Skaityti daugiau
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS PRISTATO 62-ĄJĮ SEZONĄ: KURIAME PATIRTIS
Valstybinis jaunimo teatras pristato 62-ąjį sezoną, kurio motto – „Kuriame patirtis“. Naujajame sezone žiūrovų laukia keturios didžiosios premjeros, jaunųjų kūrėjų darbai ir tarptautiniai projektai.„Raudonkepurė“ – šiuolaikiška pasaka visai šeimai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus ir jų tėvus į jautrų, žaismingą ir interaktyvų spektaklį „Raudonkepurė“, sukurtą pagal vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų dramaturgų Joëlio Pommerat pjesę. Režisieriaus Pauliaus Tamolės interpretacijoje gerai pažįstama pasaka atgyja naujai ir tampa pasakojimu apie vaikystę, vienatvę, artumą bei šeimos ryšius.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.20-etį švenčiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies Vakarų Lietuvos žiūrovus pažinti scenos menų įvairovę
Šiemet Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ vyks jau 20-ąjį kartą. Minėdama jubiliejų, kūrybinė komanda sukvietė festivalyje jau dalyvavusius kūrėjus bei trupes su jų naujausiais darbais. „Reaguojant į šiandienos geopolitines aktualijas, konceptualiai festivalio linijai parinkta gyvenimo trapumo tema: ką reiškia kai vienu metu ir kuriame pasaulį, ir jį griauname; planuojame ateitį, bet čia pat kariaujame?“ – pasakoja festivalio sumanytoja ir vadovė Goda Giedraitytė. Visa klausimų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo 9 – spalio 7 d. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.„Išvarymas“ – spektaklis, tapęs kartos istorija
Marius Ivaškevičiaus „Išvarymas“, režisuotas Oskaro Koršunovo, jau seniai peržengė teatro spektaklio ribas ir tapo vienu svarbiausių nepriklausomos Lietuvos scenos kūrinių. Tai istorija apie emigraciją, tapatybės paieškas ir žmogaus pastangas išlikti savimi pasaulyje, kuriame tenka pradėti gyvenimą iš naujo.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.„QUANTA“ – kai laikas praranda savo taisykles
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieną ambicingiausių pastarųjų metų scenos kūrinių – lenkų dramaturgės Joannos Bednarczyk spektaklį „QUANTA“, kurį režisavo tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrėjas Łukasz Twarkowski. Tai ne tik spektaklis, bet ir įtraukianti kelionė į pasaulį, kuriame ima byrėti mums įprastos laiko, atminties ir tikrovės ribos.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.LNDT skelbia vasaros akciją: bilietams – nuolaidos iki 40 proc., premjeroms – specialios kainos
Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia pasiruošti naujajam sezonui iš anksto ir pristato vasaros akciją, kurios metu žiūrovų laukia išskirtinės kainos bilietams į repertuarinius spektaklius bei būsimas 87-ojo sezono premjeras.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Karščiausi birželio renginiai: Lietuvą sudrebins Stingas, „Kaleo“ ir „Black Eyed Peas“
Kol sinoptikai karštą vasarą tik žada, šalies renginių organizatoriai ją garantuoja. Birželį Vilnių drebins jau 10-ąjį kartą mūsų šalyje viešėsiantis Stingas, Kaune laukia islandų „Kaleo“ šou ir pasaulinio garso superžvaigždžių „Black Eyed Peas“ debiutas Lietuvoje, o pajūrį šokdins legendinės grupės „Modern Talking“ įkūrėjas Thomas Andersas.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.ConTempo festivalyje – premjera apie kūną, tapatybę ir nuolat kintančią realybę
Rugpjūčio 4 dieną tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ pakvies į jaunosios kūrėjos Ugnės Irenos Laurinavičiūtės solo darbą „ON SEEN“ – šiuolaikinio šokio ir performanso kūrinį apie kūną, jo matomumą ir nuolat vykstantį virsmą.„ConTempo“ festivalyje – muzikinė kelionė į 90-uosius su Karolio Kaupinio „Dainų švente“
Rugpjūčio 4 dieną tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio muzikinis koliažas „Dainų šventė“ – nostalgiškas ir jautrus žvilgsnis į pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį.„ConTempo“ festivalyje – netikėtas meno ir karaokės susidūrimas
Rugpjūčio 2 ir 8 dienomis Kaune vyks vienas netradiciškiausių tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ renginių – „Karaoke (ART)“, kurį pristato amerikiečių kilmės menininkas Davis Freeman ir jo kūrybinė kompanija „Random Scream“.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.LVSO kviečia šeimas į muzikinį nuotykį „Laukinė simfonija“ pagal Dano Browno kūrinį
Spalio 3 dieną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras mažiesiems klausytojams ir jų šeimoms pristatys ypatingą muzikinę premjerą – koncertą „Laukinė simfonija“, sukurtą pagal pasaulinio garso amerikiečių rašytojo Dano Browno knygą vaikams.„ConTempo“ festivalyje – provokuojantis lietuvių kūrėjų spektaklis „Nulis“
Rugpjūčio 1 ir 2 dienomis tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ Kaune bus pristatytas jaunųjų Lietuvos kūrėjų darbas – bufonados monospektaklis „Nulis“, kviečiantis pažvelgti į šiuolaikinės visuomenės absurdiškumą per grotesko, ironijos ir fizinio teatro prizmę.„ConTempo“ festivalio atidarymą Kaune pažymės įspūdingas prancūzų trupės „Gratte Ciel“ pasirodymas
Rugpjūčio 1–2 dienomis Kaune vyksiantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovus pakvies į išskirtinį atidarymo renginį – prancūzų trupės „Gratte Ciel“ spektaklį-instaliaciją „RoZéO“. Net keturi pasirodymai vyks „Kauno grūdų“ gamyklos kieme ir taps viena ryškiausių festivalio pradžios patirčių.Nidoje sugrįžta šokio spektaklis-ekskursija „Užpustyti“
Liepos 16–18 dienomis Nidoje žiūrovai vėl bus kviečiami patirti išskirtinę kelionę po Kuršių nerijos istoriją – ant Parnidžio kopos bus rodomas Šeiko šokio teatro spektaklis-istorinė ekskursija „Užpustyti“.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.Festivalyje HELIUM – įtampos kupinas ispanų spektaklis „QOROQ“
Rugsėjo 16 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika bus pakviesta į intensyvią ir įtraukiančią patirtį – Ispanijos trupės „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklį „QOROQ“. Tai kūrinys apie pusiausvyrą, riziką ir pasitikėjimą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o pačios įtampos dalimi.Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ kvies išgirsti neįgyvendintą lietuvių genijaus svajonę
Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Vilniaus senajame teatre žiūrovų laukia išskirtinis scenos įvykis – įsivaizduojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opera „Jūratė“. Tai unikalus šiuolaikinės operos projektas, gimęs iš nebaigtos M. K. Čiurlionio svajonės sukurti lietuvišką operą ir paremtas jo laiškais, eskizais, kūrybinėmis idėjomis bei legenda apie Jūratę ir Kastytį.Festivalyje HELIUM – poetiškas belgų spektaklis apie laiką „TOUT / RIEN“
Rugsėjo 18 dieną MENŲ SPAUSTUVĖJE šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM publika išvys išskirtinį Belgijos trupės „Modo Grosso“ spektaklį „TOUT / RIEN“ („Viskas / nieko“) – hipnotizuojantį objektų cirko kūrinį, kviečiantį pažvelgti į laiką kaip į apčiuopiamą ir gyvą reiškinį.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Make Love Outside“ sugrįžta į Lukiškių kalėjimo sceną po atviru dangumi
Liepos 28-osios vakarą Lukiškių kalėjimas 2.0 vėl prisipildys drąsių dainų, atvirų pokalbių ir vasariškos atmosferos po atviru dangumi. Teatro trupė Teatronas grįžta į didžiąją sceną su muzikiniu spektakliu „Make Love Outside“ – vienu ryškiausių pastarųjų metų darbų, apie kurį žiūrovai kalba dar ilgai po pasirodymo.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tanya Beyeler: fikcija padeda pamatyti kitas tikroves
„Ilgą laiką kritikai mus buvo linkę laikyti eksperimentine, šokio arba judesio trupe. Tačiau visada jautėme, kad mūsų darbas peržengia šias ribas. Mes drąsiai teigiame, kad „El Conde de Torrefiel“ yra teatras, nes mūsų spektaklių pagrindas – tekstas. Būtent žodis leidžia mums tyrinėti žmogiškąją patirtį, kelti klausimus ir kurti pasakojimus, kurie rezonuoja su žiūrovu“, – sako Barselonoje reziduojančio dueto „El Conde de Torrefiel“ bandraįkūrėja Tanya Beyeler. Spalio 8 ir 9 dienomis „Sirenų“ festivalyje bus parodytas vienas naujausių „El Conde de Torrefiel“ spektaklių „Vidinis paveikslas“. Pirmą kartą į Vilnių atvykstanti menininkė ne tik susitiks su žiūrovais, bet ir festivalio Klubo programoje ves kūrybinį seminarą. Taip pat spalio 6 ir 8 dienomis žiūrovai galės pamatyti trupę visame pasaulyje išgarsinusio spektaklio „La Plaza“ video įrašą. Tanya sako, kad storą striukę rudeniniam Vilniui jau pasiruošė, taip su Tanya priartėjame prie pokalbio apie skirtingas mūsų tikroves ir jas atliepiančią kūrybą.
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Paieška nedavė rezultatų