Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.
„Būtų galima ilgai kalbėti, bet pirmiausiai – tikrasis menas prasideda tada, kai pradeda kūnu bėgioti šiurpuliukai. Ta muzika, jos dermė, tie netikėti posūkiai nepalieka abejingų, o kai pabaigoje viskas pradėjo skiemenuotis į tą žodį, kurį mes žinome nuo pat mažumės iki pat paskutinės savo gyvavimo akimirkos – be abejo, sunku likti nesusijaudinus. Manau, tai didelis nuopelnas nuostabių mūsų kūrėjų, atlikėjų, ir mūsų gerbiamo Vlado Bagdono, nors negalėčiau išskirti nė vieno. Visi susiliejo į tą nuostabų ansamblį ir sukūrė stebuklą, kurį, kaip aš dabar išgirdau, per artimiausius keletą metų matome paskutinįkart. Man nesinori šio žodžio priimti ir susitaikyti... Tokie kūriniai paprasčiausiai nemirtini. Jie gyvuoja visada, kol gyvuos Lietuva“, – atlikėjus sveikino prezidentas.
Spektaklyje susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė bei žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Vladas Bagdonas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Laureckis, Martynas Žukauskas, Saulius Vasiliauskis ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai. Tie, kas neturėjo progos išvysti „Mažvydo“, buvo darkart kviečiami atvykti, o po spektaklio viešoje erdvėje negailėjo padėkų.
„Sunku kalbėti, tokio jautrumo kūrinys! Nuostabus, įkvepiantis, pilnas gyvenimo vertybių, su dėmesio vertu siužetu. Lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų, dėkodama pirmos knygos autoriui Martynui Mažvydui, lietuvybės šaukliui Just. Marcinkevičiui. Ačiū už galimybę mėgautis solistų ir choro balsų, šokio, vizualizacijų ir scenografijos derme“, – patirtomis emocijomis iš publikos dalinosi Giedrė, Laura, Jūratė ir kiti.
Stebisi ir istorikai: kas toliau?
Sceninio „Mažvydo“ pastatymo atvyko pasižiūrėti istorikai prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz ir dr. Dalia Strimaitytė.
„Man didžiausia prasmė ir intriga – kaip elgsis „Lietuva“, jeigu kalbėtume apie tolimesnius istorinius projektus. Kas dar būtų epiniai stulpai Lietuvos kultūroje? Mažvydas, būsimoji muzikinė drama apie Emiliją Pliaterytę. O kas šalia to, kaip susidėlios kūrybinė panorama, kas toliau bus statoma? Svarstau matydamas visas šias ansamblio ir vadovės Editos ambicijas“, – pasakoja A. Bumblauskas, rudenį kartu su B. Stankiewicz dalyvavęs ansamblio organizuotoje diskusijoje „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsiasi“.
„Patiko visa finalinė scena, kur skiemenuoja „Lie-tu-va“. Labai dažnai prisimenu savo paskaitose šių laikų politikus, kurie supainiojo skiemenis. Taip simboliška, kad mes praėjus 500 metų dar nelabai nutolę esam nuo Mažvydo skiemenavimo. Tokia civilizacinio raštingumo prasme, per tuos visus kampus. Ką mums reiškia Prūsija, protestantizmas? Ką reiškia katalikybė, pagonybė? O raštas, koks raštas – lietuviškas, rusėniškas, lotyniškas? Mes dar neturime koncepcijos, todėl bet koks meninis sprendimas, bandymas tą perskaityti, mano atrodo, prasmingas ir įdomus“, – toliau pasakoja profesorius.
Istorikai atkreipia dėmesį, kaip muzikinis spektaklis „Mažvydas“ jungia istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę.
„Man iš viso spektaklio labiausiai patiko dviejų „brolių“ scena (Mažvydo sūnaus ir posūnio – aut. past.), tos frazės „Imkit mane ir skaitykit“ su atkartojimu ir aidu. Sakyčiau, viena gražiausių kada nors mano matytų scenų, kai kalbame apie lietuvių kalbą ir raštiją. Tikrai paliko įspūdį“, – su kolegomis diskutuoja D. Strimaitytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, istorijos mokslų daktarė.
„Galima diskutuoti, ar tikrai reikia tokio Mažvydo sudramatinimo, bet čia reikėtų klausti Just. Marcinkevičiaus, kuriuo seka scenarijaus autorius Arnas Ališauskas“, – pastebi A. Bumblauskas.
Šiuolaikiškai prikelti scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją – šiandieninio ansamblio „Lietuva“ esmė. Toliau numatomi dar didesni istoriniai projektai – jubiliejinis Baltijos kelio 35-mečio koncertas Katedros aikštėje, o rudenį didžiausiose šalies arenose įvyks muzikinės dramos „Emilija“ premjera, kurioje pirmąją Lietuvos ir Lenkijos kapitonę E.Pliaterytę įkūnys garsioji Monika Liu.
Kūrėjų ir istorikų sinergija
Operai scenarijų ir libretą parašęs Arnas Ališauskas atskleidžia, kiek arti istorinės asmenybės teko kurti, gilinantis ne tik į Just. Marcinkevičiaus dramą, bet ir į pačią Mažvydo istoriją.
„Iki premjeros nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais išsiaiškinau, kad visą „Mažvydo“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats. Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai informacijos apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie periodą tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Jus. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.
Į klausimą, kiek arti istorinės Martyno Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai disciplinuotai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos. Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra momentų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai. Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – sako A. Ališauskas.
„Gyvenimas man dosnus, ir už tai mintyse dažnai jam dėkoju. Džiaugiuosi, kad visoje mano kūrybinių projektų gausoje, o jų per 25-erius metus buvo daug ir visokių, vis atsirasdavo ir tebeatsiranda vietos spektakliams ir miuziklams. „Mažvydas“ įspūdingas reginys akims ir ausims, primenantis mums visiems svarbius ir fundamentalius dalykus – žmogiškumą, ištikimybę, lojalumą, kovą už gyvenimą, savo įsitikinimus ir prasmę. Čia mes skatinami nebijoti priimti sudėtingų vertybinių sprendimų, išlikti savimi bet kokiomis sąlygomis. Man šios temos artimos, aš jas perleidžiu per save, jaučiu ir išjaučiu. Todėl būti šio miuziklo dalimi, atnešti šitas žinutes iki žiūrovo, būti įrankiu ir tarpininku man yra dvigubas džiaugsmas ir didelė prasmė“, – po užbaigto turo džiaugiasi vienas iš solistų Mantas Jankavičius, įkūnijantis Mažvydo sūnų Kasparą.
Koliažinėje operoje Martyną Mažvydą įkūnijo V. Bagdonas ir Giedrius Arbačiauskas pakaitomis, Mažvydo mylimąją Mariją –M. Marija ir Dovilė Kazonaitė pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – R. Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį – operos primadonos J. Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė pakaitomis. Vienuolis inkvizitorius – Martynas Žukauskas, liuteronų kunigas ir Mažvydo pusbrolis Vilentas – Saulius Vasiliauskis. Kitus spektaklio vaidmenis atliko muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.
Koliažinės operos režisierius – Kęstutis Jakštas. Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė A. Ališauskas. Operos scenografiją kūrė Gintaras Makarevičius. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dirigentas – Egidijus Kaveckas, choreografė – Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė, projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas.
Projekto globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera buvo skirta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir Just. Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.
„Būtų galima ilgai kalbėti, bet pirmiausiai – tikrasis menas prasideda tada, kai pradeda kūnu bėgioti šiurpuliukai. Ta muzika, jos dermė, tie netikėti posūkiai nepalieka abejingų, o kai pabaigoje viskas pradėjo skiemenuotis į tą žodį, kurį mes žinome nuo pat mažumės iki pat paskutinės savo gyvavimo akimirkos – be abejo, sunku likti nesusijaudinus. Manau, tai didelis nuopelnas nuostabių mūsų kūrėjų, atlikėjų, ir mūsų gerbiamo Vlado Bagdono, nors negalėčiau išskirti nė vieno. Visi susiliejo į tą nuostabų ansamblį ir sukūrė stebuklą, kurį, kaip aš dabar išgirdau, per artimiausius keletą metų matome paskutinįkart. Man nesinori šio žodžio priimti ir susitaikyti... Tokie kūriniai paprasčiausiai nemirtini. Jie gyvuoja visada, kol gyvuos Lietuva“, – atlikėjus sveikino prezidentas.
Spektaklyje susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė bei žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Vladas Bagdonas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Laureckis, Martynas Žukauskas, Saulius Vasiliauskis ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai. Tie, kas neturėjo progos išvysti „Mažvydo“, buvo darkart kviečiami atvykti, o po spektaklio viešoje erdvėje negailėjo padėkų.
„Sunku kalbėti, tokio jautrumo kūrinys! Nuostabus, įkvepiantis, pilnas gyvenimo vertybių, su dėmesio vertu siužetu. Lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų, dėkodama pirmos knygos autoriui Martynui Mažvydui, lietuvybės šaukliui Just. Marcinkevičiui. Ačiū už galimybę mėgautis solistų ir choro balsų, šokio, vizualizacijų ir scenografijos derme“, – patirtomis emocijomis iš publikos dalinosi Giedrė, Laura, Jūratė ir kiti.
Stebisi ir istorikai: kas toliau?
Sceninio „Mažvydo“ pastatymo atvyko pasižiūrėti istorikai prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz ir dr. Dalia Strimaitytė.
„Man didžiausia prasmė ir intriga – kaip elgsis „Lietuva“, jeigu kalbėtume apie tolimesnius istorinius projektus. Kas dar būtų epiniai stulpai Lietuvos kultūroje? Mažvydas, būsimoji muzikinė drama apie Emiliją Pliaterytę. O kas šalia to, kaip susidėlios kūrybinė panorama, kas toliau bus statoma? Svarstau matydamas visas šias ansamblio ir vadovės Editos ambicijas“, – pasakoja A. Bumblauskas, rudenį kartu su B. Stankiewicz dalyvavęs ansamblio organizuotoje diskusijoje „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsiasi“.
„Patiko visa finalinė scena, kur skiemenuoja „Lie-tu-va“. Labai dažnai prisimenu savo paskaitose šių laikų politikus, kurie supainiojo skiemenis. Taip simboliška, kad mes praėjus 500 metų dar nelabai nutolę esam nuo Mažvydo skiemenavimo. Tokia civilizacinio raštingumo prasme, per tuos visus kampus. Ką mums reiškia Prūsija, protestantizmas? Ką reiškia katalikybė, pagonybė? O raštas, koks raštas – lietuviškas, rusėniškas, lotyniškas? Mes dar neturime koncepcijos, todėl bet koks meninis sprendimas, bandymas tą perskaityti, mano atrodo, prasmingas ir įdomus“, – toliau pasakoja profesorius.
Istorikai atkreipia dėmesį, kaip muzikinis spektaklis „Mažvydas“ jungia istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę.
„Man iš viso spektaklio labiausiai patiko dviejų „brolių“ scena (Mažvydo sūnaus ir posūnio – aut. past.), tos frazės „Imkit mane ir skaitykit“ su atkartojimu ir aidu. Sakyčiau, viena gražiausių kada nors mano matytų scenų, kai kalbame apie lietuvių kalbą ir raštiją. Tikrai paliko įspūdį“, – su kolegomis diskutuoja D. Strimaitytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, istorijos mokslų daktarė.
„Galima diskutuoti, ar tikrai reikia tokio Mažvydo sudramatinimo, bet čia reikėtų klausti Just. Marcinkevičiaus, kuriuo seka scenarijaus autorius Arnas Ališauskas“, – pastebi A. Bumblauskas.
Šiuolaikiškai prikelti scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją – šiandieninio ansamblio „Lietuva“ esmė. Toliau numatomi dar didesni istoriniai projektai – jubiliejinis Baltijos kelio 35-mečio koncertas Katedros aikštėje, o rudenį didžiausiose šalies arenose įvyks muzikinės dramos „Emilija“ premjera, kurioje pirmąją Lietuvos ir Lenkijos kapitonę E.Pliaterytę įkūnys garsioji Monika Liu.
Kūrėjų ir istorikų sinergija
Operai scenarijų ir libretą parašęs Arnas Ališauskas atskleidžia, kiek arti istorinės asmenybės teko kurti, gilinantis ne tik į Just. Marcinkevičiaus dramą, bet ir į pačią Mažvydo istoriją.
„Iki premjeros nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais išsiaiškinau, kad visą „Mažvydo“ ir Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją Just. Marcinkevičius sukūrė pats. Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai informacijos apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie periodą tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent Jus. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.
Į klausimą, kiek arti istorinės Martyno Mažvydo asmenybės buvo Just. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai disciplinuotai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos. Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad Just. Marcinkevičiaus dramose yra momentų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai. Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – sako A. Ališauskas.
„Gyvenimas man dosnus, ir už tai mintyse dažnai jam dėkoju. Džiaugiuosi, kad visoje mano kūrybinių projektų gausoje, o jų per 25-erius metus buvo daug ir visokių, vis atsirasdavo ir tebeatsiranda vietos spektakliams ir miuziklams. „Mažvydas“ įspūdingas reginys akims ir ausims, primenantis mums visiems svarbius ir fundamentalius dalykus – žmogiškumą, ištikimybę, lojalumą, kovą už gyvenimą, savo įsitikinimus ir prasmę. Čia mes skatinami nebijoti priimti sudėtingų vertybinių sprendimų, išlikti savimi bet kokiomis sąlygomis. Man šios temos artimos, aš jas perleidžiu per save, jaučiu ir išjaučiu. Todėl būti šio miuziklo dalimi, atnešti šitas žinutes iki žiūrovo, būti įrankiu ir tarpininku man yra dvigubas džiaugsmas ir didelė prasmė“, – po užbaigto turo džiaugiasi vienas iš solistų Mantas Jankavičius, įkūnijantis Mažvydo sūnų Kasparą.
Koliažinėje operoje Martyną Mažvydą įkūnijo V. Bagdonas ir Giedrius Arbačiauskas pakaitomis, Mažvydo mylimąją Mariją –M. Marija ir Dovilė Kazonaitė pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – R. Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį – operos primadonos J. Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė pakaitomis. Vienuolis inkvizitorius – Martynas Žukauskas, liuteronų kunigas ir Mažvydo pusbrolis Vilentas – Saulius Vasiliauskis. Kitus spektaklio vaidmenis atliko muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.
Koliažinės operos režisierius – Kęstutis Jakštas. Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė A. Ališauskas. Operos scenografiją kūrė Gintaras Makarevičius. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dirigentas – Egidijus Kaveckas, choreografė – Aušra Krasauskaitė, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė, projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas.
Projekto globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera buvo skirta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir Just. Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.
Paieška nedavė rezultatų