logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Koncertu „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“ pažymėtas ypatingos svarbos istorinis įvykis
Skaityti daugiau

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.

Svarbiausi kovo renginiai Lietuvoje: „Hiperbolės legendų“ ir „Mokinukių“ sugrįžimas, „Freaks on Floor“ atsisveikinimas bei Moters diena

Pirmasis pavasario mėnuo džiugins ne tik bundančia gamta, bet ir renginių gausa visoje Lietuvoje. Kovo mėnuo bus paženklintas legendinių grupių sugrįžimais – vėl išvysime „Mokinukes“ ir „Hiperbolės“ legendas, tuo metu „Freaks on Floor“ su Justinu Jaručiu priešakyje savo klausytojams „ačiū“ ištars paskutinįkart.

„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju

„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.

Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis

Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou

Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.

Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum

Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.

Praėjusių metų „Eurovizijoje“ sužibėję „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą

Praeitais metais „Eurovizijos“ sceną su kūriniu „Carpe Diem“ sudrebinusi Slovėnijos roko sensacija „Joker Out“ atvyksta į Lietuvą. Moters dieną, kovo 8-ąją, vaikinų grupė savo pasirodymą surengs Vilniaus menu fabrike „Loftas“. Tai – jų koncertinio turo po Europą „See you soon“ dalis.

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Koncertu „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“ pažymėtas ypatingos svarbos istorinis įvykis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras ir solistai publikai dovanojo koncertą „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti. Istoriniai 1923 m. įvykiai lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis. Ir tai puiki proga džiaugtis bei didžiuotis!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet koncertu pažymi ypatingos svarbos istorinį įvykį – Klaipėdos sukilimą, atvėrusį kelius Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos.  Praėjusiais – 2023-aisiais -  minėjome šio įvykio šimtmetį.

Koncerto programą simboliškai pradėjo kompozitoriaus ir teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo į vieną lydinį kūrybiškai sulietos dvi dainos. Tai chorui ir orkestrui aranžuota rytprūsių vestuvinė daina „Jau aušt aušružė“ ir Stasio Šimkaus patriotinė daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, parašyta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, kalbininko ir vertėjo Jurgio Zauerveino žodžiais. Ji buvo laikoma neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, taip pat buvo minima ir tarp pretendentų į Lietuvos himną kartu su dešimtmečiu anksčiau sukurta Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Nors, kaip žinome, Lietuvos Respublikos himnu buvo pasirinkta pastaroji, įkvepiantis Šimkaus dainos tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog „Lietuviais esame mes gimę“ dar nepriklausomybės paskelbimo priešaušryje įvairiose sueigose buvo giedama kaip himnas kartu su Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertus pradėdavo, o Šimkaus daina užbaigdavo. Natūralu, kad klaipėdiečiai patriotinę dainą „Lietuviais esame mes gimę“ išklausė atsistoję bei palydėjo gausiais plojimais, o aplodismentų koncerto metu būta daug.

Lemtingą istorinį įvykį, kuriam ir buvo skirtas šis koncertas, priminė fragmentai iš istorijų operos „Klaipėda“. Šią operą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsakė sukurti keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, o jos premjera įvyko 2023-ųjų vasarą III-iajame Klaipėdos festivalyje. Koncerte skambėjo Vladimiro Konstantinovo sukurtos II-osios operos dalies fragmentai. Juose vaizduojamas lietuvių pasirengimas Klaipėdos sukilimui, prancūzų karių rikiuotė Turgaus aikštėje, kurią priima Prancūzijos paskirtas prefektas Gabrielis Žanas Petisnė su savo ponia, ir mūšio prie prefektūros kulminacija, kai Teatro balkone suplevėsavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavos. Ją atliko koncerto pranešėjais tapę bei premjeroje dalyvavę atlikėjai: Gabrielio Žano Petisnė vaidmenį atlikęs Giedrius Gečys (tenoras), jo moters vaidmenį atlikusi Beata Ignatavičiūtė (sopranas).

Lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ buvo sukurtos M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui.  Jų muzikos dramaturgija išauginta iš Čiurlionio harmonizuotų, jo kūryboje ne sykį naudotų liaudies dainų „Beauštanti aušrelė“ ir „Bėkit, bareliai“ intonacinių grūdų. Autentišką dainos „Beauštanti aušrelė“ pavidalą kūrinio pradžioje atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Aurelija Dovydaitienė, o Čiurlionio harmonizuotą dainos versiją kūrinio pabaigoje – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Kutavičiaus mokinės, šiuo metu Niujorke gyvenančios vienos žinomiausių pasaulyje lietuvių šiuolaikinės orkestrinės muzikos kūrėjų Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“ (Milflior) simfoniniam orkestrui (2018) tiesiog užbūrė publiką – salė klausė nuščiuvusi. KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis neslepia, kad jo vadovaujamam orkestrui tai buvo tikras profesinės ir meninės meistrystės išbandymas.

1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos lėmė, kad šiandien Lietuva -  jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis, tad šiam ypatingos svarbos istoriniam įvykiui dedikuoto koncerto  programoje buvo galima išgirsti ir Baltijos kaimynių – Latvijos ir Estijos –  kompozitorių kūrinius. Estijai atstovavo  Juhano Aaviko 1936 metais sukurta Siuita orkestrui estų liaudies dainų temomis, ryškiai reprezentuojanti folkloru grįstą estų tautinio romantizmo stilių, o Latvijai - Emilis Darzinis (Emīls Dārzinš) su „Melancholišku valsu“.
 

Kad tik atgavusi Klaipėdą Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe priminė koncerto programą vainikavęs jūrinės tematikos kūrinys – Felikso Mendelsono (Felixo Mendelssohno) koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“. Šią Mendelsono uvertiūrą įkvėpė kur kas dažniau koncertuose atliekama jo garbinamo kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno to paties pavadinimo kantata, sukurta pagal du gerai žinomus kontrastingos nuotaikos Johano Volfgango fon Gėtės (Johanno Wolfgango von Goethe‘s) eilėraščius. Gėtės eilėraščių lyrinį subjektą – jūreivį iš pradžių gąsdina mirtina, siaubinga jūros ramuma be vėjo, o vėliau, ėmus pūsti palankiam vėjeliui, pagaliau atgimsta viltis pasiekti kelionės tikslą...
Palinkėkime ramios jūros ir laimingo vėjo sau, savo miestui, savo kraštui, o sykiu ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po penkerių metų klajonių svečiose scenose jau šiais metais grįžta į savo tikruosius namus.

KVMT inf.
Gintauto Beržinsko nuotraukos
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti