Skaityti daugiau
LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“
Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje bus pristatytas spektaklis „Geismas“, apmąstantis dabar itin paplitusią jaunystės ir naujumo maniją. Tai bus penktoji 87-ojo LNDT sezono premjera ir pirmasis kūrėjų iš Pietų Amerikos, iš Čilės darbas Lietuvoje, kurie jau pripažinti Europoje.Teatras išeina į miestą: Šiauliuose ketvirtą kartą vyks festivalis „Teatrodromas“
Birželio 3–14 dienomis Šiauliai persismelks teatro dvasia. Jau ketvirtą kartą po miesto erdves pasklis scenos menų festivalis „Teatrodromas“, tapęs laukiamu vasaros pradžios renginiu mieste. Festivalio metu įvairiose miesto erdvėse šiauliečių ir miesto svečių lauks 10 intriguojančių, skirtingų žanrų pasirodymų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams.To Lietuvoje dar nebuvo: J. Sakalausko sukurtame miuzikle – pasirodys oro akrobatės
Praėjusiais metais debiutavęs miuziklas „Mažasis princas“ ir toliau stebina žiūrovus netikėtais sceniniais sprendimais. Šiemet jautrus ir vizualiai įspūdingas muzikinis pasakojimas pirmą kartą Lietuvoje į sceną pakvies ir oro akrobates – jos taps neatsiejama spektaklio dalimi bei sustiprins magišką kūrinio atmosferą.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.Acis ir Galatėja Vilniuje: Händelio opera sugrįžta nauju, šiuolaikišku pavidalu
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai bendras „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro pastatymas, kviečiantis patirti baroko muziką naujai – per šiuolaikinės scenos kalbą ir vizualinę estetiką.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?
Renginių turizmas – tai turizmo rūšis, kai keliaujama su tikslu apsilankyti konkrečiame renginyje. Tikslią finansinę naudą, kurią sukuria renginių turizmas, apskaičiuoti sudėtinga, tačiau didžiausią teigiamą įtaką gauna aptarnavimo, maitinimo, transporto ir kultūros sektoriai, nes dažnas atvykėlis, pasinaudodamas proga, nusprendžia užsiimti ir įprastomis turistinėmis veiklomis.
Puikiu renginių turizmo pavyzdžiu taps rugpjūčio 3 ir 4 dienomis Lietuvoje viešėsiančio britų atlikėjo Edo Sheerano koncertai Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Kauno turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ prognozuoja, kad koncertų savaitgalį Kaune turėtų apsilankyti apie 100 tūkst. žmonių.
Skaičiuojant paprastai – jei kiekvienas žiūrovas Kaune išleis po 40 eurų (neskaitant nakvynės) – miestas džiaugsis mažiausiai 4 mln. eurų apyvarta. Be to, nakvynių rezervavimo platformose „Booking.com“ ir „AirBnB“ rugpjūčio 3 dienos užimtumas jau viršija 85 proc., o vienos nakties vidutinė kaina 2 asmenims siekia 150-200 eurų.
Visgi E. Sheerano šou Lietuvoje įtaka negali varžytis su pasirodymais daugelyje didesnių šalių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog dviejų pop dievaitės Taylor Swift koncertų dėka Kolorado valstijos (JAV) ekonomika gavo 130 mln. eurų papildomų pajamų, o štai Čikagoje koncerto dienomis fiksuotas viešbučių užimtumo rekordas – 97 proc.
Užsienio šalyse netrūksta pavyzdžių, kai renginių turizmas klesti net ir be apsilankymo renginyje. Vienas jų – šiemet vykęs Nacionalinės amerikietiško futbolo lygos (NFL) finalas, kurio atmosferą pajusti į Las Vegasą atvyko penkiskart daugiau fanų, nei talpina stadionas. Skaičiuojama, kad tai miestui uždirbo apie 560 mln. eurų.
Renginių turizmo skatinimo taktikas kartais naudoja ir viešasis sektorius: šį mėnesį atskleista, jog Vakarų Australijos valstijos vyriausybė sumokėjo 4,9 mln. eurų už du britų grupės „Coldplay“ koncertus Perto mieste praėjusių metų rudenį, kas padėjo paskatinti turizmą ir pritraukti papildomų pajamų.
Lietuvos renginių rinka, nors ir sparčiai auganti bei pasižyminti stipria pasiūla, lygintis su daug kitų valstybių negali vien dėl savo rinkos dydžio. Nepaisant to, renginių turizmas mūsų šalyje tampa vis labiau pastebimas ir prie valstybės gerbūvio prisideda ne tik ekonomiškai, bet ir garsinant jos vardą bei stiprinant įvaizdį.
„Daugiausiai renginių turistų iš užsienio įprastai pritraukia dideli arba svarbūs renginiai – muzikos festivaliai, sporto čempionatai, turnyrų finalai, išskirtinės konferencijos, parodos, populiarių tarptautinių atlikėjų koncertai“, – teigia didžiausios Lietuvoje bilietų platinimo bendrovės „Bilietai.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
„Bilietų pardavimai rodo, jog dažniausiai į renginius Lietuvoje atvyksta aplinkinių šalių gyventojai – latviai, estai, lenkai ir suomiai, o tam dažniausiai įtaką turi didžiųjų muzikos žvaigždžių koncertai, kurie vyksta pas mus, bet aplenkia gretimas šalis“, – situaciją paaiškina R. Šaučikovas.
Puikus renginių turizmą skatinantis pavyzdys Lietuvoje – praėjusiais metais vykęs vokiečių grupės „Rammstein“ šou, kuris, Baltijos šalių tarpe, buvo rengiamas tik Lietuvoje ir į Vilnių pritraukė dešimtis tūkstančių užsienio turistų.
Svarbu paminėti, jog pirmojo grupės turo „Europe Stadium Tour“ koncerto proga, Vilniaus Vingio parke ištikimiausiems „Rammstein“ gerbėjams buvo surengtas ir papildomas išankstinis koncertas, todėl svečiai iš užsienio mūsų šalies sostinėje praleido mažiausiai 3-4 dienas.
„Bilietai.lt“ duomenimis, populiariausių 2023 metų Lietuvos renginių penketuke net trejas pozicijas užėmė užsienio atlikėjų pasirodymai – „Imagine Dragons“, „Rammstein“ ir Robbie Williams koncertai. Visgi, renginių turizmas svečiais iš užsienio neapsiriboja, o didžiausią jo dalį vis tik sudaro į renginius kituose Lietuvos miestuose vykstantys lietuviai.
Didžiausi vietinio renginių turizmo „kaltininkai“ mūsų šalyje – Jessica Shy, Andrius Mamontovas, SEL, Natalija Bunkė, Justinas Jarutis, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – tai daugumos populiariausių praėjusių metų renginių Lietuvoje autoriai.
Paklausos ar specifinės infrastruktūros būtinybės vedini daugiausia teatro, tarptautinių sporto turnyrų ar didžiųjų koncertų vyksta Vilniuje arba Kaune. Nepaisant to, vasarą viskas apsiverčia, nes startuoja festivalių sezonas, renginių turizmą skatinantis mažesniuose miestuose, o didžioji dalis lietuvių atlikėjų koncertų vyksta pajūryje.
Nors didžiąją dalį Lietuvos festivalių lankytojų sudaro lietuviai, skaičiuojama, kad iki 10 proc. dalyvių atvyksta iš užsienio. Visa tai prisideda prie mažesnių miestelių ekonomikos, o didžiausią nauda gaunama iš maitinimo ir miestelių vardo garsinimo, kas vėliau virsta papildomais poilsiautojų ar kultūrinių turistų srautais.
„Lyginant Lietuvą su daugeliu kitų šalių, esame tikrai nedideli – 21 iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal gyventojų skaičių. Nepaisant to, mūsų renginių rinka yra labai aktyvi, dinamiška ir nuolat auganti. Turime išties stiprų tarptautinių atlikėjų ir vietinių talentų renginių asortimentą, kuris neabejotinai prisideda prie bendro ekonomikos augimo“, – priduria „Bilietai.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Renginių turizmas – tai turizmo rūšis, kai keliaujama su tikslu apsilankyti konkrečiame renginyje. Tikslią finansinę naudą, kurią sukuria renginių turizmas, apskaičiuoti sudėtinga, tačiau didžiausią teigiamą įtaką gauna aptarnavimo, maitinimo, transporto ir kultūros sektoriai, nes dažnas atvykėlis, pasinaudodamas proga, nusprendžia užsiimti ir įprastomis turistinėmis veiklomis.
Puikiu renginių turizmo pavyzdžiu taps rugpjūčio 3 ir 4 dienomis Lietuvoje viešėsiančio britų atlikėjo Edo Sheerano koncertai Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Kauno turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ prognozuoja, kad koncertų savaitgalį Kaune turėtų apsilankyti apie 100 tūkst. žmonių.
Skaičiuojant paprastai – jei kiekvienas žiūrovas Kaune išleis po 40 eurų (neskaitant nakvynės) – miestas džiaugsis mažiausiai 4 mln. eurų apyvarta. Be to, nakvynių rezervavimo platformose „Booking.com“ ir „AirBnB“ rugpjūčio 3 dienos užimtumas jau viršija 85 proc., o vienos nakties vidutinė kaina 2 asmenims siekia 150-200 eurų.
Visgi E. Sheerano šou Lietuvoje įtaka negali varžytis su pasirodymais daugelyje didesnių šalių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog dviejų pop dievaitės Taylor Swift koncertų dėka Kolorado valstijos (JAV) ekonomika gavo 130 mln. eurų papildomų pajamų, o štai Čikagoje koncerto dienomis fiksuotas viešbučių užimtumo rekordas – 97 proc.
Užsienio šalyse netrūksta pavyzdžių, kai renginių turizmas klesti net ir be apsilankymo renginyje. Vienas jų – šiemet vykęs Nacionalinės amerikietiško futbolo lygos (NFL) finalas, kurio atmosferą pajusti į Las Vegasą atvyko penkiskart daugiau fanų, nei talpina stadionas. Skaičiuojama, kad tai miestui uždirbo apie 560 mln. eurų.
Renginių turizmo skatinimo taktikas kartais naudoja ir viešasis sektorius: šį mėnesį atskleista, jog Vakarų Australijos valstijos vyriausybė sumokėjo 4,9 mln. eurų už du britų grupės „Coldplay“ koncertus Perto mieste praėjusių metų rudenį, kas padėjo paskatinti turizmą ir pritraukti papildomų pajamų.
Lietuvos renginių rinka, nors ir sparčiai auganti bei pasižyminti stipria pasiūla, lygintis su daug kitų valstybių negali vien dėl savo rinkos dydžio. Nepaisant to, renginių turizmas mūsų šalyje tampa vis labiau pastebimas ir prie valstybės gerbūvio prisideda ne tik ekonomiškai, bet ir garsinant jos vardą bei stiprinant įvaizdį.
„Daugiausiai renginių turistų iš užsienio įprastai pritraukia dideli arba svarbūs renginiai – muzikos festivaliai, sporto čempionatai, turnyrų finalai, išskirtinės konferencijos, parodos, populiarių tarptautinių atlikėjų koncertai“, – teigia didžiausios Lietuvoje bilietų platinimo bendrovės „Bilietai.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
„Bilietų pardavimai rodo, jog dažniausiai į renginius Lietuvoje atvyksta aplinkinių šalių gyventojai – latviai, estai, lenkai ir suomiai, o tam dažniausiai įtaką turi didžiųjų muzikos žvaigždžių koncertai, kurie vyksta pas mus, bet aplenkia gretimas šalis“, – situaciją paaiškina R. Šaučikovas.
Puikus renginių turizmą skatinantis pavyzdys Lietuvoje – praėjusiais metais vykęs vokiečių grupės „Rammstein“ šou, kuris, Baltijos šalių tarpe, buvo rengiamas tik Lietuvoje ir į Vilnių pritraukė dešimtis tūkstančių užsienio turistų.
Svarbu paminėti, jog pirmojo grupės turo „Europe Stadium Tour“ koncerto proga, Vilniaus Vingio parke ištikimiausiems „Rammstein“ gerbėjams buvo surengtas ir papildomas išankstinis koncertas, todėl svečiai iš užsienio mūsų šalies sostinėje praleido mažiausiai 3-4 dienas.
„Bilietai.lt“ duomenimis, populiariausių 2023 metų Lietuvos renginių penketuke net trejas pozicijas užėmė užsienio atlikėjų pasirodymai – „Imagine Dragons“, „Rammstein“ ir Robbie Williams koncertai. Visgi, renginių turizmas svečiais iš užsienio neapsiriboja, o didžiausią jo dalį vis tik sudaro į renginius kituose Lietuvos miestuose vykstantys lietuviai.
Didžiausi vietinio renginių turizmo „kaltininkai“ mūsų šalyje – Jessica Shy, Andrius Mamontovas, SEL, Natalija Bunkė, Justinas Jarutis, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – tai daugumos populiariausių praėjusių metų renginių Lietuvoje autoriai.
Paklausos ar specifinės infrastruktūros būtinybės vedini daugiausia teatro, tarptautinių sporto turnyrų ar didžiųjų koncertų vyksta Vilniuje arba Kaune. Nepaisant to, vasarą viskas apsiverčia, nes startuoja festivalių sezonas, renginių turizmą skatinantis mažesniuose miestuose, o didžioji dalis lietuvių atlikėjų koncertų vyksta pajūryje.
Nors didžiąją dalį Lietuvos festivalių lankytojų sudaro lietuviai, skaičiuojama, kad iki 10 proc. dalyvių atvyksta iš užsienio. Visa tai prisideda prie mažesnių miestelių ekonomikos, o didžiausią nauda gaunama iš maitinimo ir miestelių vardo garsinimo, kas vėliau virsta papildomais poilsiautojų ar kultūrinių turistų srautais.
„Lyginant Lietuvą su daugeliu kitų šalių, esame tikrai nedideli – 21 iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal gyventojų skaičių. Nepaisant to, mūsų renginių rinka yra labai aktyvi, dinamiška ir nuolat auganti. Turime išties stiprų tarptautinių atlikėjų ir vietinių talentų renginių asortimentą, kuris neabejotinai prisideda prie bendro ekonomikos augimo“, – priduria „Bilietai.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Paieška nedavė rezultatų