Skaityti daugiau
LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Draugystės anatomija scenoje: „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Balandžio 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje žiūrovai kviečiami į jautrų ir atvirą šokio spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, kurį pristato režisierė ir choreografė Greta Grinevičiūtė. Tai jau ketvirtasis menininkės darbas, tęsiantis jos kuriamą spektaklių seriją, skirtą konkrečiam ar abstrakčiam objektui bei artimam žmogui – jo idėjai, prisiminimui ar emocijai.LNDT ragina visus teatrus galvoti apie tvarumą ir kviečia į trečiąjį forumą
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 22 d. organizuoja jau trečiąjį tvarumo forumą, kuris šiemet turės itin praktinę kryptį. Teatro profesionalams bus pristatyta visai neseniai į lietuvių kalbą išversta ir mūsų šalies teatro laukui pritaikyta „Teatro žalioji knyga“. Renginys nemokamas, bet būtina registracija.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką
„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų