Skaityti daugiau
Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.Acis ir Galatėja Vilniuje: Händelio opera sugrįžta nauju, šiuolaikišku pavidalu
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai bendras „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro pastatymas, kviečiantis patirti baroko muziką naujai – per šiuolaikinės scenos kalbą ir vizualinę estetiką.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse
Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse
Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.
Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.
Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.
Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.
Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.
Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.
„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilome su palyda į trečiąjį aukštą metaliniais net skambančiais laiptais. Gruzino išvaizdos uniformuotas NKVD viršila…” Kaip skirtingais istorijos etapais Lukiškių kalėjimas „sutikdavo” ir „priimdavo” atvykusius?
Daugeliui į atmintį smarkiai įsirėžė kameros. Prisiminimuose rašoma: „6 žingsnių ilgio ir 3 pločio.” „Tik keturių žingsnių ilgumo.” „Daugybė 2 x 5 metro dydžio vienučių.” „Karcerio plotas buvo maždaug 2 x 4 metrai.” Kiek žmonių jose leisdavo savo dienas skirtingais laikotarpiais ir kaip?
Priminsime, kad Lukiškių kalėjime kalėjo garsūs žmonės - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, Izraelio ministro pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o rašytoja ir „Lietuvos žinių” redaktorė Žemaitė Lukiškių kalėjime atliko 2 savaičių bausmę, kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje.
Istoriniame pasivaikščiojime po Lukiškių kalėjimą galite paliesti ir net užuosti jo istoriją. Sienos čia pasakoja labai daug. Kalbant apie sienas, Lukiškių kalėjimas yra suprojektuotas architekto G. Trambickio ir jo komandos taip, kad abiejuose korpusuose prižiūrėtojai akimis aprėptų kaip įmanoma daugiau kamerų. Kalėjimo architektūra yra atskira ir dar viena svarbi istorinių pasivaikščiojimų tema.
„Daugiabriaunę multikonfesinio ir daugiataučio Vilniaus (o gal ir valstybės) istoriją Lukiškių kalėjimas puikiai reprezentuoja. Tai savotiškas „kruvinųjų žemių” dramos mikrokosmosas. Tad ir šiandien tai neabejotina dialogo erdvė. Dialogo su praeitimi, dabartimi, o drauge ir su pačiu savimi,” – sako istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius.
Pasivaikščiok po kalėjimą dieną, naktį arba rinkis šį naują istorinį formatą. Tai yra 3 skirtingos ir viena kitą papildančios patirtys mieste, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.
Lukiškių kalėjimo objektai
Sakoma, kad užbaigus kalėjimo statybas, tai buvo vienas moderniausių pastatų visoje Rusijos imperijoje. Kad būtų galima apžiūrėti visą šios architektūros grožį, kalėjimo vadovas netgi siūlė pasivaikščiojimą po Lukiškių priemiestį. Mes šiandien kviečiame pasivaikščioti ne tik aplink kalėjimą, bet ir jame.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, bendrabučio pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šis kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.
Dabar Lukiškių kalėjime vienu metu telpa sustojęs ir amžinai į priekį judantis laikas. Išlaikant 18 tūkst. kvadratinių metrų komplekso autentiką, čia vyksta pokytis, virsmas ir (ko)kūryba.
Lukiškių kalėjimas 2.0
Naują Lukiškių kalėjimo versiją jau dabar aplankė daugiau nei 1 milijonas žmonių. Ši konversija pažadino miestiečių ir menininkų dėmesį. Lukiškių kalėjimas 2.0 kuria kitą įvaizdį, pakeitė emociją ir turi naują prasmę. Lukiškių kalėjimas 2.0 nėra tik nauja ar geresnė kalėjimo versija. Tai gerokai daugiau.
Ši konversija yra vienas įdomiausių kultūros reiškinių Lietuvoje ir pasaulyje. Lukiškių kalėjimas šiandien yra miesto traukos centras, pilnas kultūros, muzikos, meno ir šviesių žmonių. Mūsų pasiūlytas konversijos formatas vienija 500+ kūrėjų ir rezidentų. Rezidentų bendruomenė Lukiškėse kuria gėrį ir juo dalinasi su miestiečiais. Taip istorinis paveldo objektas Vilniaus centre tapo muzikos, modernaus meno, kino ir kultūros generatoriumi. Kultūros čia labai daug, dėl to menininkai ir kūrybininkai nori čia kurti.
Ši vizija ir konceptas pritraukė Europos ir pasaulio dėmesį. Belieka toliau keisti požiūrį, mėgautis gražiu pokyčiu, įprasminti istoriją ir nepamiršti praeities.
Bendra info:
Bilietas galioja vienam žmogui vienam pasivaikščiojimui su gidu-kalėjimo prižiūrėtoju. Viename pasivaikščiojime gali būti 16 žmonių grupė. Pasivaikščiojimas įvyksta net ir tuomet kai yra nupirktas vienas bilietas. Bilietai nėra keičiami ar grąžinami, nebent pasivaikščiojimas neįmanomas dėl organizatorių kaltės.
Įsigykite pasivaikščiojimo bilietą iš anksto ir atvykite į atgaivintą Lukiškių kalėjimą jame nurodytu laiku. Atvykę į pasivaikščiojimą, sekite nuorodas ir eikite į laukimo vietą, ten ateis gidas - prižiūrėtojas jūsų pasiimti. Mūsų prižiūrėtojai pasirūpins jūsų viešnage kalėjime.
Pasivaikščiojimų trukmė: ~2:00 val.
Vaikai iki 7 metų imtinai įleidžiami į pasivaikščiojimus nemokamai.
Kiekvienas Lukiškių kalėjimo lankytojas teritorijoje turi elgtis atsakingai ir atsargiai, taip, kad nesusižeistų ar nesužeistų kitų. Lankytojas atsako už save, savo saugumą ir savo elgesį kalėjimo komplekse. Už žalą, kurią pasivaikščiojimo metu padarė lankytojas, atsako pats lankytojas, t. y. organizatorius jokiais atvejais atsakomybės už lankytojų padarytą žalą neprisiima. Organizatoriai pasilieka teisę neįleisti neblaivių ar apsvaigusių asmenų keliančių grėsmę sau ir aplinkiniams. Piktybiški dalyviai gali būti įspėti ir išprašyti iš renginio neatlygintinai.
Nepilnamečiai asmenys negali būti palikti be tėvų/globėjų priežiūros. Už nepilnamečių asmenų saugumą atsako tėvai/globėjai ar atsakingi asmenys.
Rekomenduojama atsižvelgti į sezoną, kuriuo atvykstate į pasivaikščiojimą. Vasaros metu nepamirškite su savimi pasiimti vandens, o šaltuoju metų sezonu, šilčiau apsirengti.
Vėlavimo atveju galite būti neįleisti į pasivaikščiojimą.
Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.
Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.
Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.
Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.
Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.
Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.
„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilome su palyda į trečiąjį aukštą metaliniais net skambančiais laiptais. Gruzino išvaizdos uniformuotas NKVD viršila…” Kaip skirtingais istorijos etapais Lukiškių kalėjimas „sutikdavo” ir „priimdavo” atvykusius?
Daugeliui į atmintį smarkiai įsirėžė kameros. Prisiminimuose rašoma: „6 žingsnių ilgio ir 3 pločio.” „Tik keturių žingsnių ilgumo.” „Daugybė 2 x 5 metro dydžio vienučių.” „Karcerio plotas buvo maždaug 2 x 4 metrai.” Kiek žmonių jose leisdavo savo dienas skirtingais laikotarpiais ir kaip?
Priminsime, kad Lukiškių kalėjime kalėjo garsūs žmonės - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, Izraelio ministro pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o rašytoja ir „Lietuvos žinių” redaktorė Žemaitė Lukiškių kalėjime atliko 2 savaičių bausmę, kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje.
Istoriniame pasivaikščiojime po Lukiškių kalėjimą galite paliesti ir net užuosti jo istoriją. Sienos čia pasakoja labai daug. Kalbant apie sienas, Lukiškių kalėjimas yra suprojektuotas architekto G. Trambickio ir jo komandos taip, kad abiejuose korpusuose prižiūrėtojai akimis aprėptų kaip įmanoma daugiau kamerų. Kalėjimo architektūra yra atskira ir dar viena svarbi istorinių pasivaikščiojimų tema.
„Daugiabriaunę multikonfesinio ir daugiataučio Vilniaus (o gal ir valstybės) istoriją Lukiškių kalėjimas puikiai reprezentuoja. Tai savotiškas „kruvinųjų žemių” dramos mikrokosmosas. Tad ir šiandien tai neabejotina dialogo erdvė. Dialogo su praeitimi, dabartimi, o drauge ir su pačiu savimi,” – sako istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius.
Pasivaikščiok po kalėjimą dieną, naktį arba rinkis šį naują istorinį formatą. Tai yra 3 skirtingos ir viena kitą papildančios patirtys mieste, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.
Lukiškių kalėjimo objektai
Sakoma, kad užbaigus kalėjimo statybas, tai buvo vienas moderniausių pastatų visoje Rusijos imperijoje. Kad būtų galima apžiūrėti visą šios architektūros grožį, kalėjimo vadovas netgi siūlė pasivaikščiojimą po Lukiškių priemiestį. Mes šiandien kviečiame pasivaikščioti ne tik aplink kalėjimą, bet ir jame.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, bendrabučio pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šis kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.
Dabar Lukiškių kalėjime vienu metu telpa sustojęs ir amžinai į priekį judantis laikas. Išlaikant 18 tūkst. kvadratinių metrų komplekso autentiką, čia vyksta pokytis, virsmas ir (ko)kūryba.
Lukiškių kalėjimas 2.0
Naują Lukiškių kalėjimo versiją jau dabar aplankė daugiau nei 1 milijonas žmonių. Ši konversija pažadino miestiečių ir menininkų dėmesį. Lukiškių kalėjimas 2.0 kuria kitą įvaizdį, pakeitė emociją ir turi naują prasmę. Lukiškių kalėjimas 2.0 nėra tik nauja ar geresnė kalėjimo versija. Tai gerokai daugiau.
Ši konversija yra vienas įdomiausių kultūros reiškinių Lietuvoje ir pasaulyje. Lukiškių kalėjimas šiandien yra miesto traukos centras, pilnas kultūros, muzikos, meno ir šviesių žmonių. Mūsų pasiūlytas konversijos formatas vienija 500+ kūrėjų ir rezidentų. Rezidentų bendruomenė Lukiškėse kuria gėrį ir juo dalinasi su miestiečiais. Taip istorinis paveldo objektas Vilniaus centre tapo muzikos, modernaus meno, kino ir kultūros generatoriumi. Kultūros čia labai daug, dėl to menininkai ir kūrybininkai nori čia kurti.
Ši vizija ir konceptas pritraukė Europos ir pasaulio dėmesį. Belieka toliau keisti požiūrį, mėgautis gražiu pokyčiu, įprasminti istoriją ir nepamiršti praeities.
Bendra info:
Bilietas galioja vienam žmogui vienam pasivaikščiojimui su gidu-kalėjimo prižiūrėtoju. Viename pasivaikščiojime gali būti 16 žmonių grupė. Pasivaikščiojimas įvyksta net ir tuomet kai yra nupirktas vienas bilietas. Bilietai nėra keičiami ar grąžinami, nebent pasivaikščiojimas neįmanomas dėl organizatorių kaltės.
Įsigykite pasivaikščiojimo bilietą iš anksto ir atvykite į atgaivintą Lukiškių kalėjimą jame nurodytu laiku. Atvykę į pasivaikščiojimą, sekite nuorodas ir eikite į laukimo vietą, ten ateis gidas - prižiūrėtojas jūsų pasiimti. Mūsų prižiūrėtojai pasirūpins jūsų viešnage kalėjime.
Pasivaikščiojimų trukmė: ~2:00 val.
Vaikai iki 7 metų imtinai įleidžiami į pasivaikščiojimus nemokamai.
Kiekvienas Lukiškių kalėjimo lankytojas teritorijoje turi elgtis atsakingai ir atsargiai, taip, kad nesusižeistų ar nesužeistų kitų. Lankytojas atsako už save, savo saugumą ir savo elgesį kalėjimo komplekse. Už žalą, kurią pasivaikščiojimo metu padarė lankytojas, atsako pats lankytojas, t. y. organizatorius jokiais atvejais atsakomybės už lankytojų padarytą žalą neprisiima. Organizatoriai pasilieka teisę neįleisti neblaivių ar apsvaigusių asmenų keliančių grėsmę sau ir aplinkiniams. Piktybiški dalyviai gali būti įspėti ir išprašyti iš renginio neatlygintinai.
Nepilnamečiai asmenys negali būti palikti be tėvų/globėjų priežiūros. Už nepilnamečių asmenų saugumą atsako tėvai/globėjai ar atsakingi asmenys.
Rekomenduojama atsižvelgti į sezoną, kuriuo atvykstate į pasivaikščiojimą. Vasaros metu nepamirškite su savimi pasiimti vandens, o šaltuoju metų sezonu, šilčiau apsirengti.
Vėlavimo atveju galite būti neįleisti į pasivaikščiojimą.
Paieška nedavė rezultatų