Skaityti daugiau
Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Mažasis karalius Gruodis arba paslaptingas René Magrito pasaulis – šventė vaizduotei ir fantazijai
Gruodžio mėnesį šeimos kviečiamos į ypatingą spektaklį pagal vokiečių rašytojo Akselio Hakės pasaką „Mažasis karalius Gruodis“, kuriame susipina humoras, išmintis ir švelni melancholija. Spektaklyje mažasis karalius – nedidelis, tuklus ir smalsus – klausinėja apie viską, nuo kasdienybės stebuklų iki nemirtingumo, kviesdamas žiūrovus žvelgti į pasaulį kitaip.PREMJERA: „Tip top“ – muzikinis spektaklis vaikams pagal Donaldo Bisseto pasakas
Gruodžio mėnesį į Keistuolių teatrą sugrįžta angliško humoro kupinos Donaldo Bisseto istorijos. Režisieriaus Aido Giniočio kuriamas spektaklis „Tip top“ pratęs dar 1989 m. pradėtą Keistuolių tradiciją, kuri išaugino ištisas žiūrovų kartas.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Ekscentriška paskaita-spektaklis „Pasišiukšlinę“ kviečia paauglius į klimato kaitos diskusiją
Spektaklis-spektaklis „Pasišiukšlinę“, skirtas 10+ amžiaus žiūrovams, nagrinėja klausimus: kaip ir kodėl šiukšliname, kas skatina kaltės jausmą ar baimę, ir ką galime nuveikti aplinkai saugant.Kalėdinis IMPRO džemas Kaune: šventinis humoras, kūryba ir improvizacijos chaosas vienoje scenoje
Gruodžio 17-ąją Kauno menininkų namuose vėl sužibs šventinė improvizacijos magija – į centrą antrą kartą sugrįžta Kalėdinis IMPRO džemas, kviečiantis pasinerti į kalėdinį absurdą, komiškas situacijas ir vieninteliam vakarui gimstančias istorijas.Kaukių ir objektų teatro spektaklis „Spąstai“ grįžta į Vilnių
2025 m. gruodžio 18 d. Menų spaustuvėje Vilniuje bus pristatytas tarptautinis Lietuvos ir Prancūzijos kūrėjų spektaklis „Spąstai“. Jau apkeliavęs Italiją, Prancūziją, Ukrainą ir Šiaurės Makedoniją, šis vizualus kaukių ir objektų teatro pastatymas sugrįžta pas Vilniaus žiūrovus.Follia Napoletana – 300 metų Alessandro Scarlatti genijui
Gruodžio 29-osios vakarą Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės programa „Follia Napoletana“, skirta paminėti 300-ąsias Pietro Alessandro Gaspare Scarlatti mirties metines. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, kvies klausytojus pasinerti į neapolietiškojo baroko pasaulį, kuriame aistringa elegancija dera su išradingu muzikiniu temperamentu.Prakeikimas ir Palaiminimas. Mūza Rubackytė, Gediminas Gelgotas, NIKO
Gruodžio 30-osios vakarą Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje klausytojai kviečiami pasitikti metų pabaigą išskirtiniu muzikiniu įvykiu – koncertu „Prakeikimas ir Palaiminimas“, kuriame susitiks ryškiausios Lietuvos ir Europos muzikos asmenybės. Ši programa žada intensyvią emocinę kelionę, kurioje klasikos dramatizmas persipins su šiuolaikinės muzikos šviesa.Spektaklis vaikams „Mažasis dinozauriukas“
Naujame Vilniaus teatro centre „Teatro krantas“ pristatomas nuotaikingas ir fantazija alsuojantis spektaklis vaikams ir visai šeimai „Mažasis dinozauriukas“.Didžiausi lapkričio renginiai Lietuvoje – „OneRepublic“, Jovani diskoteka ir Roko Yan debiutas
Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.Naujasis teatras kviečia į šviesią žiemos pasaką „Stebuklų metas“ – mažą stebuklą visai šeimai
Artėjant šventėms, Naujasis teatras pristato jaukią, pamokančią ir nuotaikingą žiemos pasaką vaikams – „Stebuklų metas“, kuri vyks gruodžio 28 d. ir sausio 3 d. Vilniuje.Poetinis performansas „Taxi Vilnius“ kviečia į netikėtą kelionę po miestą ir kalbos ribas
2026 metais Lietuvoje įsigalios įstatymas, pagal kurį visi klientus aptarnaujantys darbuotojai – tarp jų ir taksi vairuotojai – turės teikti paslaugas lietuvių kalba. Šis teisinis pokytis tapo įkvėpimu naujam performatyviam projektui „Taxi Vilnius“, kuris tyrinėja, kaip kalba gali būti ir jungtis, ir barjeras tarp žmonių.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Paskutiniai Brėmeno muzikantai po 20 metų – legendinė grupė grįžta į sceną
Gruodžio 20 d. Keistuolių teatre – išskirtinis įvykis: į sceną sugrįžta legendinė grupė „Brėmeno muzikantai“. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo jų paskutinio susitikimo su publika, atlikėjai kviečia į dokumentiniais faktais paremtą teatralizuotą gyvo garso koncertą „Paskutiniai Brėmeno muzikantai po 20 metų“.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera Vilniuje: baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ – pasaka, atgimstanti šiuolaikiniu ritmu
Sausio 4 dieną „Compensa“ koncertų salės scenoje įvyks didžioji metų premjera – baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Tai ne tik klasikinės pasakos interpretacija, bet ir šiuolaikinė istorija apie pavydą, valdžios troškimą, empatiją ir bendrystės galią.Klaipėdoje atgyja lietuvių pasakos – naujas spektaklis vaikams „Pasakų kiemas“
Klaipėdos žvejų rūmuose – naujas, šiltas ir gyvas spektaklis mažiesiems žiūrovams. „Pasakų kiemas“ – tai kūrinys, kuriame atgyja lietuvių pasakos, o kiemas virsta tikru stebuklų pasauliu, pripildytu muzikos, šieno kvapo, senovinių žaidimų ir vaizduotę žadinančių istorijų.Muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“
Pelėdos Drūlijos nuotykiai tęsiasi! Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato antrąją populiaraus muzikinio spektaklio dalį – „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“, sukurtą pagal Ingos Narijauskienės pasaką tuo pačiu pavadinimu. Tai šiltas, muzikos, šokio ir teatro kupinas pasakojimas apie sapnų, poilsio ir vidinės ramybės pasaulį, kviečiantis vaikus bei tėvelius kartu pažinti miego stebuklą.Interaktyvus šokio spektaklis kūdikiams (12–24 mėn.) ir jų suaugusiesiems „Vilkyšius ar Mėnulio karūna?“
Šokio teatras „Judesio erdvė“ kviečia mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius į išskirtinį patyriminį spektaklį „Vilkyšius ar Mėnulio karūna?“, skirtą patiems mažiausiems – kūdikiams nuo 12 iki 24 mėnesių. Renginys vyks gruodžio 5 ir 6 dienomis Klaipėdos lėlių teatre.Make Love – muzikinis spektaklis apie seksą (rež. Gildas Aleksa)
Trupė „Teatronas“ grįžta į Lukiškių kalėjimo kompleksą ir kviečia lapkričio 28 d. į Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvę, kurioje vyks jau publikos pamiltas muzikinis spektaklis „Make Love“. Tai drąsus, šmaikštus ir jautrus pasakojimas apie seksą, santykius ir viską, kas dažnai lieka neišsakyta.Keistuolių teatras kviečia į atminimo koncertą „Andrius Kulikauskas. Dainos atminčiai“
Lapkričio 16 d. 19 val. Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas „Andrius Kulikauskas. Dainos atminčiai“, skirtas pagerbti prieš metus Amžinybėn iškeliavusį Maestro Andrių Kulikauską – iškilią asmenybę, kurios kūryba ir dvasia paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.Klaipėdos pilies teatras pristato premjerą „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų legendinių moterų susitikimas scenoje
Lapkričio mėnesį Klaipėdos pilies teatras pristato intriguojančią premjerą – spektaklį „Pasaulių susidūrimai“, sukurtą pagal vokiečių dramaturgės Theos Dorn pjesę „Marleni“. Tai jautrus ir intelektualus kūrinys apie tariamą dviejų legendinių XX amžiaus moterų – aktorės ir dainininkės Marlenos Dytrich bei režisierės ir fotografės Lėni Ryfenštal – susitikimą, kuris tampa simboliniu skirtingų pasaulių, vertybių ir ideologijų susidūrimu.Kalėdinis muzikinis spektaklis visai šeimai „Nematomas vaikas“ Šiauliuose
Gruodžio 26 dieną Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vyks šviesus ir jautrus muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“, skirtas visai šeimai. Ši istorija – apie meilės, dėmesio ir rūpesčio galią, gebančią daryti stebuklus net tada, kai atrodo, jog jų nebėra.Kalėdinė pasaka vaikams „Misija – sniegas“ Klaipėdoje
Gruodžio 15–19 dienomis Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose vyks nuotaikingas spektaklis vaikams ir visai šeimai – „Misija – sniegas“. Tai šiuolaikiška kalėdinė pasaka apie technologijų kupiną Kalėdų senelio pasaulį, kuriame net stebuklai pavaldūs dirbtiniam intelektui.Spektaklis – vizualinė kelionė „Narcizas“ Kaune
Vėlyvą rudens vakarą VDU Botanikos sodo oranžerija atgyja – apleistas sodas prisikelia tarsi sapnas, pilnas šviesos, garsų, šešėlių ir senovinių mitų aidų. Būtent čia lapkričio 27–30 dienomis žiūrovai kviečiami į netradicinį teatrinį potyrį – spektaklį „Narcizas“, kuris taps unikalia vizualine kelione per žmogaus sielos labirintus.Klaipėdoje – šmaikšti klasikos šventė: spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“
Gruodžio 19 d. 19 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai įvyks spektaklis pagal legendinę Volfgango Amadėjaus Mozarto operą „Figaro vedybos“, kurį pristato Naujosios operos ansamblis. Tai išradinga, gyvybinga ir žaisminga dviejų veiksmų komedija, kupina meilės, intrigų ir muzikos žavesio.Spektaklis „Spektras“ kviečia pažvelgti į pasaulį per neuroįvairovės prizmę
Lapkričio 19 ir 20 dienomis įvyks Justo Tertelio režisuoto spektaklio „Spektras“ premjera – jautrus ir drąsus kūrinys, kviečiantis pažvelgti į žmogaus įvairovę iš naujos perspektyvos. Teatro laboratorijos „Atviras ratas“ principais sukurtas spektaklis nagrinėja, kaip žmonės, gyvenantys su autizmo spektro sutrikimu, mato, girdi ir jaučia pasaulį, ir kaip mes galime išmokti juos geriau suprasti.Ekskursija „M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia“ – Vilniaus mažajame teatre
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia į išskirtinę ekskursiją „M. K. Čiurlionio uždangos motyvai ir teatro dvasia“, atskleidžiančią, kaip šio genijaus kūryba ir simbolika iki šiol formuoja teatro dvasią.Režisierius apie naują Simono Storpirščio vaidmenį: tai yra aukštas profesionalumo lygis
„Ir baisiausia, ir smagiausia yra tai, kad viskas priklauso tik nuo tavęs“, – po naujojo monospektaklio „Viskas užimta“ premjeros pasakoja aktorius Simonas Storpirštis. Visgi buvimas vienam scenoje Simonui nėra didžiausias šio spektaklio iššūkis – aktoriui chaotiško ir itin komiško veiksmo metu tenka įkūnyti net 40 skirtingų personažų.Santykių komedija „Savaitgalis be taisyklių“ – pirmą kartą Lietuvoje
Šį rudenį Lietuvos scenose pirmą kartą bus pristatyta kanadiečių dramaturgo Normo Fosterio pjesė „Savaitgalis be taisyklių“. Tai šventinė santykių komedija, kviečianti žiūrovus kartu su keturiais draugais pasinerti į savaitgalį vasarnamyje, kupiną netikėtumų, juoko ir atvirų išpažinčių.Europos kino festivalis „Scanorama“ kviečia įsigyti akreditaciją „Sinefilas“
Lapkričio 6–23 dienomis vyksiantis Europos kino festivalis „Scanorama“ tradiciškai taps ryškiausiu rudens kultūriniu kino įvykiu, kasmet suburiančiu kino mylėtojus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Visagine ir Gargžduose. Festivalio lankytojams siūloma išskirtinė galimybė įsigyti akreditaciją „Sinefilas“.Vakarienėe su kvailiu
„Vakarienė su kvailiu“ – tai puiki situacijų komedija, kurioje juokas kaimynystėje su ironija, o už tariamo lengvumo slepiasi giluminės temos.„Mažasis princas“ grįžta į sceną su oficialiu vaizdo klipu ir daina „Mažas mažasis“!
Balandžio mėnesį Lietuvoje debiutavęs miuziklas „Mažasis princas“ jau spėjo sužavėti publiką ir tapti tikra kultūrine sensacija. Šį rudenį artistai grįžta į sceną, žadėdami dar įspūdingesnę kelionę po pasakos ir muzikos magiją.Naujieji metai su spektakliu „Šok, Edita, šok“ Šiauliuose
Gruodžio 31 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia Naujuosius metus pasitikti kitaip – su premjera „Šok, Edita, šok“, kurią režisavo kino kūrėja Eglė Vertelytė. Tai tragikomiška dramedija pagal Rimanto Kmitos pjesę, pasakojanti apie jauną merginą Editą, bandančią susivokti, kokiame „filme“ vyksta jos gyvenimas – ar ji pagrindinė herojė, ar tik antraplanis veikėjas?Spektaklis 10–14 m. paaugliams „Kastukas“
Lapkričio 21 d., 13.00 val., Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje teatras „No Shoes“ pristatys specialiai paaugliams sukurtą spektaklį „Kastukas“, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Naujas duetas muzikinėje scenoje aktoriai ir dainininkai Jokūbas Bareikis ir Oneida Kunsunga kviečia į teatro užkulisius – pristato muzikinį projektą „Teatro Žvaigždės“
Šią žiemą aktoriai Oneida Kunsunga ir Jokūbas Bareikis kviečia žiūrovus pamatyti, išgirsti ir patirti unikalų projektą „Teatro Žvaigždės“, kuriame skambės gražiausi teatro, kino ir bardų kūriniai, taip pat – linksmos ir neįtikėtinos istorijos iš teatro ir kino užkulisių.Naujas teatro veidas internete – siauliuteatras.lt
95-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras pasitinka ne tik su naujais spektakliais, bet ir atsinaujinęs internete. Pristatome naują tinklalapį www.siauliuteatras.lt – patogesnį, aiškesnį ir draugiškesnį žiūrovams.Premjera Lietuvoje – miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“
Lapkričio 28–29 dienomis Menų spaustuvėje Vilniuje įvyks ilgai laukta premjera – pirmą kartą Lietuvoje pristatomas legendinis roko miuziklas „Hedwig and the Angry Inch“. Tai kūrinys, kuris jau daugiau nei du dešimtmečius žavi pasaulio publiką savo muzika, humoru ir jautria istorija apie tapatybę bei savęs atradimą.Vienas aktorius ir 40 personažų – S. Storpirštis kviečia į muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“
Vienam scenoje suvaidinti keturiasdešimt skirtingų personažų – iššūkis rimtas. Visgi tam pasiryžo visiems pažįstamas aktorius Simonas Storpirštis – jis, kartu su režisieriumi Ričardu Vitkaičiu, artėjantį rudenį žiūrovus kviečia į naują ir stulbinančiai juokingą muzikinį monospektaklį „Viskas užimta“.Teatro komedija „Valytojas“: romantiška istorija apie svajonę, meilę ir kasdienybės stebuklus
Ar galima rasti meilę ten, kur jos mažiausiai tikiesi – tarp prekybos centro lentynų ir skubančių pirkėjų? Naujoje teatro komedijoje „Valytojas“ atsakymas aiškus – taip.Šokio spektaklis „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“ – unikali meilės istorijos interpretacija Vilniuje
Gruodžio 28 d. Menų spaustuvėje, festivalio „Kalėdinis Vilnius“ programoje, vilniečiai turės progą pamatyti pasaulyje pripažinto danų choreografo Palle Granhøj spektaklį „This Is Not Romeo and Juliet“ / „Tai ne Romeo ir Džiuljeta“. Po koncertinio turo Danijoje ir Edinburgo festivalyje kritikų liaupsėmis įvertintas kūrinys atkeliauja į Lietuvą.Teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – apie netikėtus santykius, chaosą ir drąsą pradėti iš naujo
Šį rudenį į Lietuvos miestus atkeliauja nauja teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – šmaikštas ir provokuojantis spektaklis apie tai, kiek meilės telpa vienuose namuose ir kur prasideda chaosas.„Teismas“ – komedija, kurioje meilė stoja prieš teisingumą
Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? O kas, jeigu jas atskleisti įpareigotų pats Teismas? Naujoji režisieriaus Justino Krisiūno komedija „Teismas“ žiūrovus kviečia į absurdišką, juoko kupiną kelionę per santuokos išbandymus, vyrišką logiką ir moterišką intuiciją.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.Interaktyvus nuotykių spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“ keliauja po Lietuvą
Ar gali būti, kad net drąsiausiems šunyčiams užklumpa nuobodulys? Pasirodo, taip! Tačiau geriausio draugo skambutis viską pakeičia – prasideda nepaprasta kelionė į negyvenamą salą, kupiną pavojų, netikėtumų ir dingusio lobio paieškų.Oskaro Koršunovo „Laukinė antis“ – spalio pasirodymai jau išparduoti, skelbiami naujos datos lapkritį
Valstybinis jaunimo teatras 61-ąjį sezoną pradeda ypatinga premjera – režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatyta Henriko Ibseno drama „Laukinė antis“. Vos paskelbus pirmąsias spektaklio datas, žiūrovų dėmesys buvo milžiniškas – visi spalio mėnesio pasirodymai jau išparduoti. Atsiliepiant į publikos susidomėjimą, skelbiami papildomi spektakliai lapkričio 28 ir 29 dienomis.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Sulaukėme! Apkeliavęs skirtingas Lietuvos teatro scenas, į Nacionalinį Kauno dramos teatrą atvyksta Godo
Naujausias Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) kūrinys – pavasarį žiūrovams pristatytas režisieriaus Pauliaus Pinigio spektaklis „Belaukiant Godo“. Pasirinkti klasikinę medžiagą ir savaip interpretuoti Samuelio Becketto absurdo pjesę „Belaukiant Godo“ – įpareigojanti užduotis. Tačiau jauno režisieriaus bandymai atsipirko – Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ „Belaukiant godo“ pelnė 3 apdovanojimus už geriausius vaidmenis ir scenografiją.
Metas su kūriniu susipažinti ir Kauno teatro publikai. „Belaukiant Godo“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje bus rodomas birželio 9 dieną, 18 val. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka KJT aktoriai Simonas Lunevičius ir ką tik „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Poetas“ apdovanotas Donatas Želvys.
Aktorius ir režisierius Paulius Pinigis KJT sukūrė dešimtis vaidmenų, dėsto aktorinio meistriškumo studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), o režisuodamas balansuoja tarp pasimėgavimo ir įtampos, bando patenkinti savo perfekcionizmą. „Mėgstu knistis prie detalių, kabinėtis prie smulkmenų, dažnai aktorius stabdau po kiekvieno sakinio“, – sako P. Pinigis.
– Stabdyti reikia, nes turi aiškią viziją, o aktorius jos neįvykdo?
– Kiekviena scena turi savo ženklą. Sakykim, vienos scenos tikslas – kad veikėjas išeitų iš kambario. Kai matau, kad aktorius pradeda vaidinti kažką kita, nebesiekia to tikslo, turiu stabdyti.
Nėra taip, kad įsivaizduočiau, kaip turi skambėti kiekvienas sakinys. Bet iš karto girdžiu, ar konkretus sprendimas yra tos situacijos muzika. Taip medžioju tiesą. Bet nesu visažinis, būna, kad ir pats ką nors neteisingai interpretuoju, tada aktoriai atkreipia mano dėmesį ir turiu progą pergalvoti sceną.
– O kaip su hierarchija? Tu demokratiško teatro, bendro kūrybos proceso gerbėjas?
– Esu už kūrybinę komandą ir demokratišką darbo procesą, griaunu hierarchijos struktūrą. Bet vaidmenų žaidimas egzistuoja: aš esu stebėtojas, o aktoriai – darytojai. Jie turi pasikliauti mano žvilgsniu, galim dirbti tik dėl to, kad jie pasirinko pasitikėti manimi, toks susitarimas.
Esu jaunas režisierius, turiu nedaug praktikos, viską darau labiau iš vaidybinės pusės. Bet darau dėl to, kad mes labai prastai vaidiname. Lietuvos teatre matau daug ryškios, stiprios režisūros ir labai daug silpnos vaidybos net ir su geriausiais aktoriais. Matau daug atlikimo netikslumų, daug rezultatyvios, plakatinės vaidybos ir mažai tiesos.
– Becketto „Belaukiant Godo“ pasaulio ir Lietuvos teatruose yra ne kartą statyta medžiaga, dalis žiūrovų jau gali turėti savo įsivaizdavimą, apie ką yra ši pjesė. Ką naujo gali pasakyti?
– Išrasti dviračio neplanuoju, bet yra vienas svarbus aspektas. Pagal tai, kaip aš suprantu šį autorių ir pjesę, pagrindinius vaidmenis spektaklyje turėtų atlikti pagyvenę aktoriai, su jais būtų galima pasiekti tiksliausią rezultatą. Jaučiu tai pagal pjesės veikėjų patirtį, brandą, nuovargį nuo gyvenimo. Bet mūsų pozicija kitokia, vyriausiam aktoriui yra 32 metai. Tai diktuoja naujas galimybes interpretuoti kūrinį.
– Bet pjesės ašis yra laukimas. Ar tai nėra kiekvienai amžiaus grupei suprantamas dalykas? Visada yra ko laukti.
– Vargu, ar pjesė apsiriboja vien laukimo tema. Tai yra išeities taškas, nuo jo vystosi siužetas, bet čia aptariama daug kitų aspektų – egzistenciniai klausimai, prasmės paieškos, absurdas visoj begalinėj pasaulio maišalynėj, atsispindi ir aktualijos.
Taip, veikėjai laukia. Gali pasirodyti, kad laukimas susijęs su nieko neveikimu, bet čia ir atsiranda ta pilkoji zona, kurioje turi surasti, ką veikti, kol lauki. Ir čia amžius viską keičia. Kaip laukia 6 metų vaikas, o kaip 30 ar 60 metų žmogus? Jie turi visai kitas priemones laukti.
Jeigu šio spektaklio aktoriai būtų vyresni, veiktų jų išmintis ir raukšlės, gilios pauzės, sodrus balso tembras, viskas tikrai vyktų lėčiau, klampiau. O jaunas žmogus spirga ir negali ramiai pasėdėti. Į komandos jauną amžių nežiūriu kaip į trūkumą, tik dėl jo mes atradome autentišką savo formą, pasaulį, kurį kuriame scenoje. Jaunystė nėra problema, kurią reikia maskuoti, tiesiog turime kitaip statyti medžiagą.
– Bet žiūrovas jau gali turėti lūkesčių, apie ką yra ši pjesė, kaip ji turėtų būti skaitoma.
– Gal geriau niekada tų lūkesčių neturėti, pats stengiuosi jų vengti. Ambicijos gerai, bet lūkestis yra keistas dalykas, mane jis blokuoja. Pavyzdžiui, turiu lūkestį, kad būsiu geras režisierius, kad ko nors pasieksiu, bet tai veda į puikybę ir beprasmybę. Pasidavęs lūkesčiams pradedu bijoti, atsiranda įtampos, vidinio drebėjimo, neužtikrintumo, sutrinku.
Mano tikslas buvo sukurti spektaklį žiūrovams. Ne sau, ne teatrui, ne aktoriams. Kad pastatymas savo magija įtrauktų, sukurti sapnišką, pasakišką pasaulį, kuris neprimena realybės, kurio veikėjai nėra buitiški. Labiausiai noriu leisti žiūrovui pagyventi ne Godo laukimu, o teatro magijos nuotaika. Pats stengiuosi į viską žiūrėti iš žiūrovo perspektyvos, galvoju, kaip išlaikyti jo dėmesį.
– Bet tu nesi eilinis, tu labai informuotas žiūrovas. Gal tave supras tik teatro profesionalai?
– Apie teatro profesionalus noriu galvoti kuo mažiau. Teatras nėra skirtas tik jiems. Tai labai ribota publika, kuri vieną kartą tilptų į vieną salę. Nėra tikslo apie juos galvoti, nes tada norėsi jiems įtikti, nors pagaunu save, kad man įdomu, ką jie pagalvos. Bet čia vėl lūkestis, vėl ta pati nesąmonė.
Užuot pasidavęs lūkesčiams, tiesiog stengiuosi dirbti geriausiai, kaip galiu. Jeigu būsiu darbui atsidavęs, vis tiek kur nors nueisiu. Tikiu, kad darbas nuves prie gero rezultato.
– Bet ir gero rezultato reikia mokėti palaukti.
– Kai dirbi, nėra jausmo, kad lauki. Laukimas nieko nedarant yra žiauriai sudėtingas dalykas. Darbas man labai padeda atitolinti arba įprasminti mintis ir klausimus, į kuriuos nėra lengva atsakyti. Esu melancholiškas žmogus, daug galvoju apie pasaulį, save, mirtį, prasmės klausimas visada sukasi.
– Iš kur ta melancholija? Ar prisimeni save vaikystėje galvojantį apie mirtį, prasmę?
– Prisimenu fragmentus. Kaip nuotraukas. Ruduo, sėdžiu ant asfalto prie daugiabučio namo laiptinės, su pagaliuku krapštau akmenukus ant žemės ir galvoju, kad reikės kada nors numirti.
Šita melancholija dar labiau išryškėjo, kai atėjau į teatrą. Kai mokiausi mokykloje, Panevėžio teatre „Menas“ lankiau vaidybos studiją, pasitaikė proga suvaidinti spektaklyje „Equus“. Man teko labai stiprus, dramatiškas berniuko Aleno vaidmuo, tai personažas, kuris balansavo ant beprotybės ribos. Spektaklis buvo labai sėkmingas, prisirinkdavo pilnos salės, buvo apdovanoti festivaliuose. Tame vaidmenyje atradau visas melancholiškas emocijas, nes iki tol mokykloje, su draugais buvau labai linksmas, laisvas, kompanijos siela. Gavęs tokį vaidmenį, iš karto nesupratau, kaip tvarkytis su emocijomis, turėjau tik nuojautą, kad viską reikia daryti iš tikrųjų, o režisieriui toks mano priėjimas patiko.
– Skamba kaip alinanti patirtis gimnazistui.
– Taip ir buvo, bet man patiko. Likus savaitei iki spektaklio pradėdavau tomis emocijomis gyventi, juk nemokėjau kaip profesionalas akimirksniu atsidurti vaidmeny. Galbūt tada ši melancholija, dramatiškumas ir paėmė viršų, labai pasikeičiau, tos linksmosios savo dalies pradėjau netekti, vis sunkiau ir sunkiau būdavo grįžti į tą linksmą, nerūpestingą nuotaiką.
Dabar kartais pagalvoju, o kur tas linksmasis Paulius? Ar įmanoma prie jo grįžti? Nežinau. Bet man patinka dramatiški vaidmenys, juos ir pritraukiu, nenoriu iš tos nuotaikos išeiti.
– „Belaukiant Godo“ pagrindinius vaidmenis atlieka Donatas Želvys ir Simonas Lunevičius, kartu baigėte Valentino Masalskio vaidybos kursą, esate bendražygiai nuo pat Klaipėdos jaunimo teatro įkūrimo. Kaip sekasi dirbti kartu?
– Yra iššūkių. Esam iš tos pačios kartos, kartu augom, mokėmės, o dabar staiga priėmėm sprendimą, kad aš tampu režisieriumi, o jie mano aktoriais. Bet tai abipusis noras. Kartais pasiaiškinam santykius, pakibirkščiuojam, būna, kad sakau pastabą ir jie gali į ją nereaguoti, sakyti, pats imk ir padaryk geriau. Bet norime sukurti kūrybiškai produktyvų ryšį, dėl to aš stengiuosi nebūti asilu ir nevaidinti kažkokio režisieriaus, o jie nekiša pagalių man į ratus ir bando leisti man juos vesti. O geroji pusė ta, kad mums nereikia ilgai kalbėti apie vaidybą, aiškintis, kodėl kas nors neišeina. Labai greitai dėl visko susitariame.
– Lengva susitarti, nes esate mokyti tų pačių dalykų. Ar nekyla grėsmė tapti mokytojo aidu, neberasti savo autentiško balso?
– Yra šlykštus mitas, kuris lydi mūsų teatrą visus 10 metų. Tiesa, jis jau mažėja, bet ypač anksčiau mūsų teatras buvo kritikuojamas, kad esam tik Masalskio masalskiukai, charizmą praradusios kopijos.
Nesuvokiu, apie ką čia kalbama. Niekas mums nedavė kanonų rinkinio, ką reikia daryti, kad būtum geras aktorius. Nėra jokių formulių, taisyklių, mūsų skonis vis dar formuojasi – kasdien kalbam apie filmus, spektaklius. Jeigu turime panašų suvokimą, kas yra geras atlikimas, tai nereiškia, kad viską darome vienodai.
Esu laimingas, kad turiu mokytoją, kuris duoda patarimą, padeda kilus neaiškumų, bet aš nesu jo kopija. Manau, man labai pasisekė, kad šalia turiu žmogų, kuriam galiu paskambinti pasitarti ir kuris man pasako, jeigu mato, kad klaidžioju. Kiekvienam to linkėčiau.
– Ko dabar lauki?
– Kai užgriūva labai laukti darbai, visada laukiu tų darbų pabaigos, o kai pabaiga ateina, po kelių poilsio dienų vėl laukiu naujų darbų. Bet iš tikrųjų laukiu, kada turėsiu daugiau laiko pabūti su sūnumi. Jis tikras angelas, o aš retai būnu namie.
Režisierių Paulių Pinigį kalbino Juta Liutkevičiūtė
Metas su kūriniu susipažinti ir Kauno teatro publikai. „Belaukiant Godo“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje bus rodomas birželio 9 dieną, 18 val. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka KJT aktoriai Simonas Lunevičius ir ką tik „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Poetas“ apdovanotas Donatas Želvys.
Aktorius ir režisierius Paulius Pinigis KJT sukūrė dešimtis vaidmenų, dėsto aktorinio meistriškumo studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), o režisuodamas balansuoja tarp pasimėgavimo ir įtampos, bando patenkinti savo perfekcionizmą. „Mėgstu knistis prie detalių, kabinėtis prie smulkmenų, dažnai aktorius stabdau po kiekvieno sakinio“, – sako P. Pinigis.
– Stabdyti reikia, nes turi aiškią viziją, o aktorius jos neįvykdo?
– Kiekviena scena turi savo ženklą. Sakykim, vienos scenos tikslas – kad veikėjas išeitų iš kambario. Kai matau, kad aktorius pradeda vaidinti kažką kita, nebesiekia to tikslo, turiu stabdyti.
Nėra taip, kad įsivaizduočiau, kaip turi skambėti kiekvienas sakinys. Bet iš karto girdžiu, ar konkretus sprendimas yra tos situacijos muzika. Taip medžioju tiesą. Bet nesu visažinis, būna, kad ir pats ką nors neteisingai interpretuoju, tada aktoriai atkreipia mano dėmesį ir turiu progą pergalvoti sceną.
– O kaip su hierarchija? Tu demokratiško teatro, bendro kūrybos proceso gerbėjas?
– Esu už kūrybinę komandą ir demokratišką darbo procesą, griaunu hierarchijos struktūrą. Bet vaidmenų žaidimas egzistuoja: aš esu stebėtojas, o aktoriai – darytojai. Jie turi pasikliauti mano žvilgsniu, galim dirbti tik dėl to, kad jie pasirinko pasitikėti manimi, toks susitarimas.
Esu jaunas režisierius, turiu nedaug praktikos, viską darau labiau iš vaidybinės pusės. Bet darau dėl to, kad mes labai prastai vaidiname. Lietuvos teatre matau daug ryškios, stiprios režisūros ir labai daug silpnos vaidybos net ir su geriausiais aktoriais. Matau daug atlikimo netikslumų, daug rezultatyvios, plakatinės vaidybos ir mažai tiesos.
– Becketto „Belaukiant Godo“ pasaulio ir Lietuvos teatruose yra ne kartą statyta medžiaga, dalis žiūrovų jau gali turėti savo įsivaizdavimą, apie ką yra ši pjesė. Ką naujo gali pasakyti?
– Išrasti dviračio neplanuoju, bet yra vienas svarbus aspektas. Pagal tai, kaip aš suprantu šį autorių ir pjesę, pagrindinius vaidmenis spektaklyje turėtų atlikti pagyvenę aktoriai, su jais būtų galima pasiekti tiksliausią rezultatą. Jaučiu tai pagal pjesės veikėjų patirtį, brandą, nuovargį nuo gyvenimo. Bet mūsų pozicija kitokia, vyriausiam aktoriui yra 32 metai. Tai diktuoja naujas galimybes interpretuoti kūrinį.
– Bet pjesės ašis yra laukimas. Ar tai nėra kiekvienai amžiaus grupei suprantamas dalykas? Visada yra ko laukti.
– Vargu, ar pjesė apsiriboja vien laukimo tema. Tai yra išeities taškas, nuo jo vystosi siužetas, bet čia aptariama daug kitų aspektų – egzistenciniai klausimai, prasmės paieškos, absurdas visoj begalinėj pasaulio maišalynėj, atsispindi ir aktualijos.
Taip, veikėjai laukia. Gali pasirodyti, kad laukimas susijęs su nieko neveikimu, bet čia ir atsiranda ta pilkoji zona, kurioje turi surasti, ką veikti, kol lauki. Ir čia amžius viską keičia. Kaip laukia 6 metų vaikas, o kaip 30 ar 60 metų žmogus? Jie turi visai kitas priemones laukti.
Jeigu šio spektaklio aktoriai būtų vyresni, veiktų jų išmintis ir raukšlės, gilios pauzės, sodrus balso tembras, viskas tikrai vyktų lėčiau, klampiau. O jaunas žmogus spirga ir negali ramiai pasėdėti. Į komandos jauną amžių nežiūriu kaip į trūkumą, tik dėl jo mes atradome autentišką savo formą, pasaulį, kurį kuriame scenoje. Jaunystė nėra problema, kurią reikia maskuoti, tiesiog turime kitaip statyti medžiagą.
– Bet žiūrovas jau gali turėti lūkesčių, apie ką yra ši pjesė, kaip ji turėtų būti skaitoma.
– Gal geriau niekada tų lūkesčių neturėti, pats stengiuosi jų vengti. Ambicijos gerai, bet lūkestis yra keistas dalykas, mane jis blokuoja. Pavyzdžiui, turiu lūkestį, kad būsiu geras režisierius, kad ko nors pasieksiu, bet tai veda į puikybę ir beprasmybę. Pasidavęs lūkesčiams pradedu bijoti, atsiranda įtampos, vidinio drebėjimo, neužtikrintumo, sutrinku.
Mano tikslas buvo sukurti spektaklį žiūrovams. Ne sau, ne teatrui, ne aktoriams. Kad pastatymas savo magija įtrauktų, sukurti sapnišką, pasakišką pasaulį, kuris neprimena realybės, kurio veikėjai nėra buitiški. Labiausiai noriu leisti žiūrovui pagyventi ne Godo laukimu, o teatro magijos nuotaika. Pats stengiuosi į viską žiūrėti iš žiūrovo perspektyvos, galvoju, kaip išlaikyti jo dėmesį.
– Bet tu nesi eilinis, tu labai informuotas žiūrovas. Gal tave supras tik teatro profesionalai?
– Apie teatro profesionalus noriu galvoti kuo mažiau. Teatras nėra skirtas tik jiems. Tai labai ribota publika, kuri vieną kartą tilptų į vieną salę. Nėra tikslo apie juos galvoti, nes tada norėsi jiems įtikti, nors pagaunu save, kad man įdomu, ką jie pagalvos. Bet čia vėl lūkestis, vėl ta pati nesąmonė.
Užuot pasidavęs lūkesčiams, tiesiog stengiuosi dirbti geriausiai, kaip galiu. Jeigu būsiu darbui atsidavęs, vis tiek kur nors nueisiu. Tikiu, kad darbas nuves prie gero rezultato.
– Bet ir gero rezultato reikia mokėti palaukti.
– Kai dirbi, nėra jausmo, kad lauki. Laukimas nieko nedarant yra žiauriai sudėtingas dalykas. Darbas man labai padeda atitolinti arba įprasminti mintis ir klausimus, į kuriuos nėra lengva atsakyti. Esu melancholiškas žmogus, daug galvoju apie pasaulį, save, mirtį, prasmės klausimas visada sukasi.
– Iš kur ta melancholija? Ar prisimeni save vaikystėje galvojantį apie mirtį, prasmę?
– Prisimenu fragmentus. Kaip nuotraukas. Ruduo, sėdžiu ant asfalto prie daugiabučio namo laiptinės, su pagaliuku krapštau akmenukus ant žemės ir galvoju, kad reikės kada nors numirti.
Šita melancholija dar labiau išryškėjo, kai atėjau į teatrą. Kai mokiausi mokykloje, Panevėžio teatre „Menas“ lankiau vaidybos studiją, pasitaikė proga suvaidinti spektaklyje „Equus“. Man teko labai stiprus, dramatiškas berniuko Aleno vaidmuo, tai personažas, kuris balansavo ant beprotybės ribos. Spektaklis buvo labai sėkmingas, prisirinkdavo pilnos salės, buvo apdovanoti festivaliuose. Tame vaidmenyje atradau visas melancholiškas emocijas, nes iki tol mokykloje, su draugais buvau labai linksmas, laisvas, kompanijos siela. Gavęs tokį vaidmenį, iš karto nesupratau, kaip tvarkytis su emocijomis, turėjau tik nuojautą, kad viską reikia daryti iš tikrųjų, o režisieriui toks mano priėjimas patiko.
– Skamba kaip alinanti patirtis gimnazistui.
– Taip ir buvo, bet man patiko. Likus savaitei iki spektaklio pradėdavau tomis emocijomis gyventi, juk nemokėjau kaip profesionalas akimirksniu atsidurti vaidmeny. Galbūt tada ši melancholija, dramatiškumas ir paėmė viršų, labai pasikeičiau, tos linksmosios savo dalies pradėjau netekti, vis sunkiau ir sunkiau būdavo grįžti į tą linksmą, nerūpestingą nuotaiką.
Dabar kartais pagalvoju, o kur tas linksmasis Paulius? Ar įmanoma prie jo grįžti? Nežinau. Bet man patinka dramatiški vaidmenys, juos ir pritraukiu, nenoriu iš tos nuotaikos išeiti.
– „Belaukiant Godo“ pagrindinius vaidmenis atlieka Donatas Želvys ir Simonas Lunevičius, kartu baigėte Valentino Masalskio vaidybos kursą, esate bendražygiai nuo pat Klaipėdos jaunimo teatro įkūrimo. Kaip sekasi dirbti kartu?
– Yra iššūkių. Esam iš tos pačios kartos, kartu augom, mokėmės, o dabar staiga priėmėm sprendimą, kad aš tampu režisieriumi, o jie mano aktoriais. Bet tai abipusis noras. Kartais pasiaiškinam santykius, pakibirkščiuojam, būna, kad sakau pastabą ir jie gali į ją nereaguoti, sakyti, pats imk ir padaryk geriau. Bet norime sukurti kūrybiškai produktyvų ryšį, dėl to aš stengiuosi nebūti asilu ir nevaidinti kažkokio režisieriaus, o jie nekiša pagalių man į ratus ir bando leisti man juos vesti. O geroji pusė ta, kad mums nereikia ilgai kalbėti apie vaidybą, aiškintis, kodėl kas nors neišeina. Labai greitai dėl visko susitariame.
– Lengva susitarti, nes esate mokyti tų pačių dalykų. Ar nekyla grėsmė tapti mokytojo aidu, neberasti savo autentiško balso?
– Yra šlykštus mitas, kuris lydi mūsų teatrą visus 10 metų. Tiesa, jis jau mažėja, bet ypač anksčiau mūsų teatras buvo kritikuojamas, kad esam tik Masalskio masalskiukai, charizmą praradusios kopijos.
Nesuvokiu, apie ką čia kalbama. Niekas mums nedavė kanonų rinkinio, ką reikia daryti, kad būtum geras aktorius. Nėra jokių formulių, taisyklių, mūsų skonis vis dar formuojasi – kasdien kalbam apie filmus, spektaklius. Jeigu turime panašų suvokimą, kas yra geras atlikimas, tai nereiškia, kad viską darome vienodai.
Esu laimingas, kad turiu mokytoją, kuris duoda patarimą, padeda kilus neaiškumų, bet aš nesu jo kopija. Manau, man labai pasisekė, kad šalia turiu žmogų, kuriam galiu paskambinti pasitarti ir kuris man pasako, jeigu mato, kad klaidžioju. Kiekvienam to linkėčiau.
– Ko dabar lauki?
– Kai užgriūva labai laukti darbai, visada laukiu tų darbų pabaigos, o kai pabaiga ateina, po kelių poilsio dienų vėl laukiu naujų darbų. Bet iš tikrųjų laukiu, kada turėsiu daugiau laiko pabūti su sūnumi. Jis tikras angelas, o aš retai būnu namie.
Režisierių Paulių Pinigį kalbino Juta Liutkevičiūtė
Paieška nedavė rezultatų