logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis  „Altorių šešėly“
Skaityti daugiau

Spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ rašomas žmogiškumo išsaugojimo dienoraštis

Jų pasaulis žiaurus, tad norėdami jame išlikti jie turi savo sielas išvalyti nuo švelnaus sentimentalumo. Su aklu užsispyrimu jie alina savo kūnus sunkiais fiziniais pratimais ir mokosi gyventi neveikiami jausmų. Jei kažkam reikia maisto – jie pasidalins, jei kažkas norės mirti – jie taip pat padės. Tokie yra iki šiol skaitytojų vaizduotę jaudinantys broliai dvyniai iš Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“. Režisierius Jokūbas Brazys pagal šį modernios klasikos kūrinį kuria spektaklį Klaipėdos dramos teatre, o įspūdinguosius brolius scenoje įkūnys aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys. Likus savaitei iki premjeros jie dalinasi savo mintimis apie „Storą sąsiuvinį“, savo personažus ir darbą su J. Braziu.

Arturo Bumšteino garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ – vasarį Kaune ir Vilniuje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimą žiūrovai galės išvysti vasario 8 d., trečiadienį, 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre, o vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val., Menų spaustuvėje Vilniuje.

Nuo super galią turinčių asmenų iki senjorų – Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia šokti kiekvieną

2007 m. įsikūrusi Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) šokiu jungia ne tik 63 asociacijos narius, bet ir kiekvieną norintį šokti bei skirtingus miestus Lietuvoje. Šiais metais ŠŠA ir vėl startuoja su šiuolaikinio šokio pamokomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o prisijungti prie jų kviečia ne tik šokio mėgėjus ir profesionalus, bet ir senjorus bei specialiuosius poreikius turinčius asmenis.

LNDT DARBĄ PRADEDA NAUJIEJI MENO VADOVAI

Pradedant naują veiklos etapą ir keičiant kūrybinės programos kryptį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovais pradeda dirbti trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Naujieji meno vadovai formuos LNDT kūrybinę ir meninę kryptį, užtikrins teatro premjerų meninę kokybę, plės alternatyvias veiklas, leisiančias teatrą įvairiapusiškai integruoti į visuomenės gyvenimą ir dar labiau priartinti prie šiuolaikinės auditorijos.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.

Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą

2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.

Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui suteikti emeritų solistų garbės vardai

Spalio 18-ąją, prieš operą „Paryžiaus katedra“, pajūris pasitiko ypatingą, išskirtinį, istorinį įvykį – pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje buvo suteikti teatro emeritų garbės vardai. Ilgamečiai solistai – Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas – paskelbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritais solistais.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis „Altorių šešėly“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių kultūros veikėjų.

„Altorių šešėly“ – žinomiausias klasiko kūrinys, kurį ištisos kartos jaunuolių perskaito dar mokykliniame suole. „Altorių šešėly“ pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje. Kas galėjo pagalvoti, kad po šio romano pasirodymo praėjus 2 metams ir pats V.Mykolaitis-Putinas, kunigas, ves mylimą moterį?...
Gvildens pašaukimo ir meilės priešpriešą

Birutės Mar libreto šokio spektaklio, 2014 metais pastatyto Muzikiniame teatre pagal V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėlyje“, pagrindinė tema – žmogaus pašaukimo ir gyvenimo prasmės bei savęs pažinimo kelias, žmogiškosios meilės – šiame pasaulyje duotos kaip Dievo dovana ir išganymas – ieškojimas; bažnyčios tarno-kunigo ir Poeto pašaukimo priešprieša. Šios žmogaus vidinio pasaulio prieštaros spektaklyje prabils ne žodžiais – bet kūno, širdies kalba. Kiekviena spektaklio scena – lyg savitos pagrindinio herojaus kunigo Liudo Vasario gyvenimo mišios – prikels kiekvieną prasmingą epizodą kiek transformuotoje, atminties, realybėje.

Į gilaus, sudėtingo ir sunkiai suvaldomo romano, kuris šalyje sukėlė anšlagą, adaptavimą scenai leidosi choreografas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dailininkė Iveta Ciparytė. Šokio spektaklio libreto autorė - rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Mar.

Pasak B. Mar, kuriant libretą, norėjosi išskirti tas romano linijas, kurias prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras. „Artimiausios pasirodė šios V. Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save,“ – dėstė B. Mar.

Kas kart lyg naujas egzaminas
„Klausimų buvo daug: kodėl, kaip, ar įmanoma be žodžių, šokiu, perteikti tokį sudėtingą kūrinį, ar tai ne per didelė atsakomybė..., – sako Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A. Liškauskas. – Tačiau imdamasis inscenizuoti „Altorių šešėly“ galvojau ne tik apie idėjinius, bet ir apie racionalius dalykus. Džiaugiuosi, jau daug metų šis spektaklis domina tiek vyresniąją, tiek ir jaunesniąją kartą. Taip, „Altorių šešėly“ savaime iššūkis, tačiau atsakomybė nuo to nekinta – tai egzaminas ir prieš žiūrovą, ir prieš save patį.“

Muziką šokio spektakliui choreografas rinkosi pats. Ji kontrastinga – nuo Antano Šabaniausko iki Zbignewo Preisnerio, Olafur Arnaldso, Grego Haineso, kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Spektaklyje susijungia klasikinis baletas, sportiniai, neoklasikiniai šokiai, tango elementai. Šiek tiek erdvės palikta ir improvizacijai.

Visuomenei vis dar stinga tolerancijos
Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, jog laikas 1933 m. sukurto romano aktualumo nepaskandino: „Negaliu atsistebėti, kad po šitiek metų tolerancijos stoka visuomenėje tokia stipri!? Ir Kristaus kareivis, trokštantis išsivaduoti iš dvilypumo labirintų, turi turėti galimybę rinktis, turi turėti galimybę mūsų visų tolerancijai,“ – įsitikinęs spektaklio režisierius.

Scenografiją ir kostiumus sukūrusi dailininkė Iveta Ciparytė nusprendė naudoti daugiau rekvizito, nei įprastai būdinga šokio spektakliams. Scenoje esama bažnytinės atributikos – sutanų, klauptų, kryžių, altorius – ir stilizuotų, romano sukūrimo laikmetį atliepiančių kostiumų. Scenografija – tamsi, tačiau lengva, medžiaginė, plazdanti.
„Šiame spektaklyje žiūrovai romano neperskaitys. „Altorių šešėly“ panašesnis į kino filmą su staigia scenų kaita, dinamika, veiksmu“, – akcentuoja A. Liškauskas, kviečiantis kiekvieną žiūrovą jo kūrinį suprasti savaip.

Meilės istoriją pristatys geriausieji
Visus sujaudinusią meilės istoriją scenoje pasakos KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka (Liucė) ir Yanas Malaki (Liudas Vasaris, pirmą kartą). Tai – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje. D. Verovka ir Y. Malaki neseniai pristatė savo choreografijas šokio spektaklyje „Dona Kichotė“, puikiai pasirodė jaunųjų menininkų projekte „Dėmesio! Baletas“. Abu jie 2022 m. apdovanoti Muzikinio teatro apdovanojimuose „Pagauk bangą“: D. Verovka pelnė „Metų baleto artistės“ nominaciją už Džuljetos auklės vaidmenį šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“, solistės vaidmenį šokio spektaklyje I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ ir Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“, o nominacijoje „Metų debiutas šokio spektaklyje“ apdovanotas Y. Malaki už Džono vaidmenį M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Spragtuko vaidmenį „Spragtuke“ ir Seminaristo Petrylos vaidmenį „Altorių šešėly“.

Scenoje pasirodys Anna Chekmarova (Baronienė Rainakienė, pirmą kartą), Viktorija Galvanauskienė (Auksė), Mykhailo Mordasov (Baronas Rainakis), Oleksandra Borodina (Sokolina), Illia Temchenko (Seminaristas Petryla, pirmą kartą) ir kiti nekantriai susitikimo su publika laukiantys baleto trupės nariai.

KVMT inf.

Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti