Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės
Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.
Specifine, lakoniška kalba rašytas modernios klasikos kūrinys šiuo metu repetuojamas Klaipėdos dramos teatro scenoje. Visai greitai, jau vasario 10 d., vyks Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera.
Ši premjera turėjo vykti praėjusių metų gegužės pradžioje, bet vieną iš pagrindinių vaidmenų atliekančiam aktoriui Andriui Alešiūnui patyrus traumą, kruopščiai sudėti planai subyrėjo. „Darbas nutrūko pirmąją dieną, kai buvo pastatyta scenografija, kai turėjo prasidėti pirmosios repeticijos joje“, – prisiminė režisierius J. Brazys. Jis pasakojo, kad dar buvo ieškoma, kaip išsaugoti spektaklį, pakviestas kitas aktorius, Džiugas Grinys, jis skubėjo mokytis didžiulį vaidmeniui tenkantį tekstą, buvo pradėtas jo įvedimas, bet laiko buvo likę tiesiog per mažai. Kūrybinė komanda ir aktoriai prie nebaigtų repeticijų grįžo nuo šios savaitės pradžios – iki premjeros laukia įtemptos, bet labai įdomios dienos.
„Storas sąsiuvinis“ pasakoja brolių dvynių istoriją (aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys): mamos (akt. Toma Gailiutė) palikti pas senelę (akt. Alina Mikitavičiūtė) jie pakliūva į atšiaurų pasaulį ir norėdami jame išgyventi susikuria išlikti turinčias padėti taisykles. Jie atlieka specialius kūną ir dvasią grūdinančius pratimus, treniruojasi išgyventi be maisto, vandens, be meilės. Tuo pačiu broliai storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna, dvyniai aprašinėja tik tai, kas iš tiesų nutinka, be jokių subjektyvių vertinimų. Jie labai talentingi, tad jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – dvyniai tampa gąsdinančiais, pagal savitą kodeksą egzistuojančiais žmonėmis.
Režisierius pasakojo, kad A. Kristof „Storą sąsiuvinį“ aptiko atsitiktinai ir knyga įtraukė nuo pirmų puslapių. Pasirinkęs ją kaip pamatą spektakliui, jis minėjo labai sudominusius „Storo sąsiuvinio“ personažus. Knygos skaitytojui jie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti bejausmiai, bet tai, anot J. Brazio, tik fasadas, „labai sudomino, kokios filosofijos laikosi aprašomi broliai dvyniai. Jie turi labai aiškų moralinį stuburą, iš pirmo žvilgsnio nežmogišką, bet vedantį į humanizmą. Tokį stuburą turi tik biblijiniai veikėjai, pranašai. Jie nesivadovauja įprastomis gėrio ar blogio kategorijomis. Jų filosofija įdomi – jei kažkam reikia, būtinai duosiu“.
Beveik metų pertrauka kuriamam spektakliui, režisieriaus nuomone, turi nemažą poveikį, „būna, kad pauzė subrandina kūrinį, bet būna, kad ir visai nuo jo atitrūkstama. Grįžę prie „Storo sąsiuvinio“ matome, kad per laiką, kol buvome atsitraukę, mūsų požiūris į karą apsivertė aukštyn kojomis. Tai reiškia, kad ir pats kūrinio suvokimas, jo išjautimas tapo absoliučiai kitokie“. Klausiamas apie įvykusius spektakliui svarbius reikšmės poslinkius, J. Brazys palyginimui minėjo pradinę repeticijų situaciją praėjusiais metais, „pamenu, kai su aktoriais darėme pirmąjį skaitymą, jiems sakiau, kad noriu, jog eliminuotume karą. Jie nesuprato, ką šneku ir ar nusišneku. Pabandėme, o kitą dieną prasidėjo karas – tada karas tapo net labai svarbus. Mes tuomet analizavome kūrinį ir buvome kaip vaikai, bandantys suokti karo egzistavimą, bandėme suvokti save karo šešėlyje. Prie spektaklio grįžę po pertraukos, jaučiamės šiek tiek kaip vaikai iš knygos – jau esame pripratę prie karo, jis mums ne naujiena. Per tą laiką priprasta prie antraščių apie bombas ir skausmą. Taigi, skaitome iš naujo ir iš naujo analizuojame tai, kas privalo būti iš naujo analizuojama – siaubas ir gėris“. Nemaža pertrauka sąlygojo kitokį santykį su realybe ir to nulemtą kitą santykį su kūriniu, dėl to dabar vykstančių repeticijų metu į kai kuriuos esminius dalykus žiūrima iš kito atspirties taško. „Kitaip pamačiau pačius brolius. Jei kertinė kūrinio šaknis – broliai, tai dabar ta šaknis sodinama visai į kitą dirvą“, – nenorėdamas per daug atskleisti būsimo scenos vyksmo kalbėjo J. Brazys.
Nuo pat pradžių „Storame sąsiuvinyje“ vieno iš dvynių vaidmenį kuriantis aktorius Saulius Ambrozaitis sakė, kad nors nuo spektaklio buvo atsitraukta ilgam – nesijaučia atitrūkęs, „scenoje sunkiausia sinchronizuotis su broliu, bet labai daug kas liko iš praėjusio repeticijų etapo – kūnas prisimena, ką darėme“. Kaip ir režisierius, aktorius pabrėžė laiko poveikį tam, kaip supranta „Storą sąsiuvinį“. „Karas vyksta, ir jo patirtis kinta su kiekvienu įvykiu, labiausiai bijau, kad netapčiau apatiškas, bet medžiaga, su kuria dirbame, kiekvienąkart prie jos prisiliečiant padeda išlikti karo realybėje“, – jautrumą realybei padedantį išlaikyti darbo procesą minėjo S. Ambrozaitis.
Andrių Alešiūną po traumos keitęs ir antro dvynio personažą ėmęsis kurti Džiugas Grinys neslėpė, kad nuo pat pradžių didžiausias iššūkis jam buvo tekstas ir ne tik jo kiekis, „man buvo svarbu suvokti, ką kalbu, savo personažo sakomų žodžių svorį. Repeticijų procese buvau trumpai, o tada įvyko ši pauzė – dabar jaučiuosi taip, lyg vėl iš naujo kurčiau vaidmenį“. Nors ir vėliausiai prisijungęs į aktorių gretas, D. Grinys minėjo saugumo jausmą, atsirandantį dirbant su gera komanda, „labai gerai suprantame vienas kitą su J. Braziu – vaidinu visuose jo spektakliuose. Pasitikiu juo. Man labai padeda ir brolį vaidinantis S. Ambrozaitis, mes grupiokai, esame ne kartą dirbę kartu, tad taip pat lengvai pagauname vienas kitą“.
Agota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karo laikotarpiu, bombardavimais, badu, sovietų okupacija ir po jos sekusia „naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“.
Spektaklio režisierius Jokūbas Brazys, scenografas Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, kompozitorius Mantas Mockus. Spektaklyje vaidina Saulius Ambrozaitis, Džiugas Grinys, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Alina Mikitavičiūtė, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Rimantas Pelakauskas, Liudas Vyšniauskas, Toma Gailiutė, Jonas Baranauskas, Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Karolis Maiskis.
Spektaklio „Storas sąsiuvinis“ premjera vyks vasario 10, 11, 12 ir 15 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Specifine, lakoniška kalba rašytas modernios klasikos kūrinys šiuo metu repetuojamas Klaipėdos dramos teatro scenoje. Visai greitai, jau vasario 10 d., vyks Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera.
Ši premjera turėjo vykti praėjusių metų gegužės pradžioje, bet vieną iš pagrindinių vaidmenų atliekančiam aktoriui Andriui Alešiūnui patyrus traumą, kruopščiai sudėti planai subyrėjo. „Darbas nutrūko pirmąją dieną, kai buvo pastatyta scenografija, kai turėjo prasidėti pirmosios repeticijos joje“, – prisiminė režisierius J. Brazys. Jis pasakojo, kad dar buvo ieškoma, kaip išsaugoti spektaklį, pakviestas kitas aktorius, Džiugas Grinys, jis skubėjo mokytis didžiulį vaidmeniui tenkantį tekstą, buvo pradėtas jo įvedimas, bet laiko buvo likę tiesiog per mažai. Kūrybinė komanda ir aktoriai prie nebaigtų repeticijų grįžo nuo šios savaitės pradžios – iki premjeros laukia įtemptos, bet labai įdomios dienos.
„Storas sąsiuvinis“ pasakoja brolių dvynių istoriją (aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys): mamos (akt. Toma Gailiutė) palikti pas senelę (akt. Alina Mikitavičiūtė) jie pakliūva į atšiaurų pasaulį ir norėdami jame išgyventi susikuria išlikti turinčias padėti taisykles. Jie atlieka specialius kūną ir dvasią grūdinančius pratimus, treniruojasi išgyventi be maisto, vandens, be meilės. Tuo pačiu broliai storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna, dvyniai aprašinėja tik tai, kas iš tiesų nutinka, be jokių subjektyvių vertinimų. Jie labai talentingi, tad jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – dvyniai tampa gąsdinančiais, pagal savitą kodeksą egzistuojančiais žmonėmis.
Režisierius pasakojo, kad A. Kristof „Storą sąsiuvinį“ aptiko atsitiktinai ir knyga įtraukė nuo pirmų puslapių. Pasirinkęs ją kaip pamatą spektakliui, jis minėjo labai sudominusius „Storo sąsiuvinio“ personažus. Knygos skaitytojui jie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti bejausmiai, bet tai, anot J. Brazio, tik fasadas, „labai sudomino, kokios filosofijos laikosi aprašomi broliai dvyniai. Jie turi labai aiškų moralinį stuburą, iš pirmo žvilgsnio nežmogišką, bet vedantį į humanizmą. Tokį stuburą turi tik biblijiniai veikėjai, pranašai. Jie nesivadovauja įprastomis gėrio ar blogio kategorijomis. Jų filosofija įdomi – jei kažkam reikia, būtinai duosiu“.
Beveik metų pertrauka kuriamam spektakliui, režisieriaus nuomone, turi nemažą poveikį, „būna, kad pauzė subrandina kūrinį, bet būna, kad ir visai nuo jo atitrūkstama. Grįžę prie „Storo sąsiuvinio“ matome, kad per laiką, kol buvome atsitraukę, mūsų požiūris į karą apsivertė aukštyn kojomis. Tai reiškia, kad ir pats kūrinio suvokimas, jo išjautimas tapo absoliučiai kitokie“. Klausiamas apie įvykusius spektakliui svarbius reikšmės poslinkius, J. Brazys palyginimui minėjo pradinę repeticijų situaciją praėjusiais metais, „pamenu, kai su aktoriais darėme pirmąjį skaitymą, jiems sakiau, kad noriu, jog eliminuotume karą. Jie nesuprato, ką šneku ir ar nusišneku. Pabandėme, o kitą dieną prasidėjo karas – tada karas tapo net labai svarbus. Mes tuomet analizavome kūrinį ir buvome kaip vaikai, bandantys suokti karo egzistavimą, bandėme suvokti save karo šešėlyje. Prie spektaklio grįžę po pertraukos, jaučiamės šiek tiek kaip vaikai iš knygos – jau esame pripratę prie karo, jis mums ne naujiena. Per tą laiką priprasta prie antraščių apie bombas ir skausmą. Taigi, skaitome iš naujo ir iš naujo analizuojame tai, kas privalo būti iš naujo analizuojama – siaubas ir gėris“. Nemaža pertrauka sąlygojo kitokį santykį su realybe ir to nulemtą kitą santykį su kūriniu, dėl to dabar vykstančių repeticijų metu į kai kuriuos esminius dalykus žiūrima iš kito atspirties taško. „Kitaip pamačiau pačius brolius. Jei kertinė kūrinio šaknis – broliai, tai dabar ta šaknis sodinama visai į kitą dirvą“, – nenorėdamas per daug atskleisti būsimo scenos vyksmo kalbėjo J. Brazys.
Nuo pat pradžių „Storame sąsiuvinyje“ vieno iš dvynių vaidmenį kuriantis aktorius Saulius Ambrozaitis sakė, kad nors nuo spektaklio buvo atsitraukta ilgam – nesijaučia atitrūkęs, „scenoje sunkiausia sinchronizuotis su broliu, bet labai daug kas liko iš praėjusio repeticijų etapo – kūnas prisimena, ką darėme“. Kaip ir režisierius, aktorius pabrėžė laiko poveikį tam, kaip supranta „Storą sąsiuvinį“. „Karas vyksta, ir jo patirtis kinta su kiekvienu įvykiu, labiausiai bijau, kad netapčiau apatiškas, bet medžiaga, su kuria dirbame, kiekvienąkart prie jos prisiliečiant padeda išlikti karo realybėje“, – jautrumą realybei padedantį išlaikyti darbo procesą minėjo S. Ambrozaitis.
Andrių Alešiūną po traumos keitęs ir antro dvynio personažą ėmęsis kurti Džiugas Grinys neslėpė, kad nuo pat pradžių didžiausias iššūkis jam buvo tekstas ir ne tik jo kiekis, „man buvo svarbu suvokti, ką kalbu, savo personažo sakomų žodžių svorį. Repeticijų procese buvau trumpai, o tada įvyko ši pauzė – dabar jaučiuosi taip, lyg vėl iš naujo kurčiau vaidmenį“. Nors ir vėliausiai prisijungęs į aktorių gretas, D. Grinys minėjo saugumo jausmą, atsirandantį dirbant su gera komanda, „labai gerai suprantame vienas kitą su J. Braziu – vaidinu visuose jo spektakliuose. Pasitikiu juo. Man labai padeda ir brolį vaidinantis S. Ambrozaitis, mes grupiokai, esame ne kartą dirbę kartu, tad taip pat lengvai pagauname vienas kitą“.
Agota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karo laikotarpiu, bombardavimais, badu, sovietų okupacija ir po jos sekusia „naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“.
Spektaklio režisierius Jokūbas Brazys, scenografas Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, kompozitorius Mantas Mockus. Spektaklyje vaidina Saulius Ambrozaitis, Džiugas Grinys, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Alina Mikitavičiūtė, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Rimantas Pelakauskas, Liudas Vyšniauskas, Toma Gailiutė, Jonas Baranauskas, Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Karolis Maiskis.
Spektaklio „Storas sąsiuvinis“ premjera vyks vasario 10, 11, 12 ir 15 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Paieška nedavė rezultatų