logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Klaipėdos festivalio rengėjų netikėtumai negąsdina - netgi kelia pasididžiavimą
Skaityti daugiau

Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina

Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.

20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo

Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.

Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“

Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “

Režisierius Dainius Kazlauskas apie naują spektaklį: pjesę parašiau tam, kad suskambėtų mylima daina

Vos praėjusiais metais į teatro sceną po beveik 12 metų pertraukos sugrįžęs režisierius Dainius Kazlauskas pristato naujausią savo darbą – muzikinį spektaklį „Kurortinis romanas“, kuriame kartu su žymiais Lietuvos aktoriais vaidins ir pats. Istorija pasakos apie vyro bei moters santykį ir nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus antrąją pusę, į miestą, kuriame kone kiekvienas turi šiltų prisiminimų ir sentimentų – Palangą.

Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą

Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.

Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje

Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.

Didžiausi birželio renginiai Lietuvoje: Joninės su A. Mamontovu ir M. Mikutavičiumi, NBA žvaigždės Vilniuje ir „Leon Somov & Jazzu“ sugrįžimas

Birželį tikimės ne tik karštų orų, bet ir didžiausių muzikos žvaigždžių šou. Andriaus Mamontovo, Marijaus Mikutavičiaus ir Povilo Meškėlos muzika Joninių savaitgalį susipins su senosiomis tradicijomis, Justinas Jarutis pakvies į unikalų golfo ir muzikos festivalį, o sostinėje susigrums NBA žvaigždės Domantas Sabonis ir Luka Dončičius.

VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS

Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.

LNDT KAMPANIJA „NEIK Į TEATRĄ“ PRIPAŽINTA GERIAUSIA ĮVAIZDINE KAMPANIJA

84-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pristačiusi reklaminė kampanija „Neik į teatrą“, kurią sukūrė reklamos agentūra TRUTH, gegužės 7 d. „Verslo žinių“ organizuojamuose „Password“ apdovanojimuose pelnė prizą kaip efektyviausia mažo biudžeto įvaizdinė rinkodaros kampanija.

Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį

Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.

Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai

Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.

„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.

Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai

2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.

„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju

„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Klaipėdos festivalio rengėjų netikėtumai negąsdina - netgi kelia pasididžiavimą

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ant marių kranto surengtame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje per tris savaites pristatytos trys unikalios premjeros, scenoje buvo galima išvysti kone tris šimtus atlikėjų, tris valandas kurtas grimas vienam iš premjeros herojų, scenografija tapo net statybinės nuolaužos, po spektaklio grąžintos į antrinio panaudojimo vietą, scenoje debiutavo ne tik visas baimes įveikę klaipėdiečiai, bet ir jų augintiniai. Svarbiausia – publika iki šiol diskutuoja apie tai ką išvydo ir nekantriai laukia naujų premjerų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras per tris savaites istorinį elingą pavertė scena ir žiūrovų sale,  pristatydamas tris skirtingus renginius: koncertą „Karo ir taikos dainos“ ir du pilno formato pastatymus - istorijų operą „Klaipėda“ ir videografinį spektaklį „Carmina Burana“. Profesionalai patvirtins, kad tai sudėtingas dalykas: festivalių praktika Lietuvoje rodo, kad dažniau rengiami koncertiniai spektaklių atlikimai. Tuo tarpu iššūkių nebijanti KVMT komanda į elingą žengia su spektakliais ir visais privalomais atributais.

Plojo ne tik tautiečiai, bet ir užsieniečiai
Klaipėdos festivalis šiemet sulaukė įspūdingo skaičiaus žiūrovų – net 4225, virtualiai Klaipėdos festivalio vaizdo medžiaga domėjosi daugiau nei 36 tūkstančiai gerbėjų. Sulaukta daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio. Klaipėdos festivalyje tradiciškai lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Klaipėdos festivalio gerbėjai bilietus į istorijų operą „Klaipėda“ ar videografinį spektaklį „Carmina Burana“ įsigiję dar ankstyvą pavasarį mėgavosi išskirtinėmis, ypatingai minkštomis vietomis „Bičiulių ložėje“. Specialiai ištikimiausiems žiūrovams Muzikinio teatro siuvykla pasiuvo minkštus kėdžių paklotus, kad būtų ne tik minkšta, bet ir šilta mėgautis įstabiomis premjeromis. Norint, kad žiūrovai patogiai pasiektų namus nakties metu, nes renginiai baigėsi vidurnaktį ar net po jo, buvo priderinti miesto viešojo transporto maršrutai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia identifikuoti kokios šalies atstovai pirko bilietus į Klaipėdos festivalio renginius. Tarkim, net 99 procentai lietuvių rinkosi koncertą „Karo ir taikos dainos“, suvienijusį Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus, keletas susidomėjusių atvyko iš Belgijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Istorijų operos „Klaipėda“ premjeros statistika: dauguma žiūrovų mūsų tautiečiai, tačiau sulaukta svečių iš Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Britanijos, Austrijos, Danijos, Juodkalnijos, Olandijos, JAV, Norvegijos,  Lenkijos.  Videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjera susidomėjo ne tik teatro gerbėjai iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos, atvykusieji iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Islandijos, Graikijos, Britanijos, Danijos, Olandijos,  JAV.
Profesionalų atliktas tyrimas parodė, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame elinge surengtas Klaipėdos festivalis publikai leido pajusti stiprų scenos meno efektą vedantį į puikią emocinę savijautą. Psichinės sveikatos stiprinimo projekto „Mindletic“ surinkti duomenys užfiksavo  stiprų scenos meno efektą: po pasirodymų net 95 proc. visų žiūrovų emocijų buvo aukšto malonumo kategorijoje.

Stebinantis dalyvių skaičius scenoje
Klaipėdos festivalis didžiuojasi į išskirtines premjeras subūręs daugybę atlikėjų: koncerte „Karo ir taikos dainos“ -  130, istorijų operos „Klaipėda“ premjeroje – 200,  videografinio spektaklio „Carmina Burana“ premjeroje - net 270.  
Pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ atliko KVMT simfoninis orkestras ir choras drauge su vienu profesionaliausių Lietuvos chorų – Kauno valstybiniu choru.
„Carmina Burana“ premjeroje neplanuotai dainavo ir Vakarų Europos operos teatruose dainuojantis baritonas Modestas Sedlevičius. Jis kone paskutinę dieną pakeitė netikėtai susirgusį solistą Farshad Abbasabadi. Palanki fortūna lėmė, kad žinomas solistas tuo metu buvo Lietuvoje, turėjo kone vienos dienos laisvadienį ir įsijungė į premjerą elinge! Jam teko ir netikėtumas dainuoti žingsniuojant po scenos danga paslėptu bėgimo takeliu.
Trečiojo Klaipėdos festivalio metu pagaliau pavyko į šoną nustumti elinge viduryje daug metų rymojusią jachtą bei taip publikai leisti išvysti elingą nauju rakursu.
Masinėje videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pradžios scenoje į miestiečių būrį įsiliejo ne tik Muzikinio teatro solistai, studentai-savanoriai, Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai, bet ir mokymo centro „Geras šuo“ nariai, t.y. šeimininkai ir jų šunys!ž. Debiutui scenoje buvo atrinkti geriausiai užsirekomendavę specialiuose mokymuose. Džiaugiamės, jog viskas puikiai pavyko, o publika pirmojo karto jaudulio net nepastebėjo!
Tenoro M. Jankausko videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ laukė ne tik muzikiniai iššūkiai. Kepto gulbino personažas, kurį sukūrė M. Jankauskas, pagal kostiumų dailininkės S. Straukaitės ir scenografės S. Šimkūnaitės sumanymą buvo „apdegęs“. Nudegimų efektus net tris valandas jam tvirtino, klijavo ir kitais būdais kūrė specialaus grimo dailininkė Jurgita Globytė ir asistentė Inga Urbanovič.
Suderinus su Klaipėdos miesto savivaldybe bei iš anksto įspėjus klaipėdiečius pirmą kartą scenoje panaudota sirena. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai kaimyninėse šalyse skambančios sirenos perspėja apie galimus pavojus, Klaipėdoje sirenas pritaikėme tik kurdami meną bei siųsdami žinutę ne tik sau, bet ir pasauliui.

Baimintasi, kad solistės nenuneštų vėjas
Vieografiniam „Carmina Burana“ spektakliui atviroje pamario erdvėje buvo pastatyta rekordiškai didelė scena  - net 11 metrų aukščio ir 60 m pločio, panaudoti rekordinio dydžio LED ekranai! Didieji ekranai buvo sumontuoti iš 766 vienetų mažesnių (0,5x 0,5 m) ekranų taip  siekiant sukurti milžinišką ir nepakartojamą spektaklio vaizdą! Ir tai buvo nepakartojama...
110 – tiek prireikė audinio metrų solistės Ritos Petrauskaitės kostiumui. Suknelė  - didžiulė, ilgis net 18 metrų! Prieš naudojant ją scenoje buvo atlikti kostiumo aerodinaminiai procesai. Jų prireikė, nes baimintasi, kad stipriais vėjais garsėjančiame pajūryje šis scenos kostiumas gali būti pavojingas ir tiesiog nuskraidinti spektaklio heroję.
Džiaugiamės ir gausia festivalio savanorių komanda: šiemet sulaukta net aštuoniolikos meno gerbėjų, panorusių neatlygintinai prisidėti prie didžiulio festivalio įgyvendinimo.
Viena tradicinių Klaipėdos festivalio misijų – skleisti tvarumo žinią. Kuriant spektaklio „Carmina Burana“  scenografiją ir kostiumus pritaikyti tvaraus antrinio dizaino principai: klaipėdiečiai pakviesti spektakliui padovanoti vintažinių rūbų, o choristams, suderinus su kostiumų dailininke, leista panaudoti ir savo kasdienę aprangą. Informacijos apie festivalį sklaidoje aktyviai naudotas dinaminis QR kodas. Scenografijoje naudotos statybinės nuolaužos, po spektaklio grąžintos į antrinio panaudojimo vietą.
„Carmina Burana“ rekvizitas - didžiuliai akmens luitai, buvo padaryti visai ne iš akmens. Vyriausioji rekvizitininkė Jekaterina Novikienė su meile gludino kiekvieną „akmenėlį“.
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinėje premjeroje atgijo ne tik šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenę lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusieji, bet ir Taravos Anikė.
Mažiau nei šimtas žmonių Lietuvoje vis dar kalba šišioniškių tarme, tačiau istorijų operoje „Klaipėda“ ši tarmė suskambo pedagogės Vaidos Galinskienės dėka.

Spektakliai-reiškiniai
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. „Menininkai, tarytum įrėmindami kūrinį, priminė, kad visi festivaliai, visa mūsų kūryba šiandien įgyja naujas prasmes: karo akivaizdoje, skeveldromis virstančioje tikrovėje menas išlieka dar svarbesnis, nes sutvirtina liepsnojančius žmogaus jausmus ir nuskaidrina sielą“,- rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Videografinį spektaklį „Carmina Burana“ elinge pristatytė režisierius Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas.
Istorijų opera „Klaipėda“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui prašant ją sukūrė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai rašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė.
„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kuria tokius spektaklius, apie kuriuos kalbama gatvėje. Net ir praėjus porai dienų, susitikus pažįstamą norisi pasidalinti įspūdžiais. Tai reiškia ne ką kitą, kad teatras sugeba generuoti kultūros reiškinius. Ne tik faktus, t. y. – spektaklius, kurie atgyvenę vieną vakarą, ryte net neprisimenami!“,- rašė žurnalistė Nina Puteikienė.

Dėkojame rėmėjams
Tarptautinis Klaipėdos festivalis nuoširdžiai dėkoja mecenatui UAB „Vakarų medienos grupė“, istorijų operos „Klaipėda“ rėmėjui – AB „Limarko laivininkystės kompanija“, rėmėjams - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, UAB „Kautra“, UAB „Stemma group“, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, advokatų kontorai Glimstedt, UAB „Biofarmacija“, UAB „Mūsų laikas“, UAB „Inchape Motors“, viešbučiui „Michaelson boutique hotel“, viešbučiui „Klaipėdos Victoria“ ir visiems gausiems informaciniams rėmėjams.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti