Skaityti daugiau
New Baltic Dance keičia formatą ir 31 sezoną pradės vasarį
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje prasidės vasarį ir tęsis iki kovo pradžios. Pasikeitęs laikas sutampa su platesniu pokyčiu: NBD pristatomas kaip sezonas, kurio pagrindiniu įvykiu išlieka festivalis, o programą per metus papildys festivalio rengėjo Lietuvos šokio centro ir partnerių veiklos bei renginiai.„New Baltic Dance“ keičia laiką ir plečia formatą: festivalis tampa sezonu
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) 2027 m. vasario 8–kovo 4 d. Vilniuje vyks jau 31-ąjį kartą ir pradės „NBD 31“ sezoną. Įprastą pavasario laiką į žiemos pabaigą keičiantis festivalis žiūrovus pasitiks šokančio kūno kuriamu karščiu, energija ir gyvybe.Naujo spektaklio dalimi tampanti sociologė Milda Pivoriūtė apie šiuolaikinio žmogaus paradoksą: „Vis laukiame tikrojo gyvenimo“
Dešimt metų gyvename nuomojamame bute, bet vis dar neperkame gražesnės lempos, nes čia esame tik laikinai. Penkiolika metų dirbame darbą, kurį vadiname tarpiniu karjeros etapu. Svarbius pokalbius, keliones ar sumanymus atidedame geresniam laikui. O kas, jeigu tas tikrasis gyvenimas, kuriam taip ilgai ruošiamės, jau vyksta? Apie šį paradoksą kalba sociologė dr. Milda Pivoriūtė, kuri spalio 30 d. taps Vilniaus kūrybinėje erdvėje „Smala“ pristatomo režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklio „Pas mus šventė“ dalimi.Scenografė Barbora Šulniūtė „Antigonėje“ remiasi galios architektūra
Scenografė Barbora Šulniūtė su režisiere Kamile Gudmonaite kuria jau seniai. Lapkričio 19, 20 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje kartu pristatys „Antigonę“ – tai jau dešimtas jų kartu kuriamas spektaklis. Spektaklyje nagrinėjamas skirtingoms politinėms kryptims atstovaujančių veikėjų – Antigonės ir Kreonto – susidūrimas. Tai itin šiems laikams aktualus kūrinys.„Laisvi drugeliai“ atskrido į sostinę: raudonuoju kilimu žengė būrys žinomų žmonių
Spalio 22-osios vakarą Vilniaus COMPENSA koncertų salėje sostinės žiūrovams pristatytas atnaujintas muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kurį publika pirmą kartą išvydo prieš penkiolika metų. Naujojo pastatymo premjera įvyko spalio 21 d. Kėdainiuose, o sostinėje į vakarą susirinko ir būrys žinomų žmonių. Scenoje Dono vaidmenį vėl kūrė Mantas Jankavičius, o Džilą – aktorė Gabrielė Malinauskaitė.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinį „Spragtuką“
Gruodžio 28–29 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose atgis viena gražiausių kalėdinių istorijų – baletas „Spragtukas“. Jį pristatys tarptautinė kompanija „L’Etoile“, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų pirmaujančių teatrų solistus.Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“
87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Buvusi šio teatro meno vadovė, režisierė Kamilė Gudmonaitė susitelkia į pirmąją tragedijos dalį, sąmoningai atsisakydama paskutiniosios (rodomi įvykiai iki Antigonės mirties) ir savo kuriamą spektaklį žiūrovams pristatys jau lapkričio 19, 20 dienomis.„Auksiniu liūtu“ apdovanotas dainuojantis paplūdimys „Saulė ir jūra“ – Kaune
Gruodžio 18–20 dienomis Kauno BLC verslo centre bus rodomas visame pasaulyje pripažintas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“. Dainuojantį paplūdimį žiūrovai stebės iš viršaus – tarsi iš pačios saulės perspektyvos.Gyvenimas ir teatras – kaip mandala. Aktoriui Algirdui Dainavičiui – 60
Algirdas Dainavičius: Visi žmonės gyvena savo pasauliuose. Jie ten gyvena, o aš važiuoju pro šalį. Visas gyvenimas – mandalos dėliojimas: dėlioji, dėlioji, o vėjas ją ima ir nupučia. Žmogui kartais užtenka labai nedaug. Gali gatvėje stovinčiai močiutei duoti pinigėlį, repeticijų kambaryje palaistyti džiūstančią gėlę. Svarbiausia, kad to reikėtų man, o ne kažkam kitam.Kova dėl šlovės ir intrigos: spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjeroje – garsūs aktoriai ir netikėtas Paulos Valentaitės debiutas
Lietuvos teatro scenoje įvyko naujos muzikinio spektaklio „Taip gimė žvaigždė“ premjera. Režisieriaus Mykolo Vildžiūno spektaklis, kuriame susipina ambicijos, meilė, pavydas, išdavystės ir gyvai atliekamos dainos, po pirmojo susitikimo su žiūrovais tęsia kelionę po Lietuvą – iš viso spektaklis aplankys 18 šalies miestų.Tarp šviesos ir tamsos: Vilniaus tango teatras pristato hipnotizuojantį šou „Entre la Luz“
Tango daugeliui pirmiausia yra šokis, tačiau Vilniaus tango teatro spektaklyje „Entre la Luz“ jis tampa kur kas daugiau – išpažintimi, drama ir kelione į žmogaus vidinį pasaulį. Kiekvienas žingsnis čia primena balansavimą ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos.Buenos Airių gatvių aistra Vilniuje: tango šou „En La Yeca“ kviečia į intriguojantį pasimatymą
Provokuojantis žvilgsnis, nedrąsus prisilietimas, pirmasis apsikabinimas ir viską užliejanti aistra – Vilniaus tango teatro spektaklyje „En La Yeca“ tango atgyja taip, lyg gimtų tiesiog žiūrovų akyse.Mantas Jankavičius pristato jautrų dainos „Drugeliai laisvi“ klipą
Yra dainų, kurios nesensta. Keičiasi metai, scenos ir žmonės, o jos lieka tarsi atrama, prie kurios vis sugrįžtama. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta Manto Jankavičiaus daina „Drugeliai laisvi“ – būtent tokia. Dainininkas pristato švelnumo kupiną, jausmingą jos vaizdo klipą. Pasirodo jis neatsitiktinai: jau spalį į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kuriam ši daina ir buvo sukurta.LNDT pristatė 87 sezoną ir kviečia susipažinti su naująja LNDT meno taryba
Vakar per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 87-ajį sezoną „Virš esamojo laiko“, kuriame numatytos šešios premjeros, nagrinėjančios laiko cikliškumą ir amžinai pasikartojančią dabartį. Naujo sezono meninę programą kūrė LNDT meno taryba, pradėjusi veikti kartu su nauja generalinio direktoriaus Martyno Budraičio kadencija.„Urban Essentials“ grįžta į Vilnių: penkios dienos hiphopo šokio ir kultūros
Lapkričio 11–15 d. Vilnių užlies šokio, muzikos ir kūrybos energija – mieste vyks tarptautinis hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su tarptautiniais šokėjais bei choreografais, DJ pasirodymai ir net dvi pasaulinės gatvės šokio spektaklių premjeros Lietuvoje. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Kai pasaulis liepsnoja. Kalba trys seserys iš būsimo D. Krymovo spektaklio
Užsukus į „Fragmento“ repeticiją pasitinka praėjusiu laiku dvelkiantis interjeras. Po namus scenoje sukiojasi eilė personažų, iš kažkur pasigirsta ugnies spragsėjimas. Vienas ryškiausių vardų šiuolaikinio teatro padangėje, režisierius Dmitrijus Krymovas, Klaipėdos dramos teatre kuria spektaklį. Paskutinė jo premjera vyko Filadelfijoje, šįkart unikalų pasaulį kuria lietuviškame pajūryje. Spektaklis – „Fragmentas“ A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais, bet tris seseris įkūnijančios aktorės Samanta Pinaitytė (Olga), Toma Gailiutė (Maša) ir Digna Kulionytė (Irina) ragina neapsigauti, A. Čechovas – tik atspirties taškas, net personažų vardai nėra labai reikšmingi, mat aktoriai vienas į kitą scenoje kreipiasi savo vardais.
Tarpuose tarp repeticijų aktorės pasakojo apie įkvepiantį darbą su žymiuoju režisieriumi, būsimą spektaklį ir jo kūrimo metu atsiveriantį idėjų horizontą.
Spektaklio pamatu tapo gaisras
„A. Čechovo „Trys seserys“ buvo atspirties taškas, bet scenoje mes nekuriame Olgos, Mašos ir Irinos personažų, – neįprastą santykį su medžiaga apibūdino T. Gailiutė. – Taip, mes seserys, ir vyksmas, kuris vyksta scenoje, yra tarsi iškarpa, maža ištrauka iš gyvenimo, fragmentas. Vyksmas gaisro metu apie empatiją žmogui, savo artimajam, arba bet kuriam žmogui, kuriam tiesiog neišvengiamai reikia pagalbos. Juk iš esmės mes ir dabar esame laikotarpyje, kada mūsų akivaizdoje visai šalia mūsų vyksta žiaurus, gyvenimus naikinantis gaisras. Ir svarbiausia, turbūt, kaip žmonės elgiasi tokioje situacijoje. Vieni realiai savo veiksmais bando padėti, o kiti tik kalba apie tai, kad reikėtų kažkaip padėti.“
„Mes tik atsispiriame nuo „Trijų seserų“ trečio veiksmo pradžios aplinkybių – gaisro. Spektaklyje galima įžiūrėti tam tikras nuorodas į kūrinį, autorių, bet jas įskaitys turbūt irgi ne kiekvienas. Labai geras buvo D. Krymovo pavyzdys – jis sakė, kad jei apžiūrinėdami paveikslą susikoncentruojame į atskiras jo detales – atsiveria nauja įdomi istorija. Tas pats ir čia, – apie „Fragmento“ struktūros pagrindą pasakojo S. Pinaitytė. – Pamenu, klausėme režisierių, kokie mūsų personažai, į ką turėtume atkreipti dėmesį juos kurdami, kiek turime pasiimti ar bandyti atkartoti bruožus, atsispindinčius A. Čechovo personažuose, o jis atsakė, kad mumyse visuose yra Olga, Maša, Irina ir t. t., kad kiekvienas savyje nešame kažką iš visų personažų ir bendraudami kartu kuriame visumą.“
Anot aktorės, „Fragmente“ jai įdomu ir tai, kad didesnis dėmesys skiriamas tarpusavio sąveikoms, nei individualių personažų asmenybių šlifavimui. „Vaidini situaciją, tad nesikoncentruoji į save – nėra kada galvoti apie save, kaip atrodau, kaip vaidinu. Svarbiau tai, kaip turiu kažkur nueiti situacijoje su partneriu. Tad ir mano Olga nuolat vystosi santykyje su aplinkiniais, mano užduotis, kad ji būtų gyva, tikra, empatiška, mylinti ir tikinti, o ne techniškai atliekanti užduotis. Žinau savo personažo siekius ir kaskart per įvairius veiksmus, emocijas, tarpusavio sąveikas bandau juos įgyvendinti“, – apibendrino S. Pinaitytė.
D. Kulionytė taip pat pritarė minčiai, kad nors spektaklį įkvėpė viena svarbiausių A. Čechovo pjesių, būtų ne visai tikslu nusiteikti susitikimui su šiuo dramaturgu, „manau, kad žiūrovas spektaklyje A. Čechovą nujaus tvyrant ore, bet ne patirs tiesiogiai. Jis mums, aktoriams, tapo atspirties tašku kuriant santykį su personažais. Kiek teko susipažinti su jo dramaturgija, A. Čechovas man pasirodė labai paradoksalus, temperamentingas. Tai jaučiu ir per tai, ko iš mūsų prašo D. Krymovas – jis nori, kad aktorius gebėtų žaibiškai perjungti savo temperamentą. Būti tai ramus, tai – degantis. Man tai labai žavu – matome, kaip žmonės kalba, bet jų viduje verda visai priešingi dalykai. Ir tas Čechovo personažas tampa toks atpažįstamas ir artimas.“
Patraukė D. Krymovo žaismingumas
Pirma aktorių pažintis su režisieriumi įvyko jam prieš porą metų apsilankius Klaipėdoje rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“. D. Krymovas vedė meistriškumo klasę aktoriams, norėjo susipažinti su jais ir pačiu teatru. Prisimindama tą susitikimą, D. Kulionytė minėjo, kad D. Krymovas jai ir kolegoms paliko didžiulį įspūdį „jis charizmatiškas, intelektualus, tuomet labai įstrigo, kai jis lipo ant scenos parodyti, kaip vaidinti tam tikrus epizodus – tarsi kalba vidinius monologus, bet iškart aišku ne tik, ką reikia sakyti, bet ir ką jaučia personažas, koks jo ryšys su aplinkiniais“. Aktorė taip pat sakė vėliau žiūrėjusi kelis D. Krymovo spektaklių įrašus ir nekantrumas dirbti su juo tik augo, savo estetika užburiantys ir emociškai giliai paliečiantys kūriniai jai paliko didelį įspūdį.
T. Gailiutė kolegę papildė pridurdama, kad pradėjus dirbti su režisieriumi užbūrė jo nuoširdus žaismingumas, „jau pirmo repeticijų bloko metu likau sužavėta, koks režisierius paprastas, žmogiškas ir žaismingas, kaip jis tuo geba užkrėsti aplinkinius. Ir kūrybiniame procese jis tikrai mums leidžia žaisti. D. Krymovas reto šiltumo, labai gero humoro jausmo ir be galo jautrus aplinkai žmogus“. Kūryboje atsirandantis žaismingumas visam procesui suteikia laisvumo ir lengvumo.
S. Pinaitytė savo ruožtu kalbėjo apie vidinę ramybę dirbant su D. Krymovu, „atrodo, pradedu suprasti jo metodą, kaip jis dirba ir kas jam kuriant spektaklį svarbu. Man labai patinka jo teatro suvokimas ir kaip jis dirba su aktoriais, kaip mato spektaklio visumą ir labai konkrečiai žino, ką nori padaryti, koks yra aiškus, tikslus ir konkretus“. Pasak aktorės, režisieriaus tvirtumas visam kolektyvui yra labai svarbu, „nejaučiame streso, net jei nemažai improvizuojame, mums labai aiškios užduotys, kurių rėmuose veikiame. Režisierius mums nusako, kokią kelionę turi nueiti personažai, o kaip ją nueisime – mūsų reikalas. Kadangi nurodomas labai aiškus kelias, improvizuoti nėra sunku“.
Balansavimas ant ribos
Net jei sparčiai link premjeros artėjantis kūrybinis procesas aktoriams nėra sekinantis, jame netrūko naujovių. Eksperimentinio teatro meistru ne kartą tituluotas režisierius ir „Fragmento“ pasaulį dėlioja labai savitai, drąsiai peržengdamas klasikines teatro konvencijas. „Išskirčiau D. Krymovo balansavimą ant ribos, pavyzdžiui, kai mes, aktoriai, kuriame personažą, įprastai ateina momentas, kuomet repetuodami peržengiame ribą, už kurios tampame Kitu, savo personažu. Pas D. Krymovą turime išsilaikyti ant tos ribos ir paties spektaklio metu šokinėti per ją – scenoje kreipiamės vienas į kitą savo vardais, bet taip pat yra momentai, kai nesu Samanta. Šis potyris buvo labai netikėtas – eini link personažo, esi jame, bet tuo pat metu ir atsitrauki. Man tai labai gražu, įžiūriu savotišką magiją tame, kaip režisierius tuo pačiu metu griauna ir kuria teatrą“, – apie specifinę D. Krymovo prieigą smulkiau pasakojo S. Pinaitytė.
T. Gailiutė pabrėžė užkrečiančią režisieriaus laisvę kūrybiniame procese, „žaidimas ir jo taisyklės nuolat keičiasi. Kartais kyla tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir tai priimtina. Gyvenime taip pat ne visada turime aiškius atsakymus ir ne viskam yra paaiškinimai“. Anot aktorės, režisierius nesiekia visažiniškumo monopolijos, dėl to kūrybiniame kelyje tvyro žmogiško artumo dvasia.
Scenografija – lygiavertė partnerė
D. Krymovo teatrinė karjera prasidėjo ne nuo režisūros, bet nuo vizualinės spektaklių plotmės kūrimo. Ir šiandien, jau būdamas tarptautiniu mastu pripažintas režisierius, jis visada sulaukia daug liaupsių būtent dėl savo spektaklių daiktinės erdvės charakteristikų. Kalbintos aktorės taip pat pabrėžė, kad scenografija (scenografė Irina Komissarova) šiame spektaklyje užima ypatingą vietą.
Pasak T. Gailiutės, vizualinė plotmė atlieka labai svarbų vaidmenį, lygiavertiškai dalyvauja spektaklyje. „D. Krymovas labai konkrečiai žino, koks turi būti vizualinis scenos išpildymas, kokią svarbią funkciją atlieka pati dekoracija ir ją montuojantis techninis personalas. Nuostabu, kaip gražiai į kūrybinį procesą su mumis įsijungia ir scenos darbininkai, ir iš esmės visas sceną aptarnaujantis personalas, svarbus ir reikalingas kiekvienas. Tuo teatras ir žavus, viskas tartum atgyja aplink, kai visi dirba dėl bendro tikslo“, – minėjo aktorė.
„Fragmento“ dekoracija įspūdinga. Neįtikėtina, kaip D. Krymovas išnaudoja ir apjungia visus teatro elementus: scenografija, rekvizitai, kostiumai, garsai, šviesa, atmosfera, aktoriai – pas jį visa tai yra vieninga visuma. Sceninė aplinka veikia aktorius, o aktoriai veikia aplinką. Taip atsiranda tarsi sąveika, kuri žiūrovui ir sukuria ne tik vaidmenis, bet ir visą spektaklį, perteikia jo prasmę“, – kalbėjo S. Pinaitytė. Anot jos, savitas režisieriaus santykis su erdve ryškiai juntamas, ir tai ne tik įdomi ir išties vertinga profesinė patirtis.
Ją papildydama D. Kulionytė scenografiją įvardino kaip dar vieną partnerį. „Kai stebiu, kaip spektaklio scenografija keičiasi, kaip scenos darbininkai specialiai neveikdami veikia scenoje, nežinau net kodėl, bet gerklėje stovi gumulas. Viskas laikina, viskas subyra, ir viso to vietoje atsiranda kažkas kita“, – prieš akis vykstantį sunkiai žodžiais paaiškinamą, bet giliai paliečiantį teatro stebuklą minėjo aktorė.
Spektaklio „Fragmentas“ premjera vyks kovo 21–22 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio idėja, kompozicija, pastatymas Dmitry Krymov, prodiuserė Inna Krymova, scenografė Irina Komissarova, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Artūras Lepiochinas, vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai: Alius Veverskis ir Marius Pažereckas, scenografės asistentė Anna Titova-Tubash.
Spektaklyje vaidina: Samanta Pinaitytė, Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenoje dirba: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis
Tarpuose tarp repeticijų aktorės pasakojo apie įkvepiantį darbą su žymiuoju režisieriumi, būsimą spektaklį ir jo kūrimo metu atsiveriantį idėjų horizontą.
Spektaklio pamatu tapo gaisras
„A. Čechovo „Trys seserys“ buvo atspirties taškas, bet scenoje mes nekuriame Olgos, Mašos ir Irinos personažų, – neįprastą santykį su medžiaga apibūdino T. Gailiutė. – Taip, mes seserys, ir vyksmas, kuris vyksta scenoje, yra tarsi iškarpa, maža ištrauka iš gyvenimo, fragmentas. Vyksmas gaisro metu apie empatiją žmogui, savo artimajam, arba bet kuriam žmogui, kuriam tiesiog neišvengiamai reikia pagalbos. Juk iš esmės mes ir dabar esame laikotarpyje, kada mūsų akivaizdoje visai šalia mūsų vyksta žiaurus, gyvenimus naikinantis gaisras. Ir svarbiausia, turbūt, kaip žmonės elgiasi tokioje situacijoje. Vieni realiai savo veiksmais bando padėti, o kiti tik kalba apie tai, kad reikėtų kažkaip padėti.“
„Mes tik atsispiriame nuo „Trijų seserų“ trečio veiksmo pradžios aplinkybių – gaisro. Spektaklyje galima įžiūrėti tam tikras nuorodas į kūrinį, autorių, bet jas įskaitys turbūt irgi ne kiekvienas. Labai geras buvo D. Krymovo pavyzdys – jis sakė, kad jei apžiūrinėdami paveikslą susikoncentruojame į atskiras jo detales – atsiveria nauja įdomi istorija. Tas pats ir čia, – apie „Fragmento“ struktūros pagrindą pasakojo S. Pinaitytė. – Pamenu, klausėme režisierių, kokie mūsų personažai, į ką turėtume atkreipti dėmesį juos kurdami, kiek turime pasiimti ar bandyti atkartoti bruožus, atsispindinčius A. Čechovo personažuose, o jis atsakė, kad mumyse visuose yra Olga, Maša, Irina ir t. t., kad kiekvienas savyje nešame kažką iš visų personažų ir bendraudami kartu kuriame visumą.“
Anot aktorės, „Fragmente“ jai įdomu ir tai, kad didesnis dėmesys skiriamas tarpusavio sąveikoms, nei individualių personažų asmenybių šlifavimui. „Vaidini situaciją, tad nesikoncentruoji į save – nėra kada galvoti apie save, kaip atrodau, kaip vaidinu. Svarbiau tai, kaip turiu kažkur nueiti situacijoje su partneriu. Tad ir mano Olga nuolat vystosi santykyje su aplinkiniais, mano užduotis, kad ji būtų gyva, tikra, empatiška, mylinti ir tikinti, o ne techniškai atliekanti užduotis. Žinau savo personažo siekius ir kaskart per įvairius veiksmus, emocijas, tarpusavio sąveikas bandau juos įgyvendinti“, – apibendrino S. Pinaitytė.
D. Kulionytė taip pat pritarė minčiai, kad nors spektaklį įkvėpė viena svarbiausių A. Čechovo pjesių, būtų ne visai tikslu nusiteikti susitikimui su šiuo dramaturgu, „manau, kad žiūrovas spektaklyje A. Čechovą nujaus tvyrant ore, bet ne patirs tiesiogiai. Jis mums, aktoriams, tapo atspirties tašku kuriant santykį su personažais. Kiek teko susipažinti su jo dramaturgija, A. Čechovas man pasirodė labai paradoksalus, temperamentingas. Tai jaučiu ir per tai, ko iš mūsų prašo D. Krymovas – jis nori, kad aktorius gebėtų žaibiškai perjungti savo temperamentą. Būti tai ramus, tai – degantis. Man tai labai žavu – matome, kaip žmonės kalba, bet jų viduje verda visai priešingi dalykai. Ir tas Čechovo personažas tampa toks atpažįstamas ir artimas.“
Patraukė D. Krymovo žaismingumas
Pirma aktorių pažintis su režisieriumi įvyko jam prieš porą metų apsilankius Klaipėdoje rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“. D. Krymovas vedė meistriškumo klasę aktoriams, norėjo susipažinti su jais ir pačiu teatru. Prisimindama tą susitikimą, D. Kulionytė minėjo, kad D. Krymovas jai ir kolegoms paliko didžiulį įspūdį „jis charizmatiškas, intelektualus, tuomet labai įstrigo, kai jis lipo ant scenos parodyti, kaip vaidinti tam tikrus epizodus – tarsi kalba vidinius monologus, bet iškart aišku ne tik, ką reikia sakyti, bet ir ką jaučia personažas, koks jo ryšys su aplinkiniais“. Aktorė taip pat sakė vėliau žiūrėjusi kelis D. Krymovo spektaklių įrašus ir nekantrumas dirbti su juo tik augo, savo estetika užburiantys ir emociškai giliai paliečiantys kūriniai jai paliko didelį įspūdį.
T. Gailiutė kolegę papildė pridurdama, kad pradėjus dirbti su režisieriumi užbūrė jo nuoširdus žaismingumas, „jau pirmo repeticijų bloko metu likau sužavėta, koks režisierius paprastas, žmogiškas ir žaismingas, kaip jis tuo geba užkrėsti aplinkinius. Ir kūrybiniame procese jis tikrai mums leidžia žaisti. D. Krymovas reto šiltumo, labai gero humoro jausmo ir be galo jautrus aplinkai žmogus“. Kūryboje atsirandantis žaismingumas visam procesui suteikia laisvumo ir lengvumo.
S. Pinaitytė savo ruožtu kalbėjo apie vidinę ramybę dirbant su D. Krymovu, „atrodo, pradedu suprasti jo metodą, kaip jis dirba ir kas jam kuriant spektaklį svarbu. Man labai patinka jo teatro suvokimas ir kaip jis dirba su aktoriais, kaip mato spektaklio visumą ir labai konkrečiai žino, ką nori padaryti, koks yra aiškus, tikslus ir konkretus“. Pasak aktorės, režisieriaus tvirtumas visam kolektyvui yra labai svarbu, „nejaučiame streso, net jei nemažai improvizuojame, mums labai aiškios užduotys, kurių rėmuose veikiame. Režisierius mums nusako, kokią kelionę turi nueiti personažai, o kaip ją nueisime – mūsų reikalas. Kadangi nurodomas labai aiškus kelias, improvizuoti nėra sunku“.
Balansavimas ant ribos
Net jei sparčiai link premjeros artėjantis kūrybinis procesas aktoriams nėra sekinantis, jame netrūko naujovių. Eksperimentinio teatro meistru ne kartą tituluotas režisierius ir „Fragmento“ pasaulį dėlioja labai savitai, drąsiai peržengdamas klasikines teatro konvencijas. „Išskirčiau D. Krymovo balansavimą ant ribos, pavyzdžiui, kai mes, aktoriai, kuriame personažą, įprastai ateina momentas, kuomet repetuodami peržengiame ribą, už kurios tampame Kitu, savo personažu. Pas D. Krymovą turime išsilaikyti ant tos ribos ir paties spektaklio metu šokinėti per ją – scenoje kreipiamės vienas į kitą savo vardais, bet taip pat yra momentai, kai nesu Samanta. Šis potyris buvo labai netikėtas – eini link personažo, esi jame, bet tuo pat metu ir atsitrauki. Man tai labai gražu, įžiūriu savotišką magiją tame, kaip režisierius tuo pačiu metu griauna ir kuria teatrą“, – apie specifinę D. Krymovo prieigą smulkiau pasakojo S. Pinaitytė.
T. Gailiutė pabrėžė užkrečiančią režisieriaus laisvę kūrybiniame procese, „žaidimas ir jo taisyklės nuolat keičiasi. Kartais kyla tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir tai priimtina. Gyvenime taip pat ne visada turime aiškius atsakymus ir ne viskam yra paaiškinimai“. Anot aktorės, režisierius nesiekia visažiniškumo monopolijos, dėl to kūrybiniame kelyje tvyro žmogiško artumo dvasia.
Scenografija – lygiavertė partnerė
D. Krymovo teatrinė karjera prasidėjo ne nuo režisūros, bet nuo vizualinės spektaklių plotmės kūrimo. Ir šiandien, jau būdamas tarptautiniu mastu pripažintas režisierius, jis visada sulaukia daug liaupsių būtent dėl savo spektaklių daiktinės erdvės charakteristikų. Kalbintos aktorės taip pat pabrėžė, kad scenografija (scenografė Irina Komissarova) šiame spektaklyje užima ypatingą vietą.
Pasak T. Gailiutės, vizualinė plotmė atlieka labai svarbų vaidmenį, lygiavertiškai dalyvauja spektaklyje. „D. Krymovas labai konkrečiai žino, koks turi būti vizualinis scenos išpildymas, kokią svarbią funkciją atlieka pati dekoracija ir ją montuojantis techninis personalas. Nuostabu, kaip gražiai į kūrybinį procesą su mumis įsijungia ir scenos darbininkai, ir iš esmės visas sceną aptarnaujantis personalas, svarbus ir reikalingas kiekvienas. Tuo teatras ir žavus, viskas tartum atgyja aplink, kai visi dirba dėl bendro tikslo“, – minėjo aktorė.
„Fragmento“ dekoracija įspūdinga. Neįtikėtina, kaip D. Krymovas išnaudoja ir apjungia visus teatro elementus: scenografija, rekvizitai, kostiumai, garsai, šviesa, atmosfera, aktoriai – pas jį visa tai yra vieninga visuma. Sceninė aplinka veikia aktorius, o aktoriai veikia aplinką. Taip atsiranda tarsi sąveika, kuri žiūrovui ir sukuria ne tik vaidmenis, bet ir visą spektaklį, perteikia jo prasmę“, – kalbėjo S. Pinaitytė. Anot jos, savitas režisieriaus santykis su erdve ryškiai juntamas, ir tai ne tik įdomi ir išties vertinga profesinė patirtis.
Ją papildydama D. Kulionytė scenografiją įvardino kaip dar vieną partnerį. „Kai stebiu, kaip spektaklio scenografija keičiasi, kaip scenos darbininkai specialiai neveikdami veikia scenoje, nežinau net kodėl, bet gerklėje stovi gumulas. Viskas laikina, viskas subyra, ir viso to vietoje atsiranda kažkas kita“, – prieš akis vykstantį sunkiai žodžiais paaiškinamą, bet giliai paliečiantį teatro stebuklą minėjo aktorė.
Spektaklio „Fragmentas“ premjera vyks kovo 21–22 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio idėja, kompozicija, pastatymas Dmitry Krymov, prodiuserė Inna Krymova, scenografė Irina Komissarova, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Artūras Lepiochinas, vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai: Alius Veverskis ir Marius Pažereckas, scenografės asistentė Anna Titova-Tubash.
Spektaklyje vaidina: Samanta Pinaitytė, Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenoje dirba: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis
Paieška nedavė rezultatų