Skaityti daugiau
„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Drugelių cirkas“ – jautri istorija apie drąsą būti savimi
Vaiko dienai skirtas spektaklis „Drugelių cirkas“ kviečia į jautrią ir įkvepiančią kelionę, paremtą to paties pavadinimo kino istorija. Tai pasakojimas apie žmones, kurie kadaise buvo laikomi keistenybėmis ir rodomi „išsigimėlių šou“, tačiau už išorės slypi kur kas daugiau – vidinės kovos, abejonės ir troškimas būti priimtiems.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Dramos šokio spektaklis MINDAUGAS
Dramos šokio spektaklis “MINDAUGAS” tai patriotiškas, dinamiškas, bei energingas projektas, apie kurį jau rašoma atnaujintuose mokyklų vadovėliuose. Projektas pirmą kartą atvyksta į Kauną su jungtine profesionalių atlikėjų komanda. Pamatysite ir žinomus aktorius ir Baltijos baleto teatro BBT baleto šokėjus. Pagrindinius vaidmenius spektaklyje atlieka visiems žinomi aktoriai: Šarūnas Datenis, Mindaugas Ancevičius, Telmanas Ragimovas, Aleksandra Metalnikova.
Spektaklio režisierė ir choreografė Marija Simona Smolskienė pasakoja apie savo vieną mylimiausių pastatymų, visada akcentuodama, kad jis priimtinas tiek jaunajai, tiek senąjai kartoms. Visi "Mindaugo" artistai ugningi, kupini jaunatviško temperamento, kas keri net ją pačią! Atlikėjai sprendžia istorines problemas taip, tarsi jos būtų aktualios ir šiais laikais.
Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės, kartu su atlikėjais iš visos Lietuvos. Komanda savaip interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame „Mindaugas“ pastatyme susipins baletas, vizualios projekcijos (autorius Rimas Sakalauskas), įspūdingas apšvietimas (Mantas Bartusevičius) ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika (Komp. Mykolas Natalevičius).
Šis „Mindaugas“ – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas, šiek tiek kinomatografiškas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Tai reiškia, kad autorius negalėjo rašyti taip, kaip nori. O tai itin jaučiama poemoje. Tekstas rašytas konservatyviai, neišsišokant, atsargiai. Norisi išlaisvinti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusius veiksmus, kurių rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti, tačiau diplomatiškai laikantis genialaus teksto pagrindo. Autorius negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometė valdžia būtų uždraudusi realizuoti kūrinį. Todėl, projekto kūrybinė komanda, statydama šį spektaklį, norėjo atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama „tarp eilučių“, herojų santykiuose ir poelgiuose. Pasak režisierės, spektaklio tikslas – pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. J. Marcinkevičiaus poemos herojai – brandūs 50-60 metų vyrai, bet Marija Simona nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 14 jaunų vyrų ir viena moteris – Morta (Aleksandra Metalnikova). Projekte taip pat šoka profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai.
Projekto pagrindiniu scenografijos štrichu bus mobilūs raudoni laiptai, vedantys į dangų, karūną, šlovę, teisybę (Scenografas Erlandas Smolskas). Režisierė atskleidžia, kad pagrindinė dekoracija bus daugiafunkcė. Didingi laiptai taps ne tik sostu, bet ir vargonais. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos. Su daugkartiniu projektų partneriu Rimu Sakalausku , Marija visada ieško simbolio dramaturgijoje, jį pateikiant įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai, ypač šių laikų jaunajai kartai. Moderniam spektakliui muziką kuria kompozitorius Mykolas Natalevičius, kurio kūryboje susilieja folkloras ir vargonų elektroninės sintezės. Nepaisant modernaus artistų apdaro, spektaklio režisierė stengiasi laikytis J. Marcinkevičiaus parašytos poemos kontūrų. Žiūrovai išvys pilną kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. „Spektaklis byloja apie mūsų laikų aktualijas. Dabar mes, kaip XIII amžiaus lietuviai, susiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis. Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas mėgino visą Lietuvą sujungti. Ar jam pavyko? Manau, kad taip. Kronikose daug kur rašoma, kad lietuviai – be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „instagramerių“ ir „tiktokininkų” kartą būti ryžtingesnę, ne paliegusią. Noriu, kad vienytumės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes dabar bei mūsų vaikų ateityje“, – sakė spektaklio režisierė.
Kūribinė komanda:
Režisierė, choreografė: Marija Simona Smolskienė
Autorius: Justinas Marcinkevičius
Kompozitorius: Mykolas Natalevičius
Video projekcijų autorius: Rimas Sakalauskas
Scenografas, kostiumų autorius: Erlandas Smolskas
Apšvietimo autorius: Mantas Bartusevičius
Atlikėjai: Šarūnas Datenis, Aleksandra Metalnikova, Martynas Vaidotas, Telman Ragimov, Mindaugas Ancevičius, Aleksandras Kleinas, Igoris Abramovičius, Karolis Legenis, Mantas Barvičius, Danielius Voinovas, Pijus Ožalas, Jonas Kertenis, Svajūnas Valiūnas, Simonas Laukaitis.
Spektaklio režisierė ir choreografė Marija Simona Smolskienė pasakoja apie savo vieną mylimiausių pastatymų, visada akcentuodama, kad jis priimtinas tiek jaunajai, tiek senąjai kartoms. Visi "Mindaugo" artistai ugningi, kupini jaunatviško temperamento, kas keri net ją pačią! Atlikėjai sprendžia istorines problemas taip, tarsi jos būtų aktualios ir šiais laikais.
Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės, kartu su atlikėjais iš visos Lietuvos. Komanda savaip interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame „Mindaugas“ pastatyme susipins baletas, vizualios projekcijos (autorius Rimas Sakalauskas), įspūdingas apšvietimas (Mantas Bartusevičius) ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika (Komp. Mykolas Natalevičius).
Šis „Mindaugas“ – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas, šiek tiek kinomatografiškas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Tai reiškia, kad autorius negalėjo rašyti taip, kaip nori. O tai itin jaučiama poemoje. Tekstas rašytas konservatyviai, neišsišokant, atsargiai. Norisi išlaisvinti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusius veiksmus, kurių rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti, tačiau diplomatiškai laikantis genialaus teksto pagrindo. Autorius negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometė valdžia būtų uždraudusi realizuoti kūrinį. Todėl, projekto kūrybinė komanda, statydama šį spektaklį, norėjo atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama „tarp eilučių“, herojų santykiuose ir poelgiuose. Pasak režisierės, spektaklio tikslas – pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. J. Marcinkevičiaus poemos herojai – brandūs 50-60 metų vyrai, bet Marija Simona nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 14 jaunų vyrų ir viena moteris – Morta (Aleksandra Metalnikova). Projekte taip pat šoka profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai.
Projekto pagrindiniu scenografijos štrichu bus mobilūs raudoni laiptai, vedantys į dangų, karūną, šlovę, teisybę (Scenografas Erlandas Smolskas). Režisierė atskleidžia, kad pagrindinė dekoracija bus daugiafunkcė. Didingi laiptai taps ne tik sostu, bet ir vargonais. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos. Su daugkartiniu projektų partneriu Rimu Sakalausku , Marija visada ieško simbolio dramaturgijoje, jį pateikiant įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai, ypač šių laikų jaunajai kartai. Moderniam spektakliui muziką kuria kompozitorius Mykolas Natalevičius, kurio kūryboje susilieja folkloras ir vargonų elektroninės sintezės. Nepaisant modernaus artistų apdaro, spektaklio režisierė stengiasi laikytis J. Marcinkevičiaus parašytos poemos kontūrų. Žiūrovai išvys pilną kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. „Spektaklis byloja apie mūsų laikų aktualijas. Dabar mes, kaip XIII amžiaus lietuviai, susiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis. Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas mėgino visą Lietuvą sujungti. Ar jam pavyko? Manau, kad taip. Kronikose daug kur rašoma, kad lietuviai – be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „instagramerių“ ir „tiktokininkų” kartą būti ryžtingesnę, ne paliegusią. Noriu, kad vienytumės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes dabar bei mūsų vaikų ateityje“, – sakė spektaklio režisierė.
Kūribinė komanda:
Režisierė, choreografė: Marija Simona Smolskienė
Autorius: Justinas Marcinkevičius
Kompozitorius: Mykolas Natalevičius
Video projekcijų autorius: Rimas Sakalauskas
Scenografas, kostiumų autorius: Erlandas Smolskas
Apšvietimo autorius: Mantas Bartusevičius
Atlikėjai: Šarūnas Datenis, Aleksandra Metalnikova, Martynas Vaidotas, Telman Ragimov, Mindaugas Ancevičius, Aleksandras Kleinas, Igoris Abramovičius, Karolis Legenis, Mantas Barvičius, Danielius Voinovas, Pijus Ožalas, Jonas Kertenis, Svajūnas Valiūnas, Simonas Laukaitis.
Paieška nedavė rezultatų