Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Trečiasis Klaipėdos festivalis: beribėje elingo ir uosto scenoje bus pristatyta „Carmina Burana“
III tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena kasmet tampančiame senajame elinge rugpjūčio 11 dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Videografinį spektaklį pagal gerai žinomą kantatą sumanę kurti menininkai puikiai žinomi Klaipėdos publikai. Norint įsivaizduoti didingą elinge užgimsiančios kantatos, skirtos Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, mastelį pakanka paminėti, kad premjerą rengia „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris.
Beje, būtent už Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ režisūrą, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatytą senajame elinge prieš trejus metus, D. Abaris 2021 m. buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Kalbiname jau vasaros reginio planus aktyviai dėliojantį D. Abarį.
Jūsų ryšis su Klaipėdos festivaliu užsimezgė prieš kelerius metus. Jau turite patirties, kaip suvaldyti elingo erdvę ir konstrukciją. Bendras Jūsų kūrybinės komandos projektas – Lietuvoje precedento neturintis R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas atvirame ore – sulaukė milžiniško populiarumo ir atgarsių visame pasaulyje, kai buvo transliuotas LRT kanalu ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“. III tarptautiniame Klaipėdos festivalyje elinge pristatysite videografinį spektaklį pagal C. Orffo kantatą „Carmina Burana“. Kuo šįkart stebinsite publiką?
Nei statant „Skrajojantį olandą“, nei dabar, galvojant apie „Carmina Burana“ pastatymą, nebuvo ir nėra tikslo kažkaip specialiai stebinti žiūrovą. Dirbant atvirose erdvėse, manau, svarbiausias tikslas – surasti sprendimą, kad scenovaizdis ir visas spektaklio turinys derėtų arba specialiai kontrastuotų su aplinka, bet svarbiausia – megztų ryšį su ja. Jei ne, koks tikslas statyti spektaklį specifinėje erdvėje? Juk tam yra pritaikytos, specializuotos teatro scenos. Manau, stebinti turėtų visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, reikalingas šiam veikalui atlikti, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą.
Gal galite trumpai pristatyti komandą, su kuria šįkart dirbsite?
Kaip minėjau, pagrindinė šio kūrybinio proceso partnerė – scenografė Sigita Šimkūnaitė. Prie komandos prisijungs vaizdo turinio kūrėjai ir puikiai elingą pažįstantis šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Labai svarbi užduotis teks garso inžinieriams, nes techniškai suvaldyti milžiniško choro garsą atviroje vėjuotoje erdvėje bus nemažas iššūkis. Na, o didžiausias krūvis, žinoma, teks visai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komandai. Visi jau turime tam tikros patirties dirbant senajame Klaipėdos elinge, tačiau šį kartą tikrai nebus lengviau.
Kaip Jūsų naujasis kūrinys įsilies į elingo aplinką ar miesto naktinę panoramą? Kokiomis priemonėmis – šviesomis, garsais ar vaizdų grafika – to sąlyčio sieksite?
„Carmina Burana“ yra vienas populiariausių sceninių veikalų pasaulyje. Jo atlikimo versijų net Lietuvoje buvo gana nemažai. Bet Klaipėdos elinge, manau, labai darniai susišauks muzikos ir architektūros monumentalumas. Tikiuosi, kad C. Orffo muzika labai organiškai įsilies į miesto, uosto, jūros garsų visumą. Mes nusprendėme šią kantatą medijų pagalba vizualizuoti. Tai labai kinemotografiška muzika. Manau, kad čia daug erdvės pasireikšti turės vaizdo turinio kūrėjai, šviesų dailininkai, tačiau nereikėtų tikėtis, kad viskas „sproginės“ šviesų ir vaizdo efektais. Pasistengsime, kad žiūrovams kiltų ir gilesnių emocijų, nei vien susižavėjimas efektais.
„Carmina Burana“ pratęs išskirtiniais kūrybiniais ir technologiniais sumanymais grįstų pastatymų tradiciją Klaipėdoje. Mesite iššūkį sau ar tiesiog vyksta natūralus kūrybinis procesas?
Pabandykite ateiti prie senojo elingo ir pastovėti šalia jo pakėlę galvas. Tada suvoksite, kokio dydžio ir grožio erdvę reikia suvaldyti. Jeigu daugelis žiūrėdami „Skrajojantį olandą“ galėjo pajusti elingo didybę iš vidaus, dabar, jeigu tik leis galimybės, mes norėtume parodyti elingo visumą, jo didingą, bet tuo pat metu ir trapų tūrį. Tikimės, galbūt paskutinį kartą visiems pažvelgti į šį miesto simbolį iš atitinkamo atstumo, nes netrukus jo „laukinę“ ir tobulai „nešvarią“ erdvę užgoš urbanizacija. Tai didelis iššūkis ne tik mums, bet ir teatrui, uostui, miestui.
Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, taps triumfuojančiais šaukiniais, pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Kaip dar paryškinsite šį Klaipėdos kraštui svarbų jubiliejų?
„Carmina Burana“ – gana unikalus kūrinys. Pagal XIII amžiaus nežinomų poetų parašytas eiles vokiečių kompozitorius C. Orffas sukūrė kantatą, kurioje apdainuojama ne kurio vieno išrinktojo neįtikėtina istorija, bet mūsų visų kasdienis gyvenimas. Todėl „O Fortuna“ nėra tik triumfuojantis šaukinys. Tai veikiau šauksmas, galintis nulemti, į kurią pusę pasisuks Fortūnos „laimės ratas“. Švęsdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį mes visi turime prisiminti, kad tada likimo ratas pasisuko į mums visiems labai palankią pusę, o galėjo būti ir kitaip. Kad dabar gyvendami taikoje ir gerovėje, mes nepamirštume, kad visai šalia mūsų trata pražūtį nešantys karo būgnai ir pabūklai.
Beje, būtent už Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ režisūrą, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatytą senajame elinge prieš trejus metus, D. Abaris 2021 m. buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Kalbiname jau vasaros reginio planus aktyviai dėliojantį D. Abarį.
Jūsų ryšis su Klaipėdos festivaliu užsimezgė prieš kelerius metus. Jau turite patirties, kaip suvaldyti elingo erdvę ir konstrukciją. Bendras Jūsų kūrybinės komandos projektas – Lietuvoje precedento neturintis R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas atvirame ore – sulaukė milžiniško populiarumo ir atgarsių visame pasaulyje, kai buvo transliuotas LRT kanalu ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“. III tarptautiniame Klaipėdos festivalyje elinge pristatysite videografinį spektaklį pagal C. Orffo kantatą „Carmina Burana“. Kuo šįkart stebinsite publiką?
Nei statant „Skrajojantį olandą“, nei dabar, galvojant apie „Carmina Burana“ pastatymą, nebuvo ir nėra tikslo kažkaip specialiai stebinti žiūrovą. Dirbant atvirose erdvėse, manau, svarbiausias tikslas – surasti sprendimą, kad scenovaizdis ir visas spektaklio turinys derėtų arba specialiai kontrastuotų su aplinka, bet svarbiausia – megztų ryšį su ja. Jei ne, koks tikslas statyti spektaklį specifinėje erdvėje? Juk tam yra pritaikytos, specializuotos teatro scenos. Manau, stebinti turėtų visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, reikalingas šiam veikalui atlikti, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą.
Gal galite trumpai pristatyti komandą, su kuria šįkart dirbsite?
Kaip minėjau, pagrindinė šio kūrybinio proceso partnerė – scenografė Sigita Šimkūnaitė. Prie komandos prisijungs vaizdo turinio kūrėjai ir puikiai elingą pažįstantis šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Labai svarbi užduotis teks garso inžinieriams, nes techniškai suvaldyti milžiniško choro garsą atviroje vėjuotoje erdvėje bus nemažas iššūkis. Na, o didžiausias krūvis, žinoma, teks visai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komandai. Visi jau turime tam tikros patirties dirbant senajame Klaipėdos elinge, tačiau šį kartą tikrai nebus lengviau.
Kaip Jūsų naujasis kūrinys įsilies į elingo aplinką ar miesto naktinę panoramą? Kokiomis priemonėmis – šviesomis, garsais ar vaizdų grafika – to sąlyčio sieksite?
„Carmina Burana“ yra vienas populiariausių sceninių veikalų pasaulyje. Jo atlikimo versijų net Lietuvoje buvo gana nemažai. Bet Klaipėdos elinge, manau, labai darniai susišauks muzikos ir architektūros monumentalumas. Tikiuosi, kad C. Orffo muzika labai organiškai įsilies į miesto, uosto, jūros garsų visumą. Mes nusprendėme šią kantatą medijų pagalba vizualizuoti. Tai labai kinemotografiška muzika. Manau, kad čia daug erdvės pasireikšti turės vaizdo turinio kūrėjai, šviesų dailininkai, tačiau nereikėtų tikėtis, kad viskas „sproginės“ šviesų ir vaizdo efektais. Pasistengsime, kad žiūrovams kiltų ir gilesnių emocijų, nei vien susižavėjimas efektais.
„Carmina Burana“ pratęs išskirtiniais kūrybiniais ir technologiniais sumanymais grįstų pastatymų tradiciją Klaipėdoje. Mesite iššūkį sau ar tiesiog vyksta natūralus kūrybinis procesas?
Pabandykite ateiti prie senojo elingo ir pastovėti šalia jo pakėlę galvas. Tada suvoksite, kokio dydžio ir grožio erdvę reikia suvaldyti. Jeigu daugelis žiūrėdami „Skrajojantį olandą“ galėjo pajusti elingo didybę iš vidaus, dabar, jeigu tik leis galimybės, mes norėtume parodyti elingo visumą, jo didingą, bet tuo pat metu ir trapų tūrį. Tikimės, galbūt paskutinį kartą visiems pažvelgti į šį miesto simbolį iš atitinkamo atstumo, nes netrukus jo „laukinę“ ir tobulai „nešvarią“ erdvę užgoš urbanizacija. Tai didelis iššūkis ne tik mums, bet ir teatrui, uostui, miestui.
Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, taps triumfuojančiais šaukiniais, pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Kaip dar paryškinsite šį Klaipėdos kraštui svarbų jubiliejų?
„Carmina Burana“ – gana unikalus kūrinys. Pagal XIII amžiaus nežinomų poetų parašytas eiles vokiečių kompozitorius C. Orffas sukūrė kantatą, kurioje apdainuojama ne kurio vieno išrinktojo neįtikėtina istorija, bet mūsų visų kasdienis gyvenimas. Todėl „O Fortuna“ nėra tik triumfuojantis šaukinys. Tai veikiau šauksmas, galintis nulemti, į kurią pusę pasisuks Fortūnos „laimės ratas“. Švęsdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį mes visi turime prisiminti, kad tada likimo ratas pasisuko į mums visiems labai palankią pusę, o galėjo būti ir kitaip. Kad dabar gyvendami taikoje ir gerovėje, mes nepamirštume, kad visai šalia mūsų trata pražūtį nešantys karo būgnai ir pabūklai.
Paieška nedavė rezultatų