Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Tarp Lietuvos ir Švedijos nutiestas šokio tiltas
Inga Kuznecova ir Toby Kassell – šokėjai pažįstami vos porą savaičių, bet drauge jau spėję savo kūrybą pristatyti Švedijoje, o spalio 30 d. tai ketina padaryti ir Lietuvoje. Menininkai sujungti jau ketvirtus metus Šiuolaikinio šokio asociacijos bei Švedijos organizacijos „The cultural development administration Region Vastra Gotaland“ organizuojamos šokio menininkų mainų rezidencijos „DANCE+“. Artėjant menininkų rezidencijos pristatymui Lietuvoje – pokalbis su „Šeiko šokio teatro“ šokėja, choreografe, o dabar ir LMTA doktorantūros studente bei lietuviškų šaknų turinčiu ir klasikinį į šiuolaikinį šokį iškeitusiu švedu.
– Inga, Toby, papasakokite apie jus netikėtai sujungusią šokio menininkų mainų rezidenciją „DANCE+“.
Toby: „DANCE+“ rezidencijos siekis – šokį suderinti su neįprasta veikla, hobiu ar profesija. Tai gali būti plaukimas, duonos kepimas, mezgimas ar bet kas kitas, kas įdomu ir yra aktualu šokio menininkui kaip asmenybei.
Inga: Kitas svarbus šios rezidencijos elementas – kūryba ir žmogiškųjų išteklių mainai tarp Švedijos ir Lietuvos šokio menininkų. Rezidencija susidėjo iš dviejų etapų, tad praėjusią savaitę pirmąkart susitikome Geteborge, studijoje „Spinn“, o antrąją savaitę leidžiame Vilniuje, Menų spaustuvėje.
– Rezidencijos pavadinimas kalba pats už save, kad siekiama neapsibrėžti vien šokio disciplina bei ją praturtinti. Kokia veikla tapo jūsų pliusu, papildančiu šokį?
Toby: Prieš susitikdami nepažinojom vienas kito, nebuvome matęsi. Kai Inga atvyko į Geteborgą, aš ką tik buvau baigęs organizuoti festivalį ir po jo turėjau likusį sulūžusį pianiną, kuriuo reikėjo atsikratyti. Pasiūliau Ingai „Žiūrėk, gal mes galime kažką su juo padaryti?“, tad pašnekėję sugalvojome, kad atitempsime pianiną į didžiausią Geteborgo aikštę ir naudodami sunkius plaktukus galutinai jį sulaužysime. Tai buvo pragmatiškas, poetiškas veiksmas, susilaukęs tiek žiūrovų, tiek policijos dėmesio.
Inga: Visa performanso trukmė buvo 30 minučių, bet ir tempti, ir daužyti pianiną buvo fiziškai sunku. Pianino tempimui pasitelkėme japonų šibari virvių rišimo techniką, kuri leido gerai pritvirtinti pianiną prie mūsų kūnų, o ir suteikė estetikos.
– Kodėl nusprendėte pianiną tempti būtent į minėtąją aikštę?
Toby: Nes tai yra miesto kultūros centras. Joje stovi miesto koncertų salė, teatras bei meno muziejus. Dar vienas aspektas – šiuo metu Švedijoje pakito valdžia ir ji ketina mažinti finansavimą kultūros sektoriui. Tokiame kontekste dviems menininkams sunkiai tempti pianiną aikštės link, o vėliau jį sudaužyti priešais kultūrines įstaigas, tampa gan reikšmingu veiksmu. Performansas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo kontekstu, bet mūsų veiksmą galima matyti skirtingai – priklausomai nuo to kas ir kada žiūri.
– Vienas su kitu susipažinote dar visai neseniai – kaip jaučiatės kurdami kartu?
Inga: Ryšys tarp mūsų labai organiškas, lengvai bendraujame ir turime bendrų interesų, skonio bei darbo principų prasme. Pakankamai gerai jaučiame vienas kitą.
Toby: Taip, nuo pat pradžių tarp mūsų su Inga nebuvo ledų, kuriuos reikėjo pralaužti. Mano prosenelis gimė Kupiškyje, o prosenelė – Kaune. Gal viskas dėl to, nes iš tikrųjų mes su Inga giminės? (juokiasi)
– Kad jau kalbame apie Lietuvą, papasakokite kaip tęsiate savo pradėtą kūrybinį procesą Lietuvoje.
Inga: Iš Geteborgo parsivežėme keletą pianino skeveldrų, tad rezidencijoje Vilniuje stengsimės patyrinėti, ką galime su jomis padaryti. Leidžiame sau klaidžioti ir būti žaismingais, nežinant kur tai nuves, bet žinome ir tai, kad dėmesį kreipsime į kūno ir pasirodymo Geteborge patirties atmintį.
Toby: Norėjome dramaturginės jungties, kad nebūtų taip, jog viena darėme Švedijoje, kita – Lietuvoje. Sulaužyto pianino detalės atstoja šią jungtį. Taip pat įrašėme garsus, kai plaktukais bei kūjais daužėme instrumentą, tad esu labai laimingas dėl šių įrašų, nes galėsime juos panaudoti tolesniame kūrybos procese.
– Turite planų po „DANCE+“ mainų rezidencijos nesustoti ir kurti toliau?
Inga: Nesijaučiu taip, jog po rezidencijos galėtume tiesiog išsiskirti savais keliais. Atrodo, kad šis procesas kažkur veda ir matau jame daug potencialo. Jei nesukursime šokio ar kokio kito pasirodymo, man vis tiek labai patinka mūsų tempto pianino idėja. Ją tikrai galima plėtoti ir matau tai kaip performatyvų veiksmą, kurį viešojoje erdvėje galėtų atlikti daug žmonių.
Toby: Įprastai viešosios erdvės yra reklama, „McDonalds“ ir „Coca-Cola“, bet smagu viešąsias erdves susigrąžinti bei taip priminti – jos yra mūsų ir jose mes turime ką pasakyti.
– Ir pabaigai – kaip trumpai apibūdintumėt šią rezidenciją?
Inga: Susitikimas.
Toby: Pritarčiau Ingai.
Viešas Ingos Kuznecovos ir Toby Kasell rezidencijos rezultatų pristatymas vyks spalio 30 d. 17 val. Menų Spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
– Inga, Toby, papasakokite apie jus netikėtai sujungusią šokio menininkų mainų rezidenciją „DANCE+“.
Toby: „DANCE+“ rezidencijos siekis – šokį suderinti su neįprasta veikla, hobiu ar profesija. Tai gali būti plaukimas, duonos kepimas, mezgimas ar bet kas kitas, kas įdomu ir yra aktualu šokio menininkui kaip asmenybei.
Inga: Kitas svarbus šios rezidencijos elementas – kūryba ir žmogiškųjų išteklių mainai tarp Švedijos ir Lietuvos šokio menininkų. Rezidencija susidėjo iš dviejų etapų, tad praėjusią savaitę pirmąkart susitikome Geteborge, studijoje „Spinn“, o antrąją savaitę leidžiame Vilniuje, Menų spaustuvėje.
– Rezidencijos pavadinimas kalba pats už save, kad siekiama neapsibrėžti vien šokio disciplina bei ją praturtinti. Kokia veikla tapo jūsų pliusu, papildančiu šokį?
Toby: Prieš susitikdami nepažinojom vienas kito, nebuvome matęsi. Kai Inga atvyko į Geteborgą, aš ką tik buvau baigęs organizuoti festivalį ir po jo turėjau likusį sulūžusį pianiną, kuriuo reikėjo atsikratyti. Pasiūliau Ingai „Žiūrėk, gal mes galime kažką su juo padaryti?“, tad pašnekėję sugalvojome, kad atitempsime pianiną į didžiausią Geteborgo aikštę ir naudodami sunkius plaktukus galutinai jį sulaužysime. Tai buvo pragmatiškas, poetiškas veiksmas, susilaukęs tiek žiūrovų, tiek policijos dėmesio.
Inga: Visa performanso trukmė buvo 30 minučių, bet ir tempti, ir daužyti pianiną buvo fiziškai sunku. Pianino tempimui pasitelkėme japonų šibari virvių rišimo techniką, kuri leido gerai pritvirtinti pianiną prie mūsų kūnų, o ir suteikė estetikos.
– Kodėl nusprendėte pianiną tempti būtent į minėtąją aikštę?
Toby: Nes tai yra miesto kultūros centras. Joje stovi miesto koncertų salė, teatras bei meno muziejus. Dar vienas aspektas – šiuo metu Švedijoje pakito valdžia ir ji ketina mažinti finansavimą kultūros sektoriui. Tokiame kontekste dviems menininkams sunkiai tempti pianiną aikštės link, o vėliau jį sudaužyti priešais kultūrines įstaigas, tampa gan reikšmingu veiksmu. Performansas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo kontekstu, bet mūsų veiksmą galima matyti skirtingai – priklausomai nuo to kas ir kada žiūri.
– Vienas su kitu susipažinote dar visai neseniai – kaip jaučiatės kurdami kartu?
Inga: Ryšys tarp mūsų labai organiškas, lengvai bendraujame ir turime bendrų interesų, skonio bei darbo principų prasme. Pakankamai gerai jaučiame vienas kitą.
Toby: Taip, nuo pat pradžių tarp mūsų su Inga nebuvo ledų, kuriuos reikėjo pralaužti. Mano prosenelis gimė Kupiškyje, o prosenelė – Kaune. Gal viskas dėl to, nes iš tikrųjų mes su Inga giminės? (juokiasi)
– Kad jau kalbame apie Lietuvą, papasakokite kaip tęsiate savo pradėtą kūrybinį procesą Lietuvoje.
Inga: Iš Geteborgo parsivežėme keletą pianino skeveldrų, tad rezidencijoje Vilniuje stengsimės patyrinėti, ką galime su jomis padaryti. Leidžiame sau klaidžioti ir būti žaismingais, nežinant kur tai nuves, bet žinome ir tai, kad dėmesį kreipsime į kūno ir pasirodymo Geteborge patirties atmintį.
Toby: Norėjome dramaturginės jungties, kad nebūtų taip, jog viena darėme Švedijoje, kita – Lietuvoje. Sulaužyto pianino detalės atstoja šią jungtį. Taip pat įrašėme garsus, kai plaktukais bei kūjais daužėme instrumentą, tad esu labai laimingas dėl šių įrašų, nes galėsime juos panaudoti tolesniame kūrybos procese.
– Turite planų po „DANCE+“ mainų rezidencijos nesustoti ir kurti toliau?
Inga: Nesijaučiu taip, jog po rezidencijos galėtume tiesiog išsiskirti savais keliais. Atrodo, kad šis procesas kažkur veda ir matau jame daug potencialo. Jei nesukursime šokio ar kokio kito pasirodymo, man vis tiek labai patinka mūsų tempto pianino idėja. Ją tikrai galima plėtoti ir matau tai kaip performatyvų veiksmą, kurį viešojoje erdvėje galėtų atlikti daug žmonių.
Toby: Įprastai viešosios erdvės yra reklama, „McDonalds“ ir „Coca-Cola“, bet smagu viešąsias erdves susigrąžinti bei taip priminti – jos yra mūsų ir jose mes turime ką pasakyti.
– Ir pabaigai – kaip trumpai apibūdintumėt šią rezidenciją?
Inga: Susitikimas.
Toby: Pritarčiau Ingai.
Viešas Ingos Kuznecovos ir Toby Kasell rezidencijos rezultatų pristatymas vyks spalio 30 d. 17 val. Menų Spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Paieška nedavė rezultatų