Skaityti daugiau
Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.Per lygiadienį LNDT kviečia kalbėtis apie naują sezoną ir laiko temas
Rugsėjo 22 d., antradienį, per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras organizuoja nemokamą 87 sezono pristatymo renginį „Virš esamojo laiko“, kuriame dalyvaus įvairių sričių mokslininkai ir visų šešių naujo sezono premjerų kūrėjai.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Pawelas Sakowiczius: ką Broniaus Kutavičiaus muzika atvėrė jo choreografijai
„Kūnas žino, kaip būti pasimetusiam“, – sako choreografas Pawelas Sakowiczius. Ši mintis lydi jo naują šokio spektaklį „Abraxas“, kurį MMLAB teatras pristatys rugsėjo 23 d. „Kablyje“. Kūrinio pradžia – Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, tapusi impulsu choreografijai ir visam spektaklio pasauliui. Prieš premjerą su P. Sakowicziumi kalbamės apie tai, kaip iš muzikos, judesio ir repeticijų proceso susiformavo „Abraxas“.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.Didžiausi rugsėjo renginiai: A$AP Rocky debiutas, „Snarky Puppy“ sugrįžimas ir jubiliejinė „Fejerija“
Rudens pradžia Lietuvos renginių kalendoriuje žada ne ką mažiau veiksmo nei vasara. Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje koncertuos JAV hiphopo superžvaigždė A$AP Rocky, miesto padangę nušvies 15-asis tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija“, o sostinėje pasirodys penkių „Grammy“ apdovanojimų laureatai „Snarky Puppy“.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.20-metį švenčiantis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Jubiliejui kūrybinė komanda į festivalį sukvietė jau ne kartą jame dalyvavusius kūrėjus bei trupes, šįkart pristatančius naujausius savo darbus. Rugsėjo 9–spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje – Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje – žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio, teatro, cirko ir garso meno kūriniai.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Japonijos „lakštingalų grindų“ įkvėptas muzikinis performansas „Sayonakidori“ atkeliauja į Žagarę ir Vilnių
Spalio 8 ir 10 dienomis Žagarėje bei Vilniuje bus pristatytas režisierės ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės muzikinis performansas „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Japonijos kultūros, garsų ir paslaptingųjų „lakštingalų grindų“ įkvėptame kūrinyje susijungia muzika, šokis, atlikėjų balsai ir kūnų kuriami garsai.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.Psichologinis trileris „Našlaičiai“ kviečia pažvelgti į moralės ir šeimos ribas
Rugsėjo 25 ir spalio 23 dienomis Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai kviečiami į Taško teatro psichologinį trilerį „Našlaičiai“, sukurtą pagal vieno ryškiausių šiuolaikinių britų dramaturgų Denniso Kelly pjesę „Orphans“. Spektaklį režisuoja Tadas Montrimas.„Bilietai.lt“ valdanti PLG grupė įsigyja vieną žinomiausių Rumunijos bilietų platinimo platformų
PLG grupė, kuriai Lietuvoje priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“, pasirašė susitarimą įsigyti gerai žinomą Rumunijos bilietų platinimo platformą „iaBilet“. Viena iš žinomų bilietų platinimo grupių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje „iaBilet“ įsigyja iš vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos privataus kapitalo bendrovių „Resource Partners“ bei bendrovės įkūrėjų. Įkūrėjai ir toliau liks aktyviai įsitraukę į įmonės veiklą ir, kaip tikimasi, prisidės prie jos plėtros, taip pat ir valdybos lygmeniu.Prodiuserė Rusnė Kregždaitė: kaip užauginti teatrą neturint savo scenos
Kas lemia nepriklausomo teatro sėkmę – kūrybinė intuicija, strateginis planavimas ar gebėjimas nuolat prisitaikyti? MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) prodiuserė dr. Rusnė Kregždaitė sako, kad už kiekvieno spektaklio slypi ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie sukuria sąlygas jam atsirasti. Jubiliejinį dešimtąjį sezoną mininčios MMLAB įkūrėja pasakoja apie nepriklausomo teatro augimą, darbą su jaunaisiais kūrėjais, tarptautinę plėtrą ir kultūros politikos iššūkius. Pašnekovę kalbina Monika Augustaitytė-Mickūnienė.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.VŠDT premjera „Ovalas“ – dokumentinė drama apie regbį, pasirinkimus ir gyvenimo kainą
Rugsėjo 24 ir 25 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys sezono premjerą – dviejų dalių dokumentinę dramą „Ovalas“, kurią pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę stato vienas ryškiausių Latvijos teatro režisierių Valters Sīlis. Spektaklis kvies pažvelgti ne tik į regbio pasaulį, bet ir į žmogaus pasirinkimus, atsidavimo kainą bei tai, kas iš tiesų suteikia gyvenimui prasmę.Eglės Vertelytės spektaklis „Šok, Edita, šok“ kviečia į kelionę tarp kino
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato spektaklį „Šok, Edita, šok“ – tragikomišką istoriją apie meilę, tapatybės paieškas ir bandymą suprasti savo vietą pasaulyje. Kino režisierės Eglės Vertelytės režisuotas pastatymas, sukurtas pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę, po sėkmingos premjeros keliauja po Lietuvos scenas.VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS PRISTATO 62-ĄJĮ SEZONĄ: KURIAME PATIRTIS
Valstybinis jaunimo teatras pristato 62-ąjį sezoną, kurio motto – „Kuriame patirtis“. Naujajame sezone žiūrovų laukia keturios didžiosios premjeros, jaunųjų kūrėjų darbai ir tarptautiniai projektai.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.20-etį švenčiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Minėdama jubiliejų, kūrybinė komanda sukvietė festivalyje jau dalyvavusius kūrėjus bei trupes su jų naujausiais darbais. „Reaguojant į šiandienos geopolitines aktualijas, konceptualiai festivalio linijai parinkta gyvenimo trapumo tema: ką reiškia kai vienu metu ir kuriame pasaulį, ir jį griauname; planuojame ateitį, bet čia pat kariaujame?“ – pasakoja festivalio sumanytoja ir vadovė Goda Giedraitytė. Visa klausimų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo 9 – spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tanya Beyeler: fikcija padeda pamatyti kitas tikroves
„Ilgą laiką kritikai mus buvo linkę laikyti eksperimentine, šokio arba judesio trupe. Tačiau visada jautėme, kad mūsų darbas peržengia šias ribas. Mes drąsiai teigiame, kad „El Conde de Torrefiel“ yra teatras, nes mūsų spektaklių pagrindas – tekstas. Būtent žodis leidžia mums tyrinėti žmogiškąją patirtį, kelti klausimus ir kurti pasakojimus, kurie rezonuoja su žiūrovu“, – sako Barselonoje reziduojančio dueto „El Conde de Torrefiel“ bandraįkūrėja Tanya Beyeler. Spalio 8 ir 9 dienomis „Sirenų“ festivalyje bus parodytas vienas naujausių „El Conde de Torrefiel“ spektaklių „Vidinis paveikslas“. Pirmą kartą į Vilnių atvykstanti menininkė ne tik susitiks su žiūrovais, bet ir festivalio Klubo programoje ves kūrybinį seminarą. Taip pat spalio 6 ir 8 dienomis žiūrovai galės pamatyti trupę visame pasaulyje išgarsinusio spektaklio „La Plaza“ video įrašą. Tanya sako, kad storą striukę rudeniniam Vilniui jau pasiruošė, taip su Tanya priartėjame prie pokalbio apie skirtingas mūsų tikroves ir jas atliepiančią kūrybą.
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Paieška nedavė rezultatų