Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paieška nedavė rezultatų