Skaityti daugiau
Režisierė Kamilė Gudmonaitė: „Praradimo jausmui galiojimo laiko nėra“
Režisierės Kamilės Gudmonaitės, kompozitoriaus Dominyko Digimo ir scenografės Barboros Šulniūtės kuriama taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. Spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“. Daiva Šabasevičienė kalbina režisierę Kamilę Gudmonaitę.„Kazanova“ – meilės, laisvės ir žmogaus pasirinkimų istorija Klaipėdoje
2026 m. balandžio 18 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovai kviečiami į išskirtinį teatro vakarą – spektaklį „Kazanova“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Artūras Smoljaninovas. Tai režisieriaus Konstantino Kamenskio autorinė sceninė versija, sukurta pagal Marinos Cvetaevos pjeses „Feniksas“ ir „Nuotykis“.Eiti žingsnis po žingsnio. Pokalbis apie tvaraus teatro praktikas Azijoje
Lietuvos nacionalinis dramos teatras tęsią naują straipsnių seriją „Tvarumas teatre“. Joje atskleidžiami jau įgyvendinti patvarūs, tausojantys sprendimai scenos menų organizacijose, menininkų požiūris į tvaresnius veiklos principus ir gamybos pasirinkimus bei pokyčiai, kurie dar tik laukia.Prie improvizacijos teatro „Kitas Kampas“ prisijungia naujas aktorius
Vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos teatras „Kitas Kampas“ pradeda naują kūrybinį etapą – prie puikiai pažįstamos teatro trupės prisijungia teatro ir kino aktorius, dainų autorius bei atlikėjas Mantas Bendžius.LIUDVIKAS. KITOJ MIŠKO PUSĖJ
Poezijos ir muzikos programa, skirta poetui Liudvikui Jakimavičiui (1959–2022).Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.Poetinis stand-up „Apie vamzdį ir mus“ – Taško teatro premjera, kurioje klausimas paprastas: kodėl vamzdis?
Vasario 14-ąją Taško teatras kviečia į poetinį stand-up spektaklį „Apie vamzdį ir mus“, kurį režisuoja Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Tai vienos valandos trukmės vyksmas, kuriame poezija, muzika, judesys ir gyvi pasakojimai susilieja į netikėtą, emociškai intensyvią patirtį.Dviguba dovana: Valentino dienai - bilietai, Moters dienai – romantiškas vakaras su Alanu Chošnau Klaipėdoje
Pajūris moka laukti laivų ir legendinių balsų – tų, kurie sugrįžta ramiai, užtikrintai, ir jau pirmu akordu primena, koks brangus yra gyvas susitikimas. Kovo 7-ąją, Moters dienos išvakarėse, Klaipėdoje prasidės garsaus muzikos kūrėjo ir atlikėjo Alano Chošnau pavasario koncertų turas „Akustiškai“ – jaukūs ir romantiški vakarai, kur visiems puikiai pažįstamos jo dainos priartės prie klausytojų taip arti, lyg būtų skirtos tik jiems.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?Vilniuje – išskirtinis „Gulbių ežeras“: pirmą kartą pasirodys Ballet Académique de Naples
2026 m. balandžio 10 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vienintelį kartą Lietuvoje pasirodys prestižinis italų teatras Ballet Académique de Naples, pristatysiantis vieną garsiausių klasikinio baleto šedevrų – Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“.Vilniuje – jautrus spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“
2026 m. vasario 27 d. Vilniuje, Meno erdvėse VILEIŠIO18, bus pristatytas spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“, sukurtas pagal britų dramaturgo Lee Hall pjesę „Spoonface Steinberg“. Spektaklį stato Teatro studija II, režisierė – Indrė Stonytė.Marius Ivaškevičius pristato teatrinį kerštą totalitarizmui, sukrėtusį Taliną
„Totalitarinis romanas“ – naujausia Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, pastatyta 2024 metais Estijos Dramos teatre ir jau antrą sezoną renkanti sausakimšas sales Taline. Tai politiškai aštrus, asmeniškas ir kartu universaliai paveikus kūrinys, kalbantis apie menininko likimą totalitarinių režimų gniaužtuose, apie baimę, pasirinkimus ir sielos kainą. Spektaklis balandžio 10 – 11 dienomis bus pristatytas ir Lietuvos publikai.TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.„Grammy“ laimėtojas Michailas Pletnevas pasirodys Lietuvoje
Vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų laikomas Michailas Pletnevas šiemet pirmą kartą surengs solinį pasirodymą Lietuvoje. Žymusis pianistas, dirigentas, kompozitorius ir prestižinio „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas kovo 31 dieną surengs išskirtinį fortepijono pasirodymą Vilniaus LVSO koncertų salėje.Išankstinė šokio spektaklio ''KOTRYNA'' premjera
2026 metais minint 500-ąsias Kotryna Jogailaitė gimimo metines, Vilniuje pristatomas išskirtinis meninis projektas – šokio spektaklis „KOTRYNA“. Išankstinė spektaklio premjera vyks kovo 6 d. „Hobiverse – Sostinės vaikų ir jaunimo centre“.VMT premjera | KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatoma nauja dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo kūrybinė premjera – „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.
Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija). Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių. „Mūsų bendras tikslas – sukurti gerąjį teatrą, turint omeny tai, ką turime sakydami „geras žmogus“. Jeigu kas mus taip pavadins, būsim laimingi“, – teigia Maestro R. Tuminas.
R. Tuminas įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimu Už spektaklį „Galilėjus“ (1993); Islandijos nacionaline premija teatro meno srityje Už spektaklį „Žuvėdra“ (1994); Lietuvos nacionaline premija (1994). R. Tuminas yra gavęs „Kristoforo“ apdovanojimą Už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1995) bei Už spektaklį „Madagaskaras“ (1997). Už indėlį į tautinę kultūrą R. Tuminui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laispsnio) (1998). Režisierius apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžiumi (Lenkija, 2006) ir daugeliu kitų reikšmingų Maestro kūrybinės veiklos įvertinimų.
*
Savo mintimis, prisiminimais apie Maestro Rimą Tuminą dalinasi jo mokiniai, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai – tie, kuriems teko laimė ir garbė dirbti su šviesaus atminimo Režisieriumi:
Mantas Vaitiekūnas: „Tuminas mums, studentams, buvo viskas. Jo paskaitos buvo tolygios šventei. Vėliau, kai pradėjome dirbti Mažajame teatre, jis dažnai kalbėdavo apie gyvenimo šventę. Visada prašydavo kurti žmogų, ne personažą, ne vaidmenį, o ŽMOGŲ. Bet niekas geriau to žmogaus nekūrė, nei Jis pats. Jis mums užkėlė tokią aukštą teatrinę kartelę ir paliko patiems ją įveikti. R. Tumino mokykla visada buvo ir bus vienintelis atskaitos taškas tolesniame mano kūrybos kelyje.“
Ilona Kvietkutė: „Jūs nekuriate personažo, Jūs kuriate žmogų!“ Ir su didele meile ir pagarba tiems žmonėms sukurdavo gyvenimą. Pažinoti, dirbti su tokiu Žmogumi yra didžiulė malonė ir Dievo dovana. Rimas Tuminas – Mokytojas, kuris padėjo mums susiformuoti, kuris davė daugiau, nei pats įsivaizduoja.“
Indrė Patkauskaitė: „Kartą, repetuojant vieną spektaklį, Jis man pasakė: ,,Turi vaidinti taip, tarsi neliestum kojomis žemės, ir kalbėti taip, tarsi matytum ir norėtum aprėpti jūros horizontą.“ Gal dėl to ir Jo spektaklius taip matau – tarsi pakylėtus nuo žemės. Ir Jis pats man visuomet toks išliks – sugebėjęs aprėpti ir įminti mums nepasiekiamą horizontą...“
Agnė Šataitė: „Genijus. Pasaulis neteko Genijaus... Jis buvo Žmogus! Jam teatre visi buvo svarbūs – budėtojas, kurio paklaus, kaip gyvena jo žmona, scenos darbininkas, kurio pasiteiraus, kaip sveikata. Aktoriai, kuriuos jis vedė į savo kūrybos šalį – ten, kur niekada nesibaigia teatro šventė. Ačiū, Mokytojau!“
Kirilas Glušajevas: „Iki, Mokytojau, Padrąsintojau, Palydėtojau. Iki naujų susitikimų!“
Sakau Tau taip, sakau „iki“, nes taip kalbėdavai man, nes taip Tave kalbantį atsimenu. Išmokau tokias pamokas – pamokas apie tai, kad niekas nesibaigia, niekas nesikeičia, bet tęsiasi. Todėl esu tikras ir žinau, kad čia nėra mirties, čia nebus mirties.
Kelionė Šventės link nesibaigia. Kelionė negali baigtis, tikslas nepasiektas, negali būti pasiektas. Galima ieškoti Šventės, tikėti, kad ją rasime. Paieška, kelionė Šventės beieškant, mus darys gyvesnius, geresnius, jautresnius, gražesnius. Jei dar neradome Šventės – negalime pykti, negalime tapti beširdžiais, nusiminti. Ieškosim Šventės! Juk vaidinti reikia angelams, kurie gyvena virš scenos. Ir tiems, kurie išėjo, nes jie laukia. Jie laukia, kad juos pakviesim, prikelsim – tausodami, saugodami. Tu buvai šimtus kartų laidotas, tiek pat kartų prisikėlęs. Apie Tave galima sakyti Tavo paties žodžiais: „Vat, žaltys!“ Ir dabar Tu buvai ir esi kelyje... Vakar mintimis pusę dienos su Tavimi kalbėjausi. Vakare sužinojau, kad vėl iškeliavai, ir į tokią kelionę, apie kurią kalbėjai per savo 70-metį, sakydamas, kad „dabar laukia gražiausiais įvykis“. Tad kelionė tęsiasi. Ieškojai ir ieškai Šventės. Ir aš ieškosiu. Ieškosim. Šventės. Čia nėra mirties, čia nebus mirties.“
Almantas Šinkūnas: „Išėjo geras žmogus. Kažkada jis sakydavo mums, aktoriams, kad geras žmogus nėra profesija, kad reikia dirbti, tobulėti, siekti, stengtis. Tačiau paskutiniais metais išgirdome, kad pakeitė nuomonę, – geras žmogus dabar jau yra profesija. Tai yra vertinga savaime.
Savaime vertinga yra mūsų atmintyje regėti geras jo akis, jo surauktą kaktą, jo žvilgsnį, nukreiptą į save, į tą neišsemiamą šviesos aruodą, ieškant paslėptų pačių svarbiausių, pačių žmogiškiausių dalykų, kurie bus dosniai atskleisti mums visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams. Jis dalinosi savo sielos dalelytėmis. Dabar, matyt, jau visą ją išdalino ir mus paliko. Dabar mes esame apdovanoti, turtingesni, o jis – ten, aukštai.“
Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija). Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių. „Mūsų bendras tikslas – sukurti gerąjį teatrą, turint omeny tai, ką turime sakydami „geras žmogus“. Jeigu kas mus taip pavadins, būsim laimingi“, – teigia Maestro R. Tuminas.
R. Tuminas įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimu Už spektaklį „Galilėjus“ (1993); Islandijos nacionaline premija teatro meno srityje Už spektaklį „Žuvėdra“ (1994); Lietuvos nacionaline premija (1994). R. Tuminas yra gavęs „Kristoforo“ apdovanojimą Už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1995) bei Už spektaklį „Madagaskaras“ (1997). Už indėlį į tautinę kultūrą R. Tuminui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laispsnio) (1998). Režisierius apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžiumi (Lenkija, 2006) ir daugeliu kitų reikšmingų Maestro kūrybinės veiklos įvertinimų.
*
Savo mintimis, prisiminimais apie Maestro Rimą Tuminą dalinasi jo mokiniai, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai – tie, kuriems teko laimė ir garbė dirbti su šviesaus atminimo Režisieriumi:
Mantas Vaitiekūnas: „Tuminas mums, studentams, buvo viskas. Jo paskaitos buvo tolygios šventei. Vėliau, kai pradėjome dirbti Mažajame teatre, jis dažnai kalbėdavo apie gyvenimo šventę. Visada prašydavo kurti žmogų, ne personažą, ne vaidmenį, o ŽMOGŲ. Bet niekas geriau to žmogaus nekūrė, nei Jis pats. Jis mums užkėlė tokią aukštą teatrinę kartelę ir paliko patiems ją įveikti. R. Tumino mokykla visada buvo ir bus vienintelis atskaitos taškas tolesniame mano kūrybos kelyje.“
Ilona Kvietkutė: „Jūs nekuriate personažo, Jūs kuriate žmogų!“ Ir su didele meile ir pagarba tiems žmonėms sukurdavo gyvenimą. Pažinoti, dirbti su tokiu Žmogumi yra didžiulė malonė ir Dievo dovana. Rimas Tuminas – Mokytojas, kuris padėjo mums susiformuoti, kuris davė daugiau, nei pats įsivaizduoja.“
Indrė Patkauskaitė: „Kartą, repetuojant vieną spektaklį, Jis man pasakė: ,,Turi vaidinti taip, tarsi neliestum kojomis žemės, ir kalbėti taip, tarsi matytum ir norėtum aprėpti jūros horizontą.“ Gal dėl to ir Jo spektaklius taip matau – tarsi pakylėtus nuo žemės. Ir Jis pats man visuomet toks išliks – sugebėjęs aprėpti ir įminti mums nepasiekiamą horizontą...“
Agnė Šataitė: „Genijus. Pasaulis neteko Genijaus... Jis buvo Žmogus! Jam teatre visi buvo svarbūs – budėtojas, kurio paklaus, kaip gyvena jo žmona, scenos darbininkas, kurio pasiteiraus, kaip sveikata. Aktoriai, kuriuos jis vedė į savo kūrybos šalį – ten, kur niekada nesibaigia teatro šventė. Ačiū, Mokytojau!“
Kirilas Glušajevas: „Iki, Mokytojau, Padrąsintojau, Palydėtojau. Iki naujų susitikimų!“
Sakau Tau taip, sakau „iki“, nes taip kalbėdavai man, nes taip Tave kalbantį atsimenu. Išmokau tokias pamokas – pamokas apie tai, kad niekas nesibaigia, niekas nesikeičia, bet tęsiasi. Todėl esu tikras ir žinau, kad čia nėra mirties, čia nebus mirties.
Kelionė Šventės link nesibaigia. Kelionė negali baigtis, tikslas nepasiektas, negali būti pasiektas. Galima ieškoti Šventės, tikėti, kad ją rasime. Paieška, kelionė Šventės beieškant, mus darys gyvesnius, geresnius, jautresnius, gražesnius. Jei dar neradome Šventės – negalime pykti, negalime tapti beširdžiais, nusiminti. Ieškosim Šventės! Juk vaidinti reikia angelams, kurie gyvena virš scenos. Ir tiems, kurie išėjo, nes jie laukia. Jie laukia, kad juos pakviesim, prikelsim – tausodami, saugodami. Tu buvai šimtus kartų laidotas, tiek pat kartų prisikėlęs. Apie Tave galima sakyti Tavo paties žodžiais: „Vat, žaltys!“ Ir dabar Tu buvai ir esi kelyje... Vakar mintimis pusę dienos su Tavimi kalbėjausi. Vakare sužinojau, kad vėl iškeliavai, ir į tokią kelionę, apie kurią kalbėjai per savo 70-metį, sakydamas, kad „dabar laukia gražiausiais įvykis“. Tad kelionė tęsiasi. Ieškojai ir ieškai Šventės. Ir aš ieškosiu. Ieškosim. Šventės. Čia nėra mirties, čia nebus mirties.“
Almantas Šinkūnas: „Išėjo geras žmogus. Kažkada jis sakydavo mums, aktoriams, kad geras žmogus nėra profesija, kad reikia dirbti, tobulėti, siekti, stengtis. Tačiau paskutiniais metais išgirdome, kad pakeitė nuomonę, – geras žmogus dabar jau yra profesija. Tai yra vertinga savaime.
Savaime vertinga yra mūsų atmintyje regėti geras jo akis, jo surauktą kaktą, jo žvilgsnį, nukreiptą į save, į tą neišsemiamą šviesos aruodą, ieškant paslėptų pačių svarbiausių, pačių žmogiškiausių dalykų, kurie bus dosniai atskleisti mums visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams. Jis dalinosi savo sielos dalelytėmis. Dabar, matyt, jau visą ją išdalino ir mus paliko. Dabar mes esame apdovanoti, turtingesni, o jis – ten, aukštai.“
Paieška nedavė rezultatų