logo
Krepšelis: 0
logo
Krepšelis: 0
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Operos „Lokys“ režisierius Gintaras Varnas: šiais laikais dainuoti gerai – būtina, bet nepakankama sąlyga

Žinomas režisierius Gintaras Varnas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre su meile ir atidumu stato Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Publika nekantriai laukia spalio 7, 8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose įvyksiančių premjerinių operos spektaklių.

Su rudeniu grįžta Šiuolaikinio šokio asociacijos pamokos – ir profesionalams, ir senjorams

Šiuolaikinio šokio asociaciją (ŠŠA), kurią sudaro net 64 profesionalūs šiuolaikinio šokio lauko pedagogai, atlikėjai ir choreografai, šiemet mini 15-kos metų sukaktį ir kviečią į dar vieną šokio sezoną.

Belaukiant operos „Lokys“ premjeros atskleidžiamos užkulisių paslaptys

Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai.

Mantas Stonkus: Gelminei sunku bučiuotis su manim prie kitų žmonių

Komedija „Gal nedarom tragedijos“ su Giedriumi Savicku, Mantu Stonkumi, Gelmine Glemžaite ir Milda Noreikaite leidosi į gastroles po Lietuvą. Paskelbus spalio ir lapkričio datas, publikos susidomėjimas muša rekordus – kai kur jau prireikė papildomų parodymų. „Sprendžiant iš žiūrovų reakcijos, mums gerai pavyko“, – sako G. Savickas.

Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus

Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.

Svarbiausios naujojo teatrų sezono naujienos

Įsibėgėja naujasis šių metų teatrų sezonas ir didžiausio bilietų platintojo „Bilietai.lt“ valdoma svetainė „Teatrai.lt“ pristato svarbiausias 2022-2023 metų premjeras. „Teatras prasideda čia!“ devizu besivadovaujanti ir didžiausią spektaklių pasirinkimą siūlanti platforma „Teatrai.lt“ pristato scenos naujienas, kurių teatro mėgėjams nevalia praleisti.

Dirigentas Martynas Staškus kviečia atsakymų į egzistencinius klausimus ieškoti kartu su operos „Lokys“ herojais

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai spalio 7-8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose išvys sceniniam gyvenimui atgimstančios Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerą. Tarp naujojo pastatymo kūrėjų – muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, į operos „Lokys“ muzikos ir scenarijaus subtilybes neriantis ne pirmą kartą.

Klaipėdos muzikinio teatro technologinės įrangos publika nepamatys Technologinė įranga Muzikiniame teatre atliks nepastebimą, tačiau ypatingai svarbų vaidmenį

„Į rekonstruojamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalį jau montuojama technologinė įranga!“, – akcentuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas, pasakodamas apie svarbų etapą šio teatro rūmų rekonstrukcijoje.

Naujas Muzikinio teatro sezonas: pasimatymai su publika vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) 2022 metų rudenį publiką kvies į išskirtines premjeras bei į publikos jau pamėgtus spektaklius, gastroliuos Lietuvoje ir užsienyje. Publikos laukia ne tik žmogiškumo klausimus gvildenanti opera „Lokys“, šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie šių dienų moterų iššūkius ir atsakomybes, atgimstantis miuziklas „Čikaga“, bet ir naujovė – edukaciniai renginiai arba galimybė stebėti spektaklių repeticijas bei diskutuoti su jų kūrėjais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiruošęs apdovanoti ištikimiausius savo gerbėjus Iki spalio 31 d. interneto svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt perkant ne mažiau kaip po 2 bilietus į nemažiau kaip 3 spektaklius – taikoma 50 procentų nuolaida!

Klaipėdos muzikinio teatro kvietimas aukoti kraują sulaukė didelio donorų susidomėjimo

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuota kraujo donorystės akcija sulaukė didelio susidomėjimo: kraują aktyviai aukojo ne tik Muzikinio teatro darbuotojai, bet ir aplinkinių įstaigų darbuotojai, studentai ar tiesiog praeiviai.

Muzikinis teatras ir istorinio laivų statytojo Pauliaus Lindenau anūkas planuoja bendrus projektus

Žinomo laivų statytojo Pauliaus Lindenau istorinis elingas kasmet tampa jūrą ir meną sujungiančia scena išskirtiniams Klaipėdos festivalio pastatymams. Į šį „uostą“ jau trejus metus atplaukdavo Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ laivas, o 2023 metais žiūrovus nustebins nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) premjera.

Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui

Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.

Šiuolaikinio šokio asociacijos vasara: kultūrinės atskirties mažinimas Lietuvoje ir tarptautiniai projektai

Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kultūros prieinamumas mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir kitose gyvenvietėse vis dar ribotas – dažnai trūksta tiek profesionaliojo meno pasiūlos, tiek gyventojų susidomėjimo. Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) trečius metus iš eilės prisideda prie reikalingų pokyčių – šokio menininkai vasarą praleidžia rezidencijose Lietuvos regionuose, kur ne tik vysto savo kūrybą, bet ir pristato šiuolaikinį šokį įtraukdami vietos bendruomenes. Rugpjūtį ŠŠA nariai taip pat tęsė rezidencijų mainus su Švedijos ir Italijos kūrėjais.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertuos Anykščiuose, Panevėžyje ir Birštone

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atvyksta į Anykščius, Panevėžį ir Birštoną. Kartu su solistais, vienu žymiausių Lietuvos baritonų Vytautu Juozapaičiu ir sopranu Ieva Barbora Juozapaityte, rugsėjo 21 d. orkestras koncertuos Anykščių kultūros centre, rugsėjo 23 d. Panevėžio kultūros centre bendruomenių rūmuose, rugsėjo 24 d. Birštono kultūros centre. Čia klausytojai galės išgirsti klasikos šedevrais tapusių G. Verdi, G. Puccini, V. Bellini, Ch. Gounod ir kitų operų arijų programą.

Šeiko šokio teatro premjeroje – 260 kilogramų mėlynų pelenų

Šiemet Klaipėda mini 770 metų miesto įkūrimo jubiliejų, o Europa – Heinricho Schliemanno, Trojos atradėjo, gimimo 200-ąsias metines. Šiame kontekste Šeiko šokio teatras pristato premjerą, šokio spektaklį „Indigo. Das Schliemann Projekt“, kurį įkvėpė ši XIX a. asmenybė, jos kontrastinga biografija ir sąsajos su Klaipėda. Spektaklis apgaubtas archeologijos paslapties: tarsi iš molio kylančių figūrų, mumijų, o gal fosilijų ir mėlynų pelenų lietaus. Tai kūrinys apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę, bei nesibaigiančias savęs paieškas. Premjera pristatoma rugsėjo 27, 28 d. 19 val. „HOFO“ kiemo angare, Klaipėdoje.

H. Schliemanno kontroversija ir Klaipėdos multikultūriškumas

Dar 2016 metais Klaipėda rengė paraišką tapti Europos kultūros sostine ir buvo ieškoma temų, asmenybių, kurios atspindėtų šio krašto kultūrą ir jos sąsajas su Europos istorija. Uostamiesčio istorikai atkreipė dėmesį į H. Schliemanną. „Europos kultūros sostinės 2022“ titulą pelnius Kaunui, ši idėja nugulė į stalčių. Ją Šeiko šokio teatras atgaivino Klaipėdai ruošiantis švęsti 770 metų miesto jubiliejų, o Europai – H. Schliemanno 200-ąjį gimtadienį.
„Manau svarbu, kad Klaipėda nepamirštų savo multikultūriškumo. Spektakliui, skirtam Klaipėdos miesto gimtadieniui pasirinkome ne klaipėdietį, o prūsą. 2023 metais sueis 100 metų, kai Klaipėda priklauso Lietuvai. Kaip būdinga uostamiesčiams, joje ilgą laiką virė įvairių kultūrų katilas. Šis spektaklis – kvietimas neignoruoti šio istorinio konteksto ir taip pat nepamiršti, jog Klaipėda visada buvo Europos kultūros dalimi“ – sumanymą pristatė spektaklio idėjos autorė, Šeiko šokio teatro prodiuserė Goda Giedraitytė.

Ilgai galvota, kad Troja egzistavo tik graikų legendose ir Homero kūriniuose. Prūsų kilmės verslininkas, poliglotas, archeologas-mėgėjas, mintinai citavęs „Iliadą“ H. Schliemannas XIX a. įrodė kitaip. Nuo vaikystės svajojęs atrasti Troją vargu ar būtų tai padaręs, jei ne laimingas atsitiktinumas, nutikęs tuometiniame Memelyje. Per didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 metais vienintelis nepraradęs brangaus krovinio – indigo miltelių, jis susikrovė dar didesnius turtus, kurie vėliau leido savo svajonę paversti tikrove.

H. Schliemannas sąmoningai siekė tapti istoriškai reikšmingu asmeniu, todėl stengėsi pagražinti savo biografiją. Jis negailėjo pinigų savo pasiekimų propagandai ir net buvo nusisamdęs asmeninį reklamos agentą. Dėl savo polinkio „pagražinti“, mistifikuoti ir tiesiog meluoti, istorikų, archeologų ir biografų jis vertinamas nevienareikšmiškai. Anot biografo Philippo Vandenbergo, beveik visi H. Schliemanno laiškai parašyti žinant, kad bus paviešinti. Biografas teigė, jog verslininkas buvo „pažeidžiamas žmogus, amžinai susirūpinęs savo reputacija, po kruopelytę kūręs sau tyrinėtojo biografiją“.

Bet pasiekti mokslinį pripažinimą jam sekėsi sunkiai. Dar Trojos atradėjui esant gyvam, jo asistentas suprato, jog ant Hisarliko kalvos egzistavo 9 kultūriniai sluoksniai ir įrodė, kad tasai, kurio įnirtingai ieškodamas verslininkas naudojo sprogmenis, nėra homeriškoji Troja. Paradoksalu, bet įnirtingai ieškodamas „tos“ Trojos, būtent ją ir sunaikino.

Atsargi lyg archeologo šluotelė choreografija, skendinti mėlynuose pelenuose

Kūrėjai pabrėžia – „Indigo. Das Schliemann Projekt“ nėra istorinis spektaklis. Tai abstraktus, nuojautomis ir pasąmonės ženklais „kalbantis“ darbas, tačiau temos susiveda į savikūros, užkasimo, atkasimo-atradimo temas, kuriomis persmelkta H. Schliemanno istorija. Kūrėjus domina, kas paslėpta po tuo fasadu.

„Kaip jis atrodė kitiems buvo svarbiausia. Jo knygose apstu istorijų apie įvykius, kuriuose jis negalėjo dalyvauti, tačiau save „įklijuoja“ ir pateikia kaip faktą. Mes šiandien nuolat gyvename šiame fone: labai lengvai gali formuoti savo įvaizdį, o kiti – spręsti apie tave pagal jį. Pinigai ir jo ambicijos buvo vienintelis tikslas, pateisinantis priemones, nekvestionuojant vertybių.“ – apie spektaklio aktualumą pasakoja choreografė Agnija Šeiko.
Spektaklio atmosferą choreografė apibūdino kaip paslaptingą, meditatyvią. Joje leidžiama laikui tekėti. Kaip ir archeologijoje, jai reikia laiko, atsargumo ir kruopštumo.

„H. Schliemannas išsprogdino visas kitas Trojas, kad surastų „tą“ ir taip sunaikino tai, ko ieškojo. Todėl spektaklyje viskas vyksta atsargiai, kad tie sprogimai neįvyktų, o jeigu įvyksta, kas po to lieka? Tyrinėjame, kaip atsiranda šis monstriškumas, kiek jame lieka žmogiškumo, kaip iš tų griuvėsių vėl surinkti save.“ – kūrinio nuotaiką apibūdino A. Šeiko.

Abstraktumas, rytietiškumo ir modernumo derinys, archeologijos įtakos ryškios ir scenografijoje, kostiumuose bei Donato Bielkausko kuriamoje muzikoje.

„Šokėjai išsivynioja iš mumijas, iškasenas primenančių paltų, iš po kurių kyšo mėlyni marškiniai. Viso spektaklio metu scenoje sninga mėlynais pelenais, kurie pamažu užkloja visą sceną ir panardina šokėjus iki pat kelių. Indigo atspalvių drabužiai ima susilieti su pelenais, o tada laukia dar vienas išlukštenimas iš kurio, kas žino, gal pasirodys gyvi žmonės“ – vizualiąja spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“ dalį pristatė kostiumų dizainerė Sandra Straukaitė ir scenografė Sigita Šimkūnaitė.

Spektaklis yra Klaipėdos 770 gimtadienio programos dalis.

Bilietus į premjerinius spektaklius platina bilietai.lt.

Teatro veiklą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.