Skaityti daugiau
Papildomas spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“ rodymas Vilniuje
Publikos ir kritikų įvertintas, du Auksinius scenos kryžius pelnęs spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ sugrįžta į Valstybinio jaunimo teatro sceną – vasario 26 d. 18.30 val. skelbiamas papildomas šio spektaklio rodymas.Spektaklio „Mokyk mane“ aktoriai – apie vaidmenis ir savo mokyklines patirtis
Jau kitą savaitę Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks trečioji 86 sezono premjera. Provokuojantį spektaklį apie mokyklą „Mokyk mane“ Naujojoje salėje pristatys režisierė Laura Kutkaitė, pati rašanti ir pjesę. Naujame pastatyme vasario 26–28 dienomis žiūrovai išvys aktorius Rimantę Valiukaitę, Dalią Michelevičiūtę, Vitaliją Mockevičiūtę, Rytį Saladžių, Aistę Zabotkaitę, Kamilę Petruškevičiūtę, Martyną Berulį ir Martyną Mockevičių.Prie improvizacijos teatro „Kitas Kampas“ prisijungia naujas aktorius
Vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos teatras „Kitas Kampas“ pradeda naują kūrybinį etapą – prie puikiai pažįstamos teatro trupės prisijungia teatro ir kino aktorius, dainų autorius bei atlikėjas Mantas Bendžius.LIUDVIKAS. KITOJ MIŠKO PUSĖJ
Poezijos ir muzikos programa, skirta poetui Liudvikui Jakimavičiui (1959–2022).Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.AudrIngas duetas: improvizuotos dainos ir eilės | Kitas Kampas
Vasario 24-ąją teatro „Kitas kampas“ kavinėje-bare žiūrovų laukia išskirtinis improvizacijos vakaras. Į sceną žengia improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktoriai Audrius Bružas ir Inga Šepetkaitė, kviesdami į gyvą, čia ir dabar gimstantį improvizuotų dainų bei poezijos pasirodymą.Poetinis stand-up „Apie vamzdį ir mus“ – Taško teatro premjera, kurioje klausimas paprastas: kodėl vamzdis?
Vasario 14-ąją Taško teatras kviečia į poetinį stand-up spektaklį „Apie vamzdį ir mus“, kurį režisuoja Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Tai vienos valandos trukmės vyksmas, kuriame poezija, muzika, judesys ir gyvi pasakojimai susilieja į netikėtą, emociškai intensyvią patirtį.Dviguba dovana: Valentino dienai - bilietai, Moters dienai – romantiškas vakaras su Alanu Chošnau Klaipėdoje
Pajūris moka laukti laivų ir legendinių balsų – tų, kurie sugrįžta ramiai, užtikrintai, ir jau pirmu akordu primena, koks brangus yra gyvas susitikimas. Kovo 7-ąją, Moters dienos išvakarėse, Klaipėdoje prasidės garsaus muzikos kūrėjo ir atlikėjo Alano Chošnau pavasario koncertų turas „Akustiškai“ – jaukūs ir romantiški vakarai, kur visiems puikiai pažįstamos jo dainos priartės prie klausytojų taip arti, lyg būtų skirtos tik jiems.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?Vilniuje – išskirtinis „Gulbių ežeras“: pirmą kartą pasirodys Ballet Académique de Naples
2026 m. balandžio 10 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vienintelį kartą Lietuvoje pasirodys prestižinis italų teatras Ballet Académique de Naples, pristatysiantis vieną garsiausių klasikinio baleto šedevrų – Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“.Vilniuje – jautrus spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“
2026 m. vasario 27 d. Vilniuje, Meno erdvėse VILEIŠIO18, bus pristatytas spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“, sukurtas pagal britų dramaturgo Lee Hall pjesę „Spoonface Steinberg“. Spektaklį stato Teatro studija II, režisierė – Indrė Stonytė.Marius Ivaškevičius pristato teatrinį kerštą totalitarizmui, sukrėtusį Taliną
„Totalitarinis romanas“ – naujausia Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, pastatyta 2024 metais Estijos Dramos teatre ir jau antrą sezoną renkanti sausakimšas sales Taline. Tai politiškai aštrus, asmeniškas ir kartu universaliai paveikus kūrinys, kalbantis apie menininko likimą totalitarinių režimų gniaužtuose, apie baimę, pasirinkimus ir sielos kainą. Spektaklis balandžio 10 – 11 dienomis bus pristatytas ir Lietuvos publikai.TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Svarbiausi vasario renginiai – „Eurovizijos“ atrankos finalas, M.A.M.A. apdovanojimai ir Karaliaus Mindaugo taurės kulminacija
Priešingai nei oras už lango, vasaris Lietuvos renginių rinkoje bus itin karštas. Kauną drebins kasmetiniai M.A.M.A. apdovanojimai, Šiauliuose vyks krepšinio sirgalių pamiltas Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas, o Vilniuje paaiškės, kas šiemet atstovaus Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Austrijoje.„Grammy“ laimėtojas Michailas Pletnevas pasirodys Lietuvoje
Vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų laikomas Michailas Pletnevas šiemet pirmą kartą surengs solinį pasirodymą Lietuvoje. Žymusis pianistas, dirigentas, kompozitorius ir prestižinio „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas kovo 31 dieną surengs išskirtinį fortepijono pasirodymą Vilniaus LVSO koncertų salėje.Išankstinė šokio spektaklio ''KOTRYNA'' premjera
2026 metais minint 500-ąsias Kotryna Jogailaitė gimimo metines, Vilniuje pristatomas išskirtinis meninis projektas – šokio spektaklis „KOTRYNA“. Išankstinė spektaklio premjera vyks kovo 6 d. „Hobiverse – Sostinės vaikų ir jaunimo centre“.VMT premjera | KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatoma nauja dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo kūrybinė premjera – „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.VMT spektaklis „Maskaradas“ – ilgaamžė Rimo Tumino teatro legenda
Rimo Tumino režisuotas „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje gyvuojantis jau beveik trisdešimt metų ir neprarandantis žiūrovų meilės. Pastatytas pagal romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo pjesę, šis dviejų dalių spektaklis tapo ne tik klasikos interpretacija, bet ir subtilia, fantasmagoriška šiandienos pasaulio refleksija.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tanya Beyeler: fikcija padeda pamatyti kitas tikroves
„Ilgą laiką kritikai mus buvo linkę laikyti eksperimentine, šokio arba judesio trupe. Tačiau visada jautėme, kad mūsų darbas peržengia šias ribas. Mes drąsiai teigiame, kad „El Conde de Torrefiel“ yra teatras, nes mūsų spektaklių pagrindas – tekstas. Būtent žodis leidžia mums tyrinėti žmogiškąją patirtį, kelti klausimus ir kurti pasakojimus, kurie rezonuoja su žiūrovu“, – sako Barselonoje reziduojančio dueto „El Conde de Torrefiel“ bandraįkūrėja Tanya Beyeler. Spalio 8 ir 9 dienomis „Sirenų“ festivalyje bus parodytas vienas naujausių „El Conde de Torrefiel“ spektaklių „Vidinis paveikslas“. Pirmą kartą į Vilnių atvykstanti menininkė ne tik susitiks su žiūrovais, bet ir festivalio Klubo programoje ves kūrybinį seminarą. Taip pat spalio 6 ir 8 dienomis žiūrovai galės pamatyti trupę visame pasaulyje išgarsinusio spektaklio „La Plaza“ video įrašą. Tanya sako, kad storą striukę rudeniniam Vilniui jau pasiruošė, taip su Tanya priartėjame prie pokalbio apie skirtingas mūsų tikroves ir jas atliepiančią kūrybą.
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Paieška nedavė rezultatų