logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ rašomas žmogiškumo išsaugojimo dienoraštis

Jų pasaulis žiaurus, tad norėdami jame išlikti jie turi savo sielas išvalyti nuo švelnaus sentimentalumo. Su aklu užsispyrimu jie alina savo kūnus sunkiais fiziniais pratimais ir mokosi gyventi neveikiami jausmų. Jei kažkam reikia maisto – jie pasidalins, jei kažkas norės mirti – jie taip pat padės. Tokie yra iki šiol skaitytojų vaizduotę jaudinantys broliai dvyniai iš Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“. Režisierius Jokūbas Brazys pagal šį modernios klasikos kūrinį kuria spektaklį Klaipėdos dramos teatre, o įspūdinguosius brolius scenoje įkūnys aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys. Likus savaitei iki premjeros jie dalinasi savo mintimis apie „Storą sąsiuvinį“, savo personažus ir darbą su J. Braziu.

Arturo Bumšteino garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ – vasarį Kaune ir Vilniuje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimą žiūrovai galės išvysti vasario 8 d., trečiadienį, 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre, o vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val., Menų spaustuvėje Vilniuje.

Nuo super galią turinčių asmenų iki senjorų – Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia šokti kiekvieną

2007 m. įsikūrusi Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) šokiu jungia ne tik 63 asociacijos narius, bet ir kiekvieną norintį šokti bei skirtingus miestus Lietuvoje. Šiais metais ŠŠA ir vėl startuoja su šiuolaikinio šokio pamokomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o prisijungti prie jų kviečia ne tik šokio mėgėjus ir profesionalus, bet ir senjorus bei specialiuosius poreikius turinčius asmenis.

LNDT DARBĄ PRADEDA NAUJIEJI MENO VADOVAI

Pradedant naują veiklos etapą ir keičiant kūrybinės programos kryptį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovais pradeda dirbti trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Naujieji meno vadovai formuos LNDT kūrybinę ir meninę kryptį, užtikrins teatro premjerų meninę kokybę, plės alternatyvias veiklas, leisiančias teatrą įvairiapusiškai integruoti į visuomenės gyvenimą ir dar labiau priartinti prie šiuolaikinės auditorijos.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.

Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą

2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.

Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis „Altorių šešėly“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui suteikti emeritų solistų garbės vardai

Spalio 18-ąją, prieš operą „Paryžiaus katedra“, pajūris pasitiko ypatingą, išskirtinį, istorinį įvykį – pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje buvo suteikti teatro emeritų garbės vardai. Ilgamečiai solistai – Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas – paskelbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritais solistais.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

2022-ieji Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: geriau nei planuota ir tikėtasi

„Apžvelgdama prabėgusius dvylika mėnesių ir žvelgdama į ateinančių metų planus galiu pasidžiaugti, jog teatrui pavyko įgyvendinti ir net pranokti išsikeltus tikslus“,- Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

2022-ųjų premjeros
2022 metus Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dedikavo pasakoms. Didžiaisiais 2022-ųjų pastatymais tapo kelių fantastiniais siužetais grįstų operų ir šokio spektaklio premjeros. Metai prasidėjo nuo didelės apimties Antonino Dvoržako (Antonín Dvořák) operos „Undinė“ premjeros, o rudenį publikai pirmą kartą pristatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“, skirta kompozitoriaus 90 metų jubiliejui. „Kai planavome pastarosios operos pastatymą prieš keletą metų, tikėjomės, jog jubiliejų minėsime drauge su kompozitoriumi. Deja, kompozitorius naujojo pastatymo nebeišvydo, tačiau „Lokio“ atgimimas Lietuvos operos scenoje – ypač svarbus Lietuvos kultūros įvykis, nes scenoje gyvuojantys B. Kutavičiaus kūriniai – gražiausias ir prasmingiausias paminklas jo kūrybiniam palikimui“,- sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Publikos susidomėjimo sulaukė ir šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera. „Muzikiniam teatrui tai labai reikšmingas pastatymas, nes jame pavyko suvienyti skirtingų kartų, tautų ar patirčių kūrėjus ir sukurti ypatingą projektą, kokio mūsų scenoje dar nėra buvę. Triptiko kūrėjais tapo KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, taip pat muzikiniame teatre šokėjos karjerą jau baigusi bei patyrusia choreografe tapusi Aušra Krasauskaitė ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko anksčiau bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant choreografinę miniatiūrą „Starfall“, rodytą projekte „Dėmesio! Baletas 2022“. Projektas kelią skynėsi sunkiai, tačiau visas pastangas atpirko išskirtinis rezultatas! Publika vis dar diskutuoja, kokie tie šių laikų kovotojai su vėjo malūnais ir kaip juos vadinti“,- akcentuoja vadovė Laima Vilimienė.

2022-aisiais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė kaip reta daug renginių, skirtų įvairiems jubiliejams. Muzikinis teatras inicijavo bei rugpjūčio 1 dieną 770-ąjį gimtadienį šventusiai Klaipėdai įteikė ypatingą dovaną – oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinę premjerą, kuria pradėjo II tarptautinio Klaipėdos festivalio programą. Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje pristatytą teatralizuotą oratoriją specialiai šiai progai rašė du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM.  Įsimintinu Klaipėdos festivalio baigiamuoju akcentu tapo elingą užliejęs operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai paminėti.

„Didžiuojamės, kad apsilankymas festivalyje tampa gražia vasaros tradicija vis didesniam meno gerbėjų būriui, kad jų atvyksta iš vis tolimesnių kraštų. Vasarą atsisveikinome su senojo elingo scenos pasididžiavimu tapusia Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, o šiemet laukiame naujos išskirtinės premjeros“,- sako Muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė.

Rezidentai pristatė „Buratiną“
Besibaigiant rudeniui ne vien suaugusius, bet ir vaikus pradžiugino kompozitoriaus Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjera, skirta kompozitoriaus gimimo 100-mečiui. Tai – sutrumpinta operos versija kamerinei orkestro ir choro sudėčiai, pritaikyta mažesnei erdvei. Lapkričio 19 ir 20 d. vykę premjeriniai spektakliai užbaigė 2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią Jaunimo rezidenciją, kurios metu J. Gaižausko operą drauge su patyrusiais teatro profesionalais statė atrinkti rezidentai – jaunieji vokalistai, scenografė ir kostiumų dailininkė, Klaipėdos vaikų operos studijos dainininkai. „Esame vieninteliai Lietuvoje šio kompozitoriaus jubiliejui skyrę didelį sceninį veikalą – vieną mėgstamiausių kada nors Lietuvoje parašytų operų vaikams. Jau pirmi „Buratino“ spektakliai parodė, kad publika jo labai laukė ir nepraleis nė vienos galimybės jį pamatyti“,- spektaklio sėkme didžiuojasi L. Vilimienė.

Viena iš svarbių KVMT repertuaro krypčių – edukaciniai renginiai ir spektakliai. Muzikinio teatro nauja tradicija – edukaciniai renginiai, kurių metu galima diskutuoti su spektaklio kūrėjais, o vėliau stebėti spektaklio repeticiją. Publika jais labai domisi ir laukia susitikimų. Didelio susidomėjimo sulaukia 2022 metais vėl pradėtos rengti ekskursijos supažindinančios su Muzikinio teatro užkulisiais: tiek mažam, tiek dideliam įdomu išvysti kur saugomas spektaklių rekvizitas, praverti siuvyklos duris ar pabendrauti su čia dirbančiais profesionalais. Beje, ekskursijos po užkulisius atgimė Klaipėdos festivalio metu, kai žiūrovams atvėrėme elingo užkulisius: buvo galima išvysti kaip iš vandens išnyra „vaiduoklių“ laivas, iš kur pasipila vanduo scenoje sukeliantis didžiulę audrą.

Pasaulinės operos dienos proga (2022 m. spalio 25 d.) gilintasi į šio žanro subtilybes diskusijoje-koncerte „Žvelk giliau“, kurioje Dr. Danutės Petrauskaitės kalbinami filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas gvildeno operos fenomeną, iš ko jis susideda ir kaip veikia, atsiliepdami į temą „Išpakuokime operą“ (Unboxing Opera). Šią dieną drauge su kitais pasaulio operos teatrais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet mini kaip asociacijos „Opera Europa“ narys.

Netrūko progų nustebinti
2022-ieji prasidėjo nuo tradicinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncerto, skirto Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos (sausio 15 d.). Koncerto programa „Marių pasakos“, kurioje skambėjo pirmąkart KVMT simfoninio orkestro atliekamos Anatolijaus Liadovo ir A. Dvoržako simfoninės poemos bei Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“, dar kartą patvirtino nepaprastai išaugusį vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamo orkestro meninį lygį ir potencialą.
Pavasarį pirmą kartą buvo surengtas koncertas „Tautų muzika“, kuriuo norėta atkreipti dėmesį į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno kolektyvų tarptautiškumą. Kone ketvirtis Muzikinio teatro darbuotojų – atvykėliai iš kitų šalių, tad norėta publikai pristatyti jų atstovaujamų kraštų kultūrinę paletę. „Tai puiki proga ne tik mūsų publiką supažindinti su kitų šalių muzika ir kultūra, bet ir įvairiapusiškiau atsiskleisti mūsų darbuotojams. Pirmasis bandymas buvo sėkmingas, o mūsų kolektyvas ir toliau pildosi naujais atvykėliais iš vis egzotiškesnių šalių, tad programa „Tautų muzika“ taps tradicija“,- sako L. Vilimienė. „Tarp ilgamečių, publikos pamėgtų projektų galiu paminėti ir Tarptautinei šokio dienai (balandžio 29 d.) skirtą, pavasarį trečiąkart surengtą projektą „Dėmesio! Baletas“. Jo metu Muzikinio teatro baleto trupės nariai kviečiami kurti ir publikai pristatyti choreografines miniatiūras: ne tik patys kurti choreografiją, bet išmėginti scenografo, kostiumų, šviesų dailininko profesijas. Praktika parodė, kad turime daug neatskleistų talentų, o du iš nuolatinių projekto dalyvių – Daria Verovka ir Yanas Malaki –jau pasižymėjo minėtame „Donos Kichotės“ pastatyme“.

Gastrolės pakylėja
2022-uosius vainikavo choreografo Martyno Rimeikio sukurto šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ gastrolės Poznanės Stanislavo Moniuškos vardo Didžiajame teatre. „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanoto, prancūzų kultūros kanale „Mezzo TV“ rodyto spektaklio bilietai buvo išpirkti gerokai anksčiau, nei jis pasiekė Lenkiją. „Publika mus labai šiltai sutiko, domėjosi ne tik šiuo pastatymu, bet ir plačiau šiuolaikine Lietuvos kultūra. Tad jaučiamės pakiliai – lyg Lietuvos kultūros ambasadoriai, pristatę kitos šalies žiūrovams tai, kas Lietuvoje sukurta geriausio“,- džiaugiasi Muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ tapo ir gastrolių Lietuvoje lyderiu, nes pradžiugino Tauragės muzikos ir Plungės Mykolo Oginskio festivalių žiūrovus.
2022 m. rudenį KVMT kolektyvai aplankė daugybę šalies miestų. Spalį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiose skambėjo Charles‘io Gounod „Iškilmingos mišios šv. Cecilijos garbei“. Lapkričio mėnesį Kaune pristatyta Gaetano Donizetti komiška opera „Pulko duktė“. Gruodį po didžiausias šalies scenas – Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno – arenas keliavo nepaprastos sėkmės sulaukęs Johno Kanderio miuziklas „Čikaga“.

Didžiuojamės kolegomis ir jų kūriniais
Už reikšmingiausius darbus ir nuopelnus teatro menui Klaipėdoje kuriantiems teatralams įteikus „Padėkos kaukes“ paaiškėjo, kad teatro meno kūrybine komanda tituluota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjų komanda už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, o nominacija „Už nuopelnus teatro menui“ skirta solistui Šarūnui Juškevičiui. Operos solistė Lina Dambrauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi“ už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Laukiama rekonstrukcijos finalo
Tikimasi, kad šiemet bus baigti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato atnaujinimo darbai, kuriuos atlieka generalinis rangovas „Infes“. Jau įrengtas pastato konstruktyvas, atlikta didžioji dalis fasado darbų. Pastato viduje šiuo metu atliekami inžinerinių sistemų įrengimo darbai, įrenginėjimas didžiosios žiūrovų salės akustinis kiautas. Tuo pat metu taupant laiką montuojamos reikalingos scenos technologijų sistemos. 

„Muzikinis teatras yra sudėtingiausias teatro tipas: čia veikia orkestras, choras, šokėjai, solistai, tad visos inžinerinės sistemos turi tiksliai sąveikauti laike ir erdvėje. Muzikiniame teatre ypač svarbūs akustikos niuansai, čia turi būti efektyvi, tačiau negirdima vėdinimo sistema, nepriekaištingai veikti scenos mechanizmai su trimis aukštyn-žemyn 10 m amplitude judančiomis platformomis“,- pasakoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas.

Naujajame priestate atsisakyta senosios architektūros – jis taps moderniu statiniu, tūriu bei masteliu ryškiai kontrastuojančiu su senaisiais pastatais. Čia įsikurs dvi žiūrovų salės. Suprojektuotos masyvios stiklo plokštumos, banguojantis dinamiškas stiklo pluošto betono fasadas, o tai nulėmė sudėtingus monolito darbus: daug laužtų, ovalių formų, masyvių konstrukcijų. Plokštės KVMT pastatui pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis specialiai gamintos užsienyje. Išlikusioje senojo pastato dalyje svarbiausiu akcentu tapo antrajame aukšte įrengta Kolonų salė, kuri darniai susijungė su holu, esančiu naujajame priestate.  Didžiausio dėmesio ir profesionalumo reikalauja Didžiosios žiūrovų salės įrengimas. Tai sudėtingos formos apie 19 m aukščio patalpa, išgaubta visomis kryptimis, su specialiais laiptais, turinti kelis šimtus skylių iš apačios įrengiamam tyliam vėdinimui.

Mes išvien su Ukraina
Praėjusieji metai visiems atnešė ir naujų skaudžių patirčių. Vasarį Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą palietė visą pasaulį, o Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą – tiesiogiai. „Kaip žinia, mūsų teatre dirba daug ukrainiečių, ypač daug jų KVMT baleto trupėje. Netikėtai prasidėjus karui, dalis mūsų baleto trupės narių buvo Kyjive. Grįžti iš karo apimtos šalies pavyko tik merginoms, o trys baleto artistai dėl visuotinės mobilizacijos negalėjo išvykti. Devynis mėnesius vyko intensyvus susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis, kasdienis moralinis palaikymas, situacijos stebėjimas, o visai neseniai įvyko tai, ką galima vadinti tikru kalėdiniu stebuklu. Mūsų baleto trupės nariai ukrainiečiai grįžo ir jau šoka spektakliuose! Buvo surengti koncertai, kurių metu surinktos lėšos, tarpininkaujant labdaros ir paramos fondui „Baltijos impresijos”, pervestos Ukrainiečių kultūros ir švietimo centrui „Rodyna“ teikiančiam pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Vyko daug Ukrainai palaikyti skirtų renginių: kovo 30 d. - koncertas „Už taiką ir laisvę“ Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose, balandžio 18 d. - koncertas „Vilties pergalė“ Klaipėdos šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, gegužės 1 d. - koncertas „Sveika, Taikos karaliene“ Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, gegužės 15 d. - koncertas „Sveika, Taikos karaliene“ Palangos švč. M. Marijos Ėmimo  dangų  bažnyčioje. KVMT renginiuose buvo pakviesti dalyvauti Ukrainos atlikėjai, tad rugpjūčio 5- 6 dienomis R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ spektakliuose ir rugpjūčio 7 d. Gala koncerte - dainavo operos solistas Taras Shtonda (Ukraina). Prisidedame kuo galime ir nekantriai laukiame pergalės!“,- pasakoja vadovė L. Vilimienė.



KVMT inf.

 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti