Skaityti daugiau
Šviesų ir judesio spektaklis „Išgyventi pasaulio sutvėrimą
Spalio 23 d. unikalioje Liepkalnio vandens saugyklos erdvėje Vilniuje žiūrovai išvys išskirtinį šviesų ir judesio spektaklį „Išgyventi pasaulio sutvėrimą“, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Premjera Lietuvoje – miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“
Lapkričio 28–29 dienomis Menų spaustuvėje Vilniuje įvyks ilgai laukta premjera – pirmą kartą Lietuvoje pristatomas legendinis roko miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“. Tai kūrinys, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius žavi pasaulio publiką savo muzika, humoru ir jautria istorija apie tapatybę bei savęs atradimą.Vienas aktorius ir 40 personažų – S. Storpirštis kviečia į muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“
Vienam scenoje suvaidinti keturiasdešimt skirtingų personažų – iššūkis rimtas. Visgi tam pasiryžo visiems pažįstamas aktorius Simonas Storpirštis – jis, kartu su režisieriumi Ričardu Vitkaičiu, artėjantį rudenį žiūrovus kviečia į naują ir stulbinančiai juokingą muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“.„IMPROWOODAS“ PRADEDA 4-ĄJĮ SEZONĄ: „ČIA GIMSTA AKIMIRKOS, KURIOS NIEKADA NEPASIKARTOS, BET IŠLIKS ILGAM“
Teatrinės improvizacijos šou „Improwoodas“ rugsėjo 24 d. 19.30 val. muzikos klube „Tamsta“ pradės naująjį sezoną, kupiną azartiškų nuotaikų, nenuspėjamų emocijų, džiugesio ir užkrečiamo juoko. Netikėtos siužetinės linijos įtrauks žiūrovą į sceninį veiksmą ir leis patirti žavias akimirkas.Komedija „Beautiful Bodies“ – Taško teatras Klaipėdos Kultūros fabrike
Spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros fabrike Taško teatras pristatys amerikiečių dramaturgės L. S. Cunningham pjesės pagrindu sukurtą komediją „Beautiful Bodies“. Tai tragikomiška istorija apie šešias mokyklos laikų drauges, kurios po daugelio metų susitinka „Baby shower“ vakarėlyje. Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų būti šventė, kupina džiaugsmo ir artumo, tačiau netrukus viskas pasisuka visai kita linkme.Tikrais faktais paremtas spektaklis „Namai“ – Klaipėdos Kultūros fabrike
Spalio 18 d. Klaipėdos Kultūros fabrike bus pristatytas spektaklis „Namai“, paremtas tikromis istorijomis. Tai jautrus pasakojimas apie žmones, ieškančius savo vidinių namų – vietos, kurioje galėtų jaustis saugūs, mylimi ir priimti.Monospektaklis „Būti“ – Taško teatras Vilniuje, Vileišio 18
Spalio 17 d. Meno erdvėse „Vileišio18“ bus pristatytas monospektaklis „Būti“, režisuotas Livijos Krivickaitės. Tai dokumentinis pasakojimas, atskleidžiantis moters gyvenimo kryžkelę, kai tenka priimti sprendimus ir su jais gyventi.Judesio spektaklis visai šeimai „Trijulė aukštyn kojom“ rež. Agnija Šeiko Alytuje
Spalio 15 d. Alytaus miesto teatre „Taško teatras“ pristatys judesio spektaklį „Trijulė aukštyn kojom“, paremtą vokiečių dramaturgo Carsten Brandau pjesės motyvais. Tai pasakojimas visai šeimai apie draugystę, pasitikėjimą ir kitoniškumo vertę.Fantasmagorinė komedija „Prestižinė profesija“ – Klaipėdos Kultūros fabrike
Spalio 4 d. Klaipėdos Kultūros fabrike „Taško“ teatras pristatys fantasmagorinę komediją „Prestižinė profesija“ – spalvingą, siurrealistinį ir netikėtumų kupiną spektaklį, kviečiantį pažvelgti į mokytojo profesiją ir švietimo sistemą iš naujo.Komedija „Romeo ir Džuljeta“ – Klaipėdos Kultūros fabrike
Rugsėjo 19 d. Klaipėdos Kultūros fabrike Taško teatro trupė pristatys netikėtą klasikos interpretaciją – komediją „Romeo ir Džuljeta“. Šįkart žiūrovai išvys ne tik Viljamo Šekspyro istoriją apie tragišką meilę ir neišvengiamą likimą, bet ir spektaklį apie pačius aktorius, kurie nėra visiškai patenkinti savo rolėmis ir tai drąsiai parodo scenoje.Interaktyvus spektaklis-žaidimas „Trys paršiukai“ – vaikams ir jų tėvams
Naujausiame „Taško“ teatro spektaklyje-žaidime „Trys paršiukai“ vaikai tampa aktyviais pasakos kūrėjais kartu su aktoriais. Ant popieriaus gimusi visiems žinoma istorija čia pat atgyja scenoje – su muzika, žaidimais ir linksmais personažais. Tai pasaka apie draugystę, drąsą ir pagalbą vieni kitiems, kuri patiks kiekvienam mažajam žiūrovui.Premjera Vilniuje – Éric-Emmanuel Schmitt „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“
Spalio 12 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks spektaklio „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“ premjera. Prancūzų dramaturgo ir rašytojo Éric-Emmanuel Schmitt kūrinys žiūrovams atvers intelektualų meilės detektyvą, kupiną aistros, humoro ir psichologinės įtampos.Premjera kūdikiams – „Evoliucija“: pirmieji atradimai per judesį ir muziką
Spalio 3–4 dienomis Vilniaus Keistuolių teatre pristatomas naujas režisierės, choreografės ir idėjos autorės Birutės Banevičiūtės darbas – įtraukus judesio spektaklis kūdikiams „Evoliucija“. Jis skirtas patiems mažiausiems žiūrovams – 6–18 mėnesių vaikams ir jų tėveliams.Spektaklis „Himnas meilei“ – Sofijos ir Konstantino Čiurlionių meilės istorija
Spalio 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyks spektaklio „Himnas meilei“ premjera. Tai jautri ir poetiška istorija apie dviejų išskirtinių asmenybių – rašytojos Sofijos Kymantaitės ir kompozitoriaus bei dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – gyvenimo ir meilės kelią.„Kito kampo“ sezono atidarymo vakarėlis: draugai, austrės ir kitos improvizacijos
Vilniaus Užupis savaitgalį tapo improvizacijos širdimi – čia teatro „Kitas kampas“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Bružas kartu su trupės aktoriais bei bičiuliais šventė 17-ojo sezono atidarymą. Šventinė nuotaika, draugai, improvizacijos ir netikėti siužetai lydėjo vakarą, primindami, kad kiekvienas teatro susitikimas yra unikali patirtis.„Jūra ilsisi – grįžtame į teatrą“: sezoną pradeda Klaipėdos jaunimo teatras
Šeštadienį 18 val. Kultūros fabrike Klaipėdos jaunimo teatras (KJT) kviečia į naujo – jau XIII-ojo – TĖKMĖS sezono atidarymo šventę „Jūra ilsisi – grįžtame į teatrą“. Žiūrovų laukia šventiškas vakaras su muzikiniais pasirodymais, kūrėjų pokalbiais ir intriguojančiomis artėjančių premjerų užuominomis.„Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ – koncertas-spektaklis Vilniuje ir Klaipėdoje
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarpukario viliokės? Trijų moterų istorijos, pasikvietusios dar būrį draugių – ilgus metus vadintų tiesiog kažkieno žmonomis, mamomis ar net raganomis – scenoje atgyja iš naujo. Spektaklyje-koncerte „Lietuvos moterys“ žiūrovams pristatomos išskirtinės Lietuvos istorijos figūros: pasiutėlė Žemaitė, dėl meilės akis išverkusi Barbora, tarpukario banditė Teklė, raganų būrys, močiučių krūva ir gausybė kitų, vietą mūsų istorijoje išsikovojusių ar primirštų, gražių ir galingų moterų.VMT ekskursija: M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia
Rugsėjo 19 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia į ekskursiją „M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia“, kurios metu bus atskleista ypatinga šio pastato istorijos dalis bei M. K. Čiurlionio kūrybos sąsajos su teatru.Teatro komedija „Valytojas“: romantiška istorija apie svajonę, meilę ir kasdienybės stebuklus
Ar galima rasti meilę ten, kur jos mažiausiai tikiesi – tarp prekybos centro lentynų ir skubančių pirkėjų? Naujoje teatro komedijoje „Valytojas“ atsakymas aiškus – taip.Šokio spektaklis „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“ – unikali meilės istorijos interpretacija Vilniuje
Gruodžio 28 d. Menų spaustuvėje, festivalio „Kalėdinis Vilnius“ programoje, vilniečiai turės progą pamatyti pasaulyje pripažinto danų choreografo Palle Granhøj spektaklį „This Is Not Romeo and Juliet“ / „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“. Po koncertinio turo Danijoje ir Edinburgo festivalyje kritikų liaupsėmis įvertintas kūrinys atkeliauja į Lietuvą.Absurdo komedija „Musė“ Klaipėdos dramos teatre
Lapkričio 8 d. Klaipėdos dramos teatro scenoje – absurdo komedija „Musė“, pastatyta pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę. Spektaklį pristato AR TYN teatras.95-asis Valstybinio Šiaulių dramos teatro sezonas kviečia PRISIJAUKINTI DABARTĮ
Naujojo sezono akiratyje – teatro ir dabarties santykis. Teatras turi milžinišką galią kurti iliuzinius laiko pasaulius. Saugioje salės prieblandoje su palengvėjimu neriame į fiktyvų spektaklio laiką, kuris leidžia nors trumpam pasislėpti nuo vis sudėtingesnės dabarties. Neslėpkime, mums maloni ši teatrinė apgaulė, tačiau gerą spektaklį visada atpažįstame iš jo energijos veržtis į dabarties kontekstus, iš jo galios grąžinti stiprų „čia ir dabar“ buvimo jausmą.Didžiausi rugsėjo renginiai Lietuvoje: „Lilas ir Innomine“, SEL bei keturi „Solo Ansamblio“ šou
Praūžė didžiuliais renginiais lepinusi vasara, tačiau renginių traukinys tik įsibėgėja. Rugsėjį Vilnių drebins SEL bei „Lilas ir Innomine“, Kaune vyks pirmasis šalyje pasaulinio lygio reivas „Baltic Mayhem“, o grupė „Solo Ansamblis“ surengs net keturis šou.VŠDT premjera „Anoniminiai šokiai“ – tarpdisciplininis spektaklis apie priklausomybes ir išsilaisvinimą
Rugsėjo 26 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą – režisieriaus Dariaus Gumausko spektaklį „Anoniminiai šokiai“. Tai tarpdisciplininis darbas, jungiantis dokumentinę fikciją, muziką ir judesį, kuriuo kūrėjai tyrinėja priklausomybių formas, dopamino paieškas ir žmogaus norą pabėgti nuo realybės.Martin Bellemare „Laisvė“: teatras, priverčiantis susimąstyti apie gyvybę ir mirtį
Marijampolės dramos teatre spalio 3 d. bus pristatytas spektaklis „Laisvė“, sukurtas pagal šiuolaikinio kanadiečių dramaturgo Martino Bellemare pjesę. Tai jautrus ir provokuojantis kūrinys, kalbantis apie pasirinkimo teisę, artimųjų santykius ir ribines žmogaus būsenas.Premjera Kaune: „Neeilinis pirmadienis“ – komedija, kurioje paprasta diena tampa tikru išbandymu
AKTORIŲ teatras pristato naujausią premjerą – intriguojančią komediją „Neeilinis pirmadienis“. Spektaklio režisierius – Ričardas Vitkaitis, pjesės autorius – Ramūnas Šimukauskas. Scenografiją ir kostiumus kūrė Eglė Krasnovė.Teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – apie netikėtus santykius, chaosą ir drąsą pradėti iš naujo
Šį rudenį į Lietuvos miestus atkeliauja nauja teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – šmaikštas ir provokuojantis spektaklis apie tai, kiek meilės telpa vienuose namuose ir kur prasideda chaosas.Vaivorykštės miuziklas: spalvų, atvirumo ir queer patirčių scena
Rugsėjo 27 d. Vilniuje, „SODAS 2123“ erdvėje, žiūrovai bus kviečiami į išskirtinį sceninį įvykį – „Vaivorykštės miuziklą“. Tai kūrinys, jungiantis muziką, teatrą ir tikras queer bendruomenės patirtis, atvirai kalbantis apie stereotipus, santykius ir kasdienybės dramą, slypinčią už blizgučių bei spalvų.Literatūrinis muzikinis – vaidybinis Juozo Gaižausko knygos „Nojaus Arkos dienoraštis“ pristatymas Vilniaus Rotušėje
Rugsėjo 18 d., pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – Rotušėje – įvyks ypatingas literatūrinis, muzikinis ir vaidybinis vakaras, skirtas Juozo Gaižausko naujausiai knygai „Nojaus Arkos dienoraštis“.Jaunimo teatras pradeda 61-ąjį sezoną: laukia režisierių Oskaro Koršunovo, Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio darbai
Užbaigęs jubiliejinį, 60-ąjį sezoną, Jaunimo teatras nuo rudens kviečia į naujas teatro keliones. 61-ajame sezone laukia trijų ryškių režisierių premjeros – Oskaro Koršunovo, suomio Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio spektakliai, taip pat kiti repertuaro kūriniai, jau pelnę žiūrovų simpatijas.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną: penkios premjeros ir kartų dialogas scenoje
Rugsėjį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną, kuris kvies žiūrovus apmąstyti skirtingų kartų santykius, paveldėtus ryšius ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą – kaip išlikti bendrystėje, nebijant susidūrimų, bet ir nekuriant priešiškumo vienas kitam. Sezone laukia penkios premjeros, nagrinėjančios šeimos, istorijos, bendruomenės ir asmeninės laisvės temas.„Teismas“ – komedija, kurioje meilė stoja prieš teisingumą
Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? O kas, jeigu jas atskleisti įpareigotų pats Teismas? Naujoji režisieriaus Justino Krisiūno komedija „Teismas“ žiūrovus kviečia į absurdišką, juoko kupiną kelionę per santuokos išbandymus, vyrišką logiką ir moterišką intuiciją.Atviras interviu su Arūnu Sakalausku – apie aktorystės iššūkius, baimę ir naują spektaklį
„Darbas vyksta 3 mėnesius, o žiūrovas tave mato 2 valandas“, – sako karjeros 40-metį minintis aktorius Arūnas Sakalauskas. Atvirame interviu aktorius pasidalino mintimis apie aktorystės iššūkius, nuolatinį jaudulį prieš lipant į sceną, žmones jaudinančias temas bei naują egocentrišką komediją „Puolę dievai“.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.Imersinis spektaklis „Išpažintis“ – netradicinė teatro patirtis Kulių „Kultūros virenėje“
Rugsėjo 13–27 dienomis Kulių „Kultūros virenėje“ bus rodomas imersinis spektaklis „Išpažintis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Valentinas Masalskis (režisierius – Paulius Pinigis).Interaktyvus nuotykių spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“ keliauja po Lietuvą
Ar gali būti, kad net drąsiausiems šunyčiams užklumpa nuobodulys? Pasirodo, taip! Tačiau geriausio draugo skambutis viską pakeičia – prasideda nepaprasta kelionė į negyvenamą salą, kupiną pavojų, netikėtumų ir dingusio lobio paieškų.Oskaro Koršunovo „Laukinė antis“ – spalio pasirodymai jau išparduoti, skelbiami naujos datos lapkritį
Valstybinis jaunimo teatras 61-ąjį sezoną pradeda ypatinga premjera – režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatyta Henriko Ibseno drama „Laukinė antis“. Vos paskelbus pirmąsias spektaklio datas, žiūrovų dėmesys buvo milžiniškas – visi spalio mėnesio pasirodymai jau išparduoti. Atsiliepiant į publikos susidomėjimą, skelbiami papildomi spektakliai lapkričio 28 ir 29 dienomis.Papildomas miuziklo „Mažasis princas“ pasirodymas – spalio 5 d. Vilniuje
Po sėkmingos premjeros ir didelio žiūrovų susidomėjimo, į Vilnių sugrįžta miuziklas „Mažasis princas“. Papildomas pasirodymas vyks 2025 m. spalio 5 d. 17:00 val. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.„Clap & Slap“: šiuolaikinio šokio spektaklis apie įtampą tarp baimės ir atsakomybės – rugsėjo 27 d. Vilniuje
Rugsėjo 27 d. 17:30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir šokio fakulteto salėje Vilniuje bus pristatytas šiuolaikinio šokio spektaklis „Clap & Slap“, kurį sukūrė choreografai ir atlikėjai Agnietė Lisičkinaitė (Lietuva) ir Igor Shugaleev (Baltarusija). Premjerą pristato šokio platforma „Be kompanijos“.LNDT spektaklis jaunimui „Avinai“ – jautrus ir interaktyvus monospektaklis apie tapatybę, pyktį ir atleidimą
Spalio 4–lapkričio 6 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyks monospektaklis „Avinai“, sukurtas specialiai jaunimui, bet paliečiantis kiekvieną, kuris kada nors ieškojo savęs.Kultinis spektaklis „Šuns širdis“ – tik lapkričio 4 d. Vilniuje
Lapkričio 4 d. koncertų salėje „Compensa“ Vilniuje – vienas stipriausių šiuolaikinių teatrinių pasakojimų pagal Michailo Bulgakovo apysaką „Šuns širdis“. Tai spektaklis, kuris žadina vaizduotę, kelia nepatogius klausimus ir įtraukia į satyriškai mistišką pasaulį, kuriame mokslas ir moralė susiduria pavojingo eksperimento sūkuryje.Spektaklis be scenarijaus: Klaipėdoje – komiškas socialinis eksperimentas „Mylimos“
2025 m. rugsėjo 10 d. ir spalio 4 d. Klaipėdos dramos teatre pristatomas unikalus teatro projektas – spektaklis „Mylimos“, kurį kuria nepriklausoma teatro trupė ARTYN. Tai komiškas socialinis eksperimentas, kviečiantis žiūrovus diskusijai apie sąmoningumą, emocinę gerovę ir šiuolaikinių dvasinių praktikų tendencijas.Fantasmagoriškas pasakojimas apie meilę po mirties – spektaklyje „Sugrįžimas“
Rugsėjo 25 d. 20 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje, žiūrovams bus pristatytas režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“, sukurtas pagal Čilės rašytojo Roberto Bolaño apsakymo motyvus. Tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas, kuriame susipina meilė, mirtis ir absurdu dvelkiančios pomirtinio pasaulio biurokratijos.Baletas „Drakula“ su Europos baleto solistais – tik Klaipėdoje ir Vilniuje
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“ kviečia į išskirtinį šokio renginį – baletą „Drakula“, kuriame vaidmenis atlieka baleto solistai iš žymiausių Europos teatrų, įskaitant Paryžiaus operą, La Scala, Londono Karališkąjį baletą ir kitus prestižinius kolektyvus.Vilniaus tango teatras pristato išskirtinį Šiurpnakčio pasirodymą – „El Misterio“
Spalio 31-osios vakarą, kai miestas pasineria į Šiurpnakčio atmosferą, Vilniaus tango teatras kviečia žiūrovus į ypatingą renginį – tango šou „El Misterio“. Vykstantis La Casa Del Tango erdvėje, šis pasirodymas kvies pažvelgti į tango kitomis – tamsesnėmis, intymesnėmis – akimis.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.
Kuo tau, kaip režisieriui, menininkui, įdomi J. Cocteau asmenybė ir kūryba?
Jeaną Cocteau aš jau seniai nusižiūrėjęs, nes domiuosi tarp sapno ir realybės gyvenančiais kūrėjais, rašytojais, dramaturgais ir multitalentais, tarpdisciplininiais menininkais, o Cocteau – ir tas, ir tas. Juolab kad jis yra ne tik autorius, bet ir labai sunkiai aprėpiama, iki galo nesuprantama asmenybė. Jis ir dramaturgas, ir poetas, dailininkas, piešėjas, grafikos dizaineris, muzikos prodiuseris, bokso vadybininkas, aristokratas, nuo opiumo priklausomas narkomanas, veltėdis, darboholikas, atvirai homoseksualus, bet turėjęs santykių su paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pirmojo pussesere, mirtinai susipykęs su André Bretonu, bet geriausias Igorio Stravinskio, Eriko Satie, Pablo Picasso draugas... Reikia pasakyti, kad gebėjimas vienam menininkui užimti tiek erdvės, sukelti tiek prieštaravimų, taip pat skirtingų amatų meistrystė XX a. pirmoje pusėje nebuvo labai gerbiama. Todėl žmonės dažnai Cocteau mistifikuodavo arba žemindavo jį. Juk jis galėjo parašyti sartrišką, pakankamai egzistencinį tekstą, dekadentišką eilėraštį ir čia pat susukti visiškai sapnišką siurrealistinį filmą... Šalia viso to, visai netikėtai, didelę įtaką jam padarė katalikybė. Kai J. Cocteau buvo dar vaikas, nusižudė jo tėvas, šeima buvo labai turtinga ir labai tikinti.
Esama pasakojimų, kad jis dviem savaitėms užsidarydavo, vartodavo opiumą, o tuomet išeidavo visiškai pakeitęs stilių, profesiją, toną, laikyseną... Tai mitai, kurie atskleidžia ne tiek biografiją, kiek jo vaidmenį XX a. pirmosios pusės Paryžiaus kultūroje. Tie, kurie jo nekentė, sakė, kad jis savo paveikslus vogė iš Picasso arba nebaigtus Picasso eskizus nusisavino kaip savo... Dabar nėra abejonės, kad Cocteau buvo viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Paryžiaus asmenybių, besikeičiančio pasaulio pilietis. Meno istorijos kontekste sakoma, kad tik po jo provokacijų mes galime priimti kitos kartos menininkus, tokius kaip Andy’is Warholas, Bobas Wilsonas, Davidas Lynchas ir pan., kurie nebėra vienos srities stiprūs profesionalai, o tiesiog laisvos asmenybės, menininkai, kuriantys savo visatą įvairiais formatais ir skirtingose disciplinose. Toks buvo ir Cocteau. Kone visose meno srityse galima įžvelgti Cocteau šešėlį, jis visada provokuodavo visuomenę, būdavo žingsniu priekyje. Universalų menininką Cocteau šiandien mes atvirai įvardijame kaip klasikinį dramaturgą, nuostabų kino režisierių. Na, o kalbant apie Orfėją, Cocteau sukūrė visą Orfėjo filmų trilogiją: „Poeto kraujas“ (1930), „Orfėjas“ (1950) ir „Orfėjo Testamentas“ (1960). Taigi Orfėjo mitas yra pagrindinis Cocteau savęs perkūrimo pavyzdys, meninio identiteto prototipas, kūrybinės karštligės objektas, alter ego, vidinių (ir išorinių?) transformacijų ir metamorfozių projektas, kurį pirmą kartą atrado, kurdamas šią pjesę 1925 m. Prieš pat Cocteau mirtį prasidėjo jo garbinimas, jis paliko šį pasaulį jau pripažintas, tačiau iškeliavo dramatiškai: menininką ištiko miokardo infarktas, sužinojus apie geriausios draugės Édit Piaf mirtį.
Kokios pjesėje atskleidžiamos temos tau atrodo svarbiausios?
Pjesėje jungiami iš pažiūros nesuderinami dalykai: antikinis mitas čia supinamas su to meto Paryžiaus gyvenimu, šiuolaikinio žmogaus ambicijomis ir aklumu. Orfėjas vaizduojamas kaip žinomas to laiko poetas ir dainius – šiandien jį būtų galima suprasti kaip popmuzikos žvaigždę. Orfėjas gyvena su Euridike, buvusia bakchante, kuri atsisakė audringos savo praeities, tačiau atsidavusi žmona poetui menkai terūpi. Jis apsėstas minties parašyti eilėraštį, pertvarkyti poeziją ir sudalyvauti Trakijos poetų konkurse. Cocteau į pjesę įveda svarbų personažą – arklį, siurrealistų mėgstamą dadaistinį pegasą, Cocteau opiumo priklausomybės įkūnijimą, kuris, belsdamas į grindis, diktuoja Orfėjui žodžius, kuriuos šis užrašinėja ir laiko eilėraščiais. Taigi, kalbant apie pagrindines pjesės temas, reikia pasakyti, jog jau pirmojoje scenoje atsiskleidžia Cocteau humoras, bet kartu ir rimtumas, misticizmas, taip pat – psichologinio realizmo ir radikalaus siurrealizmo šokis, neturintis aiškių ribų. Kita pjesės ašis yra aistringos meilės tarp dviejų žmonių, patiriančių buitinių, kūrybinio gyvenimo ir kt. išbandymų, tema. Taigi tai asmenybės, menininko santykis su visuomene, su bendruomene, kuriai jis kuria, realybės ir nerealybės santykis ir tam tikra kvaila ambicija kažką nustebinti. Kol vaikaisi šios ambicijos, galbūt prarandi tai, kas svarbiausia, ir kai susigrąžini tai, ko tavo akys pasiilgo, negali tuo džiaugtis.
Ruošdamasis spektaklio premjerai, bendradarbiauji su skirtingų humanitarinių sričių specialistais, padedančiais atskleisti J. Cocteau kūrybos ir asmenybės reikšmę, įvairiapusiškumą. Kodėl tau svarbu medžiagą išanalizuoti keliais pjūviais, pažvelgti iš skirtingų perspektyvų?
Dirbant teatre, man rūpi spektaklio estetinė ir garsinė plotmės, artimas tarpdiscipliniškumas, stipri vizualiųjų menų įtaka, įdomių asmenybių ieškojimas, medijų ir aktoriaus santykių suvokimas kaip polifoniškų, vienas kitą papildančių, bendravimas su kitų profesijų žmonėmis, nuo filosofų iki inžinierių, programuotojų ir pan. Man atrodo, kad darbas įgauna prasmę, kai jį kurdamas susiduri su kitu lauku, todėl būtina dalytis patirtimi. Matau didžiulę naudą, kai žmonės, tyrinėjantys konkretų dalyką, gali įkvėpti menininkus apie tai kalbėti ir praplėsti jų akiratį, bet taip pat matau ir atvirkščią naudą – laikyti mąstytojus, humanitarinio pasaulio atstovus arti teatro, įkvėpti juos skirti dėmesio teatrui, dėstyti apie teatrą, jį permąstyti. Yra ne kartą atsitikę, kad renginiuose dalyvavę lektoriai vėliau šias temas įtraukia į savo paskaitas – taip spektaklis tampa paskaitos turiniu arba jį papildo. Pvz., ir šiame procese, ruošdamasis repeticijoms, konsultavausi su prof. dr. filosofu Gintautu Mažeikiu, o jau pradėjus dirbti Gintautas visai komandai padovanojo specialią paskaitą ir diskusiją. Manau, mes esame tiek sėkmingi, kiek sugebame suvokti, kad mūsų susitikimas yra prasmingesnis už mus savaime, kitaip tariant, mūsų dialogas yra protingesnis ir daugiau atskleidžiantis už mus paskirai. Keli konponentai, veikdami kartu, sukuria daugiau nei jie patys. Tikiu, kad ir su žmonėmis taip pat. Tai atrandu su savo kūrybine komanda, aktoriais. Todėl man artimesnis bendruomeniškas, bet ne kolektyvinis kūrimas. Manau, kad režisierius turėtų neapsibrėžti savo pažinimo ir darbo metodo ribų, mokėti pamatyti potencialą pasiūlymuose, greit orientuotis ir spontaniškus atradimus čia pat konvertuoti į spektaklio kalbą. Režisierius privalo iškelti bendrą mįslę, užkrėsti aistra ją įminti, paskatinti žmones kurti, sukurti atmosferą, kurioje jie jaučiasi laisvai ir kūrybiškai, inicijuoti dialogus ir į dramaturginę proceso organizavimo struktūrą sudėlioti tą procese ir dialoge gimusią minčių ir idėjų polifoniją. Esu įsitikinęs, kad spektaklis priklauso nuo to, kokios yra repeticijos. Taigi, siekiant daugiadiscipliniškumo ir „atvirų langų“, mes permąstome, kas mums yra teatras, ar jis reikalingas, kiek mes kuriame iš inercijos ar dėl to, kad esame taip išmokę, o kiek tai iš tiesų reikalinga, artima. Juk dažnai, kurdami „uždarais langais“, galime savo galvose susikurti iliuziją, kad tai įdomu, bet tiesą sužinosime tik susitikę su kitu. Juolab kad gilinantis į tokio kaip Cocteau kūrybą, esama daugybės skirtingų kontekstų ir požiūrio kampų. Kuriant svarbu suprasti ir atrasti vis daugiau, tuomet spektaklis bus nuolat gyvas, besikeičiantis, tobulėjantis, nes mes ne tiesiog statome spektaklį, o mąstome šia tema. Taigi teatras čia tampa kolektyviniu mąstymo instrumentu, kuris turi tęstis ir po premjeros.
Kokią spektaklio viziją turi? Kokius uždavinius keli kūrybinei komandai?
Pirmiausia labai svarbu pabrėžti, kad mes viską kuriame kartu, vienu metu: projekcijas, scenografiją, muziką – manau, kad visa istorija, vaizdas, garsynas turi būti kuriami kartu su aktorių vaidyba. Pastaruoju metu savo kūrybiniame darbe nemažai eksperimentavau su medijomis, garso menu, instaliacijomis. Jaučiu džiaugsmą galėdamas grįžti į aktorinio teatro teritoriją ir bandydamas šiuos atradimus sujungti su savo tikrąja profesija – teatro režisūra ir darbu su aktoriais. Man patinka komplikuoti erdvę, žaisti su fizikinėmis taisyklėmis, kuriant tam tikrą iliuzionisto, mago teatrą, kai žiūrovui nėra lengva perprasti ribą, kur prasideda viena ir baigiasi kita, kai, derinant aktorinį meistriškumą ir įtaigą su medijomis, personažai nejučia pratęsiami. Taigi kiekvienas spektaklio kūrybinės komandos narys ne tik turi konkrečią užduotį, bet ir privalo pagelbėti kitam. Pvz., muzikos daug kuriama dirbant su aktoriais, įrašinėjant jų garsus ir iš jų kuriant garso dizainą. Bendras spektaklio turinys gali susidėti iš gyvos aktorių vaidybos, objektų teatro, kaukių teatro, vaizdo projekcijų, garsų dizaino, muzikos (įrašytos ar atliekamos gyvai), bet svarbiausia yra, kokią atmosferą šie komponentai kuria kartu. Visos šios detalės pasakoja ne tik pjesės autoriaus sumanytą istoriją, bet atkuria ir jo kūrybinį pasaulėvaizdį, inicijuoja giminystę tarp heterogeniškų įvaizdžių, įsteigia nepažintą erdvę, greitina ir stabdo laiko tėkmę. Taigi mūsų uždavinys – įsigilinti į Cocteau pasaulį, kuris turi realybės momentų, bet gali staiga pereiti į siurrealybę, tačiau tuos „perjungimus“ paslėpti, sulieti, kad žiūrovas galėtų keliauti šiais struktūriniais lygmenimis, nepatirdamas grubių slenksčių purtymo.
Trumpai apie spektaklį
Ši pjesė (originalus pavadinimas „Orphée“) – ne tik pirmasis J. Cocteau stambus kūrinys teatrui, bet ir pirmasis šio menininko bandymas imtis Orfėjo temos, vėliau lydėjusios jį visą kūrybinį gyvenimą. 1926 m. šią pjesę Paryžiuje pastatė armėnų kilmės prancūzų teatro režisierius Žoržas Pitojevas (Georges Pitoëff, tikr. Georgij Pitoev) su žmona Liudmila Pitojeva (Ludmilla Pitoëff). Premjerinio spektaklio dekoracijas kūrė rašytojo Victoro Hugo proanūkis Jeanas Hugo, o kostiumus – prancūzų dizainerė, „Chanel“ mados namų įkūrėja ir pasaulinė mados ikona Coco Chanel. Savo kūrybiniame gyvenime J. Cocteau bendradarbiavo ir kūrė su tokiais savo kartos menininkais kaip Erikas Satie, Pablo’as Picasso’as, Guillaume’as Apollinaire’as ir kiti.
Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Istorinė ir menotyrinė pjesės reikšmė nenuginčijama, o jos pastatymų Lietuvos teatro istorijoje beveik nėra. Pasak rež. Ž. Vingelio, pagrindinės pjesės temos – tikrovės ir sapno, gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešprieša. Veiksmo vieta – jaunos šeimos (Orfėjo ir Euridikės) namai Trakijoje, įgaunančioje XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Orfėjas, siurrealistinio sąmonės srauto poetas, siekia parašyti genialų eilėraštį artėjančiam masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybinis metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas, viliantis pertvarkyti visą poeziją. Pamiršta ir atstumta Euridikė randa paguodą stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, labai greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tie, kuo dedasi... Spektaklyje bus galima išvysti trijų kartų aktorių ansamblį, intermedialius sceninius sprendimus, taip pat – chirurgus aukštalipius, stikliumi dirbantį Angelą Sargą, durimis Mirčiai virtusius veidrodžius ir kitus siurrealistinius įvaizdžius, tapusius J. Cocteau ir spektaklio kūrybinės komandos kuriamo pasaulio dalimi.
Spektaklio kūrybinė komanda: režisierius – Žilvinas Vingelis, pjesės autorius – Jeanas Cocteau, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė, kompozitorius – Andrius Šiurys, videomenininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius, choreografas – Mantas Stabačinskas, režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius. Vaidina: Tomas Rinkūnas, Agnė Šataitė, Kasparas Varanavičius, Valda Bičkutė, Arvydas Dapšys, Greta Šepliakovaitė, Tomas Stirna, Lukas Antanas Dirsė, Robertas Petraitis.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro premjerą „Orfėjas“ kviečiame išvysti balandžio 26, 27 d. 18.30 val. Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa.
Apie režisierių Žilviną Vingelį
Žilvinas Vingelis – Lietuvos teatro režisierius, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjas ir meno vadovas, Vilniaus teatro „Lėlė“ kūrybinių programų koordinatorius. Nuo 2019 m. Žilvinas yra „Kosmos Theatre“ organizuojamų kasmetinių tarptautinių vizualinio teatro dirbtuvių „Kosmos LAB“ meno vadovas, o nuo 2021 m. – Vilniaus teatro „Lėlė“ organizuojamos kasmetinės šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ koordinatorius. Be vizualinio ir šiuolaikinio muzikinio teatro, Žilvinas eksperimentuoja virtualios realybės, mobiliųjų aplikacijų, instaliacijų, muzikinių eksperimentų, šiuolaikinės operos srityse, bendradarbiauja su lietuvių videomenininkais, vizualiųjų menų atstovais ir kompozitoriais tarpdisciplininiuose meno projektuose. Ž. Vingelis taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas bei meno doktorantas. 2021 m. su kūrybine komanda buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ Pandemijai atsparaus teatro kategorijoje. Rež. Žilvinas Vingelis – 2023 m. VVMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtojas, vertinimo komisijai pristatęs eskizą pagal J. Cocteau pjesę „Orfėjas“.
Kuo tau, kaip režisieriui, menininkui, įdomi J. Cocteau asmenybė ir kūryba?
Jeaną Cocteau aš jau seniai nusižiūrėjęs, nes domiuosi tarp sapno ir realybės gyvenančiais kūrėjais, rašytojais, dramaturgais ir multitalentais, tarpdisciplininiais menininkais, o Cocteau – ir tas, ir tas. Juolab kad jis yra ne tik autorius, bet ir labai sunkiai aprėpiama, iki galo nesuprantama asmenybė. Jis ir dramaturgas, ir poetas, dailininkas, piešėjas, grafikos dizaineris, muzikos prodiuseris, bokso vadybininkas, aristokratas, nuo opiumo priklausomas narkomanas, veltėdis, darboholikas, atvirai homoseksualus, bet turėjęs santykių su paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pirmojo pussesere, mirtinai susipykęs su André Bretonu, bet geriausias Igorio Stravinskio, Eriko Satie, Pablo Picasso draugas... Reikia pasakyti, kad gebėjimas vienam menininkui užimti tiek erdvės, sukelti tiek prieštaravimų, taip pat skirtingų amatų meistrystė XX a. pirmoje pusėje nebuvo labai gerbiama. Todėl žmonės dažnai Cocteau mistifikuodavo arba žemindavo jį. Juk jis galėjo parašyti sartrišką, pakankamai egzistencinį tekstą, dekadentišką eilėraštį ir čia pat susukti visiškai sapnišką siurrealistinį filmą... Šalia viso to, visai netikėtai, didelę įtaką jam padarė katalikybė. Kai J. Cocteau buvo dar vaikas, nusižudė jo tėvas, šeima buvo labai turtinga ir labai tikinti.
Esama pasakojimų, kad jis dviem savaitėms užsidarydavo, vartodavo opiumą, o tuomet išeidavo visiškai pakeitęs stilių, profesiją, toną, laikyseną... Tai mitai, kurie atskleidžia ne tiek biografiją, kiek jo vaidmenį XX a. pirmosios pusės Paryžiaus kultūroje. Tie, kurie jo nekentė, sakė, kad jis savo paveikslus vogė iš Picasso arba nebaigtus Picasso eskizus nusisavino kaip savo... Dabar nėra abejonės, kad Cocteau buvo viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Paryžiaus asmenybių, besikeičiančio pasaulio pilietis. Meno istorijos kontekste sakoma, kad tik po jo provokacijų mes galime priimti kitos kartos menininkus, tokius kaip Andy’is Warholas, Bobas Wilsonas, Davidas Lynchas ir pan., kurie nebėra vienos srities stiprūs profesionalai, o tiesiog laisvos asmenybės, menininkai, kuriantys savo visatą įvairiais formatais ir skirtingose disciplinose. Toks buvo ir Cocteau. Kone visose meno srityse galima įžvelgti Cocteau šešėlį, jis visada provokuodavo visuomenę, būdavo žingsniu priekyje. Universalų menininką Cocteau šiandien mes atvirai įvardijame kaip klasikinį dramaturgą, nuostabų kino režisierių. Na, o kalbant apie Orfėją, Cocteau sukūrė visą Orfėjo filmų trilogiją: „Poeto kraujas“ (1930), „Orfėjas“ (1950) ir „Orfėjo Testamentas“ (1960). Taigi Orfėjo mitas yra pagrindinis Cocteau savęs perkūrimo pavyzdys, meninio identiteto prototipas, kūrybinės karštligės objektas, alter ego, vidinių (ir išorinių?) transformacijų ir metamorfozių projektas, kurį pirmą kartą atrado, kurdamas šią pjesę 1925 m. Prieš pat Cocteau mirtį prasidėjo jo garbinimas, jis paliko šį pasaulį jau pripažintas, tačiau iškeliavo dramatiškai: menininką ištiko miokardo infarktas, sužinojus apie geriausios draugės Édit Piaf mirtį.
Kokios pjesėje atskleidžiamos temos tau atrodo svarbiausios?
Pjesėje jungiami iš pažiūros nesuderinami dalykai: antikinis mitas čia supinamas su to meto Paryžiaus gyvenimu, šiuolaikinio žmogaus ambicijomis ir aklumu. Orfėjas vaizduojamas kaip žinomas to laiko poetas ir dainius – šiandien jį būtų galima suprasti kaip popmuzikos žvaigždę. Orfėjas gyvena su Euridike, buvusia bakchante, kuri atsisakė audringos savo praeities, tačiau atsidavusi žmona poetui menkai terūpi. Jis apsėstas minties parašyti eilėraštį, pertvarkyti poeziją ir sudalyvauti Trakijos poetų konkurse. Cocteau į pjesę įveda svarbų personažą – arklį, siurrealistų mėgstamą dadaistinį pegasą, Cocteau opiumo priklausomybės įkūnijimą, kuris, belsdamas į grindis, diktuoja Orfėjui žodžius, kuriuos šis užrašinėja ir laiko eilėraščiais. Taigi, kalbant apie pagrindines pjesės temas, reikia pasakyti, jog jau pirmojoje scenoje atsiskleidžia Cocteau humoras, bet kartu ir rimtumas, misticizmas, taip pat – psichologinio realizmo ir radikalaus siurrealizmo šokis, neturintis aiškių ribų. Kita pjesės ašis yra aistringos meilės tarp dviejų žmonių, patiriančių buitinių, kūrybinio gyvenimo ir kt. išbandymų, tema. Taigi tai asmenybės, menininko santykis su visuomene, su bendruomene, kuriai jis kuria, realybės ir nerealybės santykis ir tam tikra kvaila ambicija kažką nustebinti. Kol vaikaisi šios ambicijos, galbūt prarandi tai, kas svarbiausia, ir kai susigrąžini tai, ko tavo akys pasiilgo, negali tuo džiaugtis.
Ruošdamasis spektaklio premjerai, bendradarbiauji su skirtingų humanitarinių sričių specialistais, padedančiais atskleisti J. Cocteau kūrybos ir asmenybės reikšmę, įvairiapusiškumą. Kodėl tau svarbu medžiagą išanalizuoti keliais pjūviais, pažvelgti iš skirtingų perspektyvų?
Dirbant teatre, man rūpi spektaklio estetinė ir garsinė plotmės, artimas tarpdiscipliniškumas, stipri vizualiųjų menų įtaka, įdomių asmenybių ieškojimas, medijų ir aktoriaus santykių suvokimas kaip polifoniškų, vienas kitą papildančių, bendravimas su kitų profesijų žmonėmis, nuo filosofų iki inžinierių, programuotojų ir pan. Man atrodo, kad darbas įgauna prasmę, kai jį kurdamas susiduri su kitu lauku, todėl būtina dalytis patirtimi. Matau didžiulę naudą, kai žmonės, tyrinėjantys konkretų dalyką, gali įkvėpti menininkus apie tai kalbėti ir praplėsti jų akiratį, bet taip pat matau ir atvirkščią naudą – laikyti mąstytojus, humanitarinio pasaulio atstovus arti teatro, įkvėpti juos skirti dėmesio teatrui, dėstyti apie teatrą, jį permąstyti. Yra ne kartą atsitikę, kad renginiuose dalyvavę lektoriai vėliau šias temas įtraukia į savo paskaitas – taip spektaklis tampa paskaitos turiniu arba jį papildo. Pvz., ir šiame procese, ruošdamasis repeticijoms, konsultavausi su prof. dr. filosofu Gintautu Mažeikiu, o jau pradėjus dirbti Gintautas visai komandai padovanojo specialią paskaitą ir diskusiją. Manau, mes esame tiek sėkmingi, kiek sugebame suvokti, kad mūsų susitikimas yra prasmingesnis už mus savaime, kitaip tariant, mūsų dialogas yra protingesnis ir daugiau atskleidžiantis už mus paskirai. Keli konponentai, veikdami kartu, sukuria daugiau nei jie patys. Tikiu, kad ir su žmonėmis taip pat. Tai atrandu su savo kūrybine komanda, aktoriais. Todėl man artimesnis bendruomeniškas, bet ne kolektyvinis kūrimas. Manau, kad režisierius turėtų neapsibrėžti savo pažinimo ir darbo metodo ribų, mokėti pamatyti potencialą pasiūlymuose, greit orientuotis ir spontaniškus atradimus čia pat konvertuoti į spektaklio kalbą. Režisierius privalo iškelti bendrą mįslę, užkrėsti aistra ją įminti, paskatinti žmones kurti, sukurti atmosferą, kurioje jie jaučiasi laisvai ir kūrybiškai, inicijuoti dialogus ir į dramaturginę proceso organizavimo struktūrą sudėlioti tą procese ir dialoge gimusią minčių ir idėjų polifoniją. Esu įsitikinęs, kad spektaklis priklauso nuo to, kokios yra repeticijos. Taigi, siekiant daugiadiscipliniškumo ir „atvirų langų“, mes permąstome, kas mums yra teatras, ar jis reikalingas, kiek mes kuriame iš inercijos ar dėl to, kad esame taip išmokę, o kiek tai iš tiesų reikalinga, artima. Juk dažnai, kurdami „uždarais langais“, galime savo galvose susikurti iliuziją, kad tai įdomu, bet tiesą sužinosime tik susitikę su kitu. Juolab kad gilinantis į tokio kaip Cocteau kūrybą, esama daugybės skirtingų kontekstų ir požiūrio kampų. Kuriant svarbu suprasti ir atrasti vis daugiau, tuomet spektaklis bus nuolat gyvas, besikeičiantis, tobulėjantis, nes mes ne tiesiog statome spektaklį, o mąstome šia tema. Taigi teatras čia tampa kolektyviniu mąstymo instrumentu, kuris turi tęstis ir po premjeros.
Kokią spektaklio viziją turi? Kokius uždavinius keli kūrybinei komandai?
Pirmiausia labai svarbu pabrėžti, kad mes viską kuriame kartu, vienu metu: projekcijas, scenografiją, muziką – manau, kad visa istorija, vaizdas, garsynas turi būti kuriami kartu su aktorių vaidyba. Pastaruoju metu savo kūrybiniame darbe nemažai eksperimentavau su medijomis, garso menu, instaliacijomis. Jaučiu džiaugsmą galėdamas grįžti į aktorinio teatro teritoriją ir bandydamas šiuos atradimus sujungti su savo tikrąja profesija – teatro režisūra ir darbu su aktoriais. Man patinka komplikuoti erdvę, žaisti su fizikinėmis taisyklėmis, kuriant tam tikrą iliuzionisto, mago teatrą, kai žiūrovui nėra lengva perprasti ribą, kur prasideda viena ir baigiasi kita, kai, derinant aktorinį meistriškumą ir įtaigą su medijomis, personažai nejučia pratęsiami. Taigi kiekvienas spektaklio kūrybinės komandos narys ne tik turi konkrečią užduotį, bet ir privalo pagelbėti kitam. Pvz., muzikos daug kuriama dirbant su aktoriais, įrašinėjant jų garsus ir iš jų kuriant garso dizainą. Bendras spektaklio turinys gali susidėti iš gyvos aktorių vaidybos, objektų teatro, kaukių teatro, vaizdo projekcijų, garsų dizaino, muzikos (įrašytos ar atliekamos gyvai), bet svarbiausia yra, kokią atmosferą šie komponentai kuria kartu. Visos šios detalės pasakoja ne tik pjesės autoriaus sumanytą istoriją, bet atkuria ir jo kūrybinį pasaulėvaizdį, inicijuoja giminystę tarp heterogeniškų įvaizdžių, įsteigia nepažintą erdvę, greitina ir stabdo laiko tėkmę. Taigi mūsų uždavinys – įsigilinti į Cocteau pasaulį, kuris turi realybės momentų, bet gali staiga pereiti į siurrealybę, tačiau tuos „perjungimus“ paslėpti, sulieti, kad žiūrovas galėtų keliauti šiais struktūriniais lygmenimis, nepatirdamas grubių slenksčių purtymo.
Trumpai apie spektaklį
Ši pjesė (originalus pavadinimas „Orphée“) – ne tik pirmasis J. Cocteau stambus kūrinys teatrui, bet ir pirmasis šio menininko bandymas imtis Orfėjo temos, vėliau lydėjusios jį visą kūrybinį gyvenimą. 1926 m. šią pjesę Paryžiuje pastatė armėnų kilmės prancūzų teatro režisierius Žoržas Pitojevas (Georges Pitoëff, tikr. Georgij Pitoev) su žmona Liudmila Pitojeva (Ludmilla Pitoëff). Premjerinio spektaklio dekoracijas kūrė rašytojo Victoro Hugo proanūkis Jeanas Hugo, o kostiumus – prancūzų dizainerė, „Chanel“ mados namų įkūrėja ir pasaulinė mados ikona Coco Chanel. Savo kūrybiniame gyvenime J. Cocteau bendradarbiavo ir kūrė su tokiais savo kartos menininkais kaip Erikas Satie, Pablo’as Picasso’as, Guillaume’as Apollinaire’as ir kiti.
Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Istorinė ir menotyrinė pjesės reikšmė nenuginčijama, o jos pastatymų Lietuvos teatro istorijoje beveik nėra. Pasak rež. Ž. Vingelio, pagrindinės pjesės temos – tikrovės ir sapno, gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešprieša. Veiksmo vieta – jaunos šeimos (Orfėjo ir Euridikės) namai Trakijoje, įgaunančioje XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Orfėjas, siurrealistinio sąmonės srauto poetas, siekia parašyti genialų eilėraštį artėjančiam masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybinis metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas, viliantis pertvarkyti visą poeziją. Pamiršta ir atstumta Euridikė randa paguodą stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, labai greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tie, kuo dedasi... Spektaklyje bus galima išvysti trijų kartų aktorių ansamblį, intermedialius sceninius sprendimus, taip pat – chirurgus aukštalipius, stikliumi dirbantį Angelą Sargą, durimis Mirčiai virtusius veidrodžius ir kitus siurrealistinius įvaizdžius, tapusius J. Cocteau ir spektaklio kūrybinės komandos kuriamo pasaulio dalimi.
Spektaklio kūrybinė komanda: režisierius – Žilvinas Vingelis, pjesės autorius – Jeanas Cocteau, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė, kompozitorius – Andrius Šiurys, videomenininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius, choreografas – Mantas Stabačinskas, režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius. Vaidina: Tomas Rinkūnas, Agnė Šataitė, Kasparas Varanavičius, Valda Bičkutė, Arvydas Dapšys, Greta Šepliakovaitė, Tomas Stirna, Lukas Antanas Dirsė, Robertas Petraitis.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro premjerą „Orfėjas“ kviečiame išvysti balandžio 26, 27 d. 18.30 val. Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa.
Apie režisierių Žilviną Vingelį
Žilvinas Vingelis – Lietuvos teatro režisierius, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjas ir meno vadovas, Vilniaus teatro „Lėlė“ kūrybinių programų koordinatorius. Nuo 2019 m. Žilvinas yra „Kosmos Theatre“ organizuojamų kasmetinių tarptautinių vizualinio teatro dirbtuvių „Kosmos LAB“ meno vadovas, o nuo 2021 m. – Vilniaus teatro „Lėlė“ organizuojamos kasmetinės šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ koordinatorius. Be vizualinio ir šiuolaikinio muzikinio teatro, Žilvinas eksperimentuoja virtualios realybės, mobiliųjų aplikacijų, instaliacijų, muzikinių eksperimentų, šiuolaikinės operos srityse, bendradarbiauja su lietuvių videomenininkais, vizualiųjų menų atstovais ir kompozitoriais tarpdisciplininiuose meno projektuose. Ž. Vingelis taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas bei meno doktorantas. 2021 m. su kūrybine komanda buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ Pandemijai atsparaus teatro kategorijoje. Rež. Žilvinas Vingelis – 2023 m. VVMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtojas, vertinimo komisijai pristatęs eskizą pagal J. Cocteau pjesę „Orfėjas“.
Paieška nedavė rezultatų