Skaityti daugiau
„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Drugelių cirkas“ – jautri istorija apie drąsą būti savimi
Vaiko dienai skirtas spektaklis „Drugelių cirkas“ kviečia į jautrią ir įkvepiančią kelionę, paremtą to paties pavadinimo kino istorija. Tai pasakojimas apie žmones, kurie kadaise buvo laikomi keistenybėmis ir rodomi „išsigimėlių šou“, tačiau už išorės slypi kur kas daugiau – vidinės kovos, abejonės ir troškimas būti priimtiems.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Belaukiant operos „Lokys“ premjeros atskleidžiamos užkulisių paslaptys
Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai.
„Numegzta“ lokio krūtinė
Tądien, kai lankėmės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykloje čia vyko intensyvus pasiruošimas artėjančiai operos „Lokys“ premjerai: prie siuvimo mašinų palinkusios profesionalios siuvėjos intensyviai dirbo arba matavo rūbus pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykstantiems operos solistams.
Pirmiausia pasimatėme su sceninius rūbus besimatuojančiu grafo tarnu Pranciškumi – solistu Kęstučiu Nevuliu, vėliau atvyko ir pats Grafas - solistas Andrius Apšega. Jei Pranciškui siuvamas frakas turi pabrėžti jo varganą statusą, tai Grafo apdarai privalės slėpti, o gal slapčia publikai atskleisti jo dvilypę prigimtį. Po puošniais, bet niūrų spalvų Grafo rūbais, publika išvys gauruotą, lokio kailį primenančią krūtinę.
Kaip gimsta šis sceninis atributas? Muzikinio teatro grimo dailininkė Aira Braždienė pasakoja, kad būtent plaukuotos krūtinės imitacijos sukūrimas jai tapo iššūkiu besiruošiant operai „Lokys“. „Teko panaudoti plaukus iš senų perukų bei vašeliu juos pritvirtinti prie specialaus tinklelio. Taip ir gimė „plaukuota lokio krūtinė““,- pasakojo A. Braždienė.
Savo herojaus neteisiu...
Net kelis sceninius kostiumus operoje „Lokys“ turėsiantis Grafas, solistas Andrius Apšega sakė, kad su sceniniais rūbais jaučiasi labai patogiai, o batus mielai naudotų kasdien. „Grafą scenoje išvysite su kasdieniu rūbu ir vestuviniu kostiumu. Šie sceniniai rūbai tarsi paprasti, bet kartu ir įmantrūs. Svarbiausia, kad aš su jais jaučiuosi puikiai ir net įkvėptas sceniniam veiksmui“,- akcentavo A. Apšega.
„Grafo vaidmuo man, kaip solistui, labai įdomus. Šis herojus - pusiau žmogus, pusiau lokys, tad tai labai dėkinga kūrybinė terpė atsiskleisti tiek kaip solistui, tiek kaip aktoriui. Grafas turi žvėrišką pradą, tačiau su tuo visomis jėgomis kovoja. Deja, ne jis pats pasirinko kokiu jam užgimti. Tokia jo prigimtis, tad savo kuriamo herojaus neteisiu... Jį galima pateisinti vien dėl atsidavusios meilės Julijai. Vardan nuoširdaus jausmo Grafas bando keistis ir būti teisingu, mylinčiu žmogumi. Deja... Man B. Kutavičiaus „Lokys“ – viena gražiausių nacionalinių operų, tad man didelė garbė joje dainuoti“,- džiaugiasi solistas A. Apšega.
Rūbų „sielos“ paieškos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvyklos profesionalės sceninius rūbus siuva pagal operos kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko kūrybinį sumanymą ir eskizus. Siekiant subtilaus autentiškumo, operos „Lokys“ kostiumų išpildymo procese naudojamos autorinės kostiumų dailininko rūbų konstrukcijos, sukurtos skulptūrinio modeliavimo principu. Šia netradicine prieiga kostiumuose interpretuojama klasikinio rūbo stilistika, atskleidžianti šio kūrinio laiką ir erdvę.
„Sekdami režisieriaus Gintaro Varno sumanymą siekiame, kad operos „Lokys“ rūbų išskirtinumą pabrėžtų ne spalvinė gama, o rūbų formos bei siluetai. Kaip kostiumų dailininkas sceniniuose rūbuose siekiu tikrumo, atliepiančio kiekvieno operos personažo esmę, tad rūbai medžiagiškumo prasme natūralūs, sugeriantys šviesą. Kostiumai atidžiai sendinami, o tai pabrėžia „Lokio“ personažų savitumą, suteikia jiems scenines „sielas“. Šios operos siužetas – tarsi veidrodis parodantis mūsų kasdienį gyvenimą, kur ne visada išgyvename tai, ką norime išgyventi...“,- pasakojo kostiumų dailininkas D. Bendikas.
Nauji-seni rūbai
Operos „Lokys“ kostiumų sendinimui specialiai iš Vilniaus atvyko bei juos sendina menininkė Eglė Petrošiūtė. „Kiekvienam rūbui būtina istorija. Jei ne rūbų sendinimas atlikėjai į sceną išeitų naujais rūbais, o kostiumui trūktų užbaigtumo. Mums pagal kostiumų dailininko D. Bendiko sumanymą norisi pabrėžti, kad veiksmas scenoje vyksta prieš daugiau nei šimtą metų. Opera „Lokys“ – slepia stiprią ir jautrią istoriją, tad norisi, kad žinutę žiūrovams neštų ne tik solistai, muzika, bet ir vaizdas“,- pasakoja E. Petrošiūtė.
Dailininkė E. Petrošiūtė pasakoja rūbų sendinimu susidomėjusi prieš penkis metus bei to mokėsi iš daugiau nei 15 metų tai darančios kolegės. „Dažniausiai sendinu rūbus skirtus kinui. Lietuvoje nėra sendinimui skirtų mokslo studijų, tad šio meno paslapčių mokausi iš kolegų ir savos praktikos. Sendinimui skirtų medžiagų ieškome Lietuvoje, atsisiunčiame iš Vokietijos arba gaminuosi pati. Man labai įdomu perprasti ko siekia kostiumų dailininkas, kokia spektaklio atmosfera ir vizija bei bandyti tai įgyvendinti“,- tikina teptuku ir specialiais dažais rūbus sendinanti E. Petrošiūtė.
Susidomėję labai laukiami spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Ateikite ir tapkite pirmaisiais operos žiūrovais!
KVMT inf.
„Numegzta“ lokio krūtinė
Tądien, kai lankėmės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykloje čia vyko intensyvus pasiruošimas artėjančiai operos „Lokys“ premjerai: prie siuvimo mašinų palinkusios profesionalios siuvėjos intensyviai dirbo arba matavo rūbus pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykstantiems operos solistams.
Pirmiausia pasimatėme su sceninius rūbus besimatuojančiu grafo tarnu Pranciškumi – solistu Kęstučiu Nevuliu, vėliau atvyko ir pats Grafas - solistas Andrius Apšega. Jei Pranciškui siuvamas frakas turi pabrėžti jo varganą statusą, tai Grafo apdarai privalės slėpti, o gal slapčia publikai atskleisti jo dvilypę prigimtį. Po puošniais, bet niūrų spalvų Grafo rūbais, publika išvys gauruotą, lokio kailį primenančią krūtinę.
Kaip gimsta šis sceninis atributas? Muzikinio teatro grimo dailininkė Aira Braždienė pasakoja, kad būtent plaukuotos krūtinės imitacijos sukūrimas jai tapo iššūkiu besiruošiant operai „Lokys“. „Teko panaudoti plaukus iš senų perukų bei vašeliu juos pritvirtinti prie specialaus tinklelio. Taip ir gimė „plaukuota lokio krūtinė““,- pasakojo A. Braždienė.
Savo herojaus neteisiu...
Net kelis sceninius kostiumus operoje „Lokys“ turėsiantis Grafas, solistas Andrius Apšega sakė, kad su sceniniais rūbais jaučiasi labai patogiai, o batus mielai naudotų kasdien. „Grafą scenoje išvysite su kasdieniu rūbu ir vestuviniu kostiumu. Šie sceniniai rūbai tarsi paprasti, bet kartu ir įmantrūs. Svarbiausia, kad aš su jais jaučiuosi puikiai ir net įkvėptas sceniniam veiksmui“,- akcentavo A. Apšega.
„Grafo vaidmuo man, kaip solistui, labai įdomus. Šis herojus - pusiau žmogus, pusiau lokys, tad tai labai dėkinga kūrybinė terpė atsiskleisti tiek kaip solistui, tiek kaip aktoriui. Grafas turi žvėrišką pradą, tačiau su tuo visomis jėgomis kovoja. Deja, ne jis pats pasirinko kokiu jam užgimti. Tokia jo prigimtis, tad savo kuriamo herojaus neteisiu... Jį galima pateisinti vien dėl atsidavusios meilės Julijai. Vardan nuoširdaus jausmo Grafas bando keistis ir būti teisingu, mylinčiu žmogumi. Deja... Man B. Kutavičiaus „Lokys“ – viena gražiausių nacionalinių operų, tad man didelė garbė joje dainuoti“,- džiaugiasi solistas A. Apšega.
Rūbų „sielos“ paieškos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvyklos profesionalės sceninius rūbus siuva pagal operos kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko kūrybinį sumanymą ir eskizus. Siekiant subtilaus autentiškumo, operos „Lokys“ kostiumų išpildymo procese naudojamos autorinės kostiumų dailininko rūbų konstrukcijos, sukurtos skulptūrinio modeliavimo principu. Šia netradicine prieiga kostiumuose interpretuojama klasikinio rūbo stilistika, atskleidžianti šio kūrinio laiką ir erdvę.
„Sekdami režisieriaus Gintaro Varno sumanymą siekiame, kad operos „Lokys“ rūbų išskirtinumą pabrėžtų ne spalvinė gama, o rūbų formos bei siluetai. Kaip kostiumų dailininkas sceniniuose rūbuose siekiu tikrumo, atliepiančio kiekvieno operos personažo esmę, tad rūbai medžiagiškumo prasme natūralūs, sugeriantys šviesą. Kostiumai atidžiai sendinami, o tai pabrėžia „Lokio“ personažų savitumą, suteikia jiems scenines „sielas“. Šios operos siužetas – tarsi veidrodis parodantis mūsų kasdienį gyvenimą, kur ne visada išgyvename tai, ką norime išgyventi...“,- pasakojo kostiumų dailininkas D. Bendikas.
Nauji-seni rūbai
Operos „Lokys“ kostiumų sendinimui specialiai iš Vilniaus atvyko bei juos sendina menininkė Eglė Petrošiūtė. „Kiekvienam rūbui būtina istorija. Jei ne rūbų sendinimas atlikėjai į sceną išeitų naujais rūbais, o kostiumui trūktų užbaigtumo. Mums pagal kostiumų dailininko D. Bendiko sumanymą norisi pabrėžti, kad veiksmas scenoje vyksta prieš daugiau nei šimtą metų. Opera „Lokys“ – slepia stiprią ir jautrią istoriją, tad norisi, kad žinutę žiūrovams neštų ne tik solistai, muzika, bet ir vaizdas“,- pasakoja E. Petrošiūtė.
Dailininkė E. Petrošiūtė pasakoja rūbų sendinimu susidomėjusi prieš penkis metus bei to mokėsi iš daugiau nei 15 metų tai darančios kolegės. „Dažniausiai sendinu rūbus skirtus kinui. Lietuvoje nėra sendinimui skirtų mokslo studijų, tad šio meno paslapčių mokausi iš kolegų ir savos praktikos. Sendinimui skirtų medžiagų ieškome Lietuvoje, atsisiunčiame iš Vokietijos arba gaminuosi pati. Man labai įdomu perprasti ko siekia kostiumų dailininkas, kokia spektaklio atmosfera ir vizija bei bandyti tai įgyvendinti“,- tikina teptuku ir specialiais dažais rūbus sendinanti E. Petrošiūtė.
Susidomėję labai laukiami spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Ateikite ir tapkite pirmaisiais operos žiūrovais!
KVMT inf.
Paieška nedavė rezultatų