Skaityti daugiau
„Hiperbolės“ Legendos ir vėl dainuos! Grupės penkiasdešimtmečio proga rengiamas turas didžiosiose Lietuvos arenose
50 metų – tai pusė amžiaus, jei skaičiuosime žmogaus metais. Bet ar toks skaičius yra didelis muzikos grupei? Šį klausimą gerbėjai galės užduoti „Hiperbolės“ nariams, kadangi 2024 m. sukanka lygiai 50 metų, kai susibūrė ši legendinė roko grupė. Ta proga „Hiperbolės“ kolektyvo nariai ketina sudrebinti didžiąsias šalies arenas. Sugrįžti pas klausytojus su nauja energija ir senomis laiko patikrintomis dainomis. O kaip gi prasidėjo klausytojų pamiltos grupės kelias?Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolės Šilutėje: klasikos gerbėjams – skambus koncertas, vaikams – edukacinė opera „Buratinas“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras atvyksta gastrolių į Šilutę: gruodžio 16 d. publikos laukia nuostabus Kalėdinis koncertas, o gruodžio 17 d. mažieji žiūrovai pasiners į edukacinės operos vaikams „Buratinas“ šurmulį. Jei norite pasidžiaugti muzika ir jos kuriama Kalėdine nuotaika esate labai laukiami Šilutės kultūros ir pramogų centre – puikus savaitgalis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalais garantuotas.Šventinio laikotarpio renginiai Lietuvoje: nuo „Eurovizijos“ nugalėtojos Loreen pasirodymo, iki Natalijos Bunkės ir Jessicos Shy koncertinių turų
Gruodis – ypatingas mėnuo, kupinas džiaugsmo, jaukumo, geros nuotaikos, laiko su artimaisiais bei, žinoma, kultūrinių renginių. Jų paskutinį 2023-ųjų kalendorinį mėnesį Lietuvoje tikrai netruks – savo pasirodymus čia surengs puikiai žinomi Lietuvos ir pasaulio scenos vardai, tarp kurių ir dukart „Eurovizijos“ nugalėtoja Loreen, iš Latvijos atvyksianti Laima Vaikulė, atlikėja Jessica Shy, Natalija Bunkė ir kiti. O štai atlikėjo „Daddy Was a Milkman“ gerbėjai jo pasirodymą galės stebėti mūsų kaimynėje Latvijoje, kur šis koncertuos kartu su šios šalies valstybiniu kameriniu orkestru.Naujųjų metų naktį - laimės archeologija šokio spektaklio premjeroje
Gruodžio 31 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šokio spektaklio „Laimės žodynas“ premjerą. Spektaklį, kuriame dalyvauja net šešiolika skirtingų kartų aktorių, lapkričio mėnesį pristatė šokio lauke gerai žinoma choreografė Agnija Šeiko.Klaipėdos muzikinio teatro Kalėdinė gerumo akcija: dovanokime džiaugsmą sunkiau gyvenantiems!
Artėjančių švenčių proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia pasirūpinti dovanomis ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems šventinę nuotaiką pajusti sunkiau: dovanokite bilietus į teatro renginius vargingiau gyvenantiems. Jei jūs neturite laiko užsiimti bilietų pirkimu ar tinkamų gavėjų paieška – yra žmonės pasiruošę jums padėti. Gerumas kartais keliauja incognito!Dar vienas Bilietai.lt žingsnis tvaresnio verslo link - aplinkosauginis ISO 14001 standartas
Džiaugiamės pranešdami, kad „Bilietai.lt“ (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) sėkmingai įgyvendino ISO aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą (ISO 14001:2015). Tai svarbus žingsnis mūsų įmonės tvarumo kelionėje. ISO standarto sertifikatas ne tik liudija mūsų įsipareigojimą aplinkos apsaugai ir atsakingam verslo valdymui, bet ir yra puiki galimybė kurti vertę partneriams gerinant mūsų veiklos kokybę ir efektyvumą.Naujasis Muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc: žengti pirmyn, būti atviriems pasauliui!
„Esu labai laimingas būdamas Klaipėdoje. Gal prieš dvejus metus teatro baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui prisipažinau, kad galėčiau čia gyventi, ir tai išsipildė. Tikiu, kad kai kuriems dalykams tiesiog lemta įvykti ir jie tampa tikrove. Miesto energija, žmonių, dirbančių teatre, profesionalumas negali nesužavėti“, – tikina naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc. „Nuoširdžiai dėkoju baleto tarnybos vadovui A. Liškauskui už nuoširdumą ir paramą. Muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei visapusiškai palaikančiai baleto trupę. Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu, kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per du bepilnus bendradarbiavimo mėnesius“.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas).Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos festivalio rengėjų netikėtumai negąsdina - netgi kelia pasididžiavimą
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ant marių kranto surengtame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje per tris savaites pristatytos trys unikalios premjeros, scenoje buvo galima išvysti kone tris šimtus atlikėjų, tris valandas kurtas grimas vienam iš premjeros herojų, scenografija tapo net statybinės nuolaužos, po spektaklio grąžintos į antrinio panaudojimo vietą, scenoje debiutavo ne tik visas baimes įveikę klaipėdiečiai, bet ir jų augintiniai. Svarbiausia – publika iki šiol diskutuoja apie tai ką išvydo ir nekantriai laukia naujų premjerų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras per tris savaites istorinį elingą pavertė scena ir žiūrovų sale, pristatydamas tris skirtingus renginius: koncertą „Karo ir taikos dainos“ ir du pilno formato pastatymus - istorijų operą „Klaipėda“ ir videografinį spektaklį „Carmina Burana“. Profesionalai patvirtins, kad tai sudėtingas dalykas: festivalių praktika Lietuvoje rodo, kad dažniau rengiami koncertiniai spektaklių atlikimai. Tuo tarpu iššūkių nebijanti KVMT komanda į elingą žengia su spektakliais ir visais privalomais atributais.
Plojo ne tik tautiečiai, bet ir užsieniečiai
Klaipėdos festivalis šiemet sulaukė įspūdingo skaičiaus žiūrovų – net 4225, virtualiai Klaipėdos festivalio vaizdo medžiaga domėjosi daugiau nei 36 tūkstančiai gerbėjų. Sulaukta daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio. Klaipėdos festivalyje tradiciškai lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Klaipėdos festivalio gerbėjai bilietus į istorijų operą „Klaipėda“ ar videografinį spektaklį „Carmina Burana“ įsigiję dar ankstyvą pavasarį mėgavosi išskirtinėmis, ypatingai minkštomis vietomis „Bičiulių ložėje“. Specialiai ištikimiausiems žiūrovams Muzikinio teatro siuvykla pasiuvo minkštus kėdžių paklotus, kad būtų ne tik minkšta, bet ir šilta mėgautis įstabiomis premjeromis. Norint, kad žiūrovai patogiai pasiektų namus nakties metu, nes renginiai baigėsi vidurnaktį ar net po jo, buvo priderinti miesto viešojo transporto maršrutai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia identifikuoti kokios šalies atstovai pirko bilietus į Klaipėdos festivalio renginius. Tarkim, net 99 procentai lietuvių rinkosi koncertą „Karo ir taikos dainos“, suvienijusį Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus, keletas susidomėjusių atvyko iš Belgijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Istorijų operos „Klaipėda“ premjeros statistika: dauguma žiūrovų mūsų tautiečiai, tačiau sulaukta svečių iš Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Britanijos, Austrijos, Danijos, Juodkalnijos, Olandijos, JAV, Norvegijos, Lenkijos. Videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjera susidomėjo ne tik teatro gerbėjai iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos, atvykusieji iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Islandijos, Graikijos, Britanijos, Danijos, Olandijos, JAV.
Profesionalų atliktas tyrimas parodė, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame elinge surengtas Klaipėdos festivalis publikai leido pajusti stiprų scenos meno efektą vedantį į puikią emocinę savijautą. Psichinės sveikatos stiprinimo projekto „Mindletic“ surinkti duomenys užfiksavo stiprų scenos meno efektą: po pasirodymų net 95 proc. visų žiūrovų emocijų buvo aukšto malonumo kategorijoje.
Stebinantis dalyvių skaičius scenoje
Klaipėdos festivalis didžiuojasi į išskirtines premjeras subūręs daugybę atlikėjų: koncerte „Karo ir taikos dainos“ - 130, istorijų operos „Klaipėda“ premjeroje – 200, videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjeroje - net 270.
Pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ atliko KVMT simfoninis orkestras ir choras drauge su vienu profesionaliausių Lietuvos chorų – Kauno valstybiniu choru.
„Carmina Burana“ premjeroje neplanuotai dainavo ir Vakarų Europos operos teatruose dainuojantis baritonas Modestas Sedlevičius. Jis kone paskutinę dieną pakeitė netikėtai susirgusį solistą Farshad Abbasabadi. Palanki fortūna lėmė, kad žinomas solistas tuo metu buvo Lietuvoje, turėjo kone vienos dienos laisvadienį ir įsijungė į premjerą elinge! Jam teko ir netikėtumas dainuoti žingsniuojant po scenos danga paslėptu bėgimo takeliu.
Trečiojo Klaipėdos festivalio metu pagaliau pavyko į šoną nustumti elinge viduryje daug metų rymojusią jachtą bei taip publikai leisti išvysti elingą nauju rakursu.
Masinėje videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pradžios scenoje į miestiečių būrį įsiliejo ne tik Muzikinio teatro solistai, studentai-savanoriai, Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai, bet ir mokymo centro „Geras šuo“ nariai, t.y. šeimininkai ir jų šunys!ž. Debiutui scenoje buvo atrinkti geriausiai užsirekomendavę specialiuose mokymuose. Džiaugiamės, jog viskas puikiai pavyko, o publika pirmojo karto jaudulio net nepastebėjo!
Tenoro M. Jankausko videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ laukė ne tik muzikiniai iššūkiai. Kepto gulbino personažas, kurį sukūrė M. Jankauskas, pagal kostiumų dailininkės S. Straukaitės ir scenografės S. Šimkūnaitės sumanymą buvo „apdegęs“. Nudegimų efektus net tris valandas jam tvirtino, klijavo ir kitais būdais kūrė specialaus grimo dailininkė Jurgita Globytė ir asistentė Inga Urbanovič.
Suderinus su Klaipėdos miesto savivaldybe bei iš anksto įspėjus klaipėdiečius pirmą kartą scenoje panaudota sirena. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai kaimyninėse šalyse skambančios sirenos perspėja apie galimus pavojus, Klaipėdoje sirenas pritaikėme tik kurdami meną bei siųsdami žinutę ne tik sau, bet ir pasauliui.
Baimintasi, kad solistės nenuneštų vėjas
Vieografiniam „Carmina Burana“ spektakliui atviroje pamario erdvėje buvo pastatyta rekordiškai didelė scena - net 11 metrų aukščio ir 60 m pločio, panaudoti rekordinio dydžio LED ekranai! Didieji ekranai buvo sumontuoti iš 766 vienetų mažesnių (0,5x 0,5 m) ekranų taip siekiant sukurti milžinišką ir nepakartojamą spektaklio vaizdą! Ir tai buvo nepakartojama...
110 – tiek prireikė audinio metrų solistės Ritos Petrauskaitės kostiumui. Suknelė - didžiulė, ilgis net 18 metrų! Prieš naudojant ją scenoje buvo atlikti kostiumo aerodinaminiai procesai. Jų prireikė, nes baimintasi, kad stipriais vėjais garsėjančiame pajūryje šis scenos kostiumas gali būti pavojingas ir tiesiog nuskraidinti spektaklio heroję.
Džiaugiamės ir gausia festivalio savanorių komanda: šiemet sulaukta net aštuoniolikos meno gerbėjų, panorusių neatlygintinai prisidėti prie didžiulio festivalio įgyvendinimo.
Viena tradicinių Klaipėdos festivalio misijų – skleisti tvarumo žinią. Kuriant spektaklio „Carmina Burana“ scenografiją ir kostiumus pritaikyti tvaraus antrinio dizaino principai: klaipėdiečiai pakviesti spektakliui padovanoti vintažinių rūbų, o choristams, suderinus su kostiumų dailininke, leista panaudoti ir savo kasdienę aprangą. Informacijos apie festivalį sklaidoje aktyviai naudotas dinaminis QR kodas. Scenografijoje naudotos statybinės nuolaužos, po spektaklio grąžintos į antrinio panaudojimo vietą.
„Carmina Burana“ rekvizitas - didžiuliai akmens luitai, buvo padaryti visai ne iš akmens. Vyriausioji rekvizitininkė Jekaterina Novikienė su meile gludino kiekvieną „akmenėlį“.
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinėje premjeroje atgijo ne tik šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenę lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusieji, bet ir Taravos Anikė.
Mažiau nei šimtas žmonių Lietuvoje vis dar kalba šišioniškių tarme, tačiau istorijų operoje „Klaipėda“ ši tarmė suskambo pedagogės Vaidos Galinskienės dėka.
Spektakliai-reiškiniai
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. „Menininkai, tarytum įrėmindami kūrinį, priminė, kad visi festivaliai, visa mūsų kūryba šiandien įgyja naujas prasmes: karo akivaizdoje, skeveldromis virstančioje tikrovėje menas išlieka dar svarbesnis, nes sutvirtina liepsnojančius žmogaus jausmus ir nuskaidrina sielą“,- rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Videografinį spektaklį „Carmina Burana“ elinge pristatytė režisierius Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas.
Istorijų opera „Klaipėda“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui prašant ją sukūrė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai rašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė.
„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kuria tokius spektaklius, apie kuriuos kalbama gatvėje. Net ir praėjus porai dienų, susitikus pažįstamą norisi pasidalinti įspūdžiais. Tai reiškia ne ką kitą, kad teatras sugeba generuoti kultūros reiškinius. Ne tik faktus, t. y. – spektaklius, kurie atgyvenę vieną vakarą, ryte net neprisimenami!“,- rašė žurnalistė Nina Puteikienė.
Dėkojame rėmėjams
Tarptautinis Klaipėdos festivalis nuoširdžiai dėkoja mecenatui UAB „Vakarų medienos grupė“, istorijų operos „Klaipėda“ rėmėjui – AB „Limarko laivininkystės kompanija“, rėmėjams - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, UAB „Kautra“, UAB „Stemma group“, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, advokatų kontorai Glimstedt, UAB „Biofarmacija“, UAB „Mūsų laikas“, UAB „Inchape Motors“, viešbučiui „Michaelson boutique hotel“, viešbučiui „Klaipėdos Victoria“ ir visiems gausiems informaciniams rėmėjams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras per tris savaites istorinį elingą pavertė scena ir žiūrovų sale, pristatydamas tris skirtingus renginius: koncertą „Karo ir taikos dainos“ ir du pilno formato pastatymus - istorijų operą „Klaipėda“ ir videografinį spektaklį „Carmina Burana“. Profesionalai patvirtins, kad tai sudėtingas dalykas: festivalių praktika Lietuvoje rodo, kad dažniau rengiami koncertiniai spektaklių atlikimai. Tuo tarpu iššūkių nebijanti KVMT komanda į elingą žengia su spektakliais ir visais privalomais atributais.
Plojo ne tik tautiečiai, bet ir užsieniečiai
Klaipėdos festivalis šiemet sulaukė įspūdingo skaičiaus žiūrovų – net 4225, virtualiai Klaipėdos festivalio vaizdo medžiaga domėjosi daugiau nei 36 tūkstančiai gerbėjų. Sulaukta daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio. Klaipėdos festivalyje tradiciškai lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Klaipėdos festivalio gerbėjai bilietus į istorijų operą „Klaipėda“ ar videografinį spektaklį „Carmina Burana“ įsigiję dar ankstyvą pavasarį mėgavosi išskirtinėmis, ypatingai minkštomis vietomis „Bičiulių ložėje“. Specialiai ištikimiausiems žiūrovams Muzikinio teatro siuvykla pasiuvo minkštus kėdžių paklotus, kad būtų ne tik minkšta, bet ir šilta mėgautis įstabiomis premjeromis. Norint, kad žiūrovai patogiai pasiektų namus nakties metu, nes renginiai baigėsi vidurnaktį ar net po jo, buvo priderinti miesto viešojo transporto maršrutai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia identifikuoti kokios šalies atstovai pirko bilietus į Klaipėdos festivalio renginius. Tarkim, net 99 procentai lietuvių rinkosi koncertą „Karo ir taikos dainos“, suvienijusį Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus, keletas susidomėjusių atvyko iš Belgijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Istorijų operos „Klaipėda“ premjeros statistika: dauguma žiūrovų mūsų tautiečiai, tačiau sulaukta svečių iš Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Britanijos, Austrijos, Danijos, Juodkalnijos, Olandijos, JAV, Norvegijos, Lenkijos. Videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjera susidomėjo ne tik teatro gerbėjai iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos, atvykusieji iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Islandijos, Graikijos, Britanijos, Danijos, Olandijos, JAV.
Profesionalų atliktas tyrimas parodė, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame elinge surengtas Klaipėdos festivalis publikai leido pajusti stiprų scenos meno efektą vedantį į puikią emocinę savijautą. Psichinės sveikatos stiprinimo projekto „Mindletic“ surinkti duomenys užfiksavo stiprų scenos meno efektą: po pasirodymų net 95 proc. visų žiūrovų emocijų buvo aukšto malonumo kategorijoje.
Stebinantis dalyvių skaičius scenoje
Klaipėdos festivalis didžiuojasi į išskirtines premjeras subūręs daugybę atlikėjų: koncerte „Karo ir taikos dainos“ - 130, istorijų operos „Klaipėda“ premjeroje – 200, videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjeroje - net 270.
Pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ atliko KVMT simfoninis orkestras ir choras drauge su vienu profesionaliausių Lietuvos chorų – Kauno valstybiniu choru.
„Carmina Burana“ premjeroje neplanuotai dainavo ir Vakarų Europos operos teatruose dainuojantis baritonas Modestas Sedlevičius. Jis kone paskutinę dieną pakeitė netikėtai susirgusį solistą Farshad Abbasabadi. Palanki fortūna lėmė, kad žinomas solistas tuo metu buvo Lietuvoje, turėjo kone vienos dienos laisvadienį ir įsijungė į premjerą elinge! Jam teko ir netikėtumas dainuoti žingsniuojant po scenos danga paslėptu bėgimo takeliu.
Trečiojo Klaipėdos festivalio metu pagaliau pavyko į šoną nustumti elinge viduryje daug metų rymojusią jachtą bei taip publikai leisti išvysti elingą nauju rakursu.
Masinėje videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pradžios scenoje į miestiečių būrį įsiliejo ne tik Muzikinio teatro solistai, studentai-savanoriai, Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai, bet ir mokymo centro „Geras šuo“ nariai, t.y. šeimininkai ir jų šunys!ž. Debiutui scenoje buvo atrinkti geriausiai užsirekomendavę specialiuose mokymuose. Džiaugiamės, jog viskas puikiai pavyko, o publika pirmojo karto jaudulio net nepastebėjo!
Tenoro M. Jankausko videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ laukė ne tik muzikiniai iššūkiai. Kepto gulbino personažas, kurį sukūrė M. Jankauskas, pagal kostiumų dailininkės S. Straukaitės ir scenografės S. Šimkūnaitės sumanymą buvo „apdegęs“. Nudegimų efektus net tris valandas jam tvirtino, klijavo ir kitais būdais kūrė specialaus grimo dailininkė Jurgita Globytė ir asistentė Inga Urbanovič.
Suderinus su Klaipėdos miesto savivaldybe bei iš anksto įspėjus klaipėdiečius pirmą kartą scenoje panaudota sirena. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai kaimyninėse šalyse skambančios sirenos perspėja apie galimus pavojus, Klaipėdoje sirenas pritaikėme tik kurdami meną bei siųsdami žinutę ne tik sau, bet ir pasauliui.
Baimintasi, kad solistės nenuneštų vėjas
Vieografiniam „Carmina Burana“ spektakliui atviroje pamario erdvėje buvo pastatyta rekordiškai didelė scena - net 11 metrų aukščio ir 60 m pločio, panaudoti rekordinio dydžio LED ekranai! Didieji ekranai buvo sumontuoti iš 766 vienetų mažesnių (0,5x 0,5 m) ekranų taip siekiant sukurti milžinišką ir nepakartojamą spektaklio vaizdą! Ir tai buvo nepakartojama...
110 – tiek prireikė audinio metrų solistės Ritos Petrauskaitės kostiumui. Suknelė - didžiulė, ilgis net 18 metrų! Prieš naudojant ją scenoje buvo atlikti kostiumo aerodinaminiai procesai. Jų prireikė, nes baimintasi, kad stipriais vėjais garsėjančiame pajūryje šis scenos kostiumas gali būti pavojingas ir tiesiog nuskraidinti spektaklio heroję.
Džiaugiamės ir gausia festivalio savanorių komanda: šiemet sulaukta net aštuoniolikos meno gerbėjų, panorusių neatlygintinai prisidėti prie didžiulio festivalio įgyvendinimo.
Viena tradicinių Klaipėdos festivalio misijų – skleisti tvarumo žinią. Kuriant spektaklio „Carmina Burana“ scenografiją ir kostiumus pritaikyti tvaraus antrinio dizaino principai: klaipėdiečiai pakviesti spektakliui padovanoti vintažinių rūbų, o choristams, suderinus su kostiumų dailininke, leista panaudoti ir savo kasdienę aprangą. Informacijos apie festivalį sklaidoje aktyviai naudotas dinaminis QR kodas. Scenografijoje naudotos statybinės nuolaužos, po spektaklio grąžintos į antrinio panaudojimo vietą.
„Carmina Burana“ rekvizitas - didžiuliai akmens luitai, buvo padaryti visai ne iš akmens. Vyriausioji rekvizitininkė Jekaterina Novikienė su meile gludino kiekvieną „akmenėlį“.
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinėje premjeroje atgijo ne tik šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenę lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusieji, bet ir Taravos Anikė.
Mažiau nei šimtas žmonių Lietuvoje vis dar kalba šišioniškių tarme, tačiau istorijų operoje „Klaipėda“ ši tarmė suskambo pedagogės Vaidos Galinskienės dėka.
Spektakliai-reiškiniai
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. „Menininkai, tarytum įrėmindami kūrinį, priminė, kad visi festivaliai, visa mūsų kūryba šiandien įgyja naujas prasmes: karo akivaizdoje, skeveldromis virstančioje tikrovėje menas išlieka dar svarbesnis, nes sutvirtina liepsnojančius žmogaus jausmus ir nuskaidrina sielą“,- rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Videografinį spektaklį „Carmina Burana“ elinge pristatytė režisierius Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas.
Istorijų opera „Klaipėda“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui prašant ją sukūrė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai rašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė.
„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kuria tokius spektaklius, apie kuriuos kalbama gatvėje. Net ir praėjus porai dienų, susitikus pažįstamą norisi pasidalinti įspūdžiais. Tai reiškia ne ką kitą, kad teatras sugeba generuoti kultūros reiškinius. Ne tik faktus, t. y. – spektaklius, kurie atgyvenę vieną vakarą, ryte net neprisimenami!“,- rašė žurnalistė Nina Puteikienė.
Dėkojame rėmėjams
Tarptautinis Klaipėdos festivalis nuoširdžiai dėkoja mecenatui UAB „Vakarų medienos grupė“, istorijų operos „Klaipėda“ rėmėjui – AB „Limarko laivininkystės kompanija“, rėmėjams - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, UAB „Kautra“, UAB „Stemma group“, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, advokatų kontorai Glimstedt, UAB „Biofarmacija“, UAB „Mūsų laikas“, UAB „Inchape Motors“, viešbučiui „Michaelson boutique hotel“, viešbučiui „Klaipėdos Victoria“ ir visiems gausiems informaciniams rėmėjams.
Paieška nedavė rezultatų