logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis
Skaityti daugiau

Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis

Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Artėja Valentino diena: 14 renginių romantiškam vasario 14-osios vakarui

Nors Valentino dieną švenčia ne visi, galime drąsiai teigti, jog vasario 14-ąją meilė tiesiog tvyro ore. Šiais metais įsimylėjėlių ir meilės diena pravardžiuojama šventė bus trečiadienį, todėl pateikiame jums 14 kokybiškų renginių įvairiuose Lietuvos miestuose, kurie garantuos puikų vakarą ir nustebins jūsų antrąją pusę.

Intriguojantis vaizdo klipas ir naujoji “Man-go” daina

“Apie ką ši daina? Apie moteriškumą!”, - vieningai atsako “Man-go” merginos, paklaustos, koks pagrindinis naujojo kūrinio „Kur gi tu?“ leitmotyvas.

Svarbiausi vasario renginiai Lietuvoje: Eurovizijos atrankos finalas, krepšinio rinktinės dvikova ir romantiškoji Valentino diena

Šiemet trumpiausias metų mėnuo bus ypatingas ne tik vasario 29 dieną gimusiems, bet ir kokybiškų renginių mylėtojams, nes rinktis tikrai bus iš ko – nuo grandiozinių koncertų ar unikalių spektaklių iki ledo šou ar Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių.

Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Vienos šeimos paveikslas „Patina“ keliasi į Vilniaus ir Kauno teatrų scenas

Auksiniu scenos kryžiumi įvertintos režisierės Eglės Švedkauskaitės naujausias darbas –Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagal Virginijos Rimkaitės pjesę sukurtas spektaklis „Patina“, vasarį ir kovą bus rodomas Vilniaus ir Kauno žiūrovams.

Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou

Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.

Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum

Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.

Praėjusių metų „Eurovizijoje“ sužibėję „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą

Praeitais metais „Eurovizijos“ sceną su kūriniu „Carpe Diem“ sudrebinusi Slovėnijos roko sensacija „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą. Moters dieną, kovo 8-ąją, vaikinų grupė savo pasirodymą surengs Vilniaus menu fabrike „Loftas“. Tai – jų koncertinio turo po Europą „See you soon“ dalis.

Koncertu „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“ pažymėtas ypatingos svarbos istorinis įvykis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras ir solistai publikai dovanojo koncertą „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti. Istoriniai 1923 m. įvykiai lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis. Ir tai puiki proga džiaugtis bei didžiuotis!

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.
Choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtas šokio spektaklis „Altorių šešėly“ vasario 22 dieną 18.30 valandą pristatomas Žvejų rūmuose. Jūsų laukia unikali galimybė Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo knygą perskaityti vos per vieną vakarą!

Kalbiname rašytoją, poetę, ilgametę Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę, kuri savo knygoje atskleidė ne tik klasiko Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimą, kūrybą, bet ir romano “Altorių šešėly”, kuriuo remiantis sukurtas šokio spektaklis, užkulisius.

„Manau, jog šokio spektaklio variantas labai tinkamas. Judesys yra gana subtili, bet daugiareikšmė priemonė, ji negali įžeisti. Romane išties daug jausmų, emocijų, o tuos jausmus šokiu tikrai galima išreikšti. Žinoma, labai norėčiau šį spektaklį pamatyti, tikiuosi, jog ir pavyks. Linkiu spektaklio kūrėjams kuo didžiausios sėkmės ir žiūrovų pripažinimo!“,- sako A. Ruseckaitė.

Šokio spektaklio „Altorių šešėly“ kūrėjai nagrinėja pašaukimo ieškojimo ir žmogiškosios meilės pažinimo temas. Kokios šio kūrinio svarbiausios ašys jūsų manymu? Kodėl jis nepraranda populiarumo ir praėjus daugeliui dešimtmečių?
Šįmet minint V.Mykolaičio-Putino  130 metų sukaktį, vėl aktyviau į literatūrą ir kultūrą grįžta klasiko kūryba. Kai auditorijose bendrauju su klausytojais, beveik visi įvairaus amžiaus žmonės geriausiai žino rašytojo romaną „Altorių šešėly“, bet priežastis čia gana banali – tai mokyklinis kūrinys, nors dabartiniam jaunimui jį perskaityti, pripažinkime, yra gana sunku. Galbūt jie paskaito romano santrauką ar fragmentus, kad bent stilių pajaustų. Įsivaizduoju, jog V.Mykolaitis bet kokia šio romano santrauka nebūtų patenkintas, nes kai sesuo Magdalena Mykolaitytė-Slavėnienė, gyvendama Australijoje, siekė išleisti šį romaną anglų kalba ir ieškojo prityrusio vertėjo, jai kažkas pasiūlė kūrinį trumpinti, dalį teksto praleisti, nes anglakalbis žmogus vargu ar turės kantrybės tokį storą perskaityti. Tuomet sesuo apie tai parašė laiške broliui Vincui, kad ji rastų ir kas sutrumpintų, fragmentuotų „Altorių šešėly“, tačiau autoriaus verdiktas buvo griežtas ir neatšaukiamas, jis atsakė: „Liktų kažkokie griaučiai, nelabai įdomus siužetas, nepatraukli kalba...“ Trumpinti neleido.

Šis romanas nėra vien veiksmo kūrinys, tad jeigu mums reiktų jo turinį trumpai perpasakoti, tilptume į vieną puslapį. Žinoma, V.Mykolaičiui siužetas buvo svarbus, bet ne svarbiausias, jis siekė atskleisti žmogaus kelią į laisvę, į pašaukimą, į individualumą. Didžiausias kūrinio konfliktas – tai pasirinkimas tarp suveržtų konfesinių pareigų ir laisvo menininko, tai sudėtingas, labai vingiuotas kelias į savąjį „aš“. Juk paauglys berniukas sielojosi, kad tėvai jį prievarta nukreipė į Seinų kunigų seminariją, o jis dar taip troško lankyti Marijampolės gimnaziją, kurioje būtų geriau pasiruošęs rašytojo pašaukimui... Rašytojo! Ką jis tada išmanė apie rašytojo pašaukimą, o pasąmonėje tas pašaukimas kaip svarbiausias gyvenimo tikslas jau šmėžavo... Po to reikėjo ilgų metų išsivaduoti.
Aš kartais stebiuosi, kad toks uždaras, vienišius autorius, kaip V.Mykolaitis, parašė gana atvirą, iš dalies autobiografinį romaną, atvėrė autentiškų dalykų, sukūrė siužeto intrigų, nebijojo to meto aplinkos ir visų kolizijų, nors puikiai jautė, kas vyks, kai knyga išeis... Bet rašytojo laisvė buvo svarbiau už viską. Meilės pažinimas? Galbūt jaunystėje pamatė tą Nepažįstamąją, vėliau metai, aprašyti parapijose, daugiau vaizduotės vaisius, o į Auksę šiek tiek įsikūnijo ilgametė bičiulė, vėliau žmona Emilija. Taip, tos „Altorių šešėly“ moterys yra fatališkos, gana įdomios, bet nė viena nesuteikė Liudui Vasariui pilnatvės...

Kodėl nepraėjęs romano populiarumas? Nes tai gera stipri knyga, tai iki šiol nepralenktas psichologinis tekstas. Galiausiai skaitytojams įdomi tematika: atveriama daug dvasininkų gyvenimo paslapčių, sukurtas laikotarpio kontekstas, meilės linijos, moterų paveikslai... Liudo Vasario drąsus išsilaisvinimas – lyg viltis mums visiems, jog reikia nepamesti savo talento, nes net sunkiausiose situacijose yra išeitis...

Romanas „Altorių šešėly“ sutiktas nevienareikšmiškai, sulaukė nemažai kritikos, apkalbų. Patį rašytoją šios kalbos ir juokino, ir nuvildavo, ir slėgė, tačiau šiandien jau vargiai rastumėm šios knygos neskaičiusio ar apie ją negirdėjusio tautiečio. Nepaisant to, šis Mykolaičio-Putino kūrinys virsmų iš literatūrinės formos į sceninę patyrė vos keletą: jo autorius atkakliai saugojo romaną nuo bet kokių bandymų ekranizuoti, inscenizuoti, net versti į kitas kalbas. Atsisakymus lydėdavo kategoriškas rašytojo argumentas: „taip nesunku nukrypti į banalumą“. Tad pirmosios romano „Altorių šešėly“ sceninės versijos pasirodė tik po 1992 m., pasibaigus autoriaus teisių galiojimo laikui. Ir tik Klaipėdos muzikiniame teatre galima išvysti šią istoriją 2014 m. virtusią šokio spektakliu. Kodėl autorius vengė to „banalumo“, jo manymu? Gal jam šis kūrinys buvo tarsi dienoraštis?
Taip, V.Mykolaitis labai bijojo banalumo, saugojo save ir savo kūrinį nuo jo. Kai romanas 1933 m. išėjo, buvo be galo daug triukšmo, visokiausios kritikos, puolė dvasininkijos valdžia, rašė į spaudą kritiškus straipsnius, skaitė kiekvienas, kas tik mokėjo skaityti – „Altorių šešėly“ tapo tikra literatūrinė bomba. Tuomet autorius pavargo, savo seseriai Magdalenai prisipažino, jog esą skaudu, kad romano nesupranta nei kritikai, nei skaitytojai, jei galėtų, jis dabar surinktų visą „Altorių šešėly“ tiražą ir sumestų į ugnį. Žinoma, buvo puikių recenzijų, vertinančių kaip europinio lygio psichologinį intelektualinį romaną, pirmą tokį reikšmingą lietuvių literatūrai. Kai neramios bangos nuslūgo, kai 1935 metais populiariausia ir geriausia knyga buvo išrinkta „Altorių šešėly“, V. Mykolaitis irgi aprimo. Bet visą laiką bijojo visų, kurie galėjo kišti rankas prie šio romano ir jį paversti buitiniu sentimentaliu kūriniu, palikti pliką siužetą su pikantiškomis meilės istorijomis – ne dėl jų juk rašė šį kūrinį. Iš tikrųjų sunku įsivaizduoti filmą ar netgi spektaklį, kuris atvertų svarbiausias „Altorių šešėly“ temas – kur tilptų visos Liudo Vasario dvejonės, ieškojimai, svarstymai, kūryba – visi šie dalykai tikrai nėra sceniški, jie reikalauja tylos. Šis kūrinys labai asmeniškas, jame gana daug klasiko autentiško gyvenimo linijų. Žinome, kad po V.Mykolaičio mirties Lietuvos kino studija ketino statyti filmą pagal šį romaną, tuomet bičiulė Irena Kostkevičiūtė daug pastangų įdėjo, kad tai neįvyktų. Būtų labai sunku pastatyti filmą, kuris „atitiktų“ V.Mykolaitį – Putiną. Kaip įsikūnytų jo mąstymai, svarstymai, jo filosofija?  Dėl vertimų į kitas kalbas metamorfozė įvyko – iš pradžių autorius manė, jog kitos tautos žmonės nesupras jo romano, jo idėjų ir siekių, tačiau po pirmųjų vertimų, kai  kitose šalyse romanas buvo labai gerai įvertintas, autorius susitaikė ir vertimams pritarė.

Jūsų romane paminimas įdomus faktas, kad rašytojas, paskatintas mūzos Irenos, galvojo parašyti ir ketvirtąją romano „Altorių šešėly“ dalį. Kodėl pradėta rašyti ketvirtoji dalis taip ir liko nerealizuota? Apie ką joje būtume sužinoję?
„Altorių šešėly“ 4-osios dalies liko parašyti tik 23 rankraščio puslapiai. Juos perskaitė žmona Emilija, kilo konfliktas... Buvo 1958 metai, kankino visokios ligos, dar buvo įvairių kitų darbų, V. Mylokaitis-Putinas tuo metu rašė daug eilėraščių, tad prie „Altorių šešėly“ klasikas nebegrįžo. Išties šis V.Mykolaičio  sumanymas gana keistas, sunkiai suprantamas. Jis sugalvojo, jog Liudas Vasaris mirė, ir štai V.Mykolaitis-Putinas įtraukiamas į komisiją, kuri tvarkys Vasario palikimą ir tuo pačiu autorius aprašys paties Putino gyvenimą. Atseit, skaitytojai jo vis klausinėja, kaip toliau susiklostė Liudo Vasario likimas. Taigi, Vasaris tarsi persikūnija į Putiną, o šis ima pasakoti savo tikslą dėl tos ketvirtosios dalies: „Joje tilptų visa mano gyvenimo sintezė, apibendrinimas...“ Tame tekste, kurį spėjo parašyti, pareiškė, jog jo žmona Emilija – tai visai ne Auksės prototipas, o paprasta kaimo mergaitė, apie kurią jis dar būtinai plačiau papasakos. Prisipažįsta, jog dėl vedybų suklydo - menininkui šeimyninis gyvenimas kliudo... Dar spėja paminėti, jog žmona nesugebėjo jam įkvėpti „naujų kūrybinių galimybių, platesnių horizontų... Ji jų nepasigedo ir neieškojo...“ Sunku suprasti, kodėl uždarasis suvalkietis V.Mykolaitis panoro atvirai išrašyti savo gyvenimą? Galbūt skatino Irena, gal ir kiti bičiuliai... Tikriausiai gerai, kad daugiau nebeparašė – „Altorių šešėly“ būtų praradęs savo paslaptis...

Kodėl verta išvysti „Altorių šešėly“ scenoje? Gal ir jums įdomu būtų pamatyti KVMT šokio spektaklį?
Manau, jog šokio spektaklio variantas labai tinkamas. Judesys yra gana subtili, bet daugiareikšmė priemonė, ji negali įžeisti. Romane išties daug jausmų, emocijų, o tuos jausmus šokiu tikrai galima išreikšti. Žinoma, labai norėčiau šį spektaklį pamatyti, tikiuosi, jog ir pavyks. Linkiu spektaklio kūrėjams kuo didžiausios sėkmės ir žiūrovų pripažinimo!

Kalbino Žaneta Skersytė



 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti