Skaityti daugiau
Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.Acis ir Galatėja Vilniuje: Händelio opera sugrįžta nauju, šiuolaikišku pavidalu
Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai bendras „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro pastatymas, kviečiantis patirti baroko muziką naujai – per šiuolaikinės scenos kalbą ir vizualinę estetiką.„Snieguolės“ baletas sužavėjo žiūrovus: klasika ir šiuolaikiškumas scenoje sulaukė gausių ovacijų
Gegužės 1 dieną Vilniuje įvykęs „Naujosios operos“ baletas visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ nepaliko abejingų – salė prisipildė žiūrovų, o pasirodymas buvo palydėtas gausiais aplodismentais ir šiltais atsiliepimais.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.„Naujoji opera“ su „Snieguolės“ baletu griauna stereotipus: ar baleto menas aktualus ir šiuolaikinei jaunajai kartai?
Menas yra svarbi ugdymo proceso dalis – jis lavina kūrybiškumą, padeda pažinti istoriją ir perteikia kultūrinį kontekstą. Vis dėlto šiandien, kai technologijų progresas trumpina dėmesio trukmę iki sekundžių, ilgesni nei valandos scenos pasirodymai jaunajai kartai gali atrodyti kaip iššūkis.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.A|CH šokio spektaklis „Jaunystė“ – viena stipriausių pastarųjų metų teatro patirčių
Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“ tęsia savo sėkmingą kelionę per Lietuvos scenas ir žiūrovų širdis. Per pastaruosius metus fenomenalaus populiarumo sulaukęs kūrinys net du kartus iš eilės buvo pripažintas žiūrimiausiu šokio spektakliu Lietuvoje.„Naujas gyvenimas“ – komedija apie chaosą, santykius ir sprendimus, kurių niekas neprašė
Kas nutinka, kai ramus ir patogus gyvenimas staiga ima byrėti? Komedija „Naujas gyvenimas“ kviečia pažvelgti į kasdienybę, kurioje viskas gali apsiversti per vieną rytą – ir dažniausiai visai ne pagal planą.LNDT geriausiais sezono aktoriais išrinko Rimantę Valiukaitę ir Šarūną Rapolą Meliešių
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai.Teatro lankytojo portretas 2025-aisiais kada, kaip ir kas renkasi teatrą
Minint Tarptautinę teatro dieną, didžiausias bilietų platintojas Lietuvoje „Bilietai.lt“ pristato teatro lankytojo portretą, leidžiantį pažvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir teatro vartojimo tendencijas.Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Danse Macabre“ – „Padėkos kaukė“
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Klaipėdoje vykusiuose prestižiniuose miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukės“ įvertintas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis patyriminis spektaklis „Danse Macabre“. Kūrinys pelnė „Sruogos“ nominaciją, skiriamą už išskirtinį, eksperimentinį ir naujas teatro formas tyrinėjantį metų reiškinį.Naujo LNDT spektaklio režisierius Karolis Kaupinis: viskas šiame materialiame pasaulyje susiję su laiko ėjimu
Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ pristato grupę teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Tačiau darbas einasi sunkiai – aktoriai sprendžia meilės ir asmeninio išsipildymo klausimus, senstantis režisierius vaikosi savo praeinančios šlovės, ir nei spektaklyje, nei užkulisiuose nepavyksta ilgiau nei sekundei užfiksuoti sėkmės ir laimės akimirkų.Šiaulių dramos teatrui – net šešios „Auksinių scenos kryžių“ nominacijos
Valstybinio Šiaulių dramos teatro kūrėjai šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – visi 2025 metais teatre sukurti spektakliai nominuoti prestižiniams „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Iš viso teatro menininkai pretenduoja į apdovanojimus net šešiose skirtingose kategorijose.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.LNDT organizuojamą Europos rezidencijų programos konkursą laimėjo Domas Raibys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, siekdamas skatinti naujų tekstų scenai atsiradimą, jau ketvirtus metus su partneriais iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos rengia Europos rezidencijų programos konkursą. Kiekvienas partneris išrenka savo šaliai atstovausiantį žmogų. Šiemet konkursą Lietuvoje, nurungęs 11 kitų kandidatų, laimėjo komikas ir rašytojas Domas Raibys, komisijai pristatęs juodosios komedijos apie paukščius idėją.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus
Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
Paieška nedavė rezultatų