Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Naujasis Muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc: žengti pirmyn, būti atviriems pasauliui!
„Esu labai laimingas būdamas Klaipėdoje. Gal prieš dvejus metus teatro baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui prisipažinau, kad galėčiau čia gyventi, ir tai išsipildė. Tikiu, kad kai kuriems dalykams tiesiog lemta įvykti ir jie tampa tikrove. Miesto energija, žmonių, dirbančių teatre, profesionalumas negali nesužavėti“, – tikina naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc. „Nuoširdžiai dėkoju baleto tarnybos vadovui A. Liškauskui už nuoširdumą ir paramą. Muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei visapusiškai palaikančiai baleto trupę. Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu, kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per du bepilnus bendradarbiavimo mėnesius“.
Lemtinga G. Žmavco (Slovėnija) pažintis su Lietuvos pajūriu įvyko 2021 m., kai kartu su tarptautine menininkų komanda, jis ruošė premjeras Klaipėdos festivalyje kaip choreografo Edwardo Clugo asistentas. Tąkart pristatyti publiką sužavėję šokio spektakliai „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“. Tais pačiais metais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistė Ksenija Jermakova Tarptautiniame menų festivalyje „SOLO Contemporary Dance Festival“ Ankaroje (Turkija) pristatė G. Žmavc choreografinę miniatiūrą pagal specialiai šiam pasirodymui jo paties sukurtą muziką.
Neseniai tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovu. Ką jums reiškia šios pareigos? Papasakokite skaitytojams apie šią veiklos sritį.
Išgyvenu labai pakylėtą laikotarpį. Žinau, kad vadovavimas baleto trupei - didžiulė atsakomybė, kad nuo manęs priklauso daug žmonių. Noriu jais rūpintis atsakingai ir tinkamai. Prieš atvykdamas mąsčiau ką geriausio galiu nuveikti baleto trupei. To atsakingai klausiau savęs. Esu tame gyvenimo tarpsnyje, kai turiu sukaupęs daugybę patirties, kuria galiu pasidalinti. Manau, kad meno vadovas turi turėti aiškią viziją ir įkvėpti žmones tą viziją įgyvendinti. Nusprendžiau - jei tapsiu baleto trupės vadovu, dėsiu daug pastangų vizijai ir planams įgyvendinti. Noriu kurti tvirtus pamatus šios baleto trupės ateičiai. Noriu, kad būtume unikalūs ir atpažįstami, turėtume savo braižą. Tai svarbiausias mano tikslas. Džiaugiuosi, kad sulaukiau didžiulio palaikymo iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės ir baleto tarnybos vadovo, vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko bei visos kūrybinės komandos. Turime aiškią baleto trupės ateities koncepciją ir visi kartu pradedame ją įgyvendinti.
Dirbate Muzikiniame teatre dar tik antrą mėnesį, o mes sunkiai spėjame net sužinoti kiek daug jums pavyko nuveikti?
Nuo pat pradžių viskas vystosi labai sparčiai. Į trupę pakvietėme devynis naujus šokėjus. Šiuo metu joje yra 25 menininkai iš Korėjos, Japonijos, Kolumbijos, Italijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos. Džiaugiuosi, kad kuriame daugiakultūrę aplinką. Tai labai svarbu, nes šokis yra universalus. Smagu, kad baleto studijoje susipina visos šios skirtingų kultūrų ir patirčių energijos. Tai sukuria visiškai kitokią atmosferą. Noriu sveikos, kūrybingos darbo atmosferos.
Taip pat turime naują baleto repetitorių Filipą Veverką iš Čekijos ir labai džiaugiamės, kad jis prisijungė prie mūsų.
Tiek studijai, tiek scenai atnaujinome grindų dangą ir tai yra esminė ilgalaikė investicija.
Šiuo metu labai stengiamės modernizuoti trupės rinkodarą ir reklamą, kuri turės didelės reikšmės bendram estetiniam baleto trupės įvaizdžiui ateityje. Norėtume pritraukti ir tarptautinę publiką, todėl daug galvojame apie tai kas vyksta už šalies sienų.
Ką galite pasakyti apie KVMT baleto trupę ir jos perspektyvas?
Baleto trupė – labai jauna. Daugumai naujai atvykusių šokėjų, tai taps pirmu profesionaliu šokio sezonu. Tikiuosi, kad padėsime jiems profesionaliai tobulėti ir jie čia ir pasiliks. Studijoje tvyro jaunatviška energija. Visi alkani dirbti. Todėl turime užtikrinti, kad šokėjai galėtų išreikšti save ir būti kūrybingi. Žinoma, dauguma jų baigę klasikinio šokio studijas, nors mūsų baleto trupė turi šiuolaikinį profilį, bet toks buvo mūsų reikalavimas dalyvaujantiems atrankoje.
Per pastaruosius kelerius metus su Muzikinio teatro baleto trupe dirbau keletą kartų ir ji mane sužavėjo. Dabar esame dar didesni ir dar įvairesni. Manau, kad svečiams choreografams čia patiks dirbti.
Naujasis teatro pastatas: kokias galimybes jis atvers baleto artistams ir jums?
Turėsime savo visiškai naują pastatą ir tai bus pirmasis naujai pastatytas teatras nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tai svarbu mums visiems ir visi norime pagaliau pradėti darbą jame. Darbo sąlygos bus geros. Turėsime didelę baleto studiją, kineziterapijos kambarį ir persirengimo kambarius, nuostabų vaizdą į Klaipėdos miestą. Įspūdinga nauja scena ir žiūrovų salė. Su šiuo nauju pastatu, elingo scena po atviru dangumi ir kitomis pasirodymų erdvėmis - Klaipėda tampa svarbiu Lietuvos meno centru. Pasirūpinsime, kad mūsų kūriniuose būtų išnaudotas ne tik Klaipėdos teatro, bet ir miesto galimybių potencialas.
Man patiko jūsų mintis, kad ateitį reikia matyti ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir žmonių poreikyje tobulėti.
Klaipėdos baleto trupė jau įrodė savo, kaip aukšto lygio profesionalų, poziciją Lietuvoje. Dėl to nekyla jokių abejonių. Tai liudija pastaraisiais metais statomi kūriniai. Pakvietėte vienus didžiausių tarptautinių šokių pasaulio vardų, o šokėjų technika šiuose pasirodymuose buvo labai aukšto lygio. Turime suprasti, kad Klaipėda yra mažas miestas, todėl matyti čia kuriamus tokius kūrinius bei turėti tokią pažangią baleto trupę yra tikra dovana. Galiu drąsiai pasakyti, kad mes tampame švyturiu Baltijos šalyse. Stengsiuosi plėsti ir skatinti šią tendenciją. Be savo statomų kūrinių, noriu prikviesti daug kviestinių choreografų: tiek tarptautiniu mastu pripažintų, tiek naujos kartos kūrėjų, kurie šiuo metu kyla pasaulinėje šokio scenoje. Manau, kad Lietuva nusipelno pamatyti kas geriausio kuriama pasualyje šioje srityje. Štai ką aš turiu omenyje sakydamas, kad būtina žengti pirmyn, būti atviriems pasauliui.
Gal galite papasakoti apie premjeras, kurias ruošia baleto trupė?
Šiuo metu baleto trupė atlieka mūsų turimą repertuarą ir gastroliuoja šalies viduje.
Ruošiamės iškilmingam gala koncertui, kuris pavasarį atidarys naująjį operos teatrą.
Klaipėdos festivalyje vasarą pristatysime dvi naujas pasaulines premjeras, kurias ruošia kviestinis britų choreografas Douglasas Lee ir aš. Tai bus svarbus įvykis mums visiems ir įspūdingas artėjančio sezono akcentas. Visą savo naujosios baleto trupės potencialą pristatysime naują kūrinį, kuriam kuriama ne tik originali choreografija, bet ir muzika. Visus labai kviečiu atvykti į Klaipėdą ir išvysti!
Kas tampa jūsų motyvacija pradėjus naujus darbus, naujus pastatymus?
Įkvėpimo visada semiuosi iš žmonių, su kuriais dirbu. Tai mano kūrybinė komanda ir, žinoma, šokėjai. Jie yra mano įkvėpimo šaltinis, o tikroji magija vyksta repeticijų salėje. Šokio artistai - tikrai nepaprasti žmonės. Jie suteikia kūrėjams savo kūną ir protą bei leidžia juos lipdyti kaip molį. Tai, ką jie gali padaryti, pribloškia. Esu dėkingas, kad turiu tokias galimybes gyvenime - būti menininku ir kurti su tiek daug talentingų žmonių visame pasaulyje.
Kokius spektaklius labiausiai mėgstate žiūrėti ir kodėl?
Nemanau, kad turiu tokių. Mačiau daug įvairiausių ir visada kažkas mane nustebina. Yra tiek daug gabių choreografų, o šokis nuolat tobulėja, transformuojasi ir naujai kažką paryškina... Visada ieškau kokybės ir originalumo ir tai man daro didžiausią įspūdį. Šokio pasaulyje man svarbus profesionalumas ir intelektualumas.
Norite padidinti žiūrovų skaičių ir pritraukti naujų auditorijų iš užsienio. Ko tam prireiks?
Geros programos ir užtikrintos kokybės.
Jei atliekamas darbas yra universalus, jis prakalbės į bet kurią auditoriją. Manau, kad svarbiausia į skirtingas žmonių grupes kreiptis viena universalia kūno kalba. Tai pats tiesiausias išraiškos būdas. Mes tai darome kiekvieną dieną net nepastebėdami.
Ar rinkodara svarbi jūsų darbe ir kodėl?
Pandemijos laikais daugelis žmonių pirmą kartą pamatė baletą ar šiuolaikinį šokį, nes tai buvo prieinama internete. Turime suprasti, kad ne visi eina į teatrą. Kai kurie mano, kad tai ne jiems, o kai kurie - neturi galimybių, tačiau pandemijos metu internetu galėjome išvysti nepaprastą aukščiausios klasės turinį. Geriausios šokio trupės pandemijos metu nedelsiant prisijungė prie transliacijų internetu ir tai buvo teisingas sprendimas, nes jis pasiekė žmones visame pasaulyje bei pritraukė naujų auditorijų. Štai kodėl gera rinkodara šioje srityje yra labai svarbi. Tai apie pasiekiamumą ir tai, kaip pristatote save ir savo darbą. Todėl noriu, kad mūsų trupė turėtų labai patrauklią, profesionalią foto/video medžiagą, kad galėtume kuo geriau pristatyti save ir įkvėpti žmones ateiti į teatrą. Noriu, kad turėtume savo ženklą, vizitinę kortelę, kuri būtų atpažįstama tarptautinėje erdvėje.
Gal planuojamos baleto trupės gastrolės?
Per savo kaip šokėjo karjerą daug gastroliavau. Tai vienas stebuklingiausių dalykų ir mūsų profesijos privilegija keliauti po pasaulį. Tai neabejotinai KVMT baleto trupės planuose ir manau, kad turėsime tam daug pukių galimybių ateityje. Būčiau labai laimingas, jei KVMT baleto trupės darbai būtų pristatyti užsienyje tarptautinei publikai. Manau, kad šokėjai taip pat būtų sužavėti.
Kaip jau minėjau anksčiau, šiuo metu yra daug neatidėliotinų darbų, kurie pamažu vykdomi. Mes viską darome žingsnis po žingsnio, apmąstydami ir atsakingai. „Rašome“ naują baleto trupės veiklos skyrių ir tai užtrunka. Tačiau ateitis atrodo šviesi.
Žaneta Skersytė
Gaj Žmavc
Vizitinė kortelė
Gaj Žmavc yra Slovėnijos šokėjas, choreografas ir kompozitorius. Beveik du dešimtmečius jis šoko Slovėnijos Maribor nacionalinio baleto trupėje, kur pasižymėjo kaip menininkas kuriantis unikalius šokio personažus šiuolaikiniam kompanijos repertuarui. Jis šoko choreografų Edwardo Clugo, Stašos Zurovaco, Mauro Bigonzetti, Johano Ingerio, Jeano Christopho Maillot, Valentinos Turcu ir Darrel Toulon spektakliuose. Su Maribor baleto trupe gastroliavo daugybėje pasaulio šalių, dalyvavo projektuose, festivaliuose.
Labiausiai pastebimas intensyvus ir produktyvus G. Žmavco darbas su choreografu Edwardu Clugu. Pastarojo kūryba tapo postūmiu ir G. Žmavc karjerai, kūrybai ir tobulėjimui.
Kaip choreografas ir kompozitorius G. Žmavcas kūrė ir prodiusavo savarankiškus šokio projektus, dažniausiai kartu su ilgamete bendradarbe, šokių partnere ir bendraautore Tetiana Svetlična. Jo darbai buvo rodomi Belgrado choreografinių miniatiūrų festivalyje, „Bûhnenwerkstatt Graz“ šokių festivalyje, Šibeniko šokių festivalyje ir Solo šokių festivalyje Ankaroje (čia dalyvavo su KVMT baleto trupės soliste Ksenija Jermakova). G. Žmavcas sukūrė naujus kūrinius Slovėnijos Maribor nacionaliniam baletui, Jaunimo Slovėnijos Jaunimo baletui, NRW Junior Ballett - Ballett Dortmund ir Klaipėdos valstybinio muzikos teatro baleto trupei, du nauji pastatymai baletui laukiami 2023/24 m. sezone Magdeburge ir KVMT. Menininkas buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už geriausią 2022 metų šokio pastatymą Lietuvoje (III šokio spektaklio „Dona Kichotė“ dalis).
Paieška nedavė rezultatų