Skaityti daugiau
LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“
Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje bus pristatytas spektaklis „Geismas“, apmąstantis dabar itin paplitusią jaunystės ir naujumo maniją. Tai bus penktoji 87-ojo LNDT sezono premjera ir pirmasis kūrėjų iš Pietų Amerikos, iš Čilės darbas Lietuvoje, kurie jau pripažinti Europoje.Teatras išeina į miestą: Šiauliuose ketvirtą kartą vyks festivalis „Teatrodromas“
Birželio 3–14 dienomis Šiauliai persismelks teatro dvasia. Jau ketvirtą kartą po miesto erdves pasklis scenos menų festivalis „Teatrodromas“, tapęs laukiamu vasaros pradžios renginiu mieste. Festivalio metu įvairiose miesto erdvėse šiauliečių ir miesto svečių lauks 10 intriguojančių, skirtingų žanrų pasirodymų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams.To Lietuvoje dar nebuvo: J. Sakalausko sukurtame miuzikle – pasirodys oro akrobatės
Praėjusiais metais debiutavęs miuziklas „Mažasis princas“ ir toliau stebina žiūrovus netikėtais sceniniais sprendimais. Šiemet jautrus ir vizualiai įspūdingas muzikinis pasakojimas pirmą kartą Lietuvoje į sceną pakvies ir oro akrobates – jos taps neatsiejama spektaklio dalimi bei sustiprins magišką kūrinio atmosferą.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.Acis ir Galatėja Vilniuje: Händelio opera sugrįžta nauju, šiuolaikišku pavidalu
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai bendras „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro pastatymas, kviečiantis patirti baroko muziką naujai – per šiuolaikinės scenos kalbą ir vizualinę estetiką.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Kai pasaulis liepsnoja. Kalba trys seserys iš būsimo D. Krymovo spektaklio
Užsukus į „Fragmento“ repeticiją pasitinka praėjusiu laiku dvelkiantis interjeras. Po namus scenoje sukiojasi eilė personažų, iš kažkur pasigirsta ugnies spragsėjimas. Vienas ryškiausių vardų šiuolaikinio teatro padangėje, režisierius Dmitrijus Krymovas, Klaipėdos dramos teatre kuria spektaklį. Paskutinė jo premjera vyko Filadelfijoje, šįkart unikalų pasaulį kuria lietuviškame pajūryje. Spektaklis – „Fragmentas“ A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais, bet tris seseris įkūnijančios aktorės Samanta Pinaitytė (Olga), Toma Gailiutė (Maša) ir Digna Kulionytė (Irina) ragina neapsigauti, A. Čechovas – tik atspirties taškas, net personažų vardai nėra labai reikšmingi, mat aktoriai vienas į kitą scenoje kreipiasi savo vardais.
Tarpuose tarp repeticijų aktorės pasakojo apie įkvepiantį darbą su žymiuoju režisieriumi, būsimą spektaklį ir jo kūrimo metu atsiveriantį idėjų horizontą.
Spektaklio pamatu tapo gaisras
„A. Čechovo „Trys seserys“ buvo atspirties taškas, bet scenoje mes nekuriame Olgos, Mašos ir Irinos personažų, – neįprastą santykį su medžiaga apibūdino T. Gailiutė. – Taip, mes seserys, ir vyksmas, kuris vyksta scenoje, yra tarsi iškarpa, maža ištrauka iš gyvenimo, fragmentas. Vyksmas gaisro metu apie empatiją žmogui, savo artimajam, arba bet kuriam žmogui, kuriam tiesiog neišvengiamai reikia pagalbos. Juk iš esmės mes ir dabar esame laikotarpyje, kada mūsų akivaizdoje visai šalia mūsų vyksta žiaurus, gyvenimus naikinantis gaisras. Ir svarbiausia, turbūt, kaip žmonės elgiasi tokioje situacijoje. Vieni realiai savo veiksmais bando padėti, o kiti tik kalba apie tai, kad reikėtų kažkaip padėti.“
„Mes tik atsispiriame nuo „Trijų seserų“ trečio veiksmo pradžios aplinkybių – gaisro. Spektaklyje galima įžiūrėti tam tikras nuorodas į kūrinį, autorių, bet jas įskaitys turbūt irgi ne kiekvienas. Labai geras buvo D. Krymovo pavyzdys – jis sakė, kad jei apžiūrinėdami paveikslą susikoncentruojame į atskiras jo detales – atsiveria nauja įdomi istorija. Tas pats ir čia, – apie „Fragmento“ struktūros pagrindą pasakojo S. Pinaitytė. – Pamenu, klausėme režisierių, kokie mūsų personažai, į ką turėtume atkreipti dėmesį juos kurdami, kiek turime pasiimti ar bandyti atkartoti bruožus, atsispindinčius A. Čechovo personažuose, o jis atsakė, kad mumyse visuose yra Olga, Maša, Irina ir t. t., kad kiekvienas savyje nešame kažką iš visų personažų ir bendraudami kartu kuriame visumą.“
Anot aktorės, „Fragmente“ jai įdomu ir tai, kad didesnis dėmesys skiriamas tarpusavio sąveikoms, nei individualių personažų asmenybių šlifavimui. „Vaidini situaciją, tad nesikoncentruoji į save – nėra kada galvoti apie save, kaip atrodau, kaip vaidinu. Svarbiau tai, kaip turiu kažkur nueiti situacijoje su partneriu. Tad ir mano Olga nuolat vystosi santykyje su aplinkiniais, mano užduotis, kad ji būtų gyva, tikra, empatiška, mylinti ir tikinti, o ne techniškai atliekanti užduotis. Žinau savo personažo siekius ir kaskart per įvairius veiksmus, emocijas, tarpusavio sąveikas bandau juos įgyvendinti“, – apibendrino S. Pinaitytė.
D. Kulionytė taip pat pritarė minčiai, kad nors spektaklį įkvėpė viena svarbiausių A. Čechovo pjesių, būtų ne visai tikslu nusiteikti susitikimui su šiuo dramaturgu, „manau, kad žiūrovas spektaklyje A. Čechovą nujaus tvyrant ore, bet ne patirs tiesiogiai. Jis mums, aktoriams, tapo atspirties tašku kuriant santykį su personažais. Kiek teko susipažinti su jo dramaturgija, A. Čechovas man pasirodė labai paradoksalus, temperamentingas. Tai jaučiu ir per tai, ko iš mūsų prašo D. Krymovas – jis nori, kad aktorius gebėtų žaibiškai perjungti savo temperamentą. Būti tai ramus, tai – degantis. Man tai labai žavu – matome, kaip žmonės kalba, bet jų viduje verda visai priešingi dalykai. Ir tas Čechovo personažas tampa toks atpažįstamas ir artimas.“
Patraukė D. Krymovo žaismingumas
Pirma aktorių pažintis su režisieriumi įvyko jam prieš porą metų apsilankius Klaipėdoje rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“. D. Krymovas vedė meistriškumo klasę aktoriams, norėjo susipažinti su jais ir pačiu teatru. Prisimindama tą susitikimą, D. Kulionytė minėjo, kad D. Krymovas jai ir kolegoms paliko didžiulį įspūdį „jis charizmatiškas, intelektualus, tuomet labai įstrigo, kai jis lipo ant scenos parodyti, kaip vaidinti tam tikrus epizodus – tarsi kalba vidinius monologus, bet iškart aišku ne tik, ką reikia sakyti, bet ir ką jaučia personažas, koks jo ryšys su aplinkiniais“. Aktorė taip pat sakė vėliau žiūrėjusi kelis D. Krymovo spektaklių įrašus ir nekantrumas dirbti su juo tik augo, savo estetika užburiantys ir emociškai giliai paliečiantys kūriniai jai paliko didelį įspūdį.
T. Gailiutė kolegę papildė pridurdama, kad pradėjus dirbti su režisieriumi užbūrė jo nuoširdus žaismingumas, „jau pirmo repeticijų bloko metu likau sužavėta, koks režisierius paprastas, žmogiškas ir žaismingas, kaip jis tuo geba užkrėsti aplinkinius. Ir kūrybiniame procese jis tikrai mums leidžia žaisti. D. Krymovas reto šiltumo, labai gero humoro jausmo ir be galo jautrus aplinkai žmogus“. Kūryboje atsirandantis žaismingumas visam procesui suteikia laisvumo ir lengvumo.
S. Pinaitytė savo ruožtu kalbėjo apie vidinę ramybę dirbant su D. Krymovu, „atrodo, pradedu suprasti jo metodą, kaip jis dirba ir kas jam kuriant spektaklį svarbu. Man labai patinka jo teatro suvokimas ir kaip jis dirba su aktoriais, kaip mato spektaklio visumą ir labai konkrečiai žino, ką nori padaryti, koks yra aiškus, tikslus ir konkretus“. Pasak aktorės, režisieriaus tvirtumas visam kolektyvui yra labai svarbu, „nejaučiame streso, net jei nemažai improvizuojame, mums labai aiškios užduotys, kurių rėmuose veikiame. Režisierius mums nusako, kokią kelionę turi nueiti personažai, o kaip ją nueisime – mūsų reikalas. Kadangi nurodomas labai aiškus kelias, improvizuoti nėra sunku“.
Balansavimas ant ribos
Net jei sparčiai link premjeros artėjantis kūrybinis procesas aktoriams nėra sekinantis, jame netrūko naujovių. Eksperimentinio teatro meistru ne kartą tituluotas režisierius ir „Fragmento“ pasaulį dėlioja labai savitai, drąsiai peržengdamas klasikines teatro konvencijas. „Išskirčiau D. Krymovo balansavimą ant ribos, pavyzdžiui, kai mes, aktoriai, kuriame personažą, įprastai ateina momentas, kuomet repetuodami peržengiame ribą, už kurios tampame Kitu, savo personažu. Pas D. Krymovą turime išsilaikyti ant tos ribos ir paties spektaklio metu šokinėti per ją – scenoje kreipiamės vienas į kitą savo vardais, bet taip pat yra momentai, kai nesu Samanta. Šis potyris buvo labai netikėtas – eini link personažo, esi jame, bet tuo pat metu ir atsitrauki. Man tai labai gražu, įžiūriu savotišką magiją tame, kaip režisierius tuo pačiu metu griauna ir kuria teatrą“, – apie specifinę D. Krymovo prieigą smulkiau pasakojo S. Pinaitytė.
T. Gailiutė pabrėžė užkrečiančią režisieriaus laisvę kūrybiniame procese, „žaidimas ir jo taisyklės nuolat keičiasi. Kartais kyla tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir tai priimtina. Gyvenime taip pat ne visada turime aiškius atsakymus ir ne viskam yra paaiškinimai“. Anot aktorės, režisierius nesiekia visažiniškumo monopolijos, dėl to kūrybiniame kelyje tvyro žmogiško artumo dvasia.
Scenografija – lygiavertė partnerė
D. Krymovo teatrinė karjera prasidėjo ne nuo režisūros, bet nuo vizualinės spektaklių plotmės kūrimo. Ir šiandien, jau būdamas tarptautiniu mastu pripažintas režisierius, jis visada sulaukia daug liaupsių būtent dėl savo spektaklių daiktinės erdvės charakteristikų. Kalbintos aktorės taip pat pabrėžė, kad scenografija (scenografė Irina Komissarova) šiame spektaklyje užima ypatingą vietą.
Pasak T. Gailiutės, vizualinė plotmė atlieka labai svarbų vaidmenį, lygiavertiškai dalyvauja spektaklyje. „D. Krymovas labai konkrečiai žino, koks turi būti vizualinis scenos išpildymas, kokią svarbią funkciją atlieka pati dekoracija ir ją montuojantis techninis personalas. Nuostabu, kaip gražiai į kūrybinį procesą su mumis įsijungia ir scenos darbininkai, ir iš esmės visas sceną aptarnaujantis personalas, svarbus ir reikalingas kiekvienas. Tuo teatras ir žavus, viskas tartum atgyja aplink, kai visi dirba dėl bendro tikslo“, – minėjo aktorė.
„Fragmento“ dekoracija įspūdinga. Neįtikėtina, kaip D. Krymovas išnaudoja ir apjungia visus teatro elementus: scenografija, rekvizitai, kostiumai, garsai, šviesa, atmosfera, aktoriai – pas jį visa tai yra vieninga visuma. Sceninė aplinka veikia aktorius, o aktoriai veikia aplinką. Taip atsiranda tarsi sąveika, kuri žiūrovui ir sukuria ne tik vaidmenis, bet ir visą spektaklį, perteikia jo prasmę“, – kalbėjo S. Pinaitytė. Anot jos, savitas režisieriaus santykis su erdve ryškiai juntamas, ir tai ne tik įdomi ir išties vertinga profesinė patirtis.
Ją papildydama D. Kulionytė scenografiją įvardino kaip dar vieną partnerį. „Kai stebiu, kaip spektaklio scenografija keičiasi, kaip scenos darbininkai specialiai neveikdami veikia scenoje, nežinau net kodėl, bet gerklėje stovi gumulas. Viskas laikina, viskas subyra, ir viso to vietoje atsiranda kažkas kita“, – prieš akis vykstantį sunkiai žodžiais paaiškinamą, bet giliai paliečiantį teatro stebuklą minėjo aktorė.
Spektaklio „Fragmentas“ premjera vyks kovo 21–22 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio idėja, kompozicija, pastatymas Dmitry Krymov, prodiuserė Inna Krymova, scenografė Irina Komissarova, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Artūras Lepiochinas, vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai: Alius Veverskis ir Marius Pažereckas, scenografės asistentė Anna Titova-Tubash.
Spektaklyje vaidina: Samanta Pinaitytė, Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenoje dirba: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis
Tarpuose tarp repeticijų aktorės pasakojo apie įkvepiantį darbą su žymiuoju režisieriumi, būsimą spektaklį ir jo kūrimo metu atsiveriantį idėjų horizontą.
Spektaklio pamatu tapo gaisras
„A. Čechovo „Trys seserys“ buvo atspirties taškas, bet scenoje mes nekuriame Olgos, Mašos ir Irinos personažų, – neįprastą santykį su medžiaga apibūdino T. Gailiutė. – Taip, mes seserys, ir vyksmas, kuris vyksta scenoje, yra tarsi iškarpa, maža ištrauka iš gyvenimo, fragmentas. Vyksmas gaisro metu apie empatiją žmogui, savo artimajam, arba bet kuriam žmogui, kuriam tiesiog neišvengiamai reikia pagalbos. Juk iš esmės mes ir dabar esame laikotarpyje, kada mūsų akivaizdoje visai šalia mūsų vyksta žiaurus, gyvenimus naikinantis gaisras. Ir svarbiausia, turbūt, kaip žmonės elgiasi tokioje situacijoje. Vieni realiai savo veiksmais bando padėti, o kiti tik kalba apie tai, kad reikėtų kažkaip padėti.“
„Mes tik atsispiriame nuo „Trijų seserų“ trečio veiksmo pradžios aplinkybių – gaisro. Spektaklyje galima įžiūrėti tam tikras nuorodas į kūrinį, autorių, bet jas įskaitys turbūt irgi ne kiekvienas. Labai geras buvo D. Krymovo pavyzdys – jis sakė, kad jei apžiūrinėdami paveikslą susikoncentruojame į atskiras jo detales – atsiveria nauja įdomi istorija. Tas pats ir čia, – apie „Fragmento“ struktūros pagrindą pasakojo S. Pinaitytė. – Pamenu, klausėme režisierių, kokie mūsų personažai, į ką turėtume atkreipti dėmesį juos kurdami, kiek turime pasiimti ar bandyti atkartoti bruožus, atsispindinčius A. Čechovo personažuose, o jis atsakė, kad mumyse visuose yra Olga, Maša, Irina ir t. t., kad kiekvienas savyje nešame kažką iš visų personažų ir bendraudami kartu kuriame visumą.“
Anot aktorės, „Fragmente“ jai įdomu ir tai, kad didesnis dėmesys skiriamas tarpusavio sąveikoms, nei individualių personažų asmenybių šlifavimui. „Vaidini situaciją, tad nesikoncentruoji į save – nėra kada galvoti apie save, kaip atrodau, kaip vaidinu. Svarbiau tai, kaip turiu kažkur nueiti situacijoje su partneriu. Tad ir mano Olga nuolat vystosi santykyje su aplinkiniais, mano užduotis, kad ji būtų gyva, tikra, empatiška, mylinti ir tikinti, o ne techniškai atliekanti užduotis. Žinau savo personažo siekius ir kaskart per įvairius veiksmus, emocijas, tarpusavio sąveikas bandau juos įgyvendinti“, – apibendrino S. Pinaitytė.
D. Kulionytė taip pat pritarė minčiai, kad nors spektaklį įkvėpė viena svarbiausių A. Čechovo pjesių, būtų ne visai tikslu nusiteikti susitikimui su šiuo dramaturgu, „manau, kad žiūrovas spektaklyje A. Čechovą nujaus tvyrant ore, bet ne patirs tiesiogiai. Jis mums, aktoriams, tapo atspirties tašku kuriant santykį su personažais. Kiek teko susipažinti su jo dramaturgija, A. Čechovas man pasirodė labai paradoksalus, temperamentingas. Tai jaučiu ir per tai, ko iš mūsų prašo D. Krymovas – jis nori, kad aktorius gebėtų žaibiškai perjungti savo temperamentą. Būti tai ramus, tai – degantis. Man tai labai žavu – matome, kaip žmonės kalba, bet jų viduje verda visai priešingi dalykai. Ir tas Čechovo personažas tampa toks atpažįstamas ir artimas.“
Patraukė D. Krymovo žaismingumas
Pirma aktorių pažintis su režisieriumi įvyko jam prieš porą metų apsilankius Klaipėdoje rengiamame tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“. D. Krymovas vedė meistriškumo klasę aktoriams, norėjo susipažinti su jais ir pačiu teatru. Prisimindama tą susitikimą, D. Kulionytė minėjo, kad D. Krymovas jai ir kolegoms paliko didžiulį įspūdį „jis charizmatiškas, intelektualus, tuomet labai įstrigo, kai jis lipo ant scenos parodyti, kaip vaidinti tam tikrus epizodus – tarsi kalba vidinius monologus, bet iškart aišku ne tik, ką reikia sakyti, bet ir ką jaučia personažas, koks jo ryšys su aplinkiniais“. Aktorė taip pat sakė vėliau žiūrėjusi kelis D. Krymovo spektaklių įrašus ir nekantrumas dirbti su juo tik augo, savo estetika užburiantys ir emociškai giliai paliečiantys kūriniai jai paliko didelį įspūdį.
T. Gailiutė kolegę papildė pridurdama, kad pradėjus dirbti su režisieriumi užbūrė jo nuoširdus žaismingumas, „jau pirmo repeticijų bloko metu likau sužavėta, koks režisierius paprastas, žmogiškas ir žaismingas, kaip jis tuo geba užkrėsti aplinkinius. Ir kūrybiniame procese jis tikrai mums leidžia žaisti. D. Krymovas reto šiltumo, labai gero humoro jausmo ir be galo jautrus aplinkai žmogus“. Kūryboje atsirandantis žaismingumas visam procesui suteikia laisvumo ir lengvumo.
S. Pinaitytė savo ruožtu kalbėjo apie vidinę ramybę dirbant su D. Krymovu, „atrodo, pradedu suprasti jo metodą, kaip jis dirba ir kas jam kuriant spektaklį svarbu. Man labai patinka jo teatro suvokimas ir kaip jis dirba su aktoriais, kaip mato spektaklio visumą ir labai konkrečiai žino, ką nori padaryti, koks yra aiškus, tikslus ir konkretus“. Pasak aktorės, režisieriaus tvirtumas visam kolektyvui yra labai svarbu, „nejaučiame streso, net jei nemažai improvizuojame, mums labai aiškios užduotys, kurių rėmuose veikiame. Režisierius mums nusako, kokią kelionę turi nueiti personažai, o kaip ją nueisime – mūsų reikalas. Kadangi nurodomas labai aiškus kelias, improvizuoti nėra sunku“.
Balansavimas ant ribos
Net jei sparčiai link premjeros artėjantis kūrybinis procesas aktoriams nėra sekinantis, jame netrūko naujovių. Eksperimentinio teatro meistru ne kartą tituluotas režisierius ir „Fragmento“ pasaulį dėlioja labai savitai, drąsiai peržengdamas klasikines teatro konvencijas. „Išskirčiau D. Krymovo balansavimą ant ribos, pavyzdžiui, kai mes, aktoriai, kuriame personažą, įprastai ateina momentas, kuomet repetuodami peržengiame ribą, už kurios tampame Kitu, savo personažu. Pas D. Krymovą turime išsilaikyti ant tos ribos ir paties spektaklio metu šokinėti per ją – scenoje kreipiamės vienas į kitą savo vardais, bet taip pat yra momentai, kai nesu Samanta. Šis potyris buvo labai netikėtas – eini link personažo, esi jame, bet tuo pat metu ir atsitrauki. Man tai labai gražu, įžiūriu savotišką magiją tame, kaip režisierius tuo pačiu metu griauna ir kuria teatrą“, – apie specifinę D. Krymovo prieigą smulkiau pasakojo S. Pinaitytė.
T. Gailiutė pabrėžė užkrečiančią režisieriaus laisvę kūrybiniame procese, „žaidimas ir jo taisyklės nuolat keičiasi. Kartais kyla tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir tai priimtina. Gyvenime taip pat ne visada turime aiškius atsakymus ir ne viskam yra paaiškinimai“. Anot aktorės, režisierius nesiekia visažiniškumo monopolijos, dėl to kūrybiniame kelyje tvyro žmogiško artumo dvasia.
Scenografija – lygiavertė partnerė
D. Krymovo teatrinė karjera prasidėjo ne nuo režisūros, bet nuo vizualinės spektaklių plotmės kūrimo. Ir šiandien, jau būdamas tarptautiniu mastu pripažintas režisierius, jis visada sulaukia daug liaupsių būtent dėl savo spektaklių daiktinės erdvės charakteristikų. Kalbintos aktorės taip pat pabrėžė, kad scenografija (scenografė Irina Komissarova) šiame spektaklyje užima ypatingą vietą.
Pasak T. Gailiutės, vizualinė plotmė atlieka labai svarbų vaidmenį, lygiavertiškai dalyvauja spektaklyje. „D. Krymovas labai konkrečiai žino, koks turi būti vizualinis scenos išpildymas, kokią svarbią funkciją atlieka pati dekoracija ir ją montuojantis techninis personalas. Nuostabu, kaip gražiai į kūrybinį procesą su mumis įsijungia ir scenos darbininkai, ir iš esmės visas sceną aptarnaujantis personalas, svarbus ir reikalingas kiekvienas. Tuo teatras ir žavus, viskas tartum atgyja aplink, kai visi dirba dėl bendro tikslo“, – minėjo aktorė.
„Fragmento“ dekoracija įspūdinga. Neįtikėtina, kaip D. Krymovas išnaudoja ir apjungia visus teatro elementus: scenografija, rekvizitai, kostiumai, garsai, šviesa, atmosfera, aktoriai – pas jį visa tai yra vieninga visuma. Sceninė aplinka veikia aktorius, o aktoriai veikia aplinką. Taip atsiranda tarsi sąveika, kuri žiūrovui ir sukuria ne tik vaidmenis, bet ir visą spektaklį, perteikia jo prasmę“, – kalbėjo S. Pinaitytė. Anot jos, savitas režisieriaus santykis su erdve ryškiai juntamas, ir tai ne tik įdomi ir išties vertinga profesinė patirtis.
Ją papildydama D. Kulionytė scenografiją įvardino kaip dar vieną partnerį. „Kai stebiu, kaip spektaklio scenografija keičiasi, kaip scenos darbininkai specialiai neveikdami veikia scenoje, nežinau net kodėl, bet gerklėje stovi gumulas. Viskas laikina, viskas subyra, ir viso to vietoje atsiranda kažkas kita“, – prieš akis vykstantį sunkiai žodžiais paaiškinamą, bet giliai paliečiantį teatro stebuklą minėjo aktorė.
Spektaklio „Fragmentas“ premjera vyks kovo 21–22 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio idėja, kompozicija, pastatymas Dmitry Krymov, prodiuserė Inna Krymova, scenografė Irina Komissarova, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Artūras Lepiochinas, vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai: Alius Veverskis ir Marius Pažereckas, scenografės asistentė Anna Titova-Tubash.
Spektaklyje vaidina: Samanta Pinaitytė, Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenoje dirba: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis
Paieška nedavė rezultatų