logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Vienos šeimos paveikslas „Patina“ keliasi į Vilniaus ir Kauno teatrų scenas
Skaityti daugiau

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.

Svarbiausi kovo renginiai Lietuvoje: „Hiperbolės legendų“ ir „Mokinukių“ sugrįžimas, „Freaks on Floor“ atsisveikinimas bei Moters diena

Pirmasis pavasario mėnuo džiugins ne tik bundančia gamta, bet ir renginių gausa visoje Lietuvoje. Kovo mėnuo bus paženklintas legendinių grupių sugrįžimais – vėl išvysime „Mokinukes“ ir „Hiperbolės“ legendas, tuo metu „Freaks on Floor“ su Justinu Jaručiu priešakyje savo klausytojams „ačiū“ ištars paskutinįkart.

„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju

„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.

Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis

Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou

Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.

Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum

Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.

Praėjusių metų „Eurovizijoje“ sužibėję „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą

Praeitais metais „Eurovizijos“ sceną su kūriniu „Carpe Diem“ sudrebinusi Slovėnijos roko sensacija „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą. Moters dieną, kovo 8-ąją, vaikinų grupė savo pasirodymą surengs Vilniaus menu fabrike „Loftas“. Tai – jų koncertinio turo po Europą „See you soon“ dalis.

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Vienos šeimos paveikslas „Patina“ keliasi į Vilniaus ir Kauno teatrų scenas

Auksiniu scenos kryžiumi įvertintos režisierės Eglės Švedkauskaitės naujausias darbas –Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagal Virginijos Rimkaitės pjesę sukurtas spektaklis „Patina“,  vasarį ir kovą bus rodomas Vilniaus ir Kauno žiūrovams.

Spektaklio centre – motinos ir dviejų su ja gyvenančių sūnų santykių istorija, persmelkta subtiliu humoru ir absurdo elementais. Vieną dieną vyriausiąjį sūnų nusprendžia palikti žmona Adelė. Motina greitai sumoja, kad sūnui dabar pat būtina surasti kitą. Netrukus potencialiai tinkama kandidatė atvyksta į jų namus pristatyti savo gerųjų savybių.  Kadangi namuose gyvenimas vyksta griežtai pagal motinos planą, vyriausiasis sūnus neturi kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su motinos pasiūlymu. Naujoji žmona greitai tampa šeimos dalimi ir viskas grįžta į senas vėžes, tačiau kartu veriasi ir tamsiosios šeimos paslaptys...

Pjesės autorė įtaigiai kuria nejaukų ir absurdišką keistos šeimos paveikslą, kuriame perteikiamas bergždžias bandymas vaizduoti normalumą. Visi veikėjai kreipiasi vienas į kitą „jūs“, kalba ramiai, lyg nesuvokdami, kad kalbai, o tuo labiau reakcijoms būdingos atitinkamos emocijos. Nors pjesėje viskas įvyksta per vieną dieną, veikėjai elgiasi taip, lyg istorija vyktų ne vieną ir ne du mėnesius. „Patina“ vaizduoja situaciją, kai šeima kaip modelis dar išlikusi, bet vidiniai santykiai primena santykius įmonėje –  perki-parduodi, tikiesi naudos, žmonės sueina tik tam, kad gimtų vaikai. Tarsi iš inercijos dar laikomasi idėjos, kad vaikai įprasmina tėvų gyvenimą ar užtikrina giminės pratęsimą, bet pjesėje tai tik teorinio lygmens idėja – iš tikrųjų tarp motinos ir sūnų neegzistuoja meile grįstas ryšys. „Patinoje“ rodoma visiškai suirusi šeima, o tiksliau – tuščias kiautas, paveikslas ant sienos. Dėl to režisierė spektaklio žanrą įvardina kaip „vienos šeimos paveikslą“ –  paveikslą, kuriame žmonės susieti šeiminiais ryšiais be turinio.

Subtilia minimalistine maniera sukurtas spektaklis pasižymi ypatinga estetika ir vaidybos stiliumi. Spektaklio veiksmas vyksta nuasmenintame kambaryje, kur dominuojantis vienodas pilkas koloritas primena architektūrinį renderį.  Spektaklio scenografė  Ona Juciūtė  sukūrė vientisą, išbaigtą, savyje priešpriešų neturintį scenovaizdį, kur interjero anonimiškumas padeda kelti klausimus apie visuomenėje nusistovėjusius tarpusavio santykių konstruktus. „Vizualinė nuoroda į natūralizmo judėjimą teatre kalba apie aplinkybes, kurių negalime kontroliuoti – tai  socialinė aplinka, klasė, lytis –  bei šių aplinkybių vaidmenį mūsų kasdienybei – jausmams, santykiams, pasaulėžiūrai bei kuriamai tikrovei“,- teigia scenografė.

Jaunos dramaturgės Virginijos Rimkaitės kūryba šiuolaikinių lietuviškų pjesių kontekste išsiskiria savitu kalbos stiliumi, intelektualiu, daugiaplaniu turiniu bei subtiliu, rafinuotu humoru.  Pjesė „Patina“ 2018 m. Niurnbergo valstybinio teatro organizuotame tarptautiniame dramos konkurse „Kalbėjimas apie sienas“ užėmė trečiąją vietą, tų pačių metų birželį Niurnbergo valstybiniame teatre įvyko pjesės skaitymai (rež. Markus Hoppe). Pjesės idėjiniu atspirties tašku tapo vieno įžvalgiausių nūdienos mąstytojų Zygmunt Bauman išsakyta mintis, jog „žmonių solidarumas yra pirmoji vartotojų rinkos triumfo auka“. Pasak autoriaus, socialumo įgūdžių nykimą skatina dominuojanti vartotojiško gyvenimo būdo įkvėpta tendencija laikyti kitus žmones vartojimo objektais ir vertinti juos pagal tai, kokį jie malonumą teiks „pinigų vertos prekės“ požiūriu, o tai reiškia, kad kiekvieną žmogų lengva pakeisti, kaip kad lengva pakeisti nusibodusį daiktą. Pjese siekiama svarstyti – kokios yra tokių santykių ribos? Kiek toli galime eiti, ieškodami maksimalios naudos sau?

Eglės Švedkauskaitės režisuota Virginijos Rimkaitės pjesė „Patina“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pastatyta pirmą kartą. Pjesėje absurdo efektas pasiekiamas ypatingu būdu: jis sukuriamas laikantis vienos pagrindinės taisyklės – iš vaizduojamo šeimos pasaulio, žmonių bendravimo yra „iškirpta“ tai, kas susiję su meilės jausmu – atidumas, rūpestis, empatija, užuojauta, atjauta.

 „Įsivaizduokime, kad iš visos loginės gyvenimo grandinės išimame meilės elementą, ir pamatysime, kad žmonių santykiai tampa grynai dalykiški. Tuomet savo namuose bendrautume kaip parduotuvėje, įstaigoje ar verslo susitikime. Paprastai  tuokiamės, nes mylim, o jei nėra meilės –  tiesiog sudarom sandėrį. Pjesėje „amputuota“ meilė, bet kiti jausmai – pavydas, kerštas, konkurencija, noras dominuoti –  išlieka.  Spektaklis kalba apie tai, kaip atrodytų pasaulis, jei eliminuotumėme meilės jausmą. Man atrodo, kad apie meilę mūsų visuomenėje dar nemokame tinkamai kalbėti, bet ir gyventi be jos negalime“, - įsitikinusi režisierė.

Spektaklio kūrėjai be galo taikliai pataiko į tai, kas šiuo metu vyksta su šeimos institucija. Pasak E. Švedkauskaitės,  šiandien jauni žmonės labiau siekia ne sukurti šeimą, o įprasminti save: „Visa dabartinė kultūra, socialinės medijos yra skirtos individo savireprezentacijai – leidžiama būti tuo, kuo esi, daryti tai, ką pats nori daryti. Esame drąsinami bet kokia kaina siekti savo tikslų ir gauti tai, ko trokštame. Turime didžiulę pasirinkimo laisvę. Visuomenė labai priartėjo prie „amerikietiškos svajonės“ išsipildymo, tačiau esame labai nelaimingi. Dėl to ir kyla radikalūs judėjimai už tradicinę šeimą, ilgimasi uždaros bendruomenės saugumo.  Iš to ir gimsta šeimos maršai, suvenerai, grįžimas prie neva tradicinių vertybių  politikoje. Ši kryptis pavojinga, tačiau žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, toks pokyčio momentas yra labai įdomus. Spektaklyje norėjau atskleisti šeimos santykių žiaurumą ir aštrumą, kurie paslėpti po subtilumo ir oficialumo rūbu. Kasdienybėje negalime sau leisti taip preparuoti santykių su tėvais ir mylimaisiais, tačiau teatro scenoje tai gali virsti tikslia analize, kaip pridengti meilės vardu reiškiasi savininkiškumas ir kontrolė. Šio spektaklio tikslas nėra tyrinėti formą ar technines teatro galimybes – tai atidus ir smulkmeniškas žvilgsnis į santykius, žmonių mąstymo, įpročių ir baimių tyrinėjimas“.

Spektaklį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kūrė: režisierė – Eglė Švedkauskaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė - Ona Juciūtė, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, kompozitorius – Vytautas Leistrumas, videomenininkė - Aneta Bublytė, šviesų dailininkas - Julius Kuršys.  
                  

Vaidina: Motina – Nomeda Bėčiūtė/Monika Šaltytė, Josif Baliukevič, Tautvydas Galkauskas, Aistė Šeštokaitė/Monika Geštautaitė, Inga Jarkova-Bučienė, Lina Bocytė.

Vienos šeimos paveikslas „Patina“ bus rodomas: Vasario 2 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – vasario 17 d., vasario 26 d. – Kauno nacionaliniame dramos teatre ir kovo 2 d.  –  Vilniaus Jaunimo teatre.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti