Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Teatro dienos akcija: kviečiame į teatrą palankesnėmis kainomis
Minint Tarptautinę teatro dieną, kovo 27–29 dienomis „Bilietai.lt“ kviečia pasinaudoti specialia Teatro dienos akcija ir atrasti scenos meną iš naujo.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Draugystės anatomija scenoje: „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Balandžio 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje žiūrovai kviečiami į jautrų ir atvirą šokio spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, kurį pristato režisierė ir choreografė Greta Grinevičiūtė. Tai jau ketvirtasis menininkės darbas, tęsiantis jos kuriamą spektaklių seriją, skirtą konkrečiam ar abstrakčiam objektui bei artimam žmogui – jo idėjai, prisiminimui ar emocijai.Naujo LNDT spektaklio aktoriai: „Teatras – labai gera vieta laiko temai“
Liko mažiau nei mėnuo iki Karolio Kaupinio režisuojamos premjeros Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Balandžio 10–12 dienomis jis pristatys spektaklį pagal savo pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.LNDT ragina visus teatrus galvoti apie tvarumą ir kviečia į trečiąjį forumą
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 22 d. organizuoja jau trečiąjį tvarumo forumą, kuris šiemet turės itin praktinę kryptį. Teatro profesionalams bus pristatyta visai neseniai į lietuvių kalbą išversta ir mūsų šalies teatro laukui pritaikyta „Teatro žalioji knyga“. Renginys nemokamas, bet būtina registracija.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Klaipėdoje – premjera patiems mažiausiems: muzikinis spektaklis kūdikiams „A-Ū!“
Kovo 13 dieną Klaipėdos kultūros fabrike įvyks Klaipėdos jaunimo teatro premjera patiems mažiausiems žiūrovams – muzikinis spektaklis kūdikiams „A-Ū!“, skirtas 6–24 mėnesių vaikams ir jų tėvams.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Balandį LNDT Didžiojoje salėje – pirmas Karolio Kaupinio dramos spektaklis
Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre repetuoja kino režisierius ir scenaristas Karolis Kaupinis, kuris jau balandžio 10–12 dienomis žiūrovams pristatys spektaklį pagal savo parašytą pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Nors yra sukūręs kelis muzikinius spektaklius, tai bus pirmasis jo režisuotas dramos kūrinys teatre.Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas LNDT spektaklis – Kaune
Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (rež. Eglė Švedkauskaitė) balandžio 14 d. 19 val. atvyksta į Kauno kultūros centrą „Girstutis“, kur bus rodomas festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ programoje. Dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotame spektaklyje nagrinėjami vaikų ir tėvų santykiai, susitaikymas su praradimais ir komiškumas, o vaidmenis kuria žiūrovams puikiai pažįstami aktoriai – Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius.„Kazanova“ – meilės, laisvės ir žmogaus pasirinkimų istorija Klaipėdoje
2026 m. balandžio 18 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovai kviečiami į išskirtinį teatro vakarą – spektaklį „Kazanova“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Artūras Smoljaninovas. Tai režisieriaus Konstantino Kamenskio autorinė sceninė versija, sukurta pagal Marinos Cvetaevos pjeses „Feniksas“ ir „Nuotykis“.Eiti žingsnis po žingsnio. Pokalbis apie tvaraus teatro praktikas Azijoje
Lietuvos nacionalinis dramos teatras tęsią naują straipsnių seriją „Tvarumas teatre“. Joje atskleidžiami jau įgyvendinti patvarūs, tausojantys sprendimai scenos menų organizacijose, menininkų požiūris į tvaresnius veiklos principus ir gamybos pasirinkimus bei pokyčiai, kurie dar tik laukia.Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.Poetinis stand-up „Apie vamzdį ir mus“ – Taško teatro premjera, kurioje klausimas paprastas: kodėl vamzdis?
Vasario 14-ąją Taško teatras kviečia į poetinį stand-up spektaklį „Apie vamzdį ir mus“, kurį režisuoja Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Tai vienos valandos trukmės vyksmas, kuriame poezija, muzika, judesys ir gyvi pasakojimai susilieja į netikėtą, emociškai intensyvią patirtį.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?Vilniuje – išskirtinis „Gulbių ežeras“: pirmą kartą pasirodys Ballet Académique de Naples
2026 m. balandžio 10 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vienintelį kartą Lietuvoje pasirodys prestižinis italų teatras Ballet Académique de Naples, pristatysiantis vieną garsiausių klasikinio baleto šedevrų – Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“.Vilniuje – jautrus spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“
2026 m. vasario 27 d. Vilniuje, Meno erdvėse VILEIŠIO18, bus pristatytas spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“, sukurtas pagal britų dramaturgo Lee Hall pjesę „Spoonface Steinberg“. Spektaklį stato Teatro studija II, režisierė – Indrė Stonytė.Marius Ivaškevičius pristato teatrinį kerštą totalitarizmui, sukrėtusį Taliną
„Totalitarinis romanas“ – naujausia Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, pastatyta 2024 metais Estijos Dramos teatre ir jau antrą sezoną renkanti sausakimšas sales Taline. Tai politiškai aštrus, asmeniškas ir kartu universaliai paveikus kūrinys, kalbantis apie menininko likimą totalitarinių režimų gniaužtuose, apie baimę, pasirinkimus ir sielos kainą. Spektaklis balandžio 10 – 11 dienomis bus pristatytas ir Lietuvos publikai.TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.„Grammy“ laimėtojas Michailas Pletnevas pasirodys Lietuvoje
Vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų laikomas Michailas Pletnevas šiemet pirmą kartą surengs solinį pasirodymą Lietuvoje. Žymusis pianistas, dirigentas, kompozitorius ir prestižinio „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas kovo 31 dieną surengs išskirtinį fortepijono pasirodymą Vilniaus LVSO koncertų salėje.VMT premjera | KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatoma nauja dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo kūrybinė premjera – „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…
Kuo Jums visiems išskirtinis darbas prie šio Peterio Handkės kūrinio?
Gediminas Storpirštis: Aš su Handke scenoje susitinku pirmą kartą. Jis pasiekė savo, šokiravo mane šia savo dramaturgija. Tokio stipraus kūrinio nesu per savo ilgą gyvenimą skaitęs – iš esmės čia nėra dramaturgijos, nėra personažų. Bet labai stipri pjesė. Ačiū Handkei.
Saulius Sipaitis: Aš patyriau siaubą per visą vasarą, nes bandžiau atmintinai išmokti tris ištraukas. Kai mokausi atmintinai, kiekvieną eilutę matau kaip vaizdą. Tragedija: kaskart jau, regis, išmokau, bet vėl pradedu painioti – ar ta eilutė iš tos ištraukos, iš anos ar trečios. Kol šiek tiek pramokau, praėjo visa vasara, naktimis nemiegodavau. Šventoji, galvoju, už ką man tos kančios?
Gediminas Storpirštis: Čia yra šizofreniko pietūs. Visas šizofreniko meniu.
Saulius Sipaitis: Anksčiau piktindavausi, kai matydavau choristus, stovinčius su tekstais. Galvodavau: ką, jie tiek repetavo ir negali be tekstų dainuoti? Ir aš supratau: mes šioje pjesėje turime keturiese sakyti tą tekstą, gal vienam iš vakaro galvą skaudėjo – jis pasakys kitą žodį. O tas žodis yra kaip gaida – jis turi būti būtent toks, kaip parašyta. Ir jeigu vienas sakys viena, kitas kita, kas išeis? Disonansas.
Gediminas Storpirštis: Gaidžių mišios.
Saulius Sipaitis: Ir kunigai kasdien sako tas pačias pamaldas, bet visi skaito iš knygučių, kad pasakytų teisingą žodį. Mes esame pranašai ir neturime teisės klaidingai ištarti žodžio. Jaučiame savo svarbą ir kad pasauliui turime pranešti tikslią žinią.
Visi: Ačiū Handkei.
Vidas Petkevičius: Handkė parašė, kad yra keturi skaitovai: A, B, C ir D. Gali suprasti, kad jie visi vienodi, o gali suprasti, kad jie visai nevienodi. Be to, pats apibūdinimas „skaitovai“ reiškia, kad turėtume skaityti, o mes bandome vaidinti – užsibrėžėme didžiulį tikslą. Daug didesnį, nei Handkė pasiūlė. Čia ir yra tas didysis konfliktas: arba mes įveiksim, arba ne. Arba mes jį, arba jis mus.
Algirdas Latėnas: Perskaitei pjesę ir nieko nesupratai. Arba supratai, bet viską savaip – gali apsidžiaugti. Bet dirbame juk mes visi: režisierius, mes keturi turime atrasti savo įėjimus.Perskaitęs Handkę pajunti, kad tik trumpai su juo pabuvai ir susipažinai, o tuomet laukia mūsų visų kartu nagrinėjimas, žiūrėjimas – kas čia per autorius, ką jis slepia, ką jis laiko užkodavęs. Mums teko sudėtingas uždavinys – atrasti tuos kodus. Man patiko dar vienas dalykas. Turbūt visi, kas šį kūrinį perskaito, priima jį labai rimtai, nes tekstai – toli gražu ne komedijos. Bet kažkaip mes paskaitę, truputį apsišnekėję nutarėme, kad turime čia atrasti nemažai juoko ir komedijinių dalykų, ir kad jie nebūtų iš piršto laužti. Kad net pats autorius, jei klausytų, sakytų: nieko sau, aš juoko čia nelabai ir įsivaizdavau, o šitie keturi chuliganai, su penktuoju priešaky, atrado tokių įėjimų, kur viskas išteisinta. Tarp tragedijos, rimtų dalykų yra ir daug juoko.
Kodėl nusprendėte juoką įvesti į spektaklį?
Algirdas Latėnas: Gal ir pats Handkė tai matė, tik daug kas jį priima per rimtai.
Gediminas Storpirštis: Handkė šią pjesę parašė jaunas. Jei dabar jis pats paskaitytų, ką parašė, tikrai kvatotų. Jaunystė – labai gražus, kūrybingas laikas. Bet vėliau gyvenimas pateikia įvairių spalvų. Supranti, kad jų yra daug. Vienas klasikinis personažas sakė: didžiausios kiaulystės ir nusikaltimai daromi rimtais veidais. Užtenka tų kiaulysčių.
Saulius Sipaitis: Manau, kad šioje pjesėje ieškome savo buvimo šioje žemėje prasmės. Aš, kaip aktorius, suprantu, kad šioje žemėje atsidūriau atsitiktinai. Mano tėvai susitiko, įsimylėjo, ir atsiradau aš – visai atsitiktinai, neturėdamas misijos. Man atrodo, kad mes visą laiką ieškome – kai kam pavyksta, o kai kas ir beprasmiškai praleidžia gyvenimą, – bandome užsikabinti ir įprasminti savo buvimą žemėje.
Visi: Ačiū Handkei.
„Kiekviena diena bus tokia pati kaip visos kitos“, – rašė Handkė, kai jam buvo 22-eji. O kaip iš šiandienos perspektyvos atrodo Jums?
Vidas Petkevičius: Galima sakyti, kad į tą pačią upę antrąkart neįbrisi, tai tas pats. Nė viena diena nepanaši į kitą.
Gediminas Storpirštis: Bet kiekvienoj dienoj yra kažkokio panašumo: saulė teka, visada leidžiasi vakaruose. Yra ir panašumų, bet yra ir ne tik.
Saulius Sipaitis: Aš jaučiuosi kaip voverė rate – kasdien vis sukuosi ir sukuosi. Grįžtu namo, vedu šunį, jis bėga tuo pačiu keliu, aplanko tuos pačius kampus, pakeliui pamaitinu varnas. Grįžtu namo, įsijungiu Ukrainą, vakaras, rytas, keliuosi, atvažiuoju, grįžtu. Ratas užsisukęs.
Vidas Petkevičius: Geriau jau suktis rate, nei kasdien būti kariamu šunimi.
Jūsų lūpose pranašystė suskamba ir it biblinė metafora, ir kartu – lyg žaisminga, autoironiška odė kasdienybei. Kaip derinate šias abi puses?
Gediminas Storpirštis: Kaip kiekvienas žmogus.
Vidas Petkevičius: Ir kiekvieną dieną.
Gediminas Storpirštis: Tu gauni tuos du polius ir pagalvoji… Ačiū Handkei.
Algirdas Latėnas: Anksčiau gal, kai repeticijos, sudėtingi spektakliai buvo, nori nenori tu tarp patoso ir paprastumo visąlaik balansuodavai. Man repetuojant šią medžiagą labai padėjo anūkai, jų požiūris į mano darbą, į tai, kuo mes užsiimame. Tokie paklausimai kaip antai, ar jie rimtai žiūri į mano užsiėmimą. Jei jie atsako, kad rimtai, tuomet aš tyčia sakau: bet juk čia nieko rimto. Tada palaksto, pasvarsto ir atbėgę sako: šiaip jau, tu teisus – nieko čia rimto, mes per rimtai galvojom. Paskui pradedu su jais vėl žaisti, suprantu, kad gal ne taip pasakiau, – čia yra labai rimta. Taip mes vieni kitus „išdūrinėjame“ – taip lengviau ir įdomiau gyventi.
Vidas Petkevičius: Gyvenimas visoks: yra ir komiškumo, ir tragiškumo. Gyvenime būna daug įdomiau nei pjesėse – gyvenimas pasiūlo daug sudėtingesnių variantų.
Saulius Sipaitis: Aš antroje dalyje tekstą skaitydavau kaip medinis. Justinas labai gerai man patarė, kad per juoką, atsipalaidavimą ateina mintys, kurias reikia pasakyti. Jei mums pavyks pasiekti minties lengvumą, lengvai perteikti mintį, bus labai gerai.
Į griežtą kūrinio tekstą įterpiate autorefleksijos detalių. Kodėl? Koks buvo kiekvieno Jūsų indėlis?
Saulius Sipaitis: Aš turėjau nedidelį eilėraštuką, kurį kadaise parašiau, važiuodamas Karpatų kalnais:
Kur tu, Dievuli, sakyki,
Rojų man reik pamatyti,
Kur ta vieta pažinimo…
Kur mus Ieva…
Ir mes pakabinam. Bet aš šiąnakt sugalvojau dar: kai sakau „kur mus Ieva“, Vidas subamba:
Pradangino.
Atėmė nemirtingumą,
Kūno pažino nuogumą.
Potekstė – kad mes galėtume gyventi rojuje, turėti amžinąjį gyvenimą, o ta Ieva viską sugadino (nenoriu pridėti kito žodžio).
Kitą intarpą parašiau apie artistus, apie jų viduramžių dalią: kad jie buvo laidojami už kapinių tvoros. Kai link miestelio artėdavo trupė, jie buvo ne tik artistai, bet ir vagys – galėdavo ir skalbinius nukabinti, pavogti. Jie buvo kaip žemesnioji kasta Indijoje, man jų ir gaila, ir graudu.
Gediminas Storpirštis: Man po ranka pakliuvo Wisławos Szymborskos eilėraščiai. Labai panašiai jie abu rašo. Kaip tik neseniai rengiau visą programą, skirtą jai ir jos poezijai, tad šiek tiek domėjausi, taip pat ir biografija, kūrybiniu metodu. Įdomu, kad ji visą gyvenimą kolekcionavo visokias spaudos nesąmones, suvenyrus – kičus. Visada rasdavo progą padovanoti, visi laukdavo. Jie abu rašo labai taupiai, bet labai talpiai. Ir požiūris panašus – kalba apie tai, ką mato.
Algirdas Latėnas: Šekspyras spektaklyje atsirado benagrinėjant, befantazuojant. Specialiai Šekspyro neverčiau ir nerinkau.
Gediminas Storpirštis: Šitas eilėraštis skambėjo spektaklyje, kuriame jis vaidino Ričardą Trečiąjį – buvo vienas iš kulminacinių momentų.
Algirdas Latėnas: Ne tik Ričardas Trečiasis, daug kur buvo galima Šekspyro įterpti, bet mes darėme labai didelę atranką. Norėjosi neperlenkti lazdos, kad liktų ir Handkės.
Vidas Petkevičius: Čia labai daug erdvės. Pasakai frazę, o joje labai daug erdvės – gali labai daug ką pritaikyti. Mes rinkome, kas labiausiai tinka. Labai varžėme save, antraip mūsų istorijų būtų buvę daugiau nei Handkės.
Saulius Sipaitis: Labai daug filosofavome, Justinas teikė daug idėjų apie tai, ką norime pasakyti. Mano galva pasidarydavo tokia didelė, ir aš prisimindavau personažą, kuris sakė: „Niekada negalvojau, kad nuo galvojimo galima taip pavargti.“
Kuo įdomus Jums buvo darbas su Justinu Vinciūnu?
Vidas Petkevičius: Visi žiūrėjome viena kryptimi. Nesvarbu, kad jis daug jaunesnis, bet turi daug kitų savybių, kurių mes neturime. Tai labai natūralu. Aš klausau Justino ir net negalvoju apie tai, kad tarp mūsų yra amžiaus skirtumas – tai atskleidžia viską. Jis mąsto, tarsi turėdamas ir patyrimo, ir žinių.
Saulius Sipaitis: Kodėl taip yra? Todėl, kad Lietuva dabar yra nepriklausoma. Tarybiniais laikais tik pabandyk pasakyti ne taip ir ne tą. Mano vaikystėje žmonės net tarpusavy gatvėje tyliai kalbėjosi. O dabar jie nepatiria to spaudimo, jie – laisvi žmonės. Jų galvose – didelis skliautas, jie laisvai mano, laisvai sako.
Gediminas Storpirštis: Didelis Justino nuopelnas – repeticijų atmosfera. Jei repeticijose pavyksta sukurti tam tikrą atmosferą, ji juntama ir spektaklyje. Spektaklis, kuris turi atmosferą, yra paveikus. Justinas kažkokiu būdu suderino kažkokius dažnius. Tai nėra dažna ir tarp jaunų žmonių, nors skliautas jo ir didelis, kaip sakė Saulius. Tai yra tam tikros žmogiškos savybės, kurios leidžia mums būti čia. Jei iš jo pusės būtų juntamas kažkoks kategoriškumas, mūsų čia nebūtų, viskas būtų pasibaigę skaitymais. Čia yra toks voratinklis – ryškių judesių nepadarysi, antraip viską sudraskysi. Džiugu, kad yra jaunų žmonių su gerais skliautais, kurie geba tuos voratinklius megzti.
Dėkoju už pokalbį.