Skaityti daugiau
Meno pojūčių žemėlapis – vasaros meno nuotykis Palangoje
Liepos 25–26 dienomis Palangoje vyks išskirtinis kultūrinis renginys – „Meno pojūčių žemėlapis“, kviečiantis pasinerti į daugiaprasmę meno patirtį, apimančią teatrą, muziką, dailę, fotografiją, madą ir kvapus.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.J. Štrausas baletas Prie gražaus mėlynojo Dunojaus su Europos baleto solistais
Rugpjūčio 18 d., pirmadienio vakarą, Palangos koncertų salėje nuskambės vienas elegantiškiausių vasaros kultūros akcentų – Johanno Štrauso baletas „Prie gražaus mėlynojo Dunojaus“. Šį kūrinį pristato pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, į sceną sukvietusi Europos baleto elitą – Paryžiaus operos, teatro „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų žymių teatrų solistus.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Žongliravimas susitinka su magija: į Vilnių atvyksta „Heka“ – eksperimentinis britų pasirodymas iš Gandini Juggling
Rugsėjo 6–7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje – naujas tarptautinio scenos menų ciklo HELIUM svečias iš Jungtinės Karalystės. Dviem vakarams scenoje įsikurs išskirtinis žongliravimo ir iliuzijos spektaklis „Heka“, kurį pristato garsus britų kolektyvas Gandini Juggling.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Renginių rinka kaista: liepą Lietuvoje – „Guns N’ Roses“, Jessica Shy, „Midsummer Vilnius“ ir 1006 km lenktynės
Lietuviška vasara – neprognozuojama, tuo metu renginių rinka liepą bus karšta, kaip niekada. Kauną sudrebins legendiniai rokeriai „Guns N’ Roses“, Palangoje 26-ąjį kartą vyks 1006 km lenktynės, o sostinę šokdins trys iš eilės Jessicos Shy koncertai ir net 11 įspūdingų festivalio „Midsummer Vilnius“ renginių.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Šiemet „Sirenose“ – Avinjono festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso spektakliai
Naują trimetę programą tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Netikėtos šokio draugystės: Lukas Karvelis ir Dovydas Strimaitis
Paskutiniosiomis kovo dienomis du buvę Nyderlandų CODARTS mokyklos kursiokai Lukas Karvelis ir Dovydas Strimaitis pristatys savo darbus publikai. Luko, vos prieš kelias dienas laimėjusio prizą Štutgarte už darbą „She Dreamt of Being Washed Away To the Coast“, choreografinį debiutą „Yet Another Day in Paradise“ kovo 24 d. Menų Spaustuvėje galės išvysti Vilniaus žiūrovai. Dovydo premjera „A Duet“ bus rodoma kovo 30d. Vanves teatre, ArtDanThé festivalyje Paryžiuje. Štai taip, kažkada džiaugęsi, kad galime kalbėti apie pirmąją Lietuvos šiuolaikinio šokio kartą, vėliau – pirmuosius lietuvių užaugintus šokėjus, šiandien turime jauną tarptautinę lietuvių kūrėjų kartą, kurią pristato jauna ir nepriklausoma šokio organizacija „Be Kompanijos“.
Paklausti, kada suprato esantys tarptautiniais šokio menininkais, abu atsakė kiek kitaip, nei tikėjausi. Tiek Dovydui, tiek Lukui buvimas užsienyje buvo neišvengiamybė, suvokiant tai dar paauglystėje: „Man atrodo, žinojau, kad išvyksiu bent jau studijuoti į užsienį daug anksčiau, nei pradėjau šokti. Tai buvo natūralu nuo pradinių klasių: po mokyklos išvažiuosiu kažkur studijuoti ir pagyventi. Kitokios minties net nebuvo. Man iš esmės patinka būti imigrantu, gyventi kitokioje aplinkoje, kultūroje. Ir ne tik dėl to, kad man patinka atrasti, bet ir dėl to, kad ten aš pats esu tas Kitas.“, - pasakoja Dovydas.
Tuo tarpu Lukas savo išvažiavimą, siejo su šokiu. Žinoma, kartais menininko užsiėmimų ir gyvenimo pasirinkimų atskirti neįmanoma: „Sugalvojau, jog esu tarptautinis šokio menininkas dar mokydamasis M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Daug svajojau, kaip išvažiuosiu svetur ir nekantravau sužinoti ką ten atrasiu. Visada buvo beprotiškai smalsu, kas ir kaip ten, už jūrų marių, šoka. Rūpėjo mokytis skirtingų šokio stilių, technikų, susipažinti su kuo įvairesnėmis judesio filosofijomis.“
Taip jiedu susitiko Roterdame, ką tik įstoję į vieną geidžiamiausių šokio mokyklų Europoje: „Iš tiesų mūsų pažinties istorija labai įdomi, nes esame susidūrę ir iki tol. Iki CODARTS niekuomet nesimokiau šokio profesionaliai, tik būreliuose po pamokų. Žinojau apie Luką savo paaugliškame šokio kontekste, nes vyrų šokėjų ir dar tokių talentingų, reta, o jis toks jaunas jau visur buvo pastebimas, mokėsi Čiurlionio menų mokykloje. Todėl labai nustebau, kai jis atėjo į vieną iš mano lankytų pamokų, nes taip pat žinojau, kad mus „čiurlioniukai“ vadindavo saviveiklininkais (juokiasi). Tad iki Roterdamo buvom kalbėję, bet tai nebuvo tikra draugystė. Žinoma, tik sužinoję, kad įstojom, susiskambinome ir sutarėm ieškoti kur gyventi kartu. O jau atvažiavus, per pirmus vakarus prie vyno daug ką vienas kitam išsikalbėjom: ir kaip jis man atrodė vietinė žvaigždė ir kaip Lukas, pasirodo, apie mane irgi nemažai žinojo“, - su šypsena prisimena Dovydas.
„O aš pamenu mūsų pirmą susitikimą Roterdame hostelyje, kur abu aštuoniolikmečiai išsigandusiomis akimis nejaukiai pasisveikinom. Nuo tada man Dovydas buvo kaip brolis, o kartais ir sesė. Kartu patyrėm daug pirmų kartų: pirmą kartą virėm bulvių košę, jaudinomės prieš pasimatymus ir paguosdavom po skyrybų. Buvom sugalvoję kiekvienam kursiokui lietuvišką vardą, kad šalia sėdint galėtume garsiai apie juos kalbėti. Žodžiu, buvome komanda, ramstis vienas kitam.“, - pasakoja Lukas, paslaptingai užklausdamas Dovydo apie atsiminimus iš „Performance Bar“. Kas tai?
„Tai buvo (gal dar yra) vieta Roterdame, baras, kuris veikdavo įprastai, išskyrus tai, kad kartą ar du per valandą baro stalas transformuodavosi į sceną, ant kurios vykdavo performatyvūs veiksmai. Ši vieta atsidarė kaip tik mums pradėjus studijuoti CODARTS, todėl su ja, kaip su naktinio gyvenimo ir kultūros vieta, mes užaugome. Labai sunku žodžiais nupasakoti viską, ką iš ten prisimenu, ką iš ten pasiėmiau... Ten aš pamačiau tiek dalykų, kurie padarė didžiulę įtaką man kaip kūrėjui, kaip žmogui. Pavyzdžiui, tame bare su Luku sukūrėme pasirodymą, kuriame pirmą kartą pasirodėme nuogi, ten taip pat užgimė mūsų personažai Trisha ir Svitlana... Yra tiek daug dalykų, kuriais net sunku dalintis, nes jie tokie brangūs. Jei CODARTS išmokė be galo daug technikos, tuomet ši vieta buvo terpė, kurioje aš supratau kaip prieiti prie pačios kūrybos ir žiūrovo, kaip sukurti naratyvą ir formą, kad galėtum pasakoti savąją istoriją, pritraukti ir paveikti publiką. Tai – lyg antroji mano mokykla, išugdžiusi manyje buvimo menininku suvokimą.“, - jautriai prisiminimais dalinasi Dovydas.
Abu šokėjai studijų laikais buvo susikūrę „neoficialius manifestus“, kuriuose sau pasakė, kas yra galima ir ne, kuriant šokį. Luką iki šiandien erzina klasikinio baleto dueto kūrimo principai, pagrįsti lyčių stereotipais: „Man jie neįdomūs konceptualiai ir nejaukūs vizualiai. Kiek pamenu save nuo vaikystės, skirstymas į vaikinų ir merginų partijas mane visada liūdino.“ Stereotipinis mąstymas yra tai, kas liūdina Luką ir Lietuvoje: „Tiesa, kad studijuoti išvažiavau ne vien norėdamas pasisemti daugiau žinių šokyje. Lietuvoje aš nesijaučiu pilnavertė visuomenės dalis dėl savo orientacijos ir tą jaučiu beveik kiekvieną mielą dieną. Olandijoje man nereikia savęs teisinti, gėdytis ar slėptis, o mano teisės ir laisvės yra tolygios visiems kitiems.“
Mąstydamas apie būseną „čia“ ir „svetur“ Dovydas atranda dar kitokių susikirtimų: „Viena vertus Lietuvoje jaučiuosi savas, iš kitos pusės čia būnu taip retai, kad visa mano rutina ir įpročiai, kasdienybė lieka Prancūzijoje. Galbūt dėl to (paradoksaliai) vienišu dažniau pasijaučiu Lietuvoje. Kalbant apie buvimą šokėju yra dvi to paties medalio pusės: Vakaruose juo būti žymiai lengviau, tačiau dėl to tai tampa tik dar viena eiline profesija. Ją pasirinkę žmonės nėra tokie degantys, kaip Lietuvoje. Tai matyti ir iš kūrybos.
Nepasakyčiau, kad esu labai gerai susipažinęs su dabartiniu kontekstu, bet lietuviai žymiai labiau vertina laisvę ir konkrečiai kūrybos laisvę. Jų darbuose jausti ir matyti, kad kūryba atsiranda ne dėl to, kad „aš galiu“, o iš vidinės reikiamybės, dėl to, kad niekas kitas to nepadarys. Galbūt per skambu, bet kartais atrodo, kad tas „laisvės įprotis“ sąlygoja Vakarų scenoje dažniau atsirandantį banalumą, minties plakatiškumą. O tai, kad nepriklausomi Lietuvos šokėjai nebūtinai dirba tarptautiniuose projektuose, tėra geografijos klausimas. Gyvenant kitoje Europos pusėje „tarptautinis“ nebėra atskira sąvoka, tai tiesiog kasdienybė, nes atstumai yra kitokie ir pasiekti atvirus kastingus nekainuoja tiek daug laiko ir pinigų.“
„Pamenu praeitą pavasarį galėjome pamatyti ir palyginti kontekstus Baltijos šokio platformoje Estijoje. Jei estus galima būtų pavadinti komiškais, latvius labai dramatiškais, tai lietuviai man pasirodė neapibūdinami vienu žodžiu. Mes esame labai skirtingi. Vienintelis kas mus vienija, tai yra aiškiai išreikštos formos: ar tai būtų protestas ir iškeltos rankos, sukami ratais plaukai ir laisvė ar vaiko sūpavimo rankose klausimas.“, - kolegų darbus apibendrina Lukas. Tačiau ar daug laiko iš tiesų lieka bendrauti su kolegomis iš Lietuvos?
Dovydas džiaugiasi platėjančiu pažinčių ratu, bendradarbiavimu su „Be Kompanijos“ ir Gintare Masteikaite, jausmu, jog savo darbus jis gali pristatyti daugelyje vietų ir pamatyti, jog jie nėra lokalūs: „Iš kitos pusės, kadangi iki studijų niekur profesionaliai nešokau ir visa mano karjera susijusi su Vakarais, atsitiko taip, jog kolegų iš Lietuvos dar nesu turėjęs.“
Kitokia Luko patirtis: „Su kolegomis Lietuvoje jaučiuosi tarsi būtume artima šeima, kaip viena jų sako: „Visi žinom, kaip atrodo taburetė“. Užsienyje gimstantys ryšiai visai kitokie. Šokėjai iš esmės daug klajoja, todėl ir artimesnį ryšį sukurti ar išlaikyti sunkiau. Prieš porą savaičių, po 3 sėkmingų sezonų, užbaigiau darbą Miuncheno Kammerspiele teatre ir sėdėdamas traukinyje nesulaikiau ašarų, nes žinojau, kad su kolegomis, kuriuos tikrai pamilau, nebesusitiksiu arba matysiu juos žymiai rečiau. Taip ir klajojam palikdami dalį širdies kiekviename pasaulio kampe.“
„Be Kompanijos“ spektaklių sukūrimą ir sklaidą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Paklausti, kada suprato esantys tarptautiniais šokio menininkais, abu atsakė kiek kitaip, nei tikėjausi. Tiek Dovydui, tiek Lukui buvimas užsienyje buvo neišvengiamybė, suvokiant tai dar paauglystėje: „Man atrodo, žinojau, kad išvyksiu bent jau studijuoti į užsienį daug anksčiau, nei pradėjau šokti. Tai buvo natūralu nuo pradinių klasių: po mokyklos išvažiuosiu kažkur studijuoti ir pagyventi. Kitokios minties net nebuvo. Man iš esmės patinka būti imigrantu, gyventi kitokioje aplinkoje, kultūroje. Ir ne tik dėl to, kad man patinka atrasti, bet ir dėl to, kad ten aš pats esu tas Kitas.“, - pasakoja Dovydas.
Tuo tarpu Lukas savo išvažiavimą, siejo su šokiu. Žinoma, kartais menininko užsiėmimų ir gyvenimo pasirinkimų atskirti neįmanoma: „Sugalvojau, jog esu tarptautinis šokio menininkas dar mokydamasis M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Daug svajojau, kaip išvažiuosiu svetur ir nekantravau sužinoti ką ten atrasiu. Visada buvo beprotiškai smalsu, kas ir kaip ten, už jūrų marių, šoka. Rūpėjo mokytis skirtingų šokio stilių, technikų, susipažinti su kuo įvairesnėmis judesio filosofijomis.“
Taip jiedu susitiko Roterdame, ką tik įstoję į vieną geidžiamiausių šokio mokyklų Europoje: „Iš tiesų mūsų pažinties istorija labai įdomi, nes esame susidūrę ir iki tol. Iki CODARTS niekuomet nesimokiau šokio profesionaliai, tik būreliuose po pamokų. Žinojau apie Luką savo paaugliškame šokio kontekste, nes vyrų šokėjų ir dar tokių talentingų, reta, o jis toks jaunas jau visur buvo pastebimas, mokėsi Čiurlionio menų mokykloje. Todėl labai nustebau, kai jis atėjo į vieną iš mano lankytų pamokų, nes taip pat žinojau, kad mus „čiurlioniukai“ vadindavo saviveiklininkais (juokiasi). Tad iki Roterdamo buvom kalbėję, bet tai nebuvo tikra draugystė. Žinoma, tik sužinoję, kad įstojom, susiskambinome ir sutarėm ieškoti kur gyventi kartu. O jau atvažiavus, per pirmus vakarus prie vyno daug ką vienas kitam išsikalbėjom: ir kaip jis man atrodė vietinė žvaigždė ir kaip Lukas, pasirodo, apie mane irgi nemažai žinojo“, - su šypsena prisimena Dovydas.
„O aš pamenu mūsų pirmą susitikimą Roterdame hostelyje, kur abu aštuoniolikmečiai išsigandusiomis akimis nejaukiai pasisveikinom. Nuo tada man Dovydas buvo kaip brolis, o kartais ir sesė. Kartu patyrėm daug pirmų kartų: pirmą kartą virėm bulvių košę, jaudinomės prieš pasimatymus ir paguosdavom po skyrybų. Buvom sugalvoję kiekvienam kursiokui lietuvišką vardą, kad šalia sėdint galėtume garsiai apie juos kalbėti. Žodžiu, buvome komanda, ramstis vienas kitam.“, - pasakoja Lukas, paslaptingai užklausdamas Dovydo apie atsiminimus iš „Performance Bar“. Kas tai?
„Tai buvo (gal dar yra) vieta Roterdame, baras, kuris veikdavo įprastai, išskyrus tai, kad kartą ar du per valandą baro stalas transformuodavosi į sceną, ant kurios vykdavo performatyvūs veiksmai. Ši vieta atsidarė kaip tik mums pradėjus studijuoti CODARTS, todėl su ja, kaip su naktinio gyvenimo ir kultūros vieta, mes užaugome. Labai sunku žodžiais nupasakoti viską, ką iš ten prisimenu, ką iš ten pasiėmiau... Ten aš pamačiau tiek dalykų, kurie padarė didžiulę įtaką man kaip kūrėjui, kaip žmogui. Pavyzdžiui, tame bare su Luku sukūrėme pasirodymą, kuriame pirmą kartą pasirodėme nuogi, ten taip pat užgimė mūsų personažai Trisha ir Svitlana... Yra tiek daug dalykų, kuriais net sunku dalintis, nes jie tokie brangūs. Jei CODARTS išmokė be galo daug technikos, tuomet ši vieta buvo terpė, kurioje aš supratau kaip prieiti prie pačios kūrybos ir žiūrovo, kaip sukurti naratyvą ir formą, kad galėtum pasakoti savąją istoriją, pritraukti ir paveikti publiką. Tai – lyg antroji mano mokykla, išugdžiusi manyje buvimo menininku suvokimą.“, - jautriai prisiminimais dalinasi Dovydas.
Abu šokėjai studijų laikais buvo susikūrę „neoficialius manifestus“, kuriuose sau pasakė, kas yra galima ir ne, kuriant šokį. Luką iki šiandien erzina klasikinio baleto dueto kūrimo principai, pagrįsti lyčių stereotipais: „Man jie neįdomūs konceptualiai ir nejaukūs vizualiai. Kiek pamenu save nuo vaikystės, skirstymas į vaikinų ir merginų partijas mane visada liūdino.“ Stereotipinis mąstymas yra tai, kas liūdina Luką ir Lietuvoje: „Tiesa, kad studijuoti išvažiavau ne vien norėdamas pasisemti daugiau žinių šokyje. Lietuvoje aš nesijaučiu pilnavertė visuomenės dalis dėl savo orientacijos ir tą jaučiu beveik kiekvieną mielą dieną. Olandijoje man nereikia savęs teisinti, gėdytis ar slėptis, o mano teisės ir laisvės yra tolygios visiems kitiems.“
Mąstydamas apie būseną „čia“ ir „svetur“ Dovydas atranda dar kitokių susikirtimų: „Viena vertus Lietuvoje jaučiuosi savas, iš kitos pusės čia būnu taip retai, kad visa mano rutina ir įpročiai, kasdienybė lieka Prancūzijoje. Galbūt dėl to (paradoksaliai) vienišu dažniau pasijaučiu Lietuvoje. Kalbant apie buvimą šokėju yra dvi to paties medalio pusės: Vakaruose juo būti žymiai lengviau, tačiau dėl to tai tampa tik dar viena eiline profesija. Ją pasirinkę žmonės nėra tokie degantys, kaip Lietuvoje. Tai matyti ir iš kūrybos.
Nepasakyčiau, kad esu labai gerai susipažinęs su dabartiniu kontekstu, bet lietuviai žymiai labiau vertina laisvę ir konkrečiai kūrybos laisvę. Jų darbuose jausti ir matyti, kad kūryba atsiranda ne dėl to, kad „aš galiu“, o iš vidinės reikiamybės, dėl to, kad niekas kitas to nepadarys. Galbūt per skambu, bet kartais atrodo, kad tas „laisvės įprotis“ sąlygoja Vakarų scenoje dažniau atsirandantį banalumą, minties plakatiškumą. O tai, kad nepriklausomi Lietuvos šokėjai nebūtinai dirba tarptautiniuose projektuose, tėra geografijos klausimas. Gyvenant kitoje Europos pusėje „tarptautinis“ nebėra atskira sąvoka, tai tiesiog kasdienybė, nes atstumai yra kitokie ir pasiekti atvirus kastingus nekainuoja tiek daug laiko ir pinigų.“
„Pamenu praeitą pavasarį galėjome pamatyti ir palyginti kontekstus Baltijos šokio platformoje Estijoje. Jei estus galima būtų pavadinti komiškais, latvius labai dramatiškais, tai lietuviai man pasirodė neapibūdinami vienu žodžiu. Mes esame labai skirtingi. Vienintelis kas mus vienija, tai yra aiškiai išreikštos formos: ar tai būtų protestas ir iškeltos rankos, sukami ratais plaukai ir laisvė ar vaiko sūpavimo rankose klausimas.“, - kolegų darbus apibendrina Lukas. Tačiau ar daug laiko iš tiesų lieka bendrauti su kolegomis iš Lietuvos?
Dovydas džiaugiasi platėjančiu pažinčių ratu, bendradarbiavimu su „Be Kompanijos“ ir Gintare Masteikaite, jausmu, jog savo darbus jis gali pristatyti daugelyje vietų ir pamatyti, jog jie nėra lokalūs: „Iš kitos pusės, kadangi iki studijų niekur profesionaliai nešokau ir visa mano karjera susijusi su Vakarais, atsitiko taip, jog kolegų iš Lietuvos dar nesu turėjęs.“
Kitokia Luko patirtis: „Su kolegomis Lietuvoje jaučiuosi tarsi būtume artima šeima, kaip viena jų sako: „Visi žinom, kaip atrodo taburetė“. Užsienyje gimstantys ryšiai visai kitokie. Šokėjai iš esmės daug klajoja, todėl ir artimesnį ryšį sukurti ar išlaikyti sunkiau. Prieš porą savaičių, po 3 sėkmingų sezonų, užbaigiau darbą Miuncheno Kammerspiele teatre ir sėdėdamas traukinyje nesulaikiau ašarų, nes žinojau, kad su kolegomis, kuriuos tikrai pamilau, nebesusitiksiu arba matysiu juos žymiai rečiau. Taip ir klajojam palikdami dalį širdies kiekviename pasaulio kampe.“
„Be Kompanijos“ spektaklių sukūrimą ir sklaidą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Paieška nedavė rezultatų