Skaityti daugiau
Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.LNDT kviečia į sezono uždarymą ir rudens premjeras „Ronja plėšiko duktė“ bei „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras ruošiasi 86-ajam sezonui ir šiandien po pietų pradeda bilietų į naujas premjeras bei repertuarinius spektaklius prekybą. Rudenį numatytos dvi svarbios premjeros – po ilgos pertraukos į Didžiąją sceną grįžta spektaklis vaikams – premjerą pagal garsiąją Astridos Lindgren knygą „Ronja plėšiko duktė“ pristatys režisierė Eglė Švedkauskaitė, o lapkričio mėnesį režisierius Naubertas Jasinskas pakvies į savo parašytą „Velnio nuotakos“ impresiją, įkvėptą keturių šaltinių. Spektaklyje žiūrovai išvys teatro ir kino legendą Vaivą Mainelytę – tik jau kitame amplua.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausi birželio renginiai: Justin Timberlake, Kylie Minogue ir pirmieji „Katarsio“ šou po „Eurovizijos“
Birželį Lietuvoje netrūks įspūdingų renginių. Kauną drebins pasaulinio lygio žvaigždės Justinas Timberlake'as ir Kylie Minogue, Vilniuje didžiulius šou po atviru dangumi surengs „Daddy was a Milkman“ ir Gabrielė Vilkickytė, o Lietuvai atstovavęs „Katarsis“ surengs pirmuosius koncertus po „Eurovizijos“.Teatras išeina į miestą: Šiauliuose startuoja scenos menų festivalis TEATRODROMAS
Birželio 5–17 dieną Šiauliuose vyks scenos menų festivalis „Teatrodromas“. Tai jau trečiasis kartas, kai festivalis pasklis po įvairias miesto erdves. Nuo 2023 metų Valstybinio Šiaulių dramos teatro organizuojamas festivalis tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių mieste ir visiems Šiaulių miesto gyventojams prieinama galimybe susipažinti su šiuolaikine scenos menų įvairove.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.
Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija). Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių. „Mūsų bendras tikslas – sukurti gerąjį teatrą, turint omeny tai, ką turime sakydami „geras žmogus“. Jeigu kas mus taip pavadins, būsim laimingi“, – teigia Maestro R. Tuminas.
R. Tuminas įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimu Už spektaklį „Galilėjus“ (1993); Islandijos nacionaline premija teatro meno srityje Už spektaklį „Žuvėdra“ (1994); Lietuvos nacionaline premija (1994). R. Tuminas yra gavęs „Kristoforo“ apdovanojimą Už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1995) bei Už spektaklį „Madagaskaras“ (1997). Už indėlį į tautinę kultūrą R. Tuminui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laispsnio) (1998). Režisierius apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžiumi (Lenkija, 2006) ir daugeliu kitų reikšmingų Maestro kūrybinės veiklos įvertinimų.
*
Savo mintimis, prisiminimais apie Maestro Rimą Tuminą dalinasi jo mokiniai, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai – tie, kuriems teko laimė ir garbė dirbti su šviesaus atminimo Režisieriumi:
Mantas Vaitiekūnas: „Tuminas mums, studentams, buvo viskas. Jo paskaitos buvo tolygios šventei. Vėliau, kai pradėjome dirbti Mažajame teatre, jis dažnai kalbėdavo apie gyvenimo šventę. Visada prašydavo kurti žmogų, ne personažą, ne vaidmenį, o ŽMOGŲ. Bet niekas geriau to žmogaus nekūrė, nei Jis pats. Jis mums užkėlė tokią aukštą teatrinę kartelę ir paliko patiems ją įveikti. R. Tumino mokykla visada buvo ir bus vienintelis atskaitos taškas tolesniame mano kūrybos kelyje.“
Ilona Kvietkutė: „Jūs nekuriate personažo, Jūs kuriate žmogų!“ Ir su didele meile ir pagarba tiems žmonėms sukurdavo gyvenimą. Pažinoti, dirbti su tokiu Žmogumi yra didžiulė malonė ir Dievo dovana. Rimas Tuminas – Mokytojas, kuris padėjo mums susiformuoti, kuris davė daugiau, nei pats įsivaizduoja.“
Indrė Patkauskaitė: „Kartą, repetuojant vieną spektaklį, Jis man pasakė: ,,Turi vaidinti taip, tarsi neliestum kojomis žemės, ir kalbėti taip, tarsi matytum ir norėtum aprėpti jūros horizontą.“ Gal dėl to ir Jo spektaklius taip matau – tarsi pakylėtus nuo žemės. Ir Jis pats man visuomet toks išliks – sugebėjęs aprėpti ir įminti mums nepasiekiamą horizontą...“
Agnė Šataitė: „Genijus. Pasaulis neteko Genijaus... Jis buvo Žmogus! Jam teatre visi buvo svarbūs – budėtojas, kurio paklaus, kaip gyvena jo žmona, scenos darbininkas, kurio pasiteiraus, kaip sveikata. Aktoriai, kuriuos jis vedė į savo kūrybos šalį – ten, kur niekada nesibaigia teatro šventė. Ačiū, Mokytojau!“
Kirilas Glušajevas: „Iki, Mokytojau, Padrąsintojau, Palydėtojau. Iki naujų susitikimų!“
Sakau Tau taip, sakau „iki“, nes taip kalbėdavai man, nes taip Tave kalbantį atsimenu. Išmokau tokias pamokas – pamokas apie tai, kad niekas nesibaigia, niekas nesikeičia, bet tęsiasi. Todėl esu tikras ir žinau, kad čia nėra mirties, čia nebus mirties.
Kelionė Šventės link nesibaigia. Kelionė negali baigtis, tikslas nepasiektas, negali būti pasiektas. Galima ieškoti Šventės, tikėti, kad ją rasime. Paieška, kelionė Šventės beieškant, mus darys gyvesnius, geresnius, jautresnius, gražesnius. Jei dar neradome Šventės – negalime pykti, negalime tapti beširdžiais, nusiminti. Ieškosim Šventės! Juk vaidinti reikia angelams, kurie gyvena virš scenos. Ir tiems, kurie išėjo, nes jie laukia. Jie laukia, kad juos pakviesim, prikelsim – tausodami, saugodami. Tu buvai šimtus kartų laidotas, tiek pat kartų prisikėlęs. Apie Tave galima sakyti Tavo paties žodžiais: „Vat, žaltys!“ Ir dabar Tu buvai ir esi kelyje... Vakar mintimis pusę dienos su Tavimi kalbėjausi. Vakare sužinojau, kad vėl iškeliavai, ir į tokią kelionę, apie kurią kalbėjai per savo 70-metį, sakydamas, kad „dabar laukia gražiausiais įvykis“. Tad kelionė tęsiasi. Ieškojai ir ieškai Šventės. Ir aš ieškosiu. Ieškosim. Šventės. Čia nėra mirties, čia nebus mirties.“
Almantas Šinkūnas: „Išėjo geras žmogus. Kažkada jis sakydavo mums, aktoriams, kad geras žmogus nėra profesija, kad reikia dirbti, tobulėti, siekti, stengtis. Tačiau paskutiniais metais išgirdome, kad pakeitė nuomonę, – geras žmogus dabar jau yra profesija. Tai yra vertinga savaime.
Savaime vertinga yra mūsų atmintyje regėti geras jo akis, jo surauktą kaktą, jo žvilgsnį, nukreiptą į save, į tą neišsemiamą šviesos aruodą, ieškant paslėptų pačių svarbiausių, pačių žmogiškiausių dalykų, kurie bus dosniai atskleisti mums visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams. Jis dalinosi savo sielos dalelytėmis. Dabar, matyt, jau visą ją išdalino ir mus paliko. Dabar mes esame apdovanoti, turtingesni, o jis – ten, aukštai.“
Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija). Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...
Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių. „Mūsų bendras tikslas – sukurti gerąjį teatrą, turint omeny tai, ką turime sakydami „geras žmogus“. Jeigu kas mus taip pavadins, būsim laimingi“, – teigia Maestro R. Tuminas.
R. Tuminas įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimu Už spektaklį „Galilėjus“ (1993); Islandijos nacionaline premija teatro meno srityje Už spektaklį „Žuvėdra“ (1994); Lietuvos nacionaline premija (1994). R. Tuminas yra gavęs „Kristoforo“ apdovanojimą Už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1995) bei Už spektaklį „Madagaskaras“ (1997). Už indėlį į tautinę kultūrą R. Tuminui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laispsnio) (1998). Režisierius apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžiumi (Lenkija, 2006) ir daugeliu kitų reikšmingų Maestro kūrybinės veiklos įvertinimų.
*
Savo mintimis, prisiminimais apie Maestro Rimą Tuminą dalinasi jo mokiniai, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai – tie, kuriems teko laimė ir garbė dirbti su šviesaus atminimo Režisieriumi:
Mantas Vaitiekūnas: „Tuminas mums, studentams, buvo viskas. Jo paskaitos buvo tolygios šventei. Vėliau, kai pradėjome dirbti Mažajame teatre, jis dažnai kalbėdavo apie gyvenimo šventę. Visada prašydavo kurti žmogų, ne personažą, ne vaidmenį, o ŽMOGŲ. Bet niekas geriau to žmogaus nekūrė, nei Jis pats. Jis mums užkėlė tokią aukštą teatrinę kartelę ir paliko patiems ją įveikti. R. Tumino mokykla visada buvo ir bus vienintelis atskaitos taškas tolesniame mano kūrybos kelyje.“
Ilona Kvietkutė: „Jūs nekuriate personažo, Jūs kuriate žmogų!“ Ir su didele meile ir pagarba tiems žmonėms sukurdavo gyvenimą. Pažinoti, dirbti su tokiu Žmogumi yra didžiulė malonė ir Dievo dovana. Rimas Tuminas – Mokytojas, kuris padėjo mums susiformuoti, kuris davė daugiau, nei pats įsivaizduoja.“
Indrė Patkauskaitė: „Kartą, repetuojant vieną spektaklį, Jis man pasakė: ,,Turi vaidinti taip, tarsi neliestum kojomis žemės, ir kalbėti taip, tarsi matytum ir norėtum aprėpti jūros horizontą.“ Gal dėl to ir Jo spektaklius taip matau – tarsi pakylėtus nuo žemės. Ir Jis pats man visuomet toks išliks – sugebėjęs aprėpti ir įminti mums nepasiekiamą horizontą...“
Agnė Šataitė: „Genijus. Pasaulis neteko Genijaus... Jis buvo Žmogus! Jam teatre visi buvo svarbūs – budėtojas, kurio paklaus, kaip gyvena jo žmona, scenos darbininkas, kurio pasiteiraus, kaip sveikata. Aktoriai, kuriuos jis vedė į savo kūrybos šalį – ten, kur niekada nesibaigia teatro šventė. Ačiū, Mokytojau!“
Kirilas Glušajevas: „Iki, Mokytojau, Padrąsintojau, Palydėtojau. Iki naujų susitikimų!“
Sakau Tau taip, sakau „iki“, nes taip kalbėdavai man, nes taip Tave kalbantį atsimenu. Išmokau tokias pamokas – pamokas apie tai, kad niekas nesibaigia, niekas nesikeičia, bet tęsiasi. Todėl esu tikras ir žinau, kad čia nėra mirties, čia nebus mirties.
Kelionė Šventės link nesibaigia. Kelionė negali baigtis, tikslas nepasiektas, negali būti pasiektas. Galima ieškoti Šventės, tikėti, kad ją rasime. Paieška, kelionė Šventės beieškant, mus darys gyvesnius, geresnius, jautresnius, gražesnius. Jei dar neradome Šventės – negalime pykti, negalime tapti beširdžiais, nusiminti. Ieškosim Šventės! Juk vaidinti reikia angelams, kurie gyvena virš scenos. Ir tiems, kurie išėjo, nes jie laukia. Jie laukia, kad juos pakviesim, prikelsim – tausodami, saugodami. Tu buvai šimtus kartų laidotas, tiek pat kartų prisikėlęs. Apie Tave galima sakyti Tavo paties žodžiais: „Vat, žaltys!“ Ir dabar Tu buvai ir esi kelyje... Vakar mintimis pusę dienos su Tavimi kalbėjausi. Vakare sužinojau, kad vėl iškeliavai, ir į tokią kelionę, apie kurią kalbėjai per savo 70-metį, sakydamas, kad „dabar laukia gražiausiais įvykis“. Tad kelionė tęsiasi. Ieškojai ir ieškai Šventės. Ir aš ieškosiu. Ieškosim. Šventės. Čia nėra mirties, čia nebus mirties.“
Almantas Šinkūnas: „Išėjo geras žmogus. Kažkada jis sakydavo mums, aktoriams, kad geras žmogus nėra profesija, kad reikia dirbti, tobulėti, siekti, stengtis. Tačiau paskutiniais metais išgirdome, kad pakeitė nuomonę, – geras žmogus dabar jau yra profesija. Tai yra vertinga savaime.
Savaime vertinga yra mūsų atmintyje regėti geras jo akis, jo surauktą kaktą, jo žvilgsnį, nukreiptą į save, į tą neišsemiamą šviesos aruodą, ieškant paslėptų pačių svarbiausių, pačių žmogiškiausių dalykų, kurie bus dosniai atskleisti mums visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams. Jis dalinosi savo sielos dalelytėmis. Dabar, matyt, jau visą ją išdalino ir mus paliko. Dabar mes esame apdovanoti, turtingesni, o jis – ten, aukštai.“
Paieška nedavė rezultatų