Skaityti daugiau
Fantasmagorinė komedija „Prestižinė profesija“ Klaipėdoje
Lapkričio 14 dieną Klaipėdos Kultūros fabrike žiūrovai kviečiami į Taško teatro spektaklį „Prestižinė profesija“ – spalvingą, fantasmagorinę komediją apie mokytojo darbą, visuomenės lūkesčius ir švietimo pasaulio absurdą.Kalėdinis muzikinis spektaklis visai šeimai „Nematomas vaikas“ Šiauliuose
Gruodžio 26 dieną Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vyks šviesus ir jautrus muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“, skirtas visai šeimai. Ši istorija – apie meilės, dėmesio ir rūpesčio galią, gebančią daryti stebuklus net tada, kai atrodo, jog jų nebėra.Kalėdinė pasaka vaikams „Misija – sniegas“ Klaipėdoje
Gruodžio 15–19 dienomis Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose vyks nuotaikingas spektaklis vaikams ir visai šeimai – „Misija – sniegas“. Tai šiuolaikiška kalėdinė pasaka apie technologijų kupiną Kalėdų senelio pasaulį, kuriame net stebuklai pavaldūs dirbtiniam intelektui.Spektaklis – vizualinė kelionė „Narcizas“ Kaune
Vėlyvą rudens vakarą VDU Botanikos sodo oranžerija atgyja – apleistas sodas prisikelia tarsi sapnas, pilnas šviesos, garsų, šešėlių ir senovinių mitų aidų. Būtent čia lapkričio 27–30 dienomis žiūrovai kviečiami į netradicinį teatrinį potyrį – spektaklį „Narcizas“, kuris taps unikalia vizualine kelione per žmogaus sielos labirintus.Stovinčiomis ovacijomis Vilniuje sutikta Rolando Atkočūno komedijos „Puolę dievai“ premjera
Spalio 12 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, su didžiuliu pasisekimu įvyko režisieriaus Rolando Atkočūno naujausios komedijos „Puolę dievai“ premjera. Publika kūrybinę komandą pasitiko stovinčiomis ovacijomis, o juokas ir plojimai lydėjo spektaklį nuo pirmųjų iki paskutinių minučių.Festivalio „Open Books“ uždarymo renginys unikalioje gamtos patirčių erdvėje „Sanctum“
Sekmadienį iš miesto literatūrinių nuotykių festivalio dalyviai bus kviečiami keliauti į gamtą – netoli Vilniaus miške neseniai įsikūrusią unikalią „Sanctum“ gamtos patirčių erdvę. Šioje vietoje festivalio dalyviai nuo intensyvaus gyvenimo, renginių mieste galės panirti į užburiančią patirtį – gamtos kvapų, garsų, vaizdų ir poezijos misteriją ir meditaciją.Muzikinė drama „Peras Giuntas“ – LMTA kviečia į kelionę tarp fantazijos ir tikrovės
Lapkričio 15 d. 19 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato vieną įspūdingiausių romantizmo epochos kūrinių – Henriko Ibseno ir Edvardo Griego muzikinę dramą „Peras Giuntas“, kuri skambės LVSO koncertų salėje (Vilniaus g. 6, Vilnius).Klaipėdoje – šmaikšti klasikos šventė: spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“
Gruodžio 19 d. 19 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai įvyks spektaklis pagal legendinę Volfgango Amadėjaus Mozarto operą „Figaro vedybos“, kurį pristato Naujosios operos ansamblis. Tai išradinga, gyvybinga ir žaisminga dviejų veiksmų komedija, kupina meilės, intrigų ir muzikos žavesio.Atgimsta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio svajonė – įsivaizduojama opera „Jūratė“
Spalio 24–25 dienomis Vilniaus senajame teatre šiuolaikinės operos festivalio NOA programoje įvyks išskirtinė premjera – įsivaizduojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opera „Jūratė“, sukurta remiantis kompozitoriaus laiškuose išlikusiomis idėjomis ir scenografijos eskizais. Tai kūrinys, įkūnijantis prieš daugiau nei šimtmetį menininko brandintą, bet taip ir neįgyvendintą svajonę.Spektaklis „Spektras“ kviečia pažvelgti į pasaulį per neuroįvairovės prizmę
Lapkričio 19 ir 20 dienomis įvyks Justo Tertelio režisuoto spektaklio „Spektras“ premjera – jautrus ir drąsus kūrinys, kviečiantis pažvelgti į žmogaus įvairovę iš naujos perspektyvos. Teatro laboratorijos „Atviras ratas“ principais sukurtas spektaklis nagrinėja, kaip žmonės, gyvenantys su autizmo spektro sutrikimu, mato, girdi ir jaučia pasaulį, ir kaip mes galime išmokti juos geriau suprasti.Ekskursija „M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia“ – Vilniaus mažajame teatre
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia į išskirtinę ekskursiją „M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia“, atskleidžiančią, kaip šio genijaus kūryba ir simbolika iki šiol formuoja teatro dvasią.Režisierius apie naują Simono Storpirščio vaidmenį: tai yra aukštas profesionalumo lygis
„Ir baisiausia, ir smagiausia yra tai, kad viskas priklauso tik nuo tavęs“, – po naujojo monospektaklio „Viskas užimta“ premjeros pasakoja aktorius Simonas Storpirštis. Visgi buvimas vienam scenoje Simonui nėra didžiausias šio spektaklio iššūkis – aktoriui chaotiško ir itin komiško veiksmo metu tenka įkūnyti net 40 skirtingų personažų.Scenoje atgimsta įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ – menininko svajonė, kuriai nebuvo lemta išsipildyti
Spalio 24–25 d. Vilniaus senajame teatre šiuolaikinės operos festivalio NOA programoje įvyks unikali premjera – įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“, sukurta remiantis kompozitoriaus laiškuose išlikusiomis idėjomis ir scenografijos eskizais. Tai svajonė, kurią menininkas drauge su Sofija Kymantaite brandino daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau taip ir nespėjo įgyvendinti.Santykių komedija „Savaitgalis be taisyklių“ – pirmą kartą Lietuvoje
Šį rudenį Lietuvos scenose pirmą kartą bus pristatyta kanadiečių dramaturgo Normo Fosterio pjesė „Savaitgalis be taisyklių“. Tai šventinė santykių komedija, kviečianti žiūrovus kartu su keturiais draugais pasinerti į savaitgalį vasarnamyje, kupiną netikėtumų, juoko ir atvirų išpažinčių.Populiariausias pasaulio saksofonininkas Daniele Vitale atvyksta į Lietuvą
Pasaulį pakerėję saksofono garsai netrukus skambės Lietuvoje. Charizma garsėjantis ir daugiausiai soc. tinklų sekėjų pasaulyje turintis saksofonininkas Daniele Vitale iš Italijos pirmąkart atvyksta Lietuvą, kur lapkričio 8 d. pasirodys Vilniaus LVSO koncertų salėje, o lapkričio 9-ąją – Kauno sporto halėje.Linos Lapelytės „Kosminių namų“ premjeroje – kasdienybės fragmentai ir kosmoso didybė
Vilnius tampa kosminės teatro kelionės centru. Spalio 28 ir 29 d. Menų spaustuvėje įvyks režisierės Linos Lapelytės spektaklio „Kosminiai namai“ lietuviškoji premjera. Menininkė, kurios vardą į pasaulinę kultūros panoramą įrašė Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“ (už opera-performansą „Saulė ir jūra“, sukurtą kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte) bei Nacionalinė kultūros ir meno premija, šįkart žiūrovams dovanoja vieną reikšmingiausių savo pastarojo meto darbų. Po sėkmingo debiuto TR Warszawa teatre spektaklį Lietuvoje pristato koprodiuseris MMLAB teatras.Spalis – senjorų mėnuo teatre!
Valstybinis Šiaulių dramos teatras (VŠDT) visą spalio mėnesį skelbia specialią akciją senjorams – net 30% nuolaidą bilietams į populiariausius repertuaro spektaklius. Taip siekiama paskatinti vyresniojo amžiaus žiūrovus aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime atėjus rudeniui.Europos kino festivalis „Scanorama“ kviečia įsigyti akreditaciją „Sinefilas“
Lapkričio 6–23 dienomis vyksiantis Europos kino festivalis „Scanorama“ tradiciškai taps ryškiausiu rudens kultūriniu kino įvykiu, kasmet suburiančiu kino mylėtojus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Visagine ir Gargžduose. Festivalio lankytojams siūloma išskirtinė galimybė įsigyti akreditaciją „Sinefilas“.Karščiausi spalio renginiai Lietuvoje – „The Offspring“, Chet Faker ir Jurgos Šeduikytės karjeros koncertas
Kol laukiame šildymo sezono, spalį šalies atmosferą kaitins karščiausi renginiai. Kauną drebins pasaulinio garso rokeriai „The Offspring“ ir didžiausias Jurgos Šeduikytės koncertas, o Vilnių aplankys australų muzikos žvaigždė Chet Faker.Vakarienėe su kvailiu
„Vakarienė su kvailiu“ – tai puiki situacijų komedija, kurioje juokas kaimynystėje su ironija, o už tariamo lengvumo slepiasi giluminės temos.„Kosminiai namai“ – Linos Lapelytės spektaklio premjera Lietuvoje
Menų spaustuvėje Vilniuje spalio 28–29 d. bus pristatyta lietuviška naujausio režisierės ir kompozitorės Linos Lapelytės kūrinio „Kosminiai namai“ premjera. Spektaklis sukurtas Varšuvos TR teatre, kur įvyko ir jo pasaulinė premjera, o dabar pirmą kartą bus parodytas Lietuvos publikai.„Mažasis princas“ grįžta į sceną su oficialiu vaizdo klipu ir daina „Mažas mažasis“!
Balandžio mėnesį Lietuvoje debiutavęs miuziklas „Mažasis princas“ jau spėjo sužavėti publiką ir tapti tikra kultūrine sensacija. Šį rudenį artistai grįžta į sceną, žadėdami dar įspūdingesnę kelionę po pasakos ir muzikos magiją.Naujieji metai su spektakliu „Šok, Edita, šok“ Šiauliuose
Gruodžio 31 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia Naujuosius metus pasitikti kitaip – su premjera „Šok, Edita, šok“, kurią režisavo kino kūrėja Eglė Vertelytė. Tai tragikomiška dramedija pagal Rimanto Kmitos pjesę, pasakojanti apie jauną merginą Editą, bandančią susivokti, kokiame „filme“ vyksta jos gyvenimas – ar ji pagrindinė herojė, ar tik antraplanis veikėjas?Spektaklis 10–14 m. paaugliams „Kastukas“
Lapkričio 21 d., 13.00 val., Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje teatras „No Shoes“ pristatys specialiai paaugliams sukurtą spektaklį „Kastukas“, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Naujas duetas muzikinėje scenoje aktoriai ir dainininkai Jokūbas Bareikis ir Oneida Kunsunga kviečia į teatro užkulisius – pristato muzikinį projektą „Teatro Žvaigždės“
Šią žiemą aktoriai Oneida Kunsunga ir Jokūbas Bareikis kviečia žiūrovus pamatyti, išgirsti ir patirti unikalų projektą „Teatro Žvaigždės“, kuriame skambės gražiausi teatro, kino ir bardų kūriniai, taip pat – linksmos ir neįtikėtinos istorijos iš teatro ir kino užkulisių.Muzikos ir šokio spektaklio premjera „Žmogus Mėnulyje“ – kelionė į vidinį kosmosą
Spalio pabaigoje Kaune ir Vilniuje žiūrovai kviečiami į premjerą – muzikos ir šokio spektaklį „Žmogus Mėnulyje“. Tai unikali patirtis, kurioje muzika ir šokis susilieja į jautrią kelionę į save.Naujas teatro veidas internete – siauliuteatras.lt
95-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras pasitinka ne tik su naujais spektakliais, bet ir atsinaujinęs internete. Pristatome naują tinklalapį www.siauliuteatras.lt – patogesnį, aiškesnį ir draugiškesnį žiūrovams.Šviesų ir judesio spektaklis „Išgyventi pasaulio sutvėrimą
Spalio 23 d. unikalioje Liepkalnio vandens saugyklos erdvėje Vilniuje žiūrovai išvys išskirtinį šviesų ir judesio spektaklį „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Premjera Lietuvoje – miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“
Lapkričio 28–29 dienomis Menų spaustuvėje Vilniuje įvyks ilgai laukta premjera – pirmą kartą Lietuvoje pristatomas legendinis roko miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“. Tai kūrinys, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius žavi pasaulio publiką savo muzika, humoru ir jautria istorija apie tapatybę bei savęs atradimą.Vienas aktorius ir 40 personažų – S. Storpirštis kviečia į muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“
Vienam scenoje suvaidinti keturiasdešimt skirtingų personažų – iššūkis rimtas. Visgi tam pasiryžo visiems pažįstamas aktorius Simonas Storpirštis – jis, kartu su režisieriumi Ričardu Vitkaičiu, artėjantį rudenį žiūrovus kviečia į naują ir stulbinančiai juokingą muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“.Komedija „Beautiful Bodies“ – Taško teatras Klaipėdos Kultūros fabrike
Spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros fabrike Taško teatras pristatys amerikiečių dramaturgės L. S. Cunningham pjesės pagrindu sukurtą komediją „Beautiful Bodies“. Tai tragikomiška istorija apie šešias mokyklos laikų drauges, kurios po daugelio metų susitinka „Baby shower“ vakarėlyje. Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų būti šventė, kupina džiaugsmo ir artumo, tačiau netrukus viskas pasisuka visai kita linkme.Tikrais faktais paremtas spektaklis „Namai“ – Klaipėdos Kultūros fabrike
Spalio 18 d. Klaipėdos Kultūros fabrike bus pristatytas spektaklis „Namai“, paremtas tikromis istorijomis. Tai jautrus pasakojimas apie žmones, ieškančius savo vidinių namų – vietos, kurioje galėtų jaustis saugūs, mylimi ir priimti.Monospektaklis „Būti“ – Taško teatras Vilniuje, Vileišio 18
Spalio 17 d. Meno erdvėse „Vileišio18“ bus pristatytas monospektaklis „Būti“, režisuotas Livijos Krivickaitės. Tai dokumentinis pasakojimas, atskleidžiantis moters gyvenimo kryžkelę, kai tenka priimti sprendimus ir su jais gyventi.Judesio spektaklis visai šeimai „Trijulė aukštyn kojom“ rež. Agnija Šeiko Alytuje
Spalio 15 d. Alytaus miesto teatre „Taško teatras“ pristatys judesio spektaklį „Trijulė aukštyn kojom“, paremtą vokiečių dramaturgo Carsten Brandau pjesės motyvais. Tai pasakojimas visai šeimai apie draugystę, pasitikėjimą ir kitoniškumo vertę.„Kito kampo“ sezono atidarymo vakarėlis: draugai, austrės ir kitos improvizacijos
Vilniaus Užupis savaitgalį tapo improvizacijos širdimi – čia teatro „Kitas kampas“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Bružas kartu su trupės aktoriais bei bičiuliais šventė 17-ojo sezono atidarymą. Šventinė nuotaika, draugai, improvizacijos ir netikėti siužetai lydėjo vakarą, primindami, kad kiekvienas teatro susitikimas yra unikali patirtis.„Jūra ilsisi – grįžtame į teatrą“: sezoną pradeda Klaipėdos jaunimo teatras
Šeštadienį 18 val. Kultūros fabrike Klaipėdos jaunimo teatras (KJT) kviečia į naujo – jau XIII-ojo – TĖKMĖS sezono atidarymo šventę „Jūra ilsisi – grįžtame į teatrą“. Žiūrovų laukia šventiškas vakaras su muzikiniais pasirodymais, kūrėjų pokalbiais ir intriguojančiomis artėjančių premjerų užuominomis.„Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ – koncertas-spektaklis Vilniuje ir Klaipėdoje
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarpukario viliokės? Trijų moterų istorijos, pasikvietusios dar būrį draugių – ilgus metus vadintų tiesiog kažkieno žmonomis, mamomis ar net raganomis – scenoje atgyja iš naujo. Spektaklyje-koncerte „Lietuvos moterys“ žiūrovams pristatomos išskirtinės Lietuvos istorijos figūros: pasiutėlė Žemaitė, dėl meilės akis išverkusi Barbora, tarpukario banditė Teklė, raganų būrys, močiučių krūva ir gausybė kitų, vietą mūsų istorijoje išsikovojusių ar primirštų, gražių ir galingų moterų.Teatro komedija „Valytojas“: romantiška istorija apie svajonę, meilę ir kasdienybės stebuklus
Ar galima rasti meilę ten, kur jos mažiausiai tikiesi – tarp prekybos centro lentynų ir skubančių pirkėjų? Naujoje teatro komedijoje „Valytojas“ atsakymas aiškus – taip.Šokio spektaklis „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“ – unikali meilės istorijos interpretacija Vilniuje
Gruodžio 28 d. Menų spaustuvėje, festivalio „Kalėdinis Vilnius“ programoje, vilniečiai turės progą pamatyti pasaulyje pripažinto danų choreografo Palle Granhøj spektaklį „This Is Not Romeo and Juliet“ / „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“. Po koncertinio turo Danijoje ir Edinburgo festivalyje kritikų liaupsėmis įvertintas kūrinys atkeliauja į Lietuvą.Absurdo komedija „Musė“ Klaipėdos dramos teatre
Lapkričio 8 d. Klaipėdos dramos teatro scenoje – absurdo komedija „Musė“, pastatyta pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę. Spektaklį pristato AR TYN teatras.VŠDT premjera „Anoniminiai šokiai“ – tarpdisciplininis spektaklis apie priklausomybes ir išsilaisvinimą
Rugsėjo 26 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą – režisieriaus Dariaus Gumausko spektaklį „Anoniminiai šokiai“. Tai tarpdisciplininis darbas, jungiantis dokumentinę fikciją, muziką ir judesį, kuriuo kūrėjai tyrinėja priklausomybių formas, dopamino paieškas ir žmogaus norą pabėgti nuo realybės.Teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – apie netikėtus santykius, chaosą ir drąsą pradėti iš naujo
Šį rudenį į Lietuvos miestus atkeliauja nauja teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – šmaikštas ir provokuojantis spektaklis apie tai, kiek meilės telpa vienuose namuose ir kur prasideda chaosas.„Teismas“ – komedija, kurioje meilė stoja prieš teisingumą
Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? O kas, jeigu jas atskleisti įpareigotų pats Teismas? Naujoji režisieriaus Justino Krisiūno komedija „Teismas“ žiūrovus kviečia į absurdišką, juoko kupiną kelionę per santuokos išbandymus, vyrišką logiką ir moterišką intuiciją.Atviras interviu su Arūnu Sakalausku – apie aktorystės iššūkius, baimę ir naują spektaklį
„Darbas vyksta 3 mėnesius, o žiūrovas tave mato 2 valandas“, – sako karjeros 40-metį minintis aktorius Arūnas Sakalauskas. Atvirame interviu aktorius pasidalino mintimis apie aktorystės iššūkius, nuolatinį jaudulį prieš lipant į sceną, žmones jaudinančias temas bei naują egocentrišką komediją „Puolę dievai“.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.Interaktyvus nuotykių spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“ keliauja po Lietuvą
Ar gali būti, kad net drąsiausiems šunyčiams užklumpa nuobodulys? Pasirodo, taip! Tačiau geriausio draugo skambutis viską pakeičia – prasideda nepaprasta kelionė į negyvenamą salą, kupiną pavojų, netikėtumų ir dingusio lobio paieškų.Oskaro Koršunovo „Laukinė antis“ – spalio pasirodymai jau išparduoti, skelbiami naujos datos lapkritį
Valstybinis jaunimo teatras 61-ąjį sezoną pradeda ypatinga premjera – režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatyta Henriko Ibseno drama „Laukinė antis“. Vos paskelbus pirmąsias spektaklio datas, žiūrovų dėmesys buvo milžiniškas – visi spalio mėnesio pasirodymai jau išparduoti. Atsiliepiant į publikos susidomėjimą, skelbiami papildomi spektakliai lapkričio 28 ir 29 dienomis.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.LNDT spektaklis jaunimui „Avinai“ – jautrus ir interaktyvus monospektaklis apie tapatybę, pyktį ir atleidimą
Spalio 4–lapkričio 6 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyks monospektaklis „Avinai“, sukurtas specialiai jaunimui, bet paliečiantis kiekvieną, kuris kada nors ieškojo savęs.Kultinis spektaklis „Šuns širdis“ – tik lapkričio 4 d. Vilniuje
Lapkričio 4 d. koncertų salėje „Compensa“ Vilniuje – vienas stipriausių šiuolaikinių teatrinių pasakojimų pagal Michailo Bulgakovo apysaką „Šuns širdis“. Tai spektaklis, kuris žadina vaizduotę, kelia nepatogius klausimus ir įtraukia į satyriškai mistišką pasaulį, kuriame mokslas ir moralė susiduria pavojingo eksperimento sūkuryje.Baletas „Drakula“ su Europos baleto solistais – tik Klaipėdoje ir Vilniuje
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“ kviečia į išskirtinį šokio renginį – baletą „Drakula“, kuriame vaidmenis atlieka baleto solistai iš žymiausių Europos teatrų, įskaitant Paryžiaus operą, La Scala, Londono Karališkąjį baletą ir kitus prestižinius kolektyvus.Vilniaus tango teatras pristato išskirtinį Šiurpnakčio pasirodymą – „El Misterio“
Spalio 31-osios vakarą, kai miestas pasineria į Šiurpnakčio atmosferą, Vilniaus tango teatras kviečia žiūrovus į ypatingą renginį – tango šou „El Misterio“. Vykstantis La Casa Del Tango erdvėje, šis pasirodymas kvies pažvelgti į tango kitomis – tamsesnėmis, intymesnėmis – akimis.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tanya Beyeler: fikcija padeda pamatyti kitas tikroves
„Ilgą laiką kritikai mus buvo linkę laikyti eksperimentine, šokio arba judesio trupe. Tačiau visada jautėme, kad mūsų darbas peržengia šias ribas. Mes drąsiai teigiame, kad „El Conde de Torrefiel“ yra teatras, nes mūsų spektaklių pagrindas – tekstas. Būtent žodis leidžia mums tyrinėti žmogiškąją patirtį, kelti klausimus ir kurti pasakojimus, kurie rezonuoja su žiūrovu“, – sako Barselonoje reziduojančio dueto „El Conde de Torrefiel“ bandraįkūrėja Tanya Beyeler. Spalio 8 ir 9 dienomis „Sirenų“ festivalyje bus parodytas vienas naujausių „El Conde de Torrefiel“ spektaklių „Vidinis paveikslas“. Pirmą kartą į Vilnių atvykstanti menininkė ne tik susitiks su žiūrovais, bet ir festivalio Klubo programoje ves kūrybinį seminarą. Taip pat spalio 6 ir 8 dienomis žiūrovai galės pamatyti trupę visame pasaulyje išgarsinusio spektaklio „La Plaza“ video įrašą. Tanya sako, kad storą striukę rudeniniam Vilniui jau pasiruošė, taip su Tanya priartėjame prie pokalbio apie skirtingas mūsų tikroves ir jas atliepiančią kūrybą.
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Kaip dramaturgė dirbate ne tik jūsų su Pablo Gisbert duete „El Conde de Torrefiel“, bet ir kartu su kitais kolektyvais. Kokį vaidmenį tekstas užima jūsų dueto kūryboje?
Nors bendradarbiaudama su kitomis trupėmis dažnai dirbu su netradicinėmis formomis, kuriose tekstas nėra pagrindinis dėmesio centras, vis tiek ieškau būdų sukurti aiškią struktūrą, logiką ir prasmę. Šiuo atveju dramaturgija man yra įrankis, padedantis organizuoti judesį, garsą ir vaizdą. Tačiau mūsų su Pablo kuriamame teatre „El Conde de Torrefiel“ dramaturgija suprantama plačiau – tai ne tik žodžiai, bet ir jų tarpusavio santykiai, ritmas, intonacija. Būtent tekstas, bet ne drama. Tekstas, kaip viso spektaklio struktūra.
Mūsų spektakliai yra arčiau vizualiųjų menų, kur svarbiausia yra statinė kompozicija, o teatre laikas nuolat teka. Būtent šis laikinumas ir daro teatrą tokiu gyvu ir įtraukiančiu. Nors mūsų spektakliuose dominuoja judesys ir vizualumas, tekstas atlieka kertinį vaidmenį, suteikdamas mūsų kūrybai aiškią struktūrą ir prasmę. Žodžiai kuria tikrovę, todėl mes ją naudojame tik kūrybinio etapo pabaigoje, kai manome, kad pakankamai subrendome kūrinyje, jog galėtume susidurti su žodžių prasme.
Kaip jūs dirbate su medžiaga? Nuo ko prasideda kūrinys? Kas lemia jo temą?
Mūsų kūrybinis procesas prasideda nuo komandos pasirinkimo ir fizinių improvizacijų. Žaidžiame, atliekame įvairias užduotis, improvizacijas, eksperimentuojame – tai tarsi eskizai, leidžiantys išlaisvinti mintis ir atrasti naujus judesio kelius. Tokie eksperimentai leidžia mums geriau pažinti savo kūnus, atrasti naujas judesio galimybes ir kurti autentišką sceninį vaizdą. Jei bandai eksperimentus sutalpinti į jau sukurtą koncepciją, apriboji veiksmo galimybes.
Tada pradedame gvildenti šias idėjas teoriniu lygmeniu. Diskutuojame apie asmenines patirtis, socialinius reiškinius ir kitus aktualius klausimus. Pradžioje būna nelengva. Pradedame nuo daugybės idėjų, kurias nuolat peržiūrime ir atmetame, kol randame tą vienintelę, kuri skamba teisingai. Visą šį laiką garsas, kurio kūrimu rūpinasi Pablo, tampa neatsiejama mūsų kūrinio dalimi. Galutiniame kūrinyje išvysite tik nedidelę dalį to, ką sukūrėme. Daugybė judesių, vaizdų ir idėjų lieka už kadro. Iš tiesų mes panaudojame gal tik dešimt procentų to, ką sukūrėme. Tačiau būtent šis atrankos procesas ir leidžia mums sukurti vientisą ir įtaigų pasakojimą.
Užsiminėte apie laiką. Jūsų spektakliuose visada vyksta žaidimas, tam tikra manipuliacija laiku: čia jis lėtas, galima tiesiog ramiai būti kūrinyje. Beveik kaip, pavyzdžiui, galerijoje. Kaip jūsų suprantate laiką spektaklyje ir jo manipuliaciją?
Manau, kad teatre konfliktas yra labai reikalingas. Mes darome tai, kad per šią laiko atkarpą išplečiame žiūrovų lūkesčius. Taigi, konfliktas ateina tam, kad patektų į žiūrovų vidų. Kai scenoje nematai konflikto, kuris tave užkabina ir atveda iki pat istorijos pabaigos, grįžti prie savęs ir klausimų: ką čia veikiu? Ką apie tai galvoju? Kaip jaučiuosi? Ką čia stebiu? Taigi jūs pradedate dalyvauti. Jūs esate šio žaidimo dalis arba aktyvus spektaklio partneris.
Kai yra konfliktas, laiko patirtis visada pagreitėja. Tradiciškai dramaturgija remiasi aiškiai apibrėžtais konfliktais, kurie skatina veiksmą ir palaiko žiūrovo dėmesį. Mes eksperimentuojame su šia konvencija, išplėsdami laiko pojūtį ir suteikdami žiūrovui daugiau erdvės savarankiškai susikurti prasmes. Konfliktas perkeliamas iš scenos į žiūrovo sąmonę, skatinant jį reflektuoti ir interpretuoti.
Kaip konstruojate šią žiūrovo vaizduotės erdvę?
Spektaklis „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti spektaklio procese. Kaip ir skaitant knygą, žiūrovas turi pats susikurti veikėjų, vietų ir veiksmo vizijas. Žinoma, mes suteikiame papildomus įrankius: apibrėžiame kūrinio sąlygotumą, įnešame garsą ir duodame laiko, kurie padeda dar labiau įtraukti į pasakojimą. „Vidinis paveikslas“ yra sudėtingesnis žaidimas, kuriame žiūrovui siūloma užpildyti tuščias scenas savo vaizduote. Mes suteikiame tris skirtingas scenas, jos yra tuščios ta prasme, kad čia juda tik penki kūnai, suteikiantys labai mažai informacijos. Bet ši nedidelė informacija atskleidžia jums visą situaciją tik tiek, kiek reikia, kad įjungtumėte savo vaizduotę. Abu spektakliai tarsi vizualinis pasakojimas, kuriame žiūrovas pats kuria istoriją.
Norėčiau daugiau išgirsti apie jūsų naudojamą fikcijos motyvą. Jį apjungiate kartu su tikrove. Tą matėme ir Kaune, žiūrėdami „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, tai atsispindi ir jūsų darbe „Vidinis paveikslas“ bei „La Plaza“. Kodėl fikcija jums yra tokia svarbi tema?
Projektas „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“ yra pirmoji „Vidinio paveikslo“ dalis, kurioje nagrinėjamas santykis tarp realybės ir fikcijos. Pandemija tapo lūžiu, kai pasaulis susidūrė su bendra realybe – COVID-19. Staiga visi pasaulyje pirmą kartą nepaisant skirtingo ekonominio lygio ir skirtingų kultūrų buvome kartu vienoje tikrovėje, vienoje patirtyje. Juk tai beprotiška! Šis įvykis išprovokavo klausimus apie tai, kas yra tikra ir kas ne, ir paskatino ieškoti alternatyvių pasakojimų apie pasaulį.
Šiandien, veikiami įvairių socialinių judėjimų, pavyzdžiui, tokių, kaip feministinis ar LGBTQ+, vis dažniau kvestionuojame dominuojančias pasakojimo formas. Ši nauja realybė kelia daugybę klausimų apie tai, kaip mes kuriame meną, kaip jis veikia visuomenę ir kaip mes patys save suvokiame. Turime susidurti su didžiule visuomenės įvairove. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią perspektyvą, o sutarimą dėl bendro naratyvo vis sunkiau pasiekti.
Taip pat technologijos radikaliai pakeitė mūsų gyvenimą ir meną. Nauji įrankiai suteikia mums didžiules galimybes, tačiau tuo pat metu kelia ir naujų iššūkių. Kaip suderinti žmogaus kūrybiškumą su technologijų potencialu? Šis apmąstymas labai ryškus mūsų ultra fantastikos projekte – „Ultrafikcija Nr. 1, laiko dalys“, ir „Vidinis paveikslas“. Mes juk patys priėjome prie tokių technologinių įrankių ir priemonių, nes tai įsivaizdavome. Taigi, negalime išvengti, kad šie įrankiai, kuriuos sukūrėme dėl savo vaizduotės, mūsų vaizduotę pavagia.
Dar noriu jus kiek paklausinėti ir apie kitą darbą – „La Plaza“, kurį „Sirenų“ festivalyje parodysime kaip video įrašą. Tai ypač estetiškas darbas, tačiau beveidžiuose kūnuose atsispindi tiek daug politiškumo. „La Plaza“ sukūrėte 2018-aisiais, po to visi pragyvenome pandemiją, bet atrodo, kad „La Plaza“ atsispindinti situacija nepasikeitė.
Manau, daugelis žiūrovų susiduria su iššūkiais, nes „La Plaza“ provokuoja išankstines nuostatas ir stereotipus. Kadangi veikėjų veidai nėra matomi, žiūrovai juos atpažįsta ir deda žmonėms etiketes tik pagal aprangą. Tai ypač ryšku toje spektaklio dalyje, kai scenoje pilna musulmonių moterų su šydais. Dabar tai ypač aktualu, nes islamofobija šiomis dienomis yra didžiulė. Įspūdinga tai, kad mūsų tuomet sukurtame tekste, kuris subtitrais leidžiamas spektaklio metu, yra vieta, kur sakoma, kad prasidės arabų genocidas, ir mes tai pamatysime savo ekranuose. Tai pasakėme 2018-aisiais. Dabar, deja, tai yra tikrovė.
Vis dažniau suvokiame didžiulį vizualinės kultūros poveikį mūsų visuomenei. Kurdami „La Plaza“ gilinomės į vizualinės komunikacijos sudėtingumą. Net ir tada kylančios netikros naujienos buvo dar tik besiformuojantis reiškinys, išryškinantis manipuliacinę vaizdų galią. XX a. viduryje televizija turėjo neginčijamą autoritetą. Žiūrovai lengvai priimdavo viską, kas buvo rodoma ekrane. Šiandien mus užplūsta didžiulis vaizdinio turinio kiekis, tai reikalauja kritiško žvilgsnio. Savo spektakliuose sąmoningai vengiame pateikti iš anksto suvirškintus vaizdinius. Norime, kad žiūrovai patys susikurtų prasmes. Turime sulėtinti tempą, suabejoti už kiekvieno vaizdo slypinčiomis žinutėmis. Siekiame užauginti kartą, kuri gebėtų kritiškai analizuoti kasdien sutinkamus vaizdus - nuo reklamų iki socialinių tinklų įrašų.
Tęsiant šią žiūrovo vaizduotės temą: kokie elementai teatro ar galerijos salėje, jūsų manymu, yra aktualūs dabartiniame teatre?
Šiuolaikiniai scenos menai vis labiau orientuojasi į žiūrovų patirtį. Didėjantis dėmesys individualizmui ir savirealizacijai skatina menininkus kurti interaktyvius kūrinius, kurie aktyviai įtrauktų žiūrovą. Muziejai ir parodos taip pat prisitaiko prie šių tendencijų, siūlydami lankytojams įvairias patirtis – nuo interaktyvių instaliacijų iki specialiai sukurto parodų lankymo maršruto. Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinio teatro kūrėjai, yra fragmentizuota auditorija. Žmonės turi vis mažiau laiko ir dėmesio, todėl teatras turi pasiūlyti intensyvią ir įsimintiną patirtį.
Tuomet galime kelti klausimą: ką reiškia turėti gerą patirtį?
Žinoma, tai labai subjektyvu. Todėl egzistuoja ši auditorijos tironija. Bet pagal jūsų klausimą, kas yra tai, kas iš tikrųjų padaro kūrinį šiuolaikišką, manau, kad kūrėjas turi galvoti apie auditoriją.
Spalio 6 d. įvyks Tanya Beyler seminaras „Nematomos geografijos (Kaip aktyvuoti fikcijas)”. Spalio 6 ir 8 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas „El Conde de Torrefiel“ spektaklio „La Plaza“ vaizdo įrašas, renginiai nemokami. Spalio 8 ir 9 d. žiūrovai bus kviečiami į „El Conde de Torrefiel“ spektaklį „Vidinis paveikslas“, jis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Bilietus platina Bilietai.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“
Parengė Ugnė Kačkauskaitė
Paieška nedavė rezultatų