatytų ne tik aktualią, kontraversišką publicistinę ir dokumentinę medžiagą, Ukrainos autorių kūrybą, bet ir esamu laiku patiriamus savo, kaip Lietuvos piliečių, jaunų karo liudininkų, išgyvenimus. Kūrybinė komanda įsitikinusi, jog kūryba, nepaisant to, kad yra bejėgė karo lauke, šiuo metu yra pagrindinis menininko įrankis, išraiškos būdas, būdas susitvarkyti su psichologine sveikata ir kuo adekvačiau reaguoti į vykstančią katastrofą.
Pjesės ir būsimo spektaklio kūrybinė komanda sąmoningai vengia naudoti autentiškus (ne poetinius) ukrainiečių tekstus, kadangi visus kūrėjus vienija įsitikinimas, jog pirmuoju asmeniu etiška kalbėti tik apie asmeninę patirtį - šiandien teatras, deja, nepajėgus įkūnyti ir perteikti žiaurių, esamu momentu vykstančių konkrečių žmonių išgyvenimų.
Pokalbis su spektaklio režisieriumi Artūru Areima
Kaip ir kada tau kilo idėja kurti spektaklį būtent šia tema?
Įdėja kilo anksčiau nei prasidėjo rusijos invazija / genocidas. Leidykla „Kitos knygos” išleido Serhij Žadano romaną „Internatas”, jis ir buvo pirminis inspiracinis taškas. Pradėjau rašyti romano inscenizaciją. Autorius pasakoja apie ukrainiečius, kurie gyvena Ukrainos vietovėse (Donbasas, Charkovas), kuriose nuolat tvyro politinė įtampa, kur niekada nežinai kada užlipsi ant minos, ar būsi sušaudytas važiuojant taksi, kur negali išeiti iš namų kada nori, kur nuolat su savimi turi turėti pasą, kur mokyklos uždaromos ir paverčiamos kareivinėmis, kur nuolatinis nesaugumas, kur neaišku, kas yra kas, kuris stovi kurioje pusėje, ar tai ukrainietis ginantis savo tėvynę, ar separatistas palaikantis rusijos imperialistinę tautos valdymo formą, žudantis savo tautietį - Ukrainos pilietį. Tai karo lauko zona, laukianti atviros ugnies prasiveržimo ir rusų invazijos užimti visą Ukrainą.
Skaitant šį romaną viduje tvyrojo nuolatinis nerimas, nuojauta, kad greitu metu nutiks kažkas baisaus. Norėjau sukurti spektaklį, kaip perspėjimą, kad ruoštumėmes blogiausiam. Ir po poros mėnesių tai, ko labiausiai bijojau - įvyko. Turėjau keisti temą ir mintį, nes perspėjimas pavėluotas ir vyksta žiaurūs įvykiai. Daug galvojau, ar reikia karo metu kalbėti apie karą. Juk menas bejėgis prieš karą ir realybėje žūstančius žmones. Bet kasdienybeje jutau didžiulį skausmą, pyktį ir apatiją apskritai kažką kurti, nes atrodo, šis laikas turi būti skirtas ne kūrybai, o priemonėms padėti kenčiantiems nuo karo. Įsitraukiau į žiniasklaidos lauką, į pagalbos akcijas ir taip toliau. Susidurdavau su daug žmonių, kurie vaikščiodavo su nerimo, baimės, pykčio nežinomybės pripildytomis akimis. Dauguma tarsi norėdavo kalbėti apie karą, bet tai vyko daugiau žiniasklaidos, naujienų lauke, bet bendraujant matydavosi kad žmonių viduje yra kažkas daugiau, ko jie neišsisako, kas užtstringa gerklėje ir nevirsta nei žodžiu, ne garsu, nei riksmu.
Todėl gimė mintis, kad vis dėlto reikia kalbėti apie karą, kad būtina kalbėti apie jį, ir tai daryti teatre, nes šis scenos menas yra grįstas kolektyviniu išgyvenimu, kolektyvinė yra pati teatro kūrimo prigimtis. Pagalvojau, gal taip galima išleisti tą užstrigusį gumulą iš gerklės?
Žinoma, šiuo kūriniu nesiekiame perpasakoti realių žmonių kare patirčių, nes tai atrodo nesažininga, ta patirtis yra tokia skausmingai didelė, į sceną jos neįkelsi ir niekas to nesuvaidins, ir to daryti nereikia, nes bus didžliulis melas ir neetiška tų žmonių atžvilgiu. Todėl spektaklyje pasirinkome kalbėti patys, ką mes patiriame, išgyvename, matydami, girdėdami, jausdami, kai viskas vyksta labai ARTI.
Kodėl, tavo nuomone, šis spektaklis turi būti pristatytas būtent dabar? Dalis žmonių karą jau išmoko priimti kaip neišvengiamą faktą, atrodo, kad kai kurių žmonių jis taip stipriai jau nebeveikia.
Karas, nežmogiškas elgesys su nekaltais žmonėmis, paliečia ir palieka gilius moralinius, psichologinius randus, traumas, net tuose žmonėse, kurie nėra tiesiogiai susiję su karu, ir nepaisant to, kad dabar jaučiamės neva šiek tiek prie to įpratę. Nuolat matome, girdime per įvairias medijas, žurnalistinius straipsnius: žudomi, prievartaujami vaikai, moterys, senyvo amžiaus žmonės. Matome, kaip mama, tėvas laiko ant rankų negyvą kelių mėnesių vaiką, kaip žmonės lieka be namų, be artimųjų, draugų, kaip slepiasi ir yra priversti gyventi metro stotyse, rūsiuose, be vandens, be elektros, maisto, šilumos. Visa, kas vyksta yra žiauru, nepateisinama ir protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis, tai kelia baisiausius jausmus, jie mumyse klaidžioja, nerasdami išėjimo, neleidžiantys nusiraminti. O spektaklis, tikiu, gali virsti tam tikra kolektyvine terapija. Kai mes pradėjome kurti, buvo be galo sunku kalbėtis, dalintis mintimis, bet po truputį atsivėrėme, daug kartų išsiverkėme, dar ir dabar bežiūrint į vienas kito etiudus pasitaiko ašarų, bet kažkaip jaučiu, kad tas gumulas gerklėje sumažėjo, kad randame būdą tai iškomunikuoti, nesijausti vieniši šiame žiauriame žmonijos istoriniame tarpsnyje.
Būsimo spektaklio kūrybinėje komandoje matome jau ilgamečius trupės narius, bei visai naujus žmones AAT kūryboje. Kaip rinkaisi komandą šiam darbui?
Šioje komandoje dirba itin jautrūs žmonės, kurie nė sekundę nėra abejingi žmogiškumui ir tam, kas vyksta šiame pasaulyje. Manau, kad tik su tokia komanda buvo galima kurti tokį spektaklį. Tik su tokiais švariais žmonėmis galima kurti spektaklį apie tokią skausminga, jautrią ir tuo pat metu, žiaurią temą. Turiu vilties, kad bus įmanoma pajusti tą švarą ir jautrumą sklindančius nuo scenos ir kad kartu sumažinsime tą gumulą, kuris vis dar stringa gerklėje.
//
Spektaklyje naudojamos poezijos autoriai: Halyna Kruk, Aneta Kamińska, Oksana Lucyšyna, Lesyk Panasiuk, Iryna Šuvalova
Vertėjai: Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Vytas Dekšnys
Kitų tekstų autoriai: Šarūnas Datenis, Kristina Marija Kulinič, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Gytis Laskovas, Eglė Grigaliūnaitė, Eglė Špokaitė, Milda Naudžiūnaitė
Spektaklis įvyks gegužės 5, 6 dienomis Alytaus miesto teatre ir birželio 7 dieną Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Daugiau informacijos: www.areimosteatras.lt
Paieška nedavė rezultatų