Skaityti daugiau
„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Drugelių cirkas“ – jautri istorija apie drąsą būti savimi
Vaiko dienai skirtas spektaklis „Drugelių cirkas“ kviečia į jautrią ir įkvepiančią kelionę, paremtą to paties pavadinimo kino istorija. Tai pasakojimas apie žmones, kurie kadaise buvo laikomi keistenybėmis ir rodomi „išsigimėlių šou“, tačiau už išorės slypi kur kas daugiau – vidinės kovos, abejonės ir troškimas būti priimtiems.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2024 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Konkurso laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Komisijos nariai atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet turime svarbų pokytį – bus skiriama ne 17 premijų, kaip kad buvo įprasta daugelį metų, o 20. Į apdovanojimus įtrauktos nominacijos dramaturgijai, siekiant įvertinti originalius lietuvių autorių kūrinius ir klasikos adaptacijas, bei mažos formos spektakliams, kurie neretai tampa erdve naujoms meninėms paieškoms. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti ir aktoriams, todėl bus skiriamos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro ir moters vaidmenis (anksčiau buvo bendra kategorija „Nepagrindinis vaidmuo“). Komisijos atstovų teigimu, 2024-ieji buvo ryškūs ir stipriais, įdomiais scenografijos, šviesų ir video kūrėjų darbais. Nors labai skirtingi savo sudėtingumu kūriniai, kiekvienas iš jų išsiskiria ypatingu dėmesiu turiniui, dramaturgijos struktūrai. Komisiją džiugino ir kūrybiniai eksperimentai, tarpdisciplininiai scenos meno projektai, ieškant estetinių ir technologinių inovacijų.
Skelbiame kandidatus į 18 „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų, o dviejų premijų laureatai („Auksinis scenos kryžius“ už ilgametį indėlį į scenos meną ir atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas) bus paskelbti ir apdovanoti tiesiogiai renginio metu.
Pateikiame Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašą.
1 Režisūra
- Uršulė Bartoševičiūtė už spektaklio „Savižudybės anatomija“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jokūbas Brazys už spektaklio „Kaligula“ režisūrą, Vilniaus senasis teatras;
- Krystian Lupa už spektaklio „Užburtas kalnas“ režisūrą, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Eglė Švedkauskaitė už spektaklio „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Łukasz Twarkowski už spektaklio „Quanta“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje.
2 Moters vaidmuo
- Jolanta Dapkūnaitė už vaidmenį spektaklyje „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“, Kosmos Theatre;
- Eglė Jackaitė už vaidmenį spektaklyje „Šventoji“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
- Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Marija Žemaitytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“, Klaipėdos jaunimo teatras.
3 Nepagrindinis moters vaidmuo
- Viktorija Kuodytė už Klavdijos Šoša vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Ilona Kvietkutė už Motušės vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
- Samanta Pinaitytė už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“, Klaipėdos dramos teatras;
- Aistė Rocevičiūtė už Rūtos vaikystėje, Anos vaikystėje, Kaimynų vaiko, Timo dukros ir Vaiko vaidmenis spektaklyje „Savižudybės anatomija“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
4 Vyro vaidmuo
- Martynas Berulis už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Sūnus“, Valstybinis jaunimo teatras;
- Karolis Kasperavičius už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Dainius Svobonas už Herojaus vaidmenį spektaklyje „Kartoteka“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Donatas Želvys už Hanso Kastorpo vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis.
5 Nepagrindinis vyro vaidmuo
- Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Valentin Novopolskij už Herėjos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Tomas Rinkūnas už Tėtušio vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Rytis Saladžius už chemijos profesoriaus Vernerio Morgensterio vaidmenį spektaklyje „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Sigitas Šidlauskas už Mokytojo ir Pirmo vyro draugystės scenoje vaidmenis spektaklyje „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
6 Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius už 6 metų Ester ir 9 metų Viktoro vaidmenis spektaklyje „Viktoras, arba vaikai valdžioje“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“.
7 Dramaturgija
- Vaiva Grainytė ir Arturas Bumšteinas už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir Teatro informacijos centras;
- Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jernej Lorenci ir Dino Pešut už Albert'o Camus romano „Svetimas“ adaptaciją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
8 Scenografija
- Tadas Černiauskas už spektaklio „Sugrįžimas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
- Fabien Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Julia Oschatz už spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ scenografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Agata Skwarczyńska už spektaklio „Savižudybės anatomija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Sigita Šimkūnaitė už spektaklio „Sūnus“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras.
9 Kostiumų dizainas
- Valeria Donata Batella už operos „Hofmano istorijos“ kostiumų dizainą, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Kristina Čyžiūtė-Svirskienė ir Robert Przybył už šokio spektaklio „Dingstantis sapnas“ kostiumų dizainą, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Kotryna Klara Rupainytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ kostiumų dizainą, Taigi Cirkas;
- Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
- Ugnė Tamuliūnaitė už spektaklio „Makbetas“ kostiumų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
10 Technologijų dizainas
- Natan Berkowicz, Nikodem Marek ir Stanislaw Zielinski už videografinius sprendimus spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Jakub Lech už spektaklio „Quanta“ vaizdo projekcijas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Rimas Sakalauskas už spektaklio „Orfėjas“ videografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Vilius Vilutis už spektaklio „Makbetas“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
11 Muzika
- Lubomir Grzelak už muziką spektakliui „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“;
- Mantvydas Leonas Pranulis už muziką spektakliui „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Wladimir Schall už muziką spektakliui „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Orfėjas“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.
12 Choreografija
- Liza Baliasnaja už choreografiją šokio spektakliui „Chiaroscuro“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Airida Gudaitė, Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už choreografiją spektakliui „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras;
- Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Birutė Letukaitė už choreografiją spektakliui „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Dovydas Strimaitis už choreografiją šokio spektakliui „Hairy“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“.
13 Šokėja / šokėjas
- Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Oksana Griaznova ir Marius Pinigis už šokio spektaklio „Saikas“ atlikimą, Nuepiko šokio trupė;
- Dominyka Markevičiūtė už šokio spektaklio „Kur krantas“ atlikimą, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Stefanija Nosovaitė už solo „Raudonas paveikslas“ šokio spektaklyje „Iš tylos“, Ulna šokio trupė;
- Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už šokio spektaklį „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras.
14 Solistė / solistas
- Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Lina Dambrauskaitė už Erdvėlaivio kapitonės vaidmenį operoje „Kelionė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
- Rafailas Karpis už Andreso, Košenilio, Franco ir Pitikinačijaus vaidmenis operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Liudas Mikalauskas už Džanio Skikio vaidmenį operoje „Džanis Skikis“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Tomas Pavilionis už Rudolfo vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
15 Baleto solistė / solistas
- Ernest Barčaitis už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Nora Straukaitė už vaidmenį balete „Parkas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
16 Spektaklis vaikams ir jaunimui
- Birutė Banevičiūtė už judesio spektaklį kūdikiams „Pasaulio medis“, Vilniaus senasis teatras;
- Saulė Degutytė už spektaklį ypatingiems vaikams „Ką siūlai?“, Stalo teatras;
- Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“, Vilniaus Keistuolių teatras.
17 Lėlių ir objektų teatro spektaklis
- Dovilė Binkauskaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė už šokio ir šešėlių spektaklį „Kontūrai“, Klaipėdos lėlių teatras ir Šeiko šokio teatras;
- Milda Mičiulytė ir Artūras Šimonis už spektaklį „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
- Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“, Vilniaus teatras „Lėlė“.
18 Mažos formos spektaklis
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Konstantin Kosovec, Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ idėją, choreografiją ir atlikimą, Taigi Cirkas;
- Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Benas Šarka už spektaklį „Eigastis. Skiriamas Justinui Mikučiui atminti“, Gliukų teatras, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Klaipėdos Žvejų rūmai.
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka
Paieška nedavė rezultatų