Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Donatas Bielkauskas: pri(si)minti praeitį, pažinti dabartį, kurti ateitį
„Istorijų opera „Klaipėda“, kuri rugpjūčio 4-ąją bus pristatyta Klaipėdos elinge, viena iš gražių istorinių iniciatyvų. Norėtųsi, kad ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis“,- pasakoja Donatas Bielkauskas (Donis).
D. Bielkauskas - vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės muzikos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Jo muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Kartu su kolega kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku jis parašė muziką istorijų operos „Klaipėda“ trečiajam veiksmui.
Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu rašė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, K.Lučinskas ir D.Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.
Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai pasakoja D.Bielkauskas.
Kaip sutikote pasiūlymą tapti vienu iš istorijų operos „Klaipėda“ kūrėjų?
Šie metai paženklinti labai ypatingo istorinio įvykio minėjimu, tam skirtais renginiais ir akcentais. Istorijų opera „Klaipėda“, manau, yra viena iš tų gražių iniciatyvų. Pasiūlymas dalyvauti kūrybiniame procese kartu su kolega Kristijonu Lučinsku man buvo netikėtas, tačiau mielas. Iki šiol didesni muzikos realizavimo procesai mano kūrybiniame kelyje buvo sietini su Dainų šventės didžiaisiais renginiais, choreografinėmis kompozicijomis ar dramos teatro spektakliais. Sutikimas dalyvauti operos kūrimo procese – nauja patirtis.
Koks buvo tas kūrybinis procesas kuriant operą?
Prieš pradėdamas dėlioti konkrečius garsus ilgokai svarsčiau, kokiu skambesiu norėčiau ir galėčiau prisidėti. Labai aiškiai supratau, kad turiu neišsižadėti savo kūrybos principų, neturėčiau bandyti taikytis prie kitas operos dalis kuriančių trijų autorių stilistikos, nes mes visomis prasmėmis labai skirtingi kūrėjai. Ši kūrėjų įvairovė sąlygoja išskirtinę stilistinę operos kaitą, kuri turėtų įtraukti publiką ir išlaikyti jos dėmesį. Antra vertus, operos atlikimas lauke, atviroje erdvėje, irgi diktuos kitonišką jos patyrimą, nes jis smarkiai skirsis nuo patogaus sėdėjimo teatro salėje. Manau, šįkart visumos įdomumą ir grožį bus galima patirti ne kaip vientisą tėkmę, bet kaip tik priešingai – per kontrastus.
Kokia bus Jūsų sukurtoji istorijų operos „Klaipėda“ dalis?
Veikiausiai muzikos kalba skirsis ne tik stilistiškai, bet tam tikra prasme šokinėsime ir per laikmečius. Savo kuriamose scenose jungiu militarizuoto miesto skambesio elektroninės muzikos spalvas su švelniu orkestro skambesiu. Solistų partijų pobūdis, žinoma, tiesiogiai siejasi su libretu, tačiau šioje vietoje ketinu elgtis labai subjektyviai, remtis labiau asmeniniu požiūriu į istorinius įvykius, vengdamas patoso ir suvokdamas bendrą anuometinės situacijos daugiasluoksniškumą. Ruošdamasis šiam darbui domiuosi šiuolaikinės operos pasaulinėmis tendencijomis, stebiu labai didelę įvairovę, persidengiančias stilių, žanrų ribas, ir tai yra išties žavinga.
Kuo Jums ypatingas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis?
Kaip ir daugelis šiandien gyvenančiųjų Mažojoje Lietuvoje ar Klaipėdos krašte, esu čia tik svečias. Nors mano senelis tarpukariu buvo Vokietijos pilietybę turintis lietuvis, pats gyvendamas Klaipėdoje nuo 1995 metų suprantu, kiek nedaug žinau apie šį kraštą. Man svarbi Klaipėda. Be abejonės pamario krašto etninė muzika bei šiuolaikinio miesto garsovaizdžiai daro įtaką ir mano kūrybiniam keliui. Tai nugulė ir į praėjusiais metais į kompaktinę plokštelę įrašytą bei gyvai ne kartą įvairiuose Lietuvos miestuose atliktą muzikinę dedikaciją Klaipėdai „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.
Tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienybėje stebėdamas aplinką noriu matyti, kad čia gyvenantys žmonės vis labiau pajaustų ir suprastų, kur jie yra, kokia išskirtinė Didžiosios Lietuvos atžvilgiu yra šio krašto istorija ir tradicijos. Linkėčiau šį kraštą mylinčius ir puoselėjančius žmones minėti jo prijungimo prie Lietuvos 100-mečio sukaktį nuo Smalininkų iki Kretingalės, tolygiai pakiliai Klaipėdoje ir Vilniuje…
Šiuolaikiniam žmogui itin svarbu pri(si)minti praeitį ir per ją pažinti dabartį, kad galėtų kurti tvarią savo šalies ateitį. Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.
Kalbino Žaneta Skersytė
D. Bielkauskas - vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės muzikos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Jo muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Kartu su kolega kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku jis parašė muziką istorijų operos „Klaipėda“ trečiajam veiksmui.
Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu rašė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, K.Lučinskas ir D.Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.
Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai pasakoja D.Bielkauskas.
Kaip sutikote pasiūlymą tapti vienu iš istorijų operos „Klaipėda“ kūrėjų?
Šie metai paženklinti labai ypatingo istorinio įvykio minėjimu, tam skirtais renginiais ir akcentais. Istorijų opera „Klaipėda“, manau, yra viena iš tų gražių iniciatyvų. Pasiūlymas dalyvauti kūrybiniame procese kartu su kolega Kristijonu Lučinsku man buvo netikėtas, tačiau mielas. Iki šiol didesni muzikos realizavimo procesai mano kūrybiniame kelyje buvo sietini su Dainų šventės didžiaisiais renginiais, choreografinėmis kompozicijomis ar dramos teatro spektakliais. Sutikimas dalyvauti operos kūrimo procese – nauja patirtis.
Koks buvo tas kūrybinis procesas kuriant operą?
Prieš pradėdamas dėlioti konkrečius garsus ilgokai svarsčiau, kokiu skambesiu norėčiau ir galėčiau prisidėti. Labai aiškiai supratau, kad turiu neišsižadėti savo kūrybos principų, neturėčiau bandyti taikytis prie kitas operos dalis kuriančių trijų autorių stilistikos, nes mes visomis prasmėmis labai skirtingi kūrėjai. Ši kūrėjų įvairovė sąlygoja išskirtinę stilistinę operos kaitą, kuri turėtų įtraukti publiką ir išlaikyti jos dėmesį. Antra vertus, operos atlikimas lauke, atviroje erdvėje, irgi diktuos kitonišką jos patyrimą, nes jis smarkiai skirsis nuo patogaus sėdėjimo teatro salėje. Manau, šįkart visumos įdomumą ir grožį bus galima patirti ne kaip vientisą tėkmę, bet kaip tik priešingai – per kontrastus.
Kokia bus Jūsų sukurtoji istorijų operos „Klaipėda“ dalis?
Veikiausiai muzikos kalba skirsis ne tik stilistiškai, bet tam tikra prasme šokinėsime ir per laikmečius. Savo kuriamose scenose jungiu militarizuoto miesto skambesio elektroninės muzikos spalvas su švelniu orkestro skambesiu. Solistų partijų pobūdis, žinoma, tiesiogiai siejasi su libretu, tačiau šioje vietoje ketinu elgtis labai subjektyviai, remtis labiau asmeniniu požiūriu į istorinius įvykius, vengdamas patoso ir suvokdamas bendrą anuometinės situacijos daugiasluoksniškumą. Ruošdamasis šiam darbui domiuosi šiuolaikinės operos pasaulinėmis tendencijomis, stebiu labai didelę įvairovę, persidengiančias stilių, žanrų ribas, ir tai yra išties žavinga.
Kuo Jums ypatingas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis?
Kaip ir daugelis šiandien gyvenančiųjų Mažojoje Lietuvoje ar Klaipėdos krašte, esu čia tik svečias. Nors mano senelis tarpukariu buvo Vokietijos pilietybę turintis lietuvis, pats gyvendamas Klaipėdoje nuo 1995 metų suprantu, kiek nedaug žinau apie šį kraštą. Man svarbi Klaipėda. Be abejonės pamario krašto etninė muzika bei šiuolaikinio miesto garsovaizdžiai daro įtaką ir mano kūrybiniam keliui. Tai nugulė ir į praėjusiais metais į kompaktinę plokštelę įrašytą bei gyvai ne kartą įvairiuose Lietuvos miestuose atliktą muzikinę dedikaciją Klaipėdai „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.
Tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienybėje stebėdamas aplinką noriu matyti, kad čia gyvenantys žmonės vis labiau pajaustų ir suprastų, kur jie yra, kokia išskirtinė Didžiosios Lietuvos atžvilgiu yra šio krašto istorija ir tradicijos. Linkėčiau šį kraštą mylinčius ir puoselėjančius žmones minėti jo prijungimo prie Lietuvos 100-mečio sukaktį nuo Smalininkų iki Kretingalės, tolygiai pakiliai Klaipėdoje ir Vilniuje…
Šiuolaikiniam žmogui itin svarbu pri(si)minti praeitį ir per ją pažinti dabartį, kad galėtų kurti tvarią savo šalies ateitį. Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.
Kalbino Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų