Skaityti daugiau
„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Drugelių cirkas“ – jautri istorija apie drąsą būti savimi
Vaiko dienai skirtas spektaklis „Drugelių cirkas“ kviečia į jautrią ir įkvepiančią kelionę, paremtą to paties pavadinimo kino istorija. Tai pasakojimas apie žmones, kurie kadaise buvo laikomi keistenybėmis ir rodomi „išsigimėlių šou“, tačiau už išorės slypi kur kas daugiau – vidinės kovos, abejonės ir troškimas būti priimtiems.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE PRADEDAMA SPEKTAKLIŲ SAVAITĖ REŽISIERIAUS RIMO TUMINO GIMTADIENIUI PAMINĖTI
Sausio 20 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre buvo paminėtas režisieriaus Rimo Tumino gimtadienis – „Šiandien diena – šiandien šventė!”, į kurį susirinko gausus būrys artimiausių režisieriaus bendraminčių, kultūrininkų, menininkų, kolegų.
Rimas Tuminas buvo didysis švenčių ieškotojas ir scenoje, ir už jos ribų, todėl Vilniaus mažasis teatras, gerbdamas Maestro atminimą, kvietė švęsti, dalinantis prisiminimais apie režisierių, muzikuojant ir kalbantis apie praėjusį laiką, kuriame, rodos, sutilpo visi žmogiški dalykai. Renginyje dalyvavo kviestiniai svečiai, tarp jų: režisierius Oskaras Koršunovas, kompozitorius Giedrius Puskunigis, aktoriai Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, Vaidotas Martinaitis, Eglė Mikulionytė, Andrius Žebrauskas, Sigitas Račkys, Leonardas Pobedonoscevas, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, scenografas Adomas Jacovskis, teatrologai Ramunė Balevičiūtė, Daiva Šabasevičienė, Helmutas Šabasevičius, Audronė Girdzijauskaitė ir kt.
Šventės programoje R. Tumino bendraminčiai dalinosi prisiminimais, vakaro atmosferą papildė aktorės Larisos Kalpokaitės atliekamos dainos, aktorių Agnės Šataitės, Indrės Patkauskaitės, Artūro Dubakos atliekamas kūrinys „Toli toli“ (autorius, kompozitorius Faustas Latėnas), taip pat R. Tumino spektakliuose skambėjusi muzika. Renginį vedė aktorius Kirilas Glušajevas.
Šiltai prisimindama režisierių kalbėjo jo žmona, aktorė Igna Burneikaitė: „Pasakyti liūdesys būtų banalu. Šiandien gavau daug nuoširdžių pasveikinimų su jo gimimo diena. Iš tiesų dar nesu supratusi, kad jo nėra. Nors jo nebūdavo net jo paties gimtadieniuose, bet mes visada laukdavome, kada sugrįš. Būna apninka kažkokia tuštuma, bet stengiuosi nepasiduoti. Pamenu, kaip vienąkart jis man pasakė: „Bet kaip tau gerai, kaip tau pasisekė su mano liga, pusę pasaulio apvažiavai ir dar pagyvenai“.
„Aš iš Rimo išmokau teatro etikos. Pamenu vienąkart nenuėjau nusilenkti prieš žiūrovus ir Rimas paklausė: „Kodėl?“. Atsakiau: „Nepatinka, nemėgstu to daryti.“ O jis man irgi atsakė: „O galvoji, aš mėgstu? Bet juk tai viena iš mūsų pareigų – nusilenkti, padėkoti žiūrovui“. Man tai buvo viena ryškiausių etikos pamokų“, – dalinosi prisiminimais scenografas Vytautas Narbutas.
„Mes trisdešimt metų dirbome kartu. Aš tiek daug žinau, kad net nenoriu pasakoti. Man liūdna, aš praradau draugą, trūksta man jo... Vis prisimenu mūsų paskutinį darbą, paskutinį kartą, kai vakarieniavom... O jei apibendrinant, spektaklis „Karas ir taika“ buvo geriausias sukurtas Rimo spektaklis“, – kalbėjo scenografas Adomas Jacovskis.
„Pamenu vieną sceną, kartu su scenos kolegomis raikėme ir valgėme duoną Rimo spektaklyje „Galilėjaus gyvenimas“, ir iš publikos kažkas suriko: „Šakės!“. Tai buvo man didžiausias įvertinimas ir vienas geriausių mano spektaklių“, – sakė aktorė Eglė Gabrėnaitė.
„R. Tuminui esu dėkingas už tai, kas buvau, kas esu ir kas būsiu. R. Tuminas man buvo lyg antras tėvas. Jį pamenu kaip žmogų, kuris visada turėjo daug idėjų ateičiai. Aš manau, kad šią dieną būtent jis mus visus čia ir subūrė, pasidalinti idėjomis, mintimis kartu. Mes maži, bet dideli“, – kalbėjo aktorius Leonardas Pobedonoscevas.
Režisierius Oskaras Koršunovas: „Pamenu, kaip R. Tuminas LNDT (Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – red. past.) vaikščiojo ir sakė, kad teatras turi būti namai. Ir aš galvodavau, na kaip čia taip, namai... Bet dabar esu čia ir čia iš tikrųjų yra namai, ir čia man labai gera būti. Sukurti tokius namus yra labai daug ir tai yra geriausias spektaklis. Iš tiesų su jo padrąsinimu sukūrėme ir OKT (Oskaro Koršunovo teatrą – red. past.), jis, galima sakyti, buvo OKT krikštatėvis. Ačiū šiems namams“.
„Aš tikiu, kad R. Tuminui dabar šis vakaras patinka ir jis yra būtent toks, koks jam patiktų. Turiu omeny – švęsti nešvenčiant. Pamenu dvi svarbias VMT šventes: tai teatro atidarymas ir spektaklio „Madagaskaras“ premjera fojė. Tuo metu atrodė lyg visi būtų nušvitę, visi vieni kitiems dėkojo, buvo pakili nuotaika. Tada tikrai išgyvenau ryškias šventiškumo patirtis. R. Tuminas sugebėdavo sukurti šventės jausmo erdvę, kurios negalime patirti kasdienybėje. Tai paliko įspaudą manyje“, – sakė teatrologė Ramunė Balevičiūtė.
Teatrologė Daiva Šabasevičienė: „Man šiandien visą dieną jautru, gomurį graužia sielvartas, ima jaudulys. Pasidarė liūdna, kad išėjo toks jaunas, kai, rodos, net dešimt metų dar ir sugebėjo gyventi su liga. Galvodama apie šventę, mąstau, kad tik du Lietuvos režisieriai – Oskaras Koršunovas ir Rimas Tuminas – moka sukurti teatre šventę. Manau, kad R. Tumino teatras yra ypatingas, nes jis yra jausmo teatras“.
„Jeigu apie jį rašytų keliatomius atsiminus, tai du tomai turėtų būti apie žmogų“, – teigė aktorius Mindaugas Capas.
„Jis puikiai mokėjo juokauti, pamenu, kaip studijų metais tiek daug prisijuokdavome. Tai buvo svarbiausias mano mokytojas“, – kalbėjo aktorius Andrius Žebrauskas.
-------------------
„Teatras yra lyg padidinamasis stiklas ir kartais kreivas veidrodis, leidžiantis mums išvysti tai, kas paslėpta“, – yra sakęs režisierius R. Tuminas.
Režisieriaus gimtadienio proga nuo sausio 22 d. iki 28 d. VMT skelbia Rimo Tumino spektaklių savaitę, kurios metu žiūrovai kartu galės simboliškai paminėti režisieriaus atminimą ir išvysti šiuos Maestro kūrinius: „Maskaradas“, „Madagaskaras“, „Belaukiant Godo“, „Mistras“.
Spektaklių savaitę sausio 22 ir 23 d. pradės spektaklis „Maskaradas“ (rodoma Vilniaus senajame teatre). Visi R. Tumino spektakliai žiūrovus nuteikia šventiškai, leidžia patirti bemaž vaikiškai tyrą šventimo džiaugsmą, tačiau vienas unikaliausių Lietuvos teatro spektaklių „Maskaradas“, jau kone 30 metų džiaugdamasis neblėstančia žiūrovų meile, ko gero, pranoksta visus: čia yra ką „veikti“ ir mąstančiam, ir grožio bei humoro pasiilgusiam žiūrovui. Aktorių vaidyba, režisūra, scenografija perteikia tik akimirksnį trunkančią šventę ir nuolatinį jos džiugesio ilgesį, neapleidžiantį net ir pasibaigus spektakliui.
Sausio 24 d. šventinę savaitę pratęs vienas lankomiausių Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklių – „Madagaskaras“. Intriguojantis pjesės siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti autentiška XX a. pirmosios pusės kalba, regis, ir yra tikroji pastatymo sėkmės priežastis. Ši pjesė apie žmones, kurie iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai – perkelti kitur tai, kas dar niekad nebuvo perkelta.
Sausio 25 d. žiūrovai galės leistis į keistai sapnišką absurdo kelionę – spektaklį „Belaukiant Godo“. Jau legenda tapęs meistriškasis „Belaukiant Godo“ gimė iš vidinio Mažojo teatro gyvenimo, jo ritmo, nuotaikų ir poreikių. Spektaklyje, pilname žaismės, improvizacijos, juoko, bet kartu ir keistos viską apjungiančios mistikos, viešpatauja ne režisierius, bet aktoriai. Nors režisierių R. Tuminą domina gyvenimo teatrališkumas ir/ar pats gyvenimas kaip teatras, šiame spektaklyje teatrą jis paverčia gyvenimu.
Spektaklių savaitę sausio 28 d. užbaigs spektaklis „Mistras“, kuris, kaip ir garsusis „Madagaskaras“, siūlo netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. Pjesės centre – Adomo Mickevičiaus biografija ir likimas, bet kartu ir „tikrojo“ herojaus, kurio ilgimės šiandien, paieškos. Scenoje iškyla „egzotiškosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neišsikristalizavę; šalies, kurioje žmonės linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“.
-----------------------------
„Teatras gyvena manyje, teatras yra su manimi – tokia mano esmė. Nėra tokios jėgos, kuri išplėštų jį iš manęs, sunaikintų jį mano viduje. Tik mirtis“, – kalbėjo režisierius.
Teatro režisierius Rimas Tuminas mirė 2024 m. kovo 6 d., eidamas 73-iuosius metus. Teatralų bendruomenė skaudžiai atsisveikino su Vilniaus mažojo teatro įkūrėju ir ilgamečiu meno vadovu, šviesaus atminimo režisieriumi ir pedagogu. Jis įpūtė dvasią didžiam Vilniaus mažajam teatrui, išugdė tris talentingų aktorių kartas ir metų metus jaudino teatro žiūrovų širdis savo kuriamais spektakliais, iki šiol rodomais pilnose teatrų salėse. Maestro išliks širdyse kaip didis Kūrėjas, Mokytojas, Žmogus.
R. Tuminas surežisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio teatro scenoje: pastatė spektaklių Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje. Režisierius įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimais, Islandijos nacionaline premija, Lietuvos nacionaline premija, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (3-iojo laipsnio), Lenkijos Respublikos Riterio kryžiumi ir daugeliu kitų reikšmingų kūrybinės veiklos įvertinimų. Su Vilniaus mažojo spektakliais aplankė Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Švediją, Italiją, Vokietiją, Kanadą, Kolumbiją, Meksiką, Pietų Korėją, Kiniją ir kitas šalis.
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas tarsi laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių.
Rimas Tuminas buvo didysis švenčių ieškotojas ir scenoje, ir už jos ribų, todėl Vilniaus mažasis teatras, gerbdamas Maestro atminimą, kvietė švęsti, dalinantis prisiminimais apie režisierių, muzikuojant ir kalbantis apie praėjusį laiką, kuriame, rodos, sutilpo visi žmogiški dalykai. Renginyje dalyvavo kviestiniai svečiai, tarp jų: režisierius Oskaras Koršunovas, kompozitorius Giedrius Puskunigis, aktoriai Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, Vaidotas Martinaitis, Eglė Mikulionytė, Andrius Žebrauskas, Sigitas Račkys, Leonardas Pobedonoscevas, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, scenografas Adomas Jacovskis, teatrologai Ramunė Balevičiūtė, Daiva Šabasevičienė, Helmutas Šabasevičius, Audronė Girdzijauskaitė ir kt.
Šventės programoje R. Tumino bendraminčiai dalinosi prisiminimais, vakaro atmosferą papildė aktorės Larisos Kalpokaitės atliekamos dainos, aktorių Agnės Šataitės, Indrės Patkauskaitės, Artūro Dubakos atliekamas kūrinys „Toli toli“ (autorius, kompozitorius Faustas Latėnas), taip pat R. Tumino spektakliuose skambėjusi muzika. Renginį vedė aktorius Kirilas Glušajevas.
Šiltai prisimindama režisierių kalbėjo jo žmona, aktorė Igna Burneikaitė: „Pasakyti liūdesys būtų banalu. Šiandien gavau daug nuoširdžių pasveikinimų su jo gimimo diena. Iš tiesų dar nesu supratusi, kad jo nėra. Nors jo nebūdavo net jo paties gimtadieniuose, bet mes visada laukdavome, kada sugrįš. Būna apninka kažkokia tuštuma, bet stengiuosi nepasiduoti. Pamenu, kaip vienąkart jis man pasakė: „Bet kaip tau gerai, kaip tau pasisekė su mano liga, pusę pasaulio apvažiavai ir dar pagyvenai“.
„Aš iš Rimo išmokau teatro etikos. Pamenu vienąkart nenuėjau nusilenkti prieš žiūrovus ir Rimas paklausė: „Kodėl?“. Atsakiau: „Nepatinka, nemėgstu to daryti.“ O jis man irgi atsakė: „O galvoji, aš mėgstu? Bet juk tai viena iš mūsų pareigų – nusilenkti, padėkoti žiūrovui“. Man tai buvo viena ryškiausių etikos pamokų“, – dalinosi prisiminimais scenografas Vytautas Narbutas.
„Mes trisdešimt metų dirbome kartu. Aš tiek daug žinau, kad net nenoriu pasakoti. Man liūdna, aš praradau draugą, trūksta man jo... Vis prisimenu mūsų paskutinį darbą, paskutinį kartą, kai vakarieniavom... O jei apibendrinant, spektaklis „Karas ir taika“ buvo geriausias sukurtas Rimo spektaklis“, – kalbėjo scenografas Adomas Jacovskis.
„Pamenu vieną sceną, kartu su scenos kolegomis raikėme ir valgėme duoną Rimo spektaklyje „Galilėjaus gyvenimas“, ir iš publikos kažkas suriko: „Šakės!“. Tai buvo man didžiausias įvertinimas ir vienas geriausių mano spektaklių“, – sakė aktorė Eglė Gabrėnaitė.
„R. Tuminui esu dėkingas už tai, kas buvau, kas esu ir kas būsiu. R. Tuminas man buvo lyg antras tėvas. Jį pamenu kaip žmogų, kuris visada turėjo daug idėjų ateičiai. Aš manau, kad šią dieną būtent jis mus visus čia ir subūrė, pasidalinti idėjomis, mintimis kartu. Mes maži, bet dideli“, – kalbėjo aktorius Leonardas Pobedonoscevas.
Režisierius Oskaras Koršunovas: „Pamenu, kaip R. Tuminas LNDT (Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – red. past.) vaikščiojo ir sakė, kad teatras turi būti namai. Ir aš galvodavau, na kaip čia taip, namai... Bet dabar esu čia ir čia iš tikrųjų yra namai, ir čia man labai gera būti. Sukurti tokius namus yra labai daug ir tai yra geriausias spektaklis. Iš tiesų su jo padrąsinimu sukūrėme ir OKT (Oskaro Koršunovo teatrą – red. past.), jis, galima sakyti, buvo OKT krikštatėvis. Ačiū šiems namams“.
„Aš tikiu, kad R. Tuminui dabar šis vakaras patinka ir jis yra būtent toks, koks jam patiktų. Turiu omeny – švęsti nešvenčiant. Pamenu dvi svarbias VMT šventes: tai teatro atidarymas ir spektaklio „Madagaskaras“ premjera fojė. Tuo metu atrodė lyg visi būtų nušvitę, visi vieni kitiems dėkojo, buvo pakili nuotaika. Tada tikrai išgyvenau ryškias šventiškumo patirtis. R. Tuminas sugebėdavo sukurti šventės jausmo erdvę, kurios negalime patirti kasdienybėje. Tai paliko įspaudą manyje“, – sakė teatrologė Ramunė Balevičiūtė.
Teatrologė Daiva Šabasevičienė: „Man šiandien visą dieną jautru, gomurį graužia sielvartas, ima jaudulys. Pasidarė liūdna, kad išėjo toks jaunas, kai, rodos, net dešimt metų dar ir sugebėjo gyventi su liga. Galvodama apie šventę, mąstau, kad tik du Lietuvos režisieriai – Oskaras Koršunovas ir Rimas Tuminas – moka sukurti teatre šventę. Manau, kad R. Tumino teatras yra ypatingas, nes jis yra jausmo teatras“.
„Jeigu apie jį rašytų keliatomius atsiminus, tai du tomai turėtų būti apie žmogų“, – teigė aktorius Mindaugas Capas.
„Jis puikiai mokėjo juokauti, pamenu, kaip studijų metais tiek daug prisijuokdavome. Tai buvo svarbiausias mano mokytojas“, – kalbėjo aktorius Andrius Žebrauskas.
-------------------
„Teatras yra lyg padidinamasis stiklas ir kartais kreivas veidrodis, leidžiantis mums išvysti tai, kas paslėpta“, – yra sakęs režisierius R. Tuminas.
Režisieriaus gimtadienio proga nuo sausio 22 d. iki 28 d. VMT skelbia Rimo Tumino spektaklių savaitę, kurios metu žiūrovai kartu galės simboliškai paminėti režisieriaus atminimą ir išvysti šiuos Maestro kūrinius: „Maskaradas“, „Madagaskaras“, „Belaukiant Godo“, „Mistras“.
Spektaklių savaitę sausio 22 ir 23 d. pradės spektaklis „Maskaradas“ (rodoma Vilniaus senajame teatre). Visi R. Tumino spektakliai žiūrovus nuteikia šventiškai, leidžia patirti bemaž vaikiškai tyrą šventimo džiaugsmą, tačiau vienas unikaliausių Lietuvos teatro spektaklių „Maskaradas“, jau kone 30 metų džiaugdamasis neblėstančia žiūrovų meile, ko gero, pranoksta visus: čia yra ką „veikti“ ir mąstančiam, ir grožio bei humoro pasiilgusiam žiūrovui. Aktorių vaidyba, režisūra, scenografija perteikia tik akimirksnį trunkančią šventę ir nuolatinį jos džiugesio ilgesį, neapleidžiantį net ir pasibaigus spektakliui.
Sausio 24 d. šventinę savaitę pratęs vienas lankomiausių Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklių – „Madagaskaras“. Intriguojantis pjesės siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti autentiška XX a. pirmosios pusės kalba, regis, ir yra tikroji pastatymo sėkmės priežastis. Ši pjesė apie žmones, kurie iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai – perkelti kitur tai, kas dar niekad nebuvo perkelta.
Sausio 25 d. žiūrovai galės leistis į keistai sapnišką absurdo kelionę – spektaklį „Belaukiant Godo“. Jau legenda tapęs meistriškasis „Belaukiant Godo“ gimė iš vidinio Mažojo teatro gyvenimo, jo ritmo, nuotaikų ir poreikių. Spektaklyje, pilname žaismės, improvizacijos, juoko, bet kartu ir keistos viską apjungiančios mistikos, viešpatauja ne režisierius, bet aktoriai. Nors režisierių R. Tuminą domina gyvenimo teatrališkumas ir/ar pats gyvenimas kaip teatras, šiame spektaklyje teatrą jis paverčia gyvenimu.
Spektaklių savaitę sausio 28 d. užbaigs spektaklis „Mistras“, kuris, kaip ir garsusis „Madagaskaras“, siūlo netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. Pjesės centre – Adomo Mickevičiaus biografija ir likimas, bet kartu ir „tikrojo“ herojaus, kurio ilgimės šiandien, paieškos. Scenoje iškyla „egzotiškosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neišsikristalizavę; šalies, kurioje žmonės linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“.
-----------------------------
„Teatras gyvena manyje, teatras yra su manimi – tokia mano esmė. Nėra tokios jėgos, kuri išplėštų jį iš manęs, sunaikintų jį mano viduje. Tik mirtis“, – kalbėjo režisierius.
Teatro režisierius Rimas Tuminas mirė 2024 m. kovo 6 d., eidamas 73-iuosius metus. Teatralų bendruomenė skaudžiai atsisveikino su Vilniaus mažojo teatro įkūrėju ir ilgamečiu meno vadovu, šviesaus atminimo režisieriumi ir pedagogu. Jis įpūtė dvasią didžiam Vilniaus mažajam teatrui, išugdė tris talentingų aktorių kartas ir metų metus jaudino teatro žiūrovų širdis savo kuriamais spektakliais, iki šiol rodomais pilnose teatrų salėse. Maestro išliks širdyse kaip didis Kūrėjas, Mokytojas, Žmogus.
R. Tuminas surežisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio teatro scenoje: pastatė spektaklių Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje. Režisierius įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimais, Islandijos nacionaline premija, Lietuvos nacionaline premija, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (3-iojo laipsnio), Lenkijos Respublikos Riterio kryžiumi ir daugeliu kitų reikšmingų kūrybinės veiklos įvertinimų. Su Vilniaus mažojo spektakliais aplankė Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Švediją, Italiją, Vokietiją, Kanadą, Kolumbiją, Meksiką, Pietų Korėją, Kiniją ir kitas šalis.
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas tarsi laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių.
Paieška nedavė rezultatų