Skaityti daugiau
Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Svarbiausi vasario renginiai – „Eurovizijos“ atrankos finalas, M.A.M.A. apdovanojimai ir Karaliaus Mindaugo taurės kulminacija
Priešingai nei oras už lango, vasaris Lietuvos renginių rinkoje bus itin karštas. Kauną drebins kasmetiniai M.A.M.A. apdovanojimai, Šiauliuose vyks krepšinio sirgalių pamiltas Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas, o Vilniuje paaiškės, kas šiemet atstovaus Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Austrijoje.„Grammy“ laimėtojas Michailas Pletnevas pasirodys Lietuvoje
Vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų laikomas Michailas Pletnevas šiemet pirmą kartą surengs solinį pasirodymą Lietuvoje. Žymusis pianistas, dirigentas, kompozitorius ir prestižinio „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas kovo 31 dieną surengs išskirtinį fortepijono pasirodymą Vilniaus LVSO koncertų salėje.Lietuvos baletui 100 metų! Gala koncertas!
2026 m. vasario 10 d. Vilniaus senajame teatre vyks iškilmingas gala koncertas, skirtas paminėti Lietuvos baleto šimtmetį. Tai ypatingas jubiliejinio sezono vakaras, kuriame susitiks baleto istorija ir šiandienos kūrybinis pulsas.Išankstinė šokio spektaklio ''KOTRYNA'' premjera
2026 metais minint 500-ąsias Kotryna Jogailaitė gimimo metines, Vilniuje pristatomas išskirtinis meninis projektas – šokio spektaklis „KOTRYNA“. Išankstinė spektaklio premjera vyks kovo 6 d. „Hobiverse – Sostinės vaikų ir jaunimo centre“.VMT premjera | KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatoma nauja dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo kūrybinė premjera – „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.VŠDT premjera | ANONIMINIAI ŠOKIAI | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – tai dokumentinės fikcijos principu kuriamas tarpdisciplininis spektaklis, teatrinėmis priemonėmis nagrinėjantis įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nuolatinį bandymą pabėgti nuo realybės. Kūrinys kviečia žiūrovą į paslaptingą laukiamąją erdvę, kurioje susirenka žmonės, ieškantys pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties, patys ne visada tiksliai žinodami, ko jiems trūksta.VŠDT | Nematomas vaikas | muzikinis spektaklis šeimai
Muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“ pasakoja jautrią ir prasmingą istoriją apie mažą mergaitę Ninę, kuri, nepatyrusi žmogiškos šilumos savo šeimoje, vieną dieną tampa nematoma. Ieškodama jai pagalbos, geroji tetulė nusprendžia Ninę patikėti miško glūdumoje gyvenančiai keistuolių šeimynėlei, kuri noriai priglaudžia mergaitę ir ima ja rūpintis.Make Love – muzikinis spektaklis apie seksą Vilniuje
Vasario 14 d., per meilės dieną, Vilniuje įvyks neįprastas pasimatymas – muzikinis spektaklis apie seksą „Make Love“, kurio režisierius – Gildas Aleksa. Renginys vyks Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėje, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje, kuri dėl savo unikalios atmosferos puikiai tinka muzikiniams ir teatriniams pasirodymams.VMT spektaklis „Maskaradas“ – ilgaamžė Rimo Tumino teatro legenda
Rimo Tumino režisuotas „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje gyvuojantis jau beveik trisdešimt metų ir neprarandantis žiūrovų meilės. Pastatytas pagal romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo pjesę, šis dviejų dalių spektaklis tapo ne tik klasikos interpretacija, bet ir subtilia, fantasmagoriška šiandienos pasaulio refleksija.VŠDT premjera | Anoniminiai šokiai | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – dokumentinė fikcija, tyrinėjanti įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nenuilstamą norą pabėgti nuo realybės. Spektaklis kviečia žiūrovus į paslaptingą, prieblandoje skendintį laukiamąjį, kuriame personažai laukia pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties.Lietuvos baletui – 100 metų! Gala koncertas
2026 m. vasario 10 d. Vilniaus senajame teatre vyks iškilmingas Gala koncertas, skirtas paminėti Lietuvos baleto šimtmetį. Tai ypatingas jubiliejinio sezono vakaras, subursiantis skirtingų kartų atlikėjus ir atskleisiantis baleto raidą nuo klasikos ištakų iki šiuolaikinių formų.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Dainų šventė“ – muzikiniai prisiminimai iš šeimyninių videoarchyvų
2026 m. vasario 5 d. Menų spaustuvėje vyks muzikinis koliažas „Dainų šventė“, kurio pagrindas – XX a. paskutiniojo dešimtmečio home videos. Juose užfiksuoti gyvenimiški epizodai, muzika ir daina tampa proga pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės pradžią, suprasti, kas tapo ilgalaikiais visuomenės bruožais, o kas – tik to laikotarpio ženklu. Nostalgijos, šilumos ir ironijos kupina patirtis kviečia prisiminti ir pajusti praeinančio laiko neišvengiamybę.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.VŠDT pristato muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“
Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šviesų, jautrumo kupiną muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“, kuris vyks 2026 m. vasario 8 d. 13 val.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.Romantinė komedija „Pupos“
ARTYN teatras kviečia į šiltą, šmaikščią ir kartu jautrią Daivos Čepauskaitės romantinę komediją „Pupos“, režisuotą Martos Vendland. Tai pasakojimas, kuriame susipina pasaka ir tikrovė, juokas ir melancholija, o žiūrovas kviečiamas patyrinėti, kas slypi už ilgų metų kartu praleidusios poros santykių.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu
„Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko“, – sako Ukrainos dainininkė Margarita Meleshko, kuri vasarį su „The Grand Stars Orchestra“ pasirodys Lietuvoje. Atvirame interviu solistė papasakojo apie savo muzikinį kelią, įtemptą gyvenimą Kyjive ir pasirodymus fronte.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Interviu su vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų – apie karą, discipliną ir šou Vilniuje
„Prarasti sportinę formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku“, – sako vienas geriausių Ukrainos baleto šokėjų Denysas Nedakas, kuris vasarį su „Kyiv Classic Ballet“ trupe Vilniuje pristatys spektaklį „Gulbių ežeras“. Atvirame interviu solistas papasakojo apie įkvėpimo šaltinius, šokėjų kasdienybę ir jį pakeitusį karą gimtinėje.Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką
„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų