Skaityti daugiau
Kauniečiai bus kviečiami įsilieti į šokio vyksmą
Dekreacija, arba beasmeniškumo fenomenas – tarsi priešnuodinis šiuolaikinei individualizmo ir narcisizmo idėjų vedamai visuomenei. Tokią mintį ir kvietimą „nusinulinti“ nuo pasaulį valgančių ideologijų po šešerių metų pertraukos į Kauną atsiveža šokėjas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas kartu su savo šokio teatro pastatymu „Dekreacija“, kuri bus rodoma balandžio 30 d. BLC verslo centro erdvėje, Kaune.PREMJEROS „ORFĖJAS“ PAGRINDINIS AKTORIUS TOMAS RINKŪNAS: „AŠ KURIU NE PERSONAŽĄ, O ŽMOGŲ“
Balandžio 26, 27 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvies į režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjerą „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Pagrindinį – Orfėjo – vaidmenį spektaklyje atlieka puikiai žiūrovams pažįstamas VVMT trupės aktorius Tomas Rinkūnas. Apie repeticijas, kūrybinius premjeros procesus, darbą su režisieriumi ir J. Cocteau kūrybą su Tomu Rinkūnu kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė
Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum
Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.
„Būtų galima ilgai kalbėti, bet pirmiausiai – tikrasis menas prasideda tada, kai pradeda kūnu bėgioti šiurpuliukai. Ta muzika, jos dermė, tie netikėti posūkiai nepalieka abejingų, o kai pabaigoje viskas pradėjo skiemenuotis į tą žodį, kurį mes žinome nuo pat mažumės iki pat paskutinės savo gyvavimo akimirkos – be abejo, sunku likti nesusijaudinus. Manau, tai didelis nuopelnas nuostabių mūsų kūrėjų, atlikėjų, ir mūsų gerbiamo Vlado Bagdono, nors negalėčiau išskirti nė vieno. Visi susiliejo į tą nuostabų ansamblį ir sukūrė stebuklą, kurį, kaip aš dabar išgirdau, per artimiausius keletą metų matome paskutinįkart. Man nesinori šio žodžio priimti ir susitaikyti... Tokie kūriniai paprasčiausiai nemirtini. Jie gyvuoja visada, kol gyvuos Lietuva“, – atlikėjus sveikino prezidentas.
Spektaklyje susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė bei žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Vladas Bagdonas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Laureckis, Martynas Žukauskas, Saulius Vasiliauskis ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai. Tie, kas neturėjo progos išvysti „Mažvydo“, buvo darkart kviečiami atvykti, o po spektaklio viešoje erdvėje negailėjo padėkų.
„Sunku kalbėti, tokio jautrumo kūrinys! Nuostabus, įkvepiantis, pilnas gyvenimo vertybių, su dėmesio vertu siužetu. Lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų, dėkodama pirmos knygos autoriui Martynui Mažvydui, lietuvybės šaukliui Just. Marcinkevičiui. Ačiū už galimybę mėgautis solistų ir choro balsų, šokio, vizualizacijų ir scenografijos derme“, – patirtomis emocijomis iš publikos dalinosi Giedrė, Laura, Jūratė ir kiti.
Stebisi ir istorikai: kas toliau?
Sceninio „Mažvydo“ pastatymo atvyko pasižiūrėti istorikai prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz ir dr. Dalia Strimaitytė.
„Man didžiausia prasmė ir intriga – kaip elgsis „Lietuva“, jeigu kalbėtume apie tolimesnius istorinius projektus. Kas dar būtų epiniai stulpai Lietuvos kultūroje? Mažvydas, būsimoji muzikinė drama apie Emiliją Pliaterytę. O kas šalia to, kaip susidėlios kūrybinė panorama, kas toliau bus statoma? Svarstau matydamas visas šias ansamblio ir vadovės Editos ambicijas“, – pasakoja A. Bumblauskas, rudenį kartu su B. Stankiewicz dalyvavęs ansamblio organizuotoje diskusijoje „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsiasi“.
„Patiko visa finalinė scena, kur skiemenuoja „Lie-tu-va“. Labai dažnai prisimenu savo paskaitose šių laikų politikus, kurie supainiojo skiemenis. Taip simboliška, kad mes praėjus 500 metų dar nelabai nutolę esam nuo Mažvydo skiemenavimo. Tokia civilizacinio raštingumo prasme, per tuos visus kampus. Ką mums reiškia Prūsija, protestantizmas? Ką reiškia katalikybė, pagonybė? O raštas, koks raštas – lietuviškas, rusėniškas, lotyniškas? Mes dar neturime koncepcijos, todėl bet koks meninis sprendimas, bandymas tą perskaityti, mano atrodo, prasmingas ir įdomus“, – toliau pasakoja profesorius.
Istorikai atkreipia dėmesį, kaip muzikinis spektaklis „Mažvydas“ jungia istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę.
„Man iš viso spektaklio labiausiai patiko dviejų „brolių“ scena (Mažvydo sūnaus ir posūnio – aut. past.), tos frazės „Imkit mane ir skaitykit“ su atkartojimu ir aidu. Sakyčiau, viena gražiausių kada nors mano matytų scenų, kai kalbame apie lietuvių kalbą ir raštiją. Tikrai paliko įspūdį“, – su kolegomis diskutuoja D. Strimaitytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, istorijos mokslų daktarė.
„Galima diskutuoti, ar tikrai reikia tokio Mažvydo sudramatinimo, bet čia reikėtų klausti Just. Marcinkevičiaus, kuriuo seka scenarijaus autorius Arnas Ališauskas“, – pastebi A. Bumblauskas.
Šiuolaikiškai prikelti scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją – šiandieninio ansamblio „Lietuva“ esmė. Toliau numatomi dar didesni istoriniai projektai – jubiliejinis Baltijos kelio 35-mečio koncertas Katedros aikštėje, o rudenį didžiausiose šalies arenose įvyks muzikinės dramos „Emilija“ premjera, kurioje pirmąją Lietuvos ir Lenkijos kapitonę E.Pliaterytę įkūnys garsioji Monika Liu.
Kūrėjų ir istorikų sinergija
Operai scenarijų ir libretą parašęs Arnas Ališauskas atskleidžia, kiek arti istorinės asmenybės teko kurti, gilinantis ne tik į Just. Marcinkevičiaus dramą, bet ir į pačią Mažvydo istoriją.
„Iki premjeros nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais išsiaiškinau, kad visą „Mažvydo“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats. Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai informacijos apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie periodą tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Jus. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.
Į klausimą, kiek arti istorinės Martyno Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai disciplinuotai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos. Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra momentų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai. Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – sako A. Ališauskas.
„Gyvenimas man dosnus, ir už tai mintyse dažnai jam dėkoju. Džiaugiuosi, kad visoje mano kūrybinių projektų gausoje, o jų per 25-erius metus buvo daug ir visokių, vis atsirasdavo ir tebeatsiranda vietos spektakliams ir miuziklams. „Mažvydas“ įspūdingas reginys akims ir ausims, primenantis mums visiems svarbius ir fundamentalius dalykus – žmogiškumą, ištikimybę, lojalumą, kovą už gyvenimą, savo įsitikinimus ir prasmę. Čia mes skatinami nebijoti priimti sudėtingų vertybinių sprendimų, išlikti savimi bet kokiomis sąlygomis. Man šios temos artimos, aš jas perleidžiu per save, jaučiu ir išjaučiu. Todėl būti šio miuziklo dalimi, atnešti šitas žinutes iki žiūrovo, būti įrankiu ir tarpininku man yra dvigubas džiaugsmas ir didelė prasmė“, – po užbaigto turo džiaugiasi vienas iš solistų Mantas Jankavičius, įkūnijantis Mažvydo sūnų Kasparą.
Koliažinėje operoje Martyną Mažvydą įkūnijo V. Bagdonas ir Giedrius Arbačiauskas pakaitomis, Mažvydo mylimąją Mariją –M. Marija ir Dovilė Kazonaitė pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – R. Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį – operos primadonos J. Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė pakaitomis. Vienuolis inkvizitorius – Martynas Žukauskas, liuteronų kunigas ir Mažvydo pusbrolis Vilentas – Saulius Vasiliauskis. Kitus spektaklio vaidmenis atliko muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.
Koliažinės operos režisierius – Kęstutis Jakštas. Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė A. Ališauskas. Operos scenografiją kūrė Gintaras Makarevičius. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dirigentas – Egidijus Kaveckas, choreografė – Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė, projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas.
Projekto globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera buvo skirta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir Just. Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.
„Būtų galima ilgai kalbėti, bet pirmiausiai – tikrasis menas prasideda tada, kai pradeda kūnu bėgioti šiurpuliukai. Ta muzika, jos dermė, tie netikėti posūkiai nepalieka abejingų, o kai pabaigoje viskas pradėjo skiemenuotis į tą žodį, kurį mes žinome nuo pat mažumės iki pat paskutinės savo gyvavimo akimirkos – be abejo, sunku likti nesusijaudinus. Manau, tai didelis nuopelnas nuostabių mūsų kūrėjų, atlikėjų, ir mūsų gerbiamo Vlado Bagdono, nors negalėčiau išskirti nė vieno. Visi susiliejo į tą nuostabų ansamblį ir sukūrė stebuklą, kurį, kaip aš dabar išgirdau, per artimiausius keletą metų matome paskutinįkart. Man nesinori šio žodžio priimti ir susitaikyti... Tokie kūriniai paprasčiausiai nemirtini. Jie gyvuoja visada, kol gyvuos Lietuva“, – atlikėjus sveikino prezidentas.
Spektaklyje susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė bei žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Vladas Bagdonas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Laureckis, Martynas Žukauskas, Saulius Vasiliauskis ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai. Tie, kas neturėjo progos išvysti „Mažvydo“, buvo darkart kviečiami atvykti, o po spektaklio viešoje erdvėje negailėjo padėkų.
„Sunku kalbėti, tokio jautrumo kūrinys! Nuostabus, įkvepiantis, pilnas gyvenimo vertybių, su dėmesio vertu siužetu. Lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų, dėkodama pirmos knygos autoriui Martynui Mažvydui, lietuvybės šaukliui Just. Marcinkevičiui. Ačiū už galimybę mėgautis solistų ir choro balsų, šokio, vizualizacijų ir scenografijos derme“, – patirtomis emocijomis iš publikos dalinosi Giedrė, Laura, Jūratė ir kiti.
Stebisi ir istorikai: kas toliau?
Sceninio „Mažvydo“ pastatymo atvyko pasižiūrėti istorikai prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz ir dr. Dalia Strimaitytė.
„Man didžiausia prasmė ir intriga – kaip elgsis „Lietuva“, jeigu kalbėtume apie tolimesnius istorinius projektus. Kas dar būtų epiniai stulpai Lietuvos kultūroje? Mažvydas, būsimoji muzikinė drama apie Emiliją Pliaterytę. O kas šalia to, kaip susidėlios kūrybinė panorama, kas toliau bus statoma? Svarstau matydamas visas šias ansamblio ir vadovės Editos ambicijas“, – pasakoja A. Bumblauskas, rudenį kartu su B. Stankiewicz dalyvavęs ansamblio organizuotoje diskusijoje „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsiasi“.
„Patiko visa finalinė scena, kur skiemenuoja „Lie-tu-va“. Labai dažnai prisimenu savo paskaitose šių laikų politikus, kurie supainiojo skiemenis. Taip simboliška, kad mes praėjus 500 metų dar nelabai nutolę esam nuo Mažvydo skiemenavimo. Tokia civilizacinio raštingumo prasme, per tuos visus kampus. Ką mums reiškia Prūsija, protestantizmas? Ką reiškia katalikybė, pagonybė? O raštas, koks raštas – lietuviškas, rusėniškas, lotyniškas? Mes dar neturime koncepcijos, todėl bet koks meninis sprendimas, bandymas tą perskaityti, mano atrodo, prasmingas ir įdomus“, – toliau pasakoja profesorius.
Istorikai atkreipia dėmesį, kaip muzikinis spektaklis „Mažvydas“ jungia istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę.
„Man iš viso spektaklio labiausiai patiko dviejų „brolių“ scena (Mažvydo sūnaus ir posūnio – aut. past.), tos frazės „Imkit mane ir skaitykit“ su atkartojimu ir aidu. Sakyčiau, viena gražiausių kada nors mano matytų scenų, kai kalbame apie lietuvių kalbą ir raštiją. Tikrai paliko įspūdį“, – su kolegomis diskutuoja D. Strimaitytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, istorijos mokslų daktarė.
„Galima diskutuoti, ar tikrai reikia tokio Mažvydo sudramatinimo, bet čia reikėtų klausti Just. Marcinkevičiaus, kuriuo seka scenarijaus autorius Arnas Ališauskas“, – pastebi A. Bumblauskas.
Šiuolaikiškai prikelti scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją – šiandieninio ansamblio „Lietuva“ esmė. Toliau numatomi dar didesni istoriniai projektai – jubiliejinis Baltijos kelio 35-mečio koncertas Katedros aikštėje, o rudenį didžiausiose šalies arenose įvyks muzikinės dramos „Emilija“ premjera, kurioje pirmąją Lietuvos ir Lenkijos kapitonę E.Pliaterytę įkūnys garsioji Monika Liu.
Kūrėjų ir istorikų sinergija
Operai scenarijų ir libretą parašęs Arnas Ališauskas atskleidžia, kiek arti istorinės asmenybės teko kurti, gilinantis ne tik į Just. Marcinkevičiaus dramą, bet ir į pačią Mažvydo istoriją.
„Iki premjeros nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais išsiaiškinau, kad visą „Mažvydo“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats. Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai informacijos apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie periodą tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Jus. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.
Į klausimą, kiek arti istorinės Martyno Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai disciplinuotai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos. Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra momentų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai. Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – sako A. Ališauskas.
„Gyvenimas man dosnus, ir už tai mintyse dažnai jam dėkoju. Džiaugiuosi, kad visoje mano kūrybinių projektų gausoje, o jų per 25-erius metus buvo daug ir visokių, vis atsirasdavo ir tebeatsiranda vietos spektakliams ir miuziklams. „Mažvydas“ įspūdingas reginys akims ir ausims, primenantis mums visiems svarbius ir fundamentalius dalykus – žmogiškumą, ištikimybę, lojalumą, kovą už gyvenimą, savo įsitikinimus ir prasmę. Čia mes skatinami nebijoti priimti sudėtingų vertybinių sprendimų, išlikti savimi bet kokiomis sąlygomis. Man šios temos artimos, aš jas perleidžiu per save, jaučiu ir išjaučiu. Todėl būti šio miuziklo dalimi, atnešti šitas žinutes iki žiūrovo, būti įrankiu ir tarpininku man yra dvigubas džiaugsmas ir didelė prasmė“, – po užbaigto turo džiaugiasi vienas iš solistų Mantas Jankavičius, įkūnijantis Mažvydo sūnų Kasparą.
Koliažinėje operoje Martyną Mažvydą įkūnijo V. Bagdonas ir Giedrius Arbačiauskas pakaitomis, Mažvydo mylimąją Mariją –M. Marija ir Dovilė Kazonaitė pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – R. Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį – operos primadonos J. Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė pakaitomis. Vienuolis inkvizitorius – Martynas Žukauskas, liuteronų kunigas ir Mažvydo pusbrolis Vilentas – Saulius Vasiliauskis. Kitus spektaklio vaidmenis atliko muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.
Koliažinės operos režisierius – Kęstutis Jakštas. Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė A. Ališauskas. Operos scenografiją kūrė Gintaras Makarevičius. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dirigentas – Egidijus Kaveckas, choreografė – Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė, projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas.
Projekto globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera buvo skirta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir Just. Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.
Paieška nedavė rezultatų