Skaityti daugiau
„Hiperbolės“ Legendos ir vėl dainuos! Grupės penkiasdešimtmečio proga rengiamas turas didžiosiose Lietuvos arenose
50 metų – tai pusė amžiaus, jei skaičiuosime žmogaus metais. Bet ar toks skaičius yra didelis muzikos grupei? Šį klausimą gerbėjai galės užduoti „Hiperbolės“ nariams, kadangi 2024 m. sukanka lygiai 50 metų, kai susibūrė ši legendinė roko grupė. Ta proga „Hiperbolės“ kolektyvo nariai ketina sudrebinti didžiąsias šalies arenas. Sugrįžti pas klausytojus su nauja energija ir senomis laiko patikrintomis dainomis. O kaip gi prasidėjo klausytojų pamiltos grupės kelias?Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolės Šilutėje: klasikos gerbėjams – skambus koncertas, vaikams – edukacinė opera „Buratinas“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras atvyksta gastrolių į Šilutę: gruodžio 16 d. publikos laukia nuostabus Kalėdinis koncertas, o gruodžio 17 d. mažieji žiūrovai pasiners į edukacinės operos vaikams „Buratinas“ šurmulį. Jei norite pasidžiaugti muzika ir jos kuriama Kalėdine nuotaika esate labai laukiami Šilutės kultūros ir pramogų centre – puikus savaitgalis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalais garantuotas.Šventinio laikotarpio renginiai Lietuvoje: nuo „Eurovizijos“ nugalėtojos Loreen pasirodymo, iki Natalijos Bunkės ir Jessicos Shy koncertinių turų
Gruodis – ypatingas mėnuo, kupinas džiaugsmo, jaukumo, geros nuotaikos, laiko su artimaisiais bei, žinoma, kultūrinių renginių. Jų paskutinį 2023-ųjų kalendorinį mėnesį Lietuvoje tikrai netruks – savo pasirodymus čia surengs puikiai žinomi Lietuvos ir pasaulio scenos vardai, tarp kurių ir dukart „Eurovizijos“ nugalėtoja Loreen, iš Latvijos atvyksianti Laima Vaikulė, atlikėja Jessica Shy, Natalija Bunkė ir kiti. O štai atlikėjo „Daddy Was a Milkman“ gerbėjai jo pasirodymą galės stebėti mūsų kaimynėje Latvijoje, kur šis koncertuos kartu su šios šalies valstybiniu kameriniu orkestru.Naujųjų metų naktį - laimės archeologija šokio spektaklio premjeroje
Gruodžio 31 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į šokio spektaklio „Laimės žodynas“ premjerą. Spektaklį, kuriame dalyvauja net šešiolika skirtingų kartų aktorių, lapkričio mėnesį pristatė šokio lauke gerai žinoma choreografė Agnija Šeiko.Klaipėdos muzikinio teatro Kalėdinė gerumo akcija: dovanokime džiaugsmą sunkiau gyvenantiems!
Artėjančių švenčių proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia pasirūpinti dovanomis ne tik savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems šventinę nuotaiką pajusti sunkiau: dovanokite bilietus į teatro renginius vargingiau gyvenantiems. Jei jūs neturite laiko užsiimti bilietų pirkimu ar tinkamų gavėjų paieška – yra žmonės pasiruošę jums padėti. Gerumas kartais keliauja incognito!Dar vienas Bilietai.lt žingsnis tvaresnio verslo link - aplinkosauginis ISO 14001 standartas
Džiaugiamės pranešdami, kad „Bilietai.lt“ (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) sėkmingai įgyvendino ISO aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą (ISO 14001:2015). Tai svarbus žingsnis mūsų įmonės tvarumo kelionėje. ISO standarto sertifikatas ne tik liudija mūsų įsipareigojimą aplinkos apsaugai ir atsakingam verslo valdymui, bet ir yra puiki galimybė kurti vertę partneriams gerinant mūsų veiklos kokybę ir efektyvumą.Naujasis Muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc: žengti pirmyn, būti atviriems pasauliui!
„Esu labai laimingas būdamas Klaipėdoje. Gal prieš dvejus metus teatro baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui prisipažinau, kad galėčiau čia gyventi, ir tai išsipildė. Tikiu, kad kai kuriems dalykams tiesiog lemta įvykti ir jie tampa tikrove. Miesto energija, žmonių, dirbančių teatre, profesionalumas negali nesužavėti“, – tikina naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc. „Nuoširdžiai dėkoju baleto tarnybos vadovui A. Liškauskui už nuoširdumą ir paramą. Muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei visapusiškai palaikančiai baleto trupę. Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu, kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per du bepilnus bendradarbiavimo mėnesius“.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas).Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
Paieška nedavė rezultatų