Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!
Apie kūrinį ir pasiruošimą premjerai pasakoja choreografo asistentė, šiuo metu repetuojanti Klaipėdoje, Ana Maria Lucaciu.
„Cacti“ (Kaktusai) A.Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Pasak choreografo, tai sukurti jį paskatino giliai asmeniškai jauną menininką palietusi ir įskaudinusi kritika, jos formuojama neigiama nuomonė apie šiuolaikinį šokį bei meną apskritai. „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams.
Ar tiesa, kad vien šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose laukiama daugybės „Kaktusų“ premjerų?
Taip, A. Ekmano ir mūsų, jo asistentų, gyvenimo tempas – pašėlęs. Netrukus „Kaktusai“ bus pristatyti Berlyne (Vokietija), Insbruke (Austrija), Lisabonoje (Portugalija), Kanzase ir Sietle (JAV). Beje, Sietle jau esame kūrę „Kaktusus“, bet publikai pageidaujant – bus naujas pastatymas. Ir Klaipėdoje – žinoma!
Kaip A. Ekmanas savo įtemptame darbo grafike rado laiko Klaipėdai?
Tai įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų atkaklumo dėka. Jie drąsiai svajojo, labai stengėsi ir pavyko! Sutinku, kad daugybė pasaulio scenų laukia A.Ekmano pastatymų, tačiau jūsų teatro pavyzdys parodo, kad svajonės turi būti didelės ir jos tikrai išsipildo (juokiasi). Negaliu išduoti ar A. Ekmanas atvyks į „Kaktusų“ premjerą Klaipėdoje. Tai paslaptis.
Daug važinėjate po pasaulį kaip choreografo A. Ekmano asistentė. Gal galite mums atskleisti kodėl „Kaktusai“ taip visiems patinka? Kur jų sėkmės paslaptis?
Daug apie tai galvojau ir stengiuosi atspėti. Gal „Kaktusai“ populiarūs todėl, kad jie tokie įtraukiantys, aštrūs ir labai juokingi? Baleto artistams labai smagu šį kūrinį atlikti. Jei publika jaučia, kad šokėjams smagu scenoje, jiems dar labiau norisi žiūrėti. Taip užsisuka laimės ratas: laimingi atlikėjai – laiminga publika, vis daugiau baleto artistų svajoja tai šokti, o vis daugiau žiūrovų nori tai pamatyti. Taip vis plečiasi spektaklio gerbėjų ratas, tad „Kaktusai“ statomi visame pasaulyje.
A.Ekmanas „Kaktusus“ 2010 m. sukūrė Olandijos šokio teatro Hagoje trupei. Taip viskas ir prasidėjo...
Sudominote. Apie ką pasakoja „Kaktusai“?
Neįmanoma nusakyti, nes tai būtina pamatyti kiekvienam. Ir kiekvienas turės savą, skirtingą nuomonę.
Mano manymu, „Kaktusai“ pasakoja apie ne visada draugišką šiuolaikinį meno pasaulį. Choreografas A. Ekmanas kandžiai juokiasi iš meno išaukštinimo, tačiau kartu ir pabrėžia muzikalumą, didžiulę laimę galėti save išreikšti šokiu, išlaikyti sveiką protą, vadovautis išmintimi. Ši choreografija mums sako, kad didysis menas ir humoras suderinama, kad net atlikdami sudėtingiausius choreografinius judesius galime išlikti linksmi ar laimingi. Nebijoti būti juokingais! Juk visiems yra pasitaikę, kad nueini į meno galeriją, matai paveiksle tik nubrėžtą liniją ir nesupranti ar tai menas... Ir galvoji, kur gi tas menas? Ir aš galiu taip nubrėžti! Apie tai pasakoja „Kaktusai“. Ten paliečiamos ir skaudžios temos: baleto artistų gyvenimas, ne tik scena, linksmybės, bet ir iššūkiai, kurie kartais duria ar degina lyg kaktusai. Tuos išgyvenimus „Kaktusuose“ paryškina labai tinkamai parinkta ir gyvai atliekama Franzo Schuberto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno muzika.
Kodėl scenoje išvysime būtent didžiulius kaktusus?
Manau, kad tai tik atsitiktinai pasirinktas objektas. Kaktusas – žalias, apvalus, didžiulis, o svarbiausia – publikai kelia daug klausimų: kodėl, kam, kaip? (juokiasi). A. Ekmanas mėgsta netikėtumus! Mums, kaip prisidedantiems prie choreografijos gimimo, smagu, kad žmonės diskutuoja, kartais piktinasi... Smagu, kad gal net nieko pagal pirminį sumanymą nereiškęs objektas spektaklyje sukelia tokią klausimų laviną.
Stebėdami spektaklį ir šokėjus, girdėdami muziką, garsus, net ironišką humoristinį pasisakymą įraše suprasite ką norėta pasakyti... „Kaktusai“ pasakoja apie snobizmą, bjauraus charakterio ir pasipūtusius snobus, net artistišką snobizmą...
Ar seniai dirbate su A. Ekmanu?
Dirbu su šiuo choreografu nuo 2008 m. Pradžioje pas jį šokau kaip baleto artistė, kai jis statė spektaklį Niujorke. Paskui jis pakvietė mane dirbti jo asistente Norvegijos nacionaliniame balete, kur talkinau kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“), pagal žinomą P. Čaikovskio baletą. Šis spektaklis sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje ne tik dėl išskirtinės choreografijos ir šmaikščių parafrazių baleto kanono tema, bet ir dėl Oslo operos teatre sukurto dirbtinio ežero, užpildyto 6 tonomis vandens.
Teko dirbti ne tik su A. Ekmano kuriamais didžiuliais projektais, bet ir su mažesniais. Visi man vienodai įdomūs ir svarbūs. Visgi, galima teigti, kad šiuo metu „Kaktusai“ – populiariausias iš A. Ekmano kūrinys. „Kaktusus“ statė daugiau nei keturiasdešimt pajėgiausių baleto trupių iš viso pasaulio nuo Naujosios Zelandijos iki JAV.
Nors sėkmės sulaukė ir kiti įspūdingi jo sukurti baletai: „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Švedijos karališkasis operos teatras, 2015), „COW“ (Berlyno „Semperoper“, 2016), „PLAY“ (Paryžiaus „Palais Garnier“, 2017) bei „Rooms“ (Oslo operos teatras, 2017). Pastarajame publika gali laisvai judėti scenoje, kurios centre pianistai groja penkiais fortepijonais, o šokėjai šoka ir vaidina ant platformų
Daug girdėjome apie choreografo kūrinius, o kokia asmenybė pats A.Ekmanas. Ar sudėtinga dirbti su šokio genijumi?
Šio choreografo išskirtinumas tai, kad jis mėgsta, jog publika spektakliuose gerai jaustųsi. Jis siekia, kad žmonės po spektaklių eitų namo kupini gerų jausmų, laimės, kad tai ką matė juos pakylėtų nuo kasdienybės, leistų užsimiršti. A. Ekmanas – žmogus kupinas išminties ir laikmečio pajautimo. Humoras – labai svarbi jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Jis labai pozityvus ir kupinas atjautos aplinkiniams. Svarbiausia, jis tiki, kad nėra nieko neįmanomo. Kartais sėdi, jo klausaisi ir mintyse galvoji, kad šios idėjos neįmanoma įgyvendinti. O jis sako: tikrai pavyks, padarysime... Ir tai pavyksta, nes A.Ekmanas tuo tiki! A. Ekmanas sukuria tokius kūrinius, kad žmonės išeina po spektaklių ir negali patikėti, kad tai matė. Ir aš juos suprantu! Kartais ir aš sunkiai patikiu, kad mes tikrai tą padarėme (juokiasi)!
Dirbti su choreografu A. Ekmanu labai gera ir smagu. Jis mėgsta žmones įkvėpti, nukreipti ir daug juokiasi. Pavydėtinas vadovas ar ne?
Turite veiklą, kuri Jus daro laiminga?
Žinoma! Aš labai laiminga! Didelė sėkmė ir vertybė keliauti po vis naujas šalis, sutikti daug naujų žmonių. Daug mokausi iš A. Ekmano, nes ne tik dirbu kaip jo asistentė, bet ir pati statau spektaklius. Dirbdama su A. Ekmanu gavau ir gaunu daug specifinių žinių: kaip gimsta spektakliai, kas vyksta užkulisiuose kol jie sukuriami, išmoksti ilgo proceso, kuris įvyksta iki premjeros.
Žaneta Skersytė
%2C%20pagal%20%C5%BEinom%C4%85%20P_%20%C4%8Caikovskio%20balet%C4%85%E2%80%9C%2C-%20pasakoja%20Ana%20Maria%20Lucaciu_%20Erik%20Berg%20nuotr(1).jpg)
Apie kūrinį ir pasiruošimą premjerai pasakoja choreografo asistentė, šiuo metu repetuojanti Klaipėdoje, Ana Maria Lucaciu.
„Cacti“ (Kaktusai) A.Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Pasak choreografo, tai sukurti jį paskatino giliai asmeniškai jauną menininką palietusi ir įskaudinusi kritika, jos formuojama neigiama nuomonė apie šiuolaikinį šokį bei meną apskritai. „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams.
Ar tiesa, kad vien šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose laukiama daugybės „Kaktusų“ premjerų?
Taip, A. Ekmano ir mūsų, jo asistentų, gyvenimo tempas – pašėlęs. Netrukus „Kaktusai“ bus pristatyti Berlyne (Vokietija), Insbruke (Austrija), Lisabonoje (Portugalija), Kanzase ir Sietle (JAV). Beje, Sietle jau esame kūrę „Kaktusus“, bet publikai pageidaujant – bus naujas pastatymas. Ir Klaipėdoje – žinoma!
Kaip A. Ekmanas savo įtemptame darbo grafike rado laiko Klaipėdai?
Tai įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų atkaklumo dėka. Jie drąsiai svajojo, labai stengėsi ir pavyko! Sutinku, kad daugybė pasaulio scenų laukia A.Ekmano pastatymų, tačiau jūsų teatro pavyzdys parodo, kad svajonės turi būti didelės ir jos tikrai išsipildo (juokiasi). Negaliu išduoti ar A. Ekmanas atvyks į „Kaktusų“ premjerą Klaipėdoje. Tai paslaptis.
Daug važinėjate po pasaulį kaip choreografo A. Ekmano asistentė. Gal galite mums atskleisti kodėl „Kaktusai“ taip visiems patinka? Kur jų sėkmės paslaptis?
Daug apie tai galvojau ir stengiuosi atspėti. Gal „Kaktusai“ populiarūs todėl, kad jie tokie įtraukiantys, aštrūs ir labai juokingi? Baleto artistams labai smagu šį kūrinį atlikti. Jei publika jaučia, kad šokėjams smagu scenoje, jiems dar labiau norisi žiūrėti. Taip užsisuka laimės ratas: laimingi atlikėjai – laiminga publika, vis daugiau baleto artistų svajoja tai šokti, o vis daugiau žiūrovų nori tai pamatyti. Taip vis plečiasi spektaklio gerbėjų ratas, tad „Kaktusai“ statomi visame pasaulyje.
A.Ekmanas „Kaktusus“ 2010 m. sukūrė Olandijos šokio teatro Hagoje trupei. Taip viskas ir prasidėjo...
Sudominote. Apie ką pasakoja „Kaktusai“?
Neįmanoma nusakyti, nes tai būtina pamatyti kiekvienam. Ir kiekvienas turės savą, skirtingą nuomonę.
Mano manymu, „Kaktusai“ pasakoja apie ne visada draugišką šiuolaikinį meno pasaulį. Choreografas A. Ekmanas kandžiai juokiasi iš meno išaukštinimo, tačiau kartu ir pabrėžia muzikalumą, didžiulę laimę galėti save išreikšti šokiu, išlaikyti sveiką protą, vadovautis išmintimi. Ši choreografija mums sako, kad didysis menas ir humoras suderinama, kad net atlikdami sudėtingiausius choreografinius judesius galime išlikti linksmi ar laimingi. Nebijoti būti juokingais! Juk visiems yra pasitaikę, kad nueini į meno galeriją, matai paveiksle tik nubrėžtą liniją ir nesupranti ar tai menas... Ir galvoji, kur gi tas menas? Ir aš galiu taip nubrėžti! Apie tai pasakoja „Kaktusai“. Ten paliečiamos ir skaudžios temos: baleto artistų gyvenimas, ne tik scena, linksmybės, bet ir iššūkiai, kurie kartais duria ar degina lyg kaktusai. Tuos išgyvenimus „Kaktusuose“ paryškina labai tinkamai parinkta ir gyvai atliekama Franzo Schuberto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno muzika.
Kodėl scenoje išvysime būtent didžiulius kaktusus?
Manau, kad tai tik atsitiktinai pasirinktas objektas. Kaktusas – žalias, apvalus, didžiulis, o svarbiausia – publikai kelia daug klausimų: kodėl, kam, kaip? (juokiasi). A. Ekmanas mėgsta netikėtumus! Mums, kaip prisidedantiems prie choreografijos gimimo, smagu, kad žmonės diskutuoja, kartais piktinasi... Smagu, kad gal net nieko pagal pirminį sumanymą nereiškęs objektas spektaklyje sukelia tokią klausimų laviną.
Stebėdami spektaklį ir šokėjus, girdėdami muziką, garsus, net ironišką humoristinį pasisakymą įraše suprasite ką norėta pasakyti... „Kaktusai“ pasakoja apie snobizmą, bjauraus charakterio ir pasipūtusius snobus, net artistišką snobizmą...
Ar seniai dirbate su A. Ekmanu?
Dirbu su šiuo choreografu nuo 2008 m. Pradžioje pas jį šokau kaip baleto artistė, kai jis statė spektaklį Niujorke. Paskui jis pakvietė mane dirbti jo asistente Norvegijos nacionaliniame balete, kur talkinau kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“), pagal žinomą P. Čaikovskio baletą. Šis spektaklis sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje ne tik dėl išskirtinės choreografijos ir šmaikščių parafrazių baleto kanono tema, bet ir dėl Oslo operos teatre sukurto dirbtinio ežero, užpildyto 6 tonomis vandens.
Teko dirbti ne tik su A. Ekmano kuriamais didžiuliais projektais, bet ir su mažesniais. Visi man vienodai įdomūs ir svarbūs. Visgi, galima teigti, kad šiuo metu „Kaktusai“ – populiariausias iš A. Ekmano kūrinys. „Kaktusus“ statė daugiau nei keturiasdešimt pajėgiausių baleto trupių iš viso pasaulio nuo Naujosios Zelandijos iki JAV.
Nors sėkmės sulaukė ir kiti įspūdingi jo sukurti baletai: „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Švedijos karališkasis operos teatras, 2015), „COW“ (Berlyno „Semperoper“, 2016), „PLAY“ (Paryžiaus „Palais Garnier“, 2017) bei „Rooms“ (Oslo operos teatras, 2017). Pastarajame publika gali laisvai judėti scenoje, kurios centre pianistai groja penkiais fortepijonais, o šokėjai šoka ir vaidina ant platformų
Daug girdėjome apie choreografo kūrinius, o kokia asmenybė pats A.Ekmanas. Ar sudėtinga dirbti su šokio genijumi?
Šio choreografo išskirtinumas tai, kad jis mėgsta, jog publika spektakliuose gerai jaustųsi. Jis siekia, kad žmonės po spektaklių eitų namo kupini gerų jausmų, laimės, kad tai ką matė juos pakylėtų nuo kasdienybės, leistų užsimiršti. A. Ekmanas – žmogus kupinas išminties ir laikmečio pajautimo. Humoras – labai svarbi jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Jis labai pozityvus ir kupinas atjautos aplinkiniams. Svarbiausia, jis tiki, kad nėra nieko neįmanomo. Kartais sėdi, jo klausaisi ir mintyse galvoji, kad šios idėjos neįmanoma įgyvendinti. O jis sako: tikrai pavyks, padarysime... Ir tai pavyksta, nes A.Ekmanas tuo tiki! A. Ekmanas sukuria tokius kūrinius, kad žmonės išeina po spektaklių ir negali patikėti, kad tai matė. Ir aš juos suprantu! Kartais ir aš sunkiai patikiu, kad mes tikrai tą padarėme (juokiasi)!
Dirbti su choreografu A. Ekmanu labai gera ir smagu. Jis mėgsta žmones įkvėpti, nukreipti ir daug juokiasi. Pavydėtinas vadovas ar ne?
Turite veiklą, kuri Jus daro laiminga?
Žinoma! Aš labai laiminga! Didelė sėkmė ir vertybė keliauti po vis naujas šalis, sutikti daug naujų žmonių. Daug mokausi iš A. Ekmano, nes ne tik dirbu kaip jo asistentė, bet ir pati statau spektaklius. Dirbdama su A. Ekmanu gavau ir gaunu daug specifinių žinių: kaip gimsta spektakliai, kas vyksta užkulisiuose kol jie sukuriami, išmoksti ilgo proceso, kuris įvyksta iki premjeros.
Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų