Skaityti daugiau
SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Didžiausi liepos renginiai: muzikos festivaliai Vilniuje, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ir jubiliejinės 1006 km lenktynės
Liepą dauguma didžiausių renginių Lietuvoje vyks sostinėje ir pajūryje. Žiūrovai Vilniuje minės Lietuvos dainų šventės 100-metį ir mėgausis muzikos festivaliais, o Palangoje autosporto mėgėjus sutrauks jubiliejinės 1006 km lenktynės.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina
Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA
84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos muzikinio teatro pastato dizaine susilies modernumas ir puošyba lietuvišku moliu
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika kuria šiuolaikišką, jaukų, natūralų, Klaipėdos identitetą reprezentuojantį interjerą.
„Galimybė atrasti kažką naujo ir yra žaviausia mano darbo dalis. Tai plečia akiratį, skatina mokytis ir tobulėti su kiekvienu projektu. Ir koks geras jausmas apima sukūrus naują, modernią funkciją atliekančią kombinaciją tarp to, kas sena ir visiškai nauja. Kaip ir kuriant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjerą“, – sako M. Mateika.
„Dalis pastato rekonstruota, o kita pusė pristatyta naujai. Kad senasis pastatas nėra nugriautas, o renovuojamas, yra džiuginanti aplinkybė. Juk kiekvienas autorius nori, kad jo kūrinys nebūtų sunaikintas, o pritaikytas naujiems poreikiams. Jeigu yra ką saugoti, vadinasi, tai turi vertę. Šiuo metu atliekami pastato apdailos darbai, įgyvendinami interjero sprendiniai, už kuriuos aš su kolegomis esu atsakingas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad kuriant interjerą tenka darniai sujungti teatro istoriją ir pritaikyti jį šiandienos poreikiams. Rekonstruojama pastato dalis mena sovietmetį, o naujai statoma dalis – dinamiška, „bioninių“ bangų formos. Mums, interjero autoriams, tai įdomus projektas, nes tenka labiau nei kitais atvejais pasukti galvą bei rasti tinkamą interjero sprendimą. Vienas iš Klaipėdos architektūros skiriamųjų bruožų – molis (raudono molio plytos, čerpės ir kiti molio akcentai). Tai atsispindės ir mūsų kuriamame interjere. Taip pat Klaipėdoje turime daug smėlio, jo bus ir teatro interjere. Spalvas parinkome atsižvelgdami į tai, su kokiu identitetu jos siejasi. Šviesios spalvos suteikia gaivos, lengvumo, tamsios spalvos – arčiau dramos. Mes ieškojome balanso tarp tamsos ir šviesos“, – pasakoja interjero projekto autorius, dizaineris M. Mateika.
Pagrindinis interjero kūrėjų (M. Mateika ir bendraautorės Indrė Ankudavičienė ir Audronė Pakalniškytė) siekis yra sukurti natūralų, jaukų, akustiškai „teisingą“ interjerą. Profesionalai kėlė sau tikslą naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. „Pavyzdžiui, pagrindinėje salėje bus naudojamas tikras molis. Tai yra novatoriška ir įdomu, nes naudojamas lietuviškas, rankų darbo produktas. Prisiminkime mūsų protėvius, kurie nuo senų laikų iš molio statė krosnis, jį naudojo namų statybai. Vėliau ši tradicija buvo visiškai pamiršta, o mes šią medžiagą bandysime atrasti iš naujo, panaudodami modernius apdorojimo būdus. Džiugu, kad tapsime vienais pirmųjų, ypač kalbant apie tokį išskirtinį objektą kaip teatras. Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai bus pirmas Lietuvoje! Neteko daug domėtis, bet gali būti, jog tai bus ir pirmas didesnio kiekio molio panaudojimas interjero sprendiniuose Europoje ar net pasaulyje. Iš kur gabenamas molis dar negaliu atskleisti, nes derybos vis dar vyksta. Planuojame, kad molio lipdiniai ir struktūros, primenančios bangas, papuoš teatro vidaus interjerą“, – tikina M. Mateika.
Naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baldai taip pat bus unikalūs ir niekur nematyti. „Baldai kuriami specialiai šiai erdvei. Salės kėdės turės šalyje dar nematytą funkciją – jų atloše bus įmontuotas ekranas, kad žiūrovai galėtų priešais save matyti spektaklių titrus ir kitą reikiamą informaciją“, – pasakoja M. Mateika.
Teatras prasideda nuo rūbinės – šis sparnuotas posakis visiškai nusako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ypatybę. Vos įžengę pro pagrindines duris teatro lankytojai pateks į rūbinę. Kituose teatruose rūbinės būna mažiau matomose vietose. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nėra didelis, tad dėl vietos stokos (naujoji pastato dalis kone įsprausta į senąją) nebuvo galimybės kitaip suplanuoti rūbinę. „Teko imtis nestandartinio sprendimo. Rūbinei skirta erdvė bus matomiausioje vietoje. Drąsiu sprendimu rūbinę siekėme paversti labai estetiška, unikalia, o svarbiausia – neprarandančia savo pagrindinės funkcijos. Tikiuosi, kad šis netikėtas sprendimas visiems patiks!“, – tikisi M. Mateika.
Anot dizainerio, pats įspūdingiausias Muzikinio teatro akcentas, kurį pavyko išsaugoti iš senojo teatro, yra originalus sietynas. Jis bus pateiktas moderniai, priderintas prie naujojo interjero. „Tai mūsų reveransas tam, kas buvo. Lygiai kaip pastato eksterjere lengvai matoma senoji ir atpažįstama naujoji pastato dalis. Teatro vidaus interjere stengėmės ne tik kurti, bet ir išsaugoti. Juk Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ne naujas, o turintis gilią istoriją, patyręs įvairiausių dramų, išgyvenęs sudėtingų laikotarpių. Tą norime atspindėti ir interjere“, – pabrėžia pašnekovas.
Išskirtinis teatro akcentas taip pat yra ir bokšto viršuje esanti apžvalgos aikštelė. „Esant poreikiui, iš čia bus galima ne tik grožėtis miesto panorama, bet ir rengti nedidelius renginius“, – sako M. Mateika.
Anot dizainerio, jį nustebino teatro patalpų, skirtų rekvizitui, dydis: „Jos bus labai didelės ir talpios. Man, kaip dizaineriui architektui, ši teatro erdvė sukėlė nuostabą. Neįsivaizdavau, kad teatras sandėliuoja tiek daug kostiumų ir rekvizito. Tai didžiausia kada nors mano projektuota garderobinė!“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe pavaizduota banga. Net naujojo teatro pastato stogas bus banguotos formos. „Molio lipdiniai pagrindinėje salėje taip pat primins bangas. Aliuzija ar sąsaja su teatro logotipo bangomis bus juntama visame pastate. Norisi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – sako M. Mateika.
Muzikiniai teatrai ar koncertų salės Europoje statomos retai. „Mes, interjero kūrėjai, turime sunkiai dirbti ir įrodyti, kad esame verti pasitikėjimo, kad rezultatas būtų vertas pasididžiavimo. Norėdami išvengti netinkamų, nefunkcionalių sprendimų, daug dėmesio skyrėme užsienio ir šalies blogų pavyzdžių nagrinėjimui, kad nepakartotume klaidų ir padarytume geriau. Estetikos ir akustikos reikalavimų suderinimas buvo jautriausia visų mūsų darbo sritis. Be abejo, muzikiniame teatre prioritetas buvo teikiamas akustikai. Tačiau nesinorėjo, kad estetika atrodytų nepakankama. Noriu, kad šio teatro interjeras būtų toks, kad nereikėtų prieš nieką teisintis, kodėl pasirinktas vienas ar kitas sprendinys. Noriu, kad viskas atrodytų taip, kaip reikia“, – tikina M. Mateika.
Interjero projekto autorius M. Mateika akcentuoja, kad vos įžengęs į teatrą žmogus turi pasijusti šventiškai, o sykiu ir įpareigotas. „Teatro hole jis turėtų pasijusti, nepabijosiu to žodžio, kaip bažnyčioje. Įžengęs į bažnyčią žmogus pasijunta patekęs į sakralią erdvę, o ne šiaip pasipuošęs kostiumu ar dailesne suknele. Taip pat ir teatre jis aiškiai turi suvokti, kad yra ne namie, ne kavinėje, pajusti, kad pateko į erdvę, kurioje netrukus vyks drama, kurioje kažkas kažką įsimylės, o gal net neišgyvens. Sykiu man buvo svarbu, kad teatro erdvė savo išskirtinumu neišgąsdintų žiūrovo, kad joje jis jaustųsi jaukiai. Vis dėlto reikia, kad žmogus pajustų teatro kuriamą išskirtinumą, tik jam skirtą sielos šventę. Žmogui svarbi visuma: kokia rūbinė, vidaus interjeras ar salė jį veda į teatro pasaulį. Ši erdvė publiką turi paruošti „išgyventi“ spektaklį“, – sako interjero profesionalas.
KVMT inf.
„Galimybė atrasti kažką naujo ir yra žaviausia mano darbo dalis. Tai plečia akiratį, skatina mokytis ir tobulėti su kiekvienu projektu. Ir koks geras jausmas apima sukūrus naują, modernią funkciją atliekančią kombinaciją tarp to, kas sena ir visiškai nauja. Kaip ir kuriant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjerą“, – sako M. Mateika.
„Dalis pastato rekonstruota, o kita pusė pristatyta naujai. Kad senasis pastatas nėra nugriautas, o renovuojamas, yra džiuginanti aplinkybė. Juk kiekvienas autorius nori, kad jo kūrinys nebūtų sunaikintas, o pritaikytas naujiems poreikiams. Jeigu yra ką saugoti, vadinasi, tai turi vertę. Šiuo metu atliekami pastato apdailos darbai, įgyvendinami interjero sprendiniai, už kuriuos aš su kolegomis esu atsakingas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad kuriant interjerą tenka darniai sujungti teatro istoriją ir pritaikyti jį šiandienos poreikiams. Rekonstruojama pastato dalis mena sovietmetį, o naujai statoma dalis – dinamiška, „bioninių“ bangų formos. Mums, interjero autoriams, tai įdomus projektas, nes tenka labiau nei kitais atvejais pasukti galvą bei rasti tinkamą interjero sprendimą. Vienas iš Klaipėdos architektūros skiriamųjų bruožų – molis (raudono molio plytos, čerpės ir kiti molio akcentai). Tai atsispindės ir mūsų kuriamame interjere. Taip pat Klaipėdoje turime daug smėlio, jo bus ir teatro interjere. Spalvas parinkome atsižvelgdami į tai, su kokiu identitetu jos siejasi. Šviesios spalvos suteikia gaivos, lengvumo, tamsios spalvos – arčiau dramos. Mes ieškojome balanso tarp tamsos ir šviesos“, – pasakoja interjero projekto autorius, dizaineris M. Mateika.
Pagrindinis interjero kūrėjų (M. Mateika ir bendraautorės Indrė Ankudavičienė ir Audronė Pakalniškytė) siekis yra sukurti natūralų, jaukų, akustiškai „teisingą“ interjerą. Profesionalai kėlė sau tikslą naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. „Pavyzdžiui, pagrindinėje salėje bus naudojamas tikras molis. Tai yra novatoriška ir įdomu, nes naudojamas lietuviškas, rankų darbo produktas. Prisiminkime mūsų protėvius, kurie nuo senų laikų iš molio statė krosnis, jį naudojo namų statybai. Vėliau ši tradicija buvo visiškai pamiršta, o mes šią medžiagą bandysime atrasti iš naujo, panaudodami modernius apdorojimo būdus. Džiugu, kad tapsime vienais pirmųjų, ypač kalbant apie tokį išskirtinį objektą kaip teatras. Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai bus pirmas Lietuvoje! Neteko daug domėtis, bet gali būti, jog tai bus ir pirmas didesnio kiekio molio panaudojimas interjero sprendiniuose Europoje ar net pasaulyje. Iš kur gabenamas molis dar negaliu atskleisti, nes derybos vis dar vyksta. Planuojame, kad molio lipdiniai ir struktūros, primenančios bangas, papuoš teatro vidaus interjerą“, – tikina M. Mateika.
Naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baldai taip pat bus unikalūs ir niekur nematyti. „Baldai kuriami specialiai šiai erdvei. Salės kėdės turės šalyje dar nematytą funkciją – jų atloše bus įmontuotas ekranas, kad žiūrovai galėtų priešais save matyti spektaklių titrus ir kitą reikiamą informaciją“, – pasakoja M. Mateika.
Teatras prasideda nuo rūbinės – šis sparnuotas posakis visiškai nusako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ypatybę. Vos įžengę pro pagrindines duris teatro lankytojai pateks į rūbinę. Kituose teatruose rūbinės būna mažiau matomose vietose. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nėra didelis, tad dėl vietos stokos (naujoji pastato dalis kone įsprausta į senąją) nebuvo galimybės kitaip suplanuoti rūbinę. „Teko imtis nestandartinio sprendimo. Rūbinei skirta erdvė bus matomiausioje vietoje. Drąsiu sprendimu rūbinę siekėme paversti labai estetiška, unikalia, o svarbiausia – neprarandančia savo pagrindinės funkcijos. Tikiuosi, kad šis netikėtas sprendimas visiems patiks!“, – tikisi M. Mateika.
Anot dizainerio, pats įspūdingiausias Muzikinio teatro akcentas, kurį pavyko išsaugoti iš senojo teatro, yra originalus sietynas. Jis bus pateiktas moderniai, priderintas prie naujojo interjero. „Tai mūsų reveransas tam, kas buvo. Lygiai kaip pastato eksterjere lengvai matoma senoji ir atpažįstama naujoji pastato dalis. Teatro vidaus interjere stengėmės ne tik kurti, bet ir išsaugoti. Juk Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ne naujas, o turintis gilią istoriją, patyręs įvairiausių dramų, išgyvenęs sudėtingų laikotarpių. Tą norime atspindėti ir interjere“, – pabrėžia pašnekovas.
Išskirtinis teatro akcentas taip pat yra ir bokšto viršuje esanti apžvalgos aikštelė. „Esant poreikiui, iš čia bus galima ne tik grožėtis miesto panorama, bet ir rengti nedidelius renginius“, – sako M. Mateika.
Anot dizainerio, jį nustebino teatro patalpų, skirtų rekvizitui, dydis: „Jos bus labai didelės ir talpios. Man, kaip dizaineriui architektui, ši teatro erdvė sukėlė nuostabą. Neįsivaizdavau, kad teatras sandėliuoja tiek daug kostiumų ir rekvizito. Tai didžiausia kada nors mano projektuota garderobinė!“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe pavaizduota banga. Net naujojo teatro pastato stogas bus banguotos formos. „Molio lipdiniai pagrindinėje salėje taip pat primins bangas. Aliuzija ar sąsaja su teatro logotipo bangomis bus juntama visame pastate. Norisi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – sako M. Mateika.
Muzikiniai teatrai ar koncertų salės Europoje statomos retai. „Mes, interjero kūrėjai, turime sunkiai dirbti ir įrodyti, kad esame verti pasitikėjimo, kad rezultatas būtų vertas pasididžiavimo. Norėdami išvengti netinkamų, nefunkcionalių sprendimų, daug dėmesio skyrėme užsienio ir šalies blogų pavyzdžių nagrinėjimui, kad nepakartotume klaidų ir padarytume geriau. Estetikos ir akustikos reikalavimų suderinimas buvo jautriausia visų mūsų darbo sritis. Be abejo, muzikiniame teatre prioritetas buvo teikiamas akustikai. Tačiau nesinorėjo, kad estetika atrodytų nepakankama. Noriu, kad šio teatro interjeras būtų toks, kad nereikėtų prieš nieką teisintis, kodėl pasirinktas vienas ar kitas sprendinys. Noriu, kad viskas atrodytų taip, kaip reikia“, – tikina M. Mateika.
Interjero projekto autorius M. Mateika akcentuoja, kad vos įžengęs į teatrą žmogus turi pasijusti šventiškai, o sykiu ir įpareigotas. „Teatro hole jis turėtų pasijusti, nepabijosiu to žodžio, kaip bažnyčioje. Įžengęs į bažnyčią žmogus pasijunta patekęs į sakralią erdvę, o ne šiaip pasipuošęs kostiumu ar dailesne suknele. Taip pat ir teatre jis aiškiai turi suvokti, kad yra ne namie, ne kavinėje, pajusti, kad pateko į erdvę, kurioje netrukus vyks drama, kurioje kažkas kažką įsimylės, o gal net neišgyvens. Sykiu man buvo svarbu, kad teatro erdvė savo išskirtinumu neišgąsdintų žiūrovo, kad joje jis jaustųsi jaukiai. Vis dėlto reikia, kad žmogus pajustų teatro kuriamą išskirtinumą, tik jam skirtą sielos šventę. Žmogui svarbi visuma: kokia rūbinė, vidaus interjeras ar salė jį veda į teatro pasaulį. Ši erdvė publiką turi paruošti „išgyventi“ spektaklį“, – sako interjero profesionalas.
KVMT inf.
Paieška nedavė rezultatų