Skaityti daugiau
Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Režisierius Paulius Markevičius apie „Kolonija Antika“ premjerą: „Atrodo, kad pasaulyje artėjame prie nemalonaus lūžio“
Sausio 30-31 d. teatras „Tolyn gilyn“ ir režisierius Paulius Markevičius Lukiškių kalėjimo komplekse pristatys „Kolonija Antika“ premjerą.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.VŠDT premjera | ANONIMINIAI ŠOKIAI | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – tai dokumentinės fikcijos principu kuriamas tarpdisciplininis spektaklis, teatrinėmis priemonėmis nagrinėjantis įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nuolatinį bandymą pabėgti nuo realybės. Kūrinys kviečia žiūrovą į paslaptingą laukiamąją erdvę, kurioje susirenka žmonės, ieškantys pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties, patys ne visada tiksliai žinodami, ko jiems trūksta.VŠDT | Nematomas vaikas | muzikinis spektaklis šeimai
Muzikinis spektaklis „Nematomas vaikas“ pasakoja jautrią ir prasmingą istoriją apie mažą mergaitę Ninę, kuri, nepatyrusi žmogiškos šilumos savo šeimoje, vieną dieną tampa nematoma. Ieškodama jai pagalbos, geroji tetulė nusprendžia Ninę patikėti miško glūdumoje gyvenančiai keistuolių šeimynėlei, kuri noriai priglaudžia mergaitę ir ima ja rūpintis.„Vienuolio išpažintis“ – meditacija apie žmogaus vidinį pasaulį Klaipėdoje
Vasario 1 d. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovai kviečiami į tarpdisciplininį spektaklį „Vienuolio išpažintis“, kuris atveria nepaprastą kelionę per žmogaus trapumą, vienatvę ir dvasinį atsinaujinimą. Spektaklis remiasi Sigito Benedikto Jurčio (brolio Benedikto) išpažintimi, atskleidžiančia paprastumo, nuolankumo ir kasdienės meilės reikšmę.Make Love – muzikinis spektaklis apie seksą Vilniuje
Vasario 14 d., per meilės dieną, Vilniuje įvyks neįprastas pasimatymas – muzikinis spektaklis apie seksą „Make Love“, kurio režisierius – Gildas Aleksa. Renginys vyks Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėje, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje, kuri dėl savo unikalios atmosferos puikiai tinka muzikiniams ir teatriniams pasirodymams.Didžiausi sausio renginiai – Martyno Kavaliausko šou, miuziklas „Mažasis Princas“ ir tikrasis UTMA debiutas Vilniuje
Gruodžio renginių maratonas pasiekė finišo liniją, tačiau 2026-ųjų startas žada ne ką mažiau įspūdingus metus. Sausį žiūrovų Lietuvoje laukia didžiausi Martyno Kavaliausko šou, naujasis Džordanos Butkutės turas, sugrįžtantis miuziklas „Mažasis Princas“, baletas „Spragtukas“, nenuspėjamas kovinio sporto turnyras UTMA ir daugybė kitų renginių.VMT spektaklis „Maskaradas“ – ilgaamžė Rimo Tumino teatro legenda
Rimo Tumino režisuotas „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje gyvuojantis jau beveik trisdešimt metų ir neprarandantis žiūrovų meilės. Pastatytas pagal romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo pjesę, šis dviejų dalių spektaklis tapo ne tik klasikos interpretacija, bet ir subtilia, fantasmagoriška šiandienos pasaulio refleksija.Vilniaus tango teatras – „Kai tango prabyla lietuviškai“
Vilniaus tango teatras kviečia į išskirtinį muzikinį ir šokio pasirodymą „Kai tango prabyla lietuviškai“, kuriame atgyja Lietuvoje tarpukariu skambėję tango kūriniai. Tango, gimęs Argentinoje, perskridęs vandenyną ir apkeliavęs Europą, XX a. pradžioje pasiekė ir Lietuvą. Čia jis kėlė prieštaringas reakcijas – vienus žavėjo, kitus piktino, tačiau tapo ryškiu to meto kultūrinio gyvenimo reiškiniu.VŠDT premjera | Anoniminiai šokiai | rež. Darius Gumauskas
„Anoniminiai šokiai“ – dokumentinė fikcija, tyrinėjanti įvairias priklausomybės formas, desperatiškas dopamino paieškas ir nenuilstamą norą pabėgti nuo realybės. Spektaklis kviečia žiūrovus į paslaptingą, prieblandoje skendintį laukiamąjį, kuriame personažai laukia pagalbos, išsigelbėjimo ar trumpalaikės užmaršties.Lietuvos baletui – 100 metų! Gala koncertas
2026 m. vasario 10 d. Vilniaus senajame teatre vyks iškilmingas Gala koncertas, skirtas paminėti Lietuvos baleto šimtmetį. Tai ypatingas jubiliejinio sezono vakaras, subursiantis skirtingų kartų atlikėjus ir atskleisiantis baleto raidą nuo klasikos ištakų iki šiuolaikinių formų.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Dainų šventė“ – muzikiniai prisiminimai iš šeimyninių videoarchyvų
2026 m. vasario 5 d. Menų spaustuvėje vyks muzikinis koliažas „Dainų šventė“, kurio pagrindas – XX a. paskutiniojo dešimtmečio home videos. Juose užfiksuoti gyvenimiški epizodai, muzika ir daina tampa proga pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės pradžią, suprasti, kas tapo ilgalaikiais visuomenės bruožais, o kas – tik to laikotarpio ženklu. Nostalgijos, šilumos ir ironijos kupina patirtis kviečia prisiminti ir pajusti praeinančio laiko neišvengiamybę.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.VŠDT pristato muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“
Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šviesų, jautrumo kupiną muzikinį spektaklį šeimai „Nematomas vaikas“, kuris vyks 2026 m. vasario 8 d. 13 val.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.Absurdo komedija „Musė“
ARTYN teatras pristato šmaikščią, netikėtumų kupiną ir kartu jautriai socialines temas atliepiančią absurdo komediją „Musė“, pastatytą pagal Daivos Čepauskaitės pjesę. Režisierės Martos Vendland spektaklis kviečia žiūrovus pažvelgti į kasdienius žmonių santykius kitu kampu – per absurdiškų situacijų, paradoksų ir subtilaus humoro prizmę.Romantinė komedija „Pupos“
ARTYN teatras kviečia į šiltą, šmaikščią ir kartu jautrią Daivos Čepauskaitės romantinę komediją „Pupos“, režisuotą Martos Vendland. Tai pasakojimas, kuriame susipina pasaka ir tikrovė, juokas ir melancholija, o žiūrovas kviečiamas patyrinėti, kas slypi už ilgų metų kartu praleidusios poros santykių.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.Kalėdos teatre: šventinė nuotaika ir konkursas žiūrovams
Valstybinio Šiaulių dramos teatro erdvės jau prisipildė šventinės nuotaikos – fojė sužibo kalėdinės eglutės, o kartu prasidėjo ir žiūrovams skirtas konkursas „Įsiamžink teatre – laimėk ekskursiją po užkulisius!“.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. J. W. Goethe „Faustas“. I dalis
2026 m. vasario 1 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į naują „Dramų klasikos“ ciklo skaitymą – šįkart į pirmąją Johanno Wolfgango von Goethe „Fausto“ dalį, kurią režisuoja Vytautas Rumšas. Tai vienas svarbiausių Vakarų literatūros kūrinių, atveriantis žmogaus dvasios gelmes, pažinimo troškimą ir amžiną vidinę kovą.Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu
„Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko“, – sako Ukrainos dainininkė Margarita Meleshko, kuri vasarį su „The Grand Stars Orchestra“ pasirodys Lietuvoje. Atvirame interviu solistė papasakojo apie savo muzikinį kelią, įtemptą gyvenimą Kyjive ir pasirodymus fronte.Padovanokite nepamirštamas akimirkas su „Bilietai.lt“ Dovanų čekiu
Artėjančių švenčių proga ieškote dovanos, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga? „Bilietai.lt“ Dovanų čekis – puiki idėja Kalėdoms, gimtadieniui ar kitai progai. Tai ne daiktas, o galimybė patirti nepamirštamas akimirkas – pasirinkti renginį, kuris labiausiai džiugins širdį.Inga Norkutė pristato solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“
2026 m. sausio 28 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje žiūrovų lauks ypatingas vakaras – aktorė ir atlikėja Inga Norkutė pristatys savo naują solo spektaklį–koncertą „Pirmas kartas“. Tai šiltas, nuoširdus ir juoko kupinas pasakojimas apie gyvenimo patirtis, kurios mus formuoja ir nuolat kviečia išlikti jaunais savo vidumi.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Interviu su vienu ryškiausių Ukrainos baleto šokėjų – apie karą, discipliną ir šou Vilniuje
„Prarasti sportinę formą yra labai lengva, o vėl ją susigrąžinti – be galo sunku“, – sako vienas geriausių Ukrainos baleto šokėjų Denysas Nedakas, kuris vasarį su „Kyiv Classic Ballet“ trupe Vilniuje pristatys spektaklį „Gulbių ežeras“. Atvirame interviu solistas papasakojo apie įkvėpimo šaltinius, šokėjų kasdienybę ir jį pakeitusį karą gimtinėje.Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Premjeros „Kolonija Antika“ aktoriai V. Raubaitė, R. Petrauskas ir G. Ivanauskas: ar įmanomas naujas pasaulis vienybėje?
Teatras „Tolyn gilyn“ ir režisierius Paulius Markevičius Lukiškių kalėjimo komplekse sausio 30-31 d. pristatys imersinio (patyriminio) spektaklio „Kolonija Antika“ premjerą.
Apie repeticijas Lukiškių kalėjimo antrame korpuse, kolektyvinę dramaturgiją, postapokaliptines būsenas ir režisieriaus Pauliaus Markevičiaus kuriamą saugią kūrybinę erdvę pasakoja spektaklio aktoriai Vilma Raubaitė, Rokas Petrauskas ir aktorius, šokėjas, choreografas Gytis Ivanauskas.
– Patyriminis spektaklis „Kolonija Antika“ vyksta Lukiškių kalėjimo antrame korpuse. Kas šioje erdvėje jums kelia didžiausią įspūdį ir ką reiškia čia repetuoti?
Vilma: Viršutiniuose kalėjimo aukštuose dar kartais pašviečia saulė, bet dalyje erdvių nėra natūralios šviesos, o suvokimas, kad čia gyveno žmonės, slegia. Tam tikru laikotarpiu kamerose buvo daugiau žmonių nei lovų, bet kūryba keičia vietos kontekstą. Prasidėjus repeticijoms pasimiršta, kad čia kalėjimas, tačiau pertraukų metu šis suvokimas vėl išlenda.
Rokas: Repetuojant susigyveni su bet kokia erdve – net ir su šia. Galvojant apie veiksmą, tekstą, scenografiją, būnant grupėje, užsimiršta, kad esu kalėjime. Prisimenu tai, kai lieku vienas. Repeticijose maksimaliai išnaudojame erdvės architektūrą. Šitas pastatas statytas kelti baimę ir nerimą – tu visada esi matomas. Kalėjimo rūsyje visiškai tamsu, o žinojimas, kad žmonės ten praleisdavo dalį savo gyvenimo, kelia šiurpą. Net tualetai kamerose buvo įrengti prie durų – šalia langelio.
Gytis: Pradėjus repetuoti tikrai buvo nejauku, bet po kurio laiko pradėjau į erdvę žiūrėti iš profesinės pusės: gilinausi į spektaklio temą ir nebegalvojau apie čia patirtus išgyvenimus. Tapo mažiau baisu. Atsiradus dekoracijoms ir scenografijai, tai tapo mūsų teatro namais.
– Kuo šis repeticijų procesas kitoks – tiek dėl imersinio (patyriminio) spektaklio formato, tiek dėl neįprastos lokacijos?
Gytis: Prisidėti prie šio spektaklio man be proto įdomu ir nauja. Nors esu dirbęs su daug įvairių režisierių iš viso pasaulio, dar niekada neturėjau panašaus kūrybinio proceso, paieškų ir improvizacijų. Mano patirtis teatre ir tam tikras statusas tarsi „neleidžia“ klysti, bet čia klysti nebaisu. Aš nebijau nežinoti, nesuprasti ir tai man labai patinka. Kalėjimo erdvė diktuoja daug sprendimų, padeda improvizuoti ir, kaip bebūtų keista, įkvepia.
Vilma: Spektaklyje nėra aiškios dramaturgijos, ji dėliojasi iš labai daug skirtingų aspektų, bet jaučiasi, kad režisierius Paulius Markevičius turi viziją, kaip viskas turėtų susijungti. Ne visi iš anksto sugalvoti dalykai, perkėlus į Lukiškių kalėjimo antrąjį korpusą, veikia. Ši erdvė procese yra visapusiška kūrėja, kaip ir kiekvienas iš komandos. Visa spektaklio kūryba vyksta savotišku mezgimo, rišimo principu.
– Patyriminiame spektaklyje „Kolonija Antika“ kiekvienas iš jūsų prisiliečiate ir prie dramaturgijos, o tai praplečia jūsų, kaip aktorių, šokėjų, atsakomybę. Kaip tai atrodo praktiškai?
Rokas: Įprastame teatre gauni vaidmenį ir tekstą, o čia viskas prasidėjo nuo absoliutaus nulio – vienas kito pažinimo, mokėjimo būti grupėje. Procese daug kūrybinių ieškojimų – visi gali pasiūlyti tekstą, dainą, judesį ir lygiavertiškai prisidėti prie spektaklio kūrybos.
Vilma: Kartais aktorystėje tikrai patogu, kai režisierius nustato taisykles. Bet koks kūrybinis procesas reikalauja pastangų, drąsos, įsitraukimo. Perėjimas iš pasyvios, patogios pozicijos į aktyvią kūrybą kartais net gali kelti susierzinimą. Dalis spektaklio turi aiškius rėmus, tarp kurių mes patys praminame ir įprasminame savo taką.
– Visų jūsų vaidmuo – žmogaus, kuris po civilizacijos griūties bando rasti būdą, kaip gyventi toliau. Ką jie išgyvena?
Gytis: Vaidmuo labai daugialypis. Vieną akimirką esu atviras, sąžiningas, kitą – apsimetėlis ir apgavikas. Tai patiriu skausmą, tai žudau.
Rokas: Spektaklis – postapokaliptinis. Herojai patiria užprogramuotą tragediją, vieną apokalipsę po kitos ir ieško panašių išgyvenimų vienas kitame. Šiame procese išlenda įvairūs prisiminimai apie praeitį, bandymai būti kažkuo kitu, apsimetinėjimai.
Vilma: Išgyvename sukrėtimą – masinį sprogimą arba stiprų asmeninį įvykį, kuris irgi gali tapti viso gyvenimo pokyčiu. Spektaklio herojai bando susigrąžinti ankstesnį pasaulį, bet jo nebėra, todėl reikia kurti naują. Kyla klausimai: kaip jį sukurti, per kokį žmogų, jausmą – ir ar tai iš viso įmanoma? Tai hipotetiniai klausimai, su kuriais, man atrodo, susiduriame visi, patyrę netektis ar sukrėtimus.
– Spektaklyje svarbus vaidmuo tenka ir grupei, bendruomenei. Kokią bendruomenę kuriate?
Rokas: Žmogus – socialus padaras. Ritualai, šokiai, katarsis nuo seno vyko bendruomenėje. Net ir šiandien atstūmimas šeimoje, draugų rate ar bet kokioje kitoje žmonių grupėje kelia skausmą. Mūsų kolektyvinėje atmintyje atskyrimas reiškia pavojų, todėl žmonės natūraliai telkiasi į grupes.
Man patinka, kad spektaklyje kuriame bendrystę be vadų ar statusų. Klausiame, ar įmanoma sukurti naują pasaulį vienybėje – ar pavyks, pamatysime. Juk net vaikų grupėse greitai atsikartoja tas pats modelis: atsiranda lyderiai, „policininkai“, hierarchija. Palik žmones kartu ir po kurio laiko vis tiek kažkas ims vadovauti.
– „Kolonija Antika“ spektaklis įkvėptas jausmo, kai aplink daug nerimo, įtampos, blogų nuojautų, pykčių, nesusipratimų ir visame tame – daug bandymų būti kartu. Kiek jums tai yra artima ir pažįstama?
Vilma: Taip sutapo, kad repeticijas pradėjome kultūros bendruomenės protestų metu. Tai buvo sukrėtimas, kai aiškiai pajunti dvi priešingas puses ir jausmą, lyg kažkas bandytų išversti tavo pamatus. Kai „sprogimas“ jau įvykęs, lieka klausimas – ką darome toliau?
– Su režisieriumi Pauliumi Markevičiumi dirbate pirmą kartą. Koks jis režisierius?
Vilma: Man labai patinka dirbti su Pauliumi. Seniai to norėjau ir džiaugiuosi šia galimybe. Vertinu jo procesą ir požiūrį: jis rimtai apsvarsto visus pasiūlymus, o tai veikia kaip leidimas būti pilnateisiu kūrybiniu partneriu.
Rokas: Paulius niekada nekelia savo ego virš kitų, į kiekvieną pasiūlymą reaguoja beveik vaikišku entuziazmu, todėl bendras ieškojimas tampa dar labiau įkvepiantis.
Gytis: Dirbti su Pauliumi dabar man reiškia vieną geriausių periodų, ypač šiame gyvenimo ir profesiniame etape. Atgaiva nebijoti klysti, nežinoti ir ieškoti. Paulius tam sukuria saugią erdvę. Visa komanda labai įsitraukusi į kūrybinį procesą. Kartais užtenka pamatyti kolegos išpūstas akis ir supranti, kad nesi tame vienas.
– Turite patarimų, kaip geriausiai patirtį „Kolonija Antika“ spektaklį?
Vilma: Spektaklio potyrį kuria daug dalykų. Jei būčiau žiūrovė, man būtų įdomu patirti pačią erdvę – kažkada labai aiškią ir struktūruotą, stebėti jos transformaciją ir, jei pavyktų, susieti tai su savo patirtimis.
Rokas: Palinkėsiu ateiti be išankstinių nusistatymų, cinizmo, įsijungti vaiko režimą ir iš tikrųjų patirti.
2024 m. Paulius Markevičius už kitą patyriminį spektaklį „Café Existants“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“
„Kolonija Antika“ veikia: Emilija Dūdaitė, Gytis Ivanauskas, Oksana Griaznova, Pijus Ganusauskas, Rokas Petrauskas, Rokas Siaurusaitis, Simonas Dovidauskas, Sofija Gedgaudaitė, Vilma Raubaitė.
Scenografiją spektakliui kuria Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas – Martynas Norvaišas, choreografė – Ieva Navickaitė, kostiumų dizainerė – Fausta Naujalė, grimo dailininkė – Karolina Rukšnaitytė, kompozitorius – Ernestas Kaušylas, technikos vadovas – Povilas Laurinaitis, režisieriaus asistentė – Justina Biekštaitė, koordinatorė – Gabrielė Pelakauskaitė, prodiuserė – Inga Galvanauskaitė. Plakato autorius – Art Belikov. Komunikacija – Goda Urbonaitė.
Apie repeticijas Lukiškių kalėjimo antrame korpuse, kolektyvinę dramaturgiją, postapokaliptines būsenas ir režisieriaus Pauliaus Markevičiaus kuriamą saugią kūrybinę erdvę pasakoja spektaklio aktoriai Vilma Raubaitė, Rokas Petrauskas ir aktorius, šokėjas, choreografas Gytis Ivanauskas.
– Patyriminis spektaklis „Kolonija Antika“ vyksta Lukiškių kalėjimo antrame korpuse. Kas šioje erdvėje jums kelia didžiausią įspūdį ir ką reiškia čia repetuoti?
Vilma: Viršutiniuose kalėjimo aukštuose dar kartais pašviečia saulė, bet dalyje erdvių nėra natūralios šviesos, o suvokimas, kad čia gyveno žmonės, slegia. Tam tikru laikotarpiu kamerose buvo daugiau žmonių nei lovų, bet kūryba keičia vietos kontekstą. Prasidėjus repeticijoms pasimiršta, kad čia kalėjimas, tačiau pertraukų metu šis suvokimas vėl išlenda.
Rokas: Repetuojant susigyveni su bet kokia erdve – net ir su šia. Galvojant apie veiksmą, tekstą, scenografiją, būnant grupėje, užsimiršta, kad esu kalėjime. Prisimenu tai, kai lieku vienas. Repeticijose maksimaliai išnaudojame erdvės architektūrą. Šitas pastatas statytas kelti baimę ir nerimą – tu visada esi matomas. Kalėjimo rūsyje visiškai tamsu, o žinojimas, kad žmonės ten praleisdavo dalį savo gyvenimo, kelia šiurpą. Net tualetai kamerose buvo įrengti prie durų – šalia langelio.
Gytis: Pradėjus repetuoti tikrai buvo nejauku, bet po kurio laiko pradėjau į erdvę žiūrėti iš profesinės pusės: gilinausi į spektaklio temą ir nebegalvojau apie čia patirtus išgyvenimus. Tapo mažiau baisu. Atsiradus dekoracijoms ir scenografijai, tai tapo mūsų teatro namais.
– Kuo šis repeticijų procesas kitoks – tiek dėl imersinio (patyriminio) spektaklio formato, tiek dėl neįprastos lokacijos?
Gytis: Prisidėti prie šio spektaklio man be proto įdomu ir nauja. Nors esu dirbęs su daug įvairių režisierių iš viso pasaulio, dar niekada neturėjau panašaus kūrybinio proceso, paieškų ir improvizacijų. Mano patirtis teatre ir tam tikras statusas tarsi „neleidžia“ klysti, bet čia klysti nebaisu. Aš nebijau nežinoti, nesuprasti ir tai man labai patinka. Kalėjimo erdvė diktuoja daug sprendimų, padeda improvizuoti ir, kaip bebūtų keista, įkvepia.
Vilma: Spektaklyje nėra aiškios dramaturgijos, ji dėliojasi iš labai daug skirtingų aspektų, bet jaučiasi, kad režisierius Paulius Markevičius turi viziją, kaip viskas turėtų susijungti. Ne visi iš anksto sugalvoti dalykai, perkėlus į Lukiškių kalėjimo antrąjį korpusą, veikia. Ši erdvė procese yra visapusiška kūrėja, kaip ir kiekvienas iš komandos. Visa spektaklio kūryba vyksta savotišku mezgimo, rišimo principu.
– Patyriminiame spektaklyje „Kolonija Antika“ kiekvienas iš jūsų prisiliečiate ir prie dramaturgijos, o tai praplečia jūsų, kaip aktorių, šokėjų, atsakomybę. Kaip tai atrodo praktiškai?
Rokas: Įprastame teatre gauni vaidmenį ir tekstą, o čia viskas prasidėjo nuo absoliutaus nulio – vienas kito pažinimo, mokėjimo būti grupėje. Procese daug kūrybinių ieškojimų – visi gali pasiūlyti tekstą, dainą, judesį ir lygiavertiškai prisidėti prie spektaklio kūrybos.
Vilma: Kartais aktorystėje tikrai patogu, kai režisierius nustato taisykles. Bet koks kūrybinis procesas reikalauja pastangų, drąsos, įsitraukimo. Perėjimas iš pasyvios, patogios pozicijos į aktyvią kūrybą kartais net gali kelti susierzinimą. Dalis spektaklio turi aiškius rėmus, tarp kurių mes patys praminame ir įprasminame savo taką.
– Visų jūsų vaidmuo – žmogaus, kuris po civilizacijos griūties bando rasti būdą, kaip gyventi toliau. Ką jie išgyvena?
Gytis: Vaidmuo labai daugialypis. Vieną akimirką esu atviras, sąžiningas, kitą – apsimetėlis ir apgavikas. Tai patiriu skausmą, tai žudau.
Rokas: Spektaklis – postapokaliptinis. Herojai patiria užprogramuotą tragediją, vieną apokalipsę po kitos ir ieško panašių išgyvenimų vienas kitame. Šiame procese išlenda įvairūs prisiminimai apie praeitį, bandymai būti kažkuo kitu, apsimetinėjimai.
Vilma: Išgyvename sukrėtimą – masinį sprogimą arba stiprų asmeninį įvykį, kuris irgi gali tapti viso gyvenimo pokyčiu. Spektaklio herojai bando susigrąžinti ankstesnį pasaulį, bet jo nebėra, todėl reikia kurti naują. Kyla klausimai: kaip jį sukurti, per kokį žmogų, jausmą – ir ar tai iš viso įmanoma? Tai hipotetiniai klausimai, su kuriais, man atrodo, susiduriame visi, patyrę netektis ar sukrėtimus.
– Spektaklyje svarbus vaidmuo tenka ir grupei, bendruomenei. Kokią bendruomenę kuriate?
Rokas: Žmogus – socialus padaras. Ritualai, šokiai, katarsis nuo seno vyko bendruomenėje. Net ir šiandien atstūmimas šeimoje, draugų rate ar bet kokioje kitoje žmonių grupėje kelia skausmą. Mūsų kolektyvinėje atmintyje atskyrimas reiškia pavojų, todėl žmonės natūraliai telkiasi į grupes.
Man patinka, kad spektaklyje kuriame bendrystę be vadų ar statusų. Klausiame, ar įmanoma sukurti naują pasaulį vienybėje – ar pavyks, pamatysime. Juk net vaikų grupėse greitai atsikartoja tas pats modelis: atsiranda lyderiai, „policininkai“, hierarchija. Palik žmones kartu ir po kurio laiko vis tiek kažkas ims vadovauti.
– „Kolonija Antika“ spektaklis įkvėptas jausmo, kai aplink daug nerimo, įtampos, blogų nuojautų, pykčių, nesusipratimų ir visame tame – daug bandymų būti kartu. Kiek jums tai yra artima ir pažįstama?
Vilma: Taip sutapo, kad repeticijas pradėjome kultūros bendruomenės protestų metu. Tai buvo sukrėtimas, kai aiškiai pajunti dvi priešingas puses ir jausmą, lyg kažkas bandytų išversti tavo pamatus. Kai „sprogimas“ jau įvykęs, lieka klausimas – ką darome toliau?
– Su režisieriumi Pauliumi Markevičiumi dirbate pirmą kartą. Koks jis režisierius?
Vilma: Man labai patinka dirbti su Pauliumi. Seniai to norėjau ir džiaugiuosi šia galimybe. Vertinu jo procesą ir požiūrį: jis rimtai apsvarsto visus pasiūlymus, o tai veikia kaip leidimas būti pilnateisiu kūrybiniu partneriu.
Rokas: Paulius niekada nekelia savo ego virš kitų, į kiekvieną pasiūlymą reaguoja beveik vaikišku entuziazmu, todėl bendras ieškojimas tampa dar labiau įkvepiantis.
Gytis: Dirbti su Pauliumi dabar man reiškia vieną geriausių periodų, ypač šiame gyvenimo ir profesiniame etape. Atgaiva nebijoti klysti, nežinoti ir ieškoti. Paulius tam sukuria saugią erdvę. Visa komanda labai įsitraukusi į kūrybinį procesą. Kartais užtenka pamatyti kolegos išpūstas akis ir supranti, kad nesi tame vienas.
– Turite patarimų, kaip geriausiai patirtį „Kolonija Antika“ spektaklį?
Vilma: Spektaklio potyrį kuria daug dalykų. Jei būčiau žiūrovė, man būtų įdomu patirti pačią erdvę – kažkada labai aiškią ir struktūruotą, stebėti jos transformaciją ir, jei pavyktų, susieti tai su savo patirtimis.
Rokas: Palinkėsiu ateiti be išankstinių nusistatymų, cinizmo, įsijungti vaiko režimą ir iš tikrųjų patirti.
2024 m. Paulius Markevičius už kitą patyriminį spektaklį „Café Existants“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“
„Kolonija Antika“ veikia: Emilija Dūdaitė, Gytis Ivanauskas, Oksana Griaznova, Pijus Ganusauskas, Rokas Petrauskas, Rokas Siaurusaitis, Simonas Dovidauskas, Sofija Gedgaudaitė, Vilma Raubaitė.
Scenografiją spektakliui kuria Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas – Martynas Norvaišas, choreografė – Ieva Navickaitė, kostiumų dizainerė – Fausta Naujalė, grimo dailininkė – Karolina Rukšnaitytė, kompozitorius – Ernestas Kaušylas, technikos vadovas – Povilas Laurinaitis, režisieriaus asistentė – Justina Biekštaitė, koordinatorė – Gabrielė Pelakauskaitė, prodiuserė – Inga Galvanauskaitė. Plakato autorius – Art Belikov. Komunikacija – Goda Urbonaitė.
Paieška nedavė rezultatų