Skaityti daugiau
Lėlininkas Linas Zubė: „Lėlių teatrą skaitau kaip eilėraštį“
„Lėlių teatras yra atskiras pasaulis, pasakojantis apie mūsų santykį į buvusį ir esamą laiką, santykį į čia buvusius ir esančius žmones, įvykius ir į save“, – sako lėlininkas, režisierius ir aktorius Linas Zubė, neseniai pristatęs lėlių spektaklį suaugusiems „Šišion“, pasakojantį apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų, šišioniškių, likimus pokariu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais. „Lėlės kalba apie esmę“, – sako jis.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.Premjera „Kiti“ – priešais ką sunkiausia būti savimi?
Ar esate girdėję frazę „Pragaras – tai kiti“? Legendinio prancūzų filosofo ir rašytojo Jean Paul Sartre‘o pjesėje užgimęs sakinys, spalio 10, 11 dienomis skambės egzistencializmo tekstų įkvėptoje premjeroje „Kiti“. VŠĮ „Darbininkai“ prodiusuojamą spektaklį režisuoja Darius Gumauskas, o Menų spaustuvės scenoje bus galima išvysti ypatingos energijos aktorių kvartetą: Vainių Sodeiką, Vilmą Raubaitę, Justiną Mykolaitytę ir Andrių Alešiūną.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia naują sezoną pasitikti gerumo kupina donorytės akcija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia spalio 18 d. 11-15 val. atvykti į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto (Donelaičio g. 4) 215 kabinetą ir paaukoti kraujo, kuris išgelbės ne vieną gyvybę! Šiandien jo reikia kaimynui, bendradarbiui, nepažįstamam, o rytoj gali prireikti jums!Klaipėdos muzikinio teatro abonementų pirkėjams – ne tik 50 procentų nuolaida bilietams, bet ir ekskursija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siūlo įsigyti abonementą į 2023–2024 m. sezono rudens-žiemos spektaklius bei kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja iki spalio 31 d.Menas, kuris kviečia laisvėti
Praėjusią savaitę nuaidėjo šiuolaikinio šokio organizacijos „Be kompanijos“ organizuota ir septynias dienas trukusi „MAS'23 – Meninių akcijų savaitė“. Jos metu menininkai Vilniaus miesto viešosiose erdvėse tyrinėjo laisvės sampratos įvairovę ir kalbėjo aktualiomis visuomenei temomis. Vertybiniu raktažodiu „laisvėjimai“ žymėta meninių akcijų savaitė liejosi pačiomis netikėčiausiomis formomis, kvietė praeivius stabtelėti bei apmąstyti savo santykį su laisve. Tuo tarpu, Lietuvos šokio informacijos centras pakvietė scenos menų kritikes Ugnę Kačkauskaitę, Miglę Markulytę ir Sigitą Ivaškaitę, pasidalinti savo refleksijomis ir apmąstymais.Birutės Mar “ANTIGONĖS” sėkmė viename didžiausių Egipto teatro festivalių
Solo teatro komanda sugrįžo iš vieno svarbiausių arabų šalių teatrų forumų – tarptautinio eksperimentinių teatrų festivalio Kaire (Egiptas), vykusio 2023 m. rugsėjo 1-8 dienomis jubiliejinį 30-jį kartą.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę
Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Pasaulinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis. Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas).Į Vilnių sugrįžta smuiko superžvaigždė Davidas Garrettas
Kitų metų pavasarį, 2024 m. kovo 10 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ savo pasirodymą surengs pasaulinio garso smuikininkas Davidas Garrettas. Koncertas Vilniuje yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „David Garrett Iconic Tour“, kurio metu klasikinės muzikos žvaigždė pristatys savo naujausią albumą „Iconic“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementų akcija
Ištikimiausiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjams siūlome įsigyti abonementą į 2023 m. sezono rudens spektaklius ir kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 31 d.LNDT PRISTATĖ NAUJĄ SEZONĄ IR REKLAMINĖS KAMPANIJOS „NEIK Į TEATRĄ“ ATOMAZGĄ
„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. Šis laikotarpis – naujojo jautrumo laikas, kai per sekundę viskas skyla į juoda ir balta, kai nuo tavęs lengvai gali nusisukti, kai pats esi linkęs apmėtyti kitą akmenimis, kai nuomonė – didžiausias ginklas.Rudenį Vilniaus mieste startuoja jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23
Rugsėjo 11—17 dienomis Vilniaus viešosiose erdvėse vyks jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23, kurios metu gausus menininkų būrys pristatys net septynias nemokamas menines akcijas. Nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ rengiama meninių akcijų savaitė skirta kalbėti aktualiomis visuomenei temomis, reaguoti į bendrą šio laikmečio diskursą bei plėsti meno prieinamumą, iškeliant jį iš įprastų ekspozicinių, scenos erdvių.Klaipėdos muzikinio teatro pastato dizaine susilies modernumas ir puošyba lietuvišku moliu
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika kuria šiuolaikišką, jaukų, natūralų, Klaipėdos identitetą reprezentuojantį interjerą.Minint 80-ąsias Vilniaus geto uždarymo metines – paskutinis balerinos šokis, parklupdęs nacių sargybinius
Tragiška žydų balerinos iš Lenkijos Francescos Mann (1917 – 1943) istorija, neginčytinai, – išskirtinė. Viena perspektyviausių savo kartos balerinų Lenkijoje 1943-aisiais buvo sušaudyta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Minint 80-ąsias geto uždarymo Vilniuje metines, lapkričio 26 dieną numatomas nacionalinės Izraelio baleto trupės „Jeruzalės baletas“ („Jerusalem Ballet“) pasirodymas „Memento…“, kuriame ir bus pasakojama apie baleriną F. Mann. Šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja Vlada Mikhaylova įsitikinusi, kad šis baleto pasirodymas visiems primins: blogis – visada baigiasi: „Norėtume, kad žmonės, kurie ateis pasižiūrėti šio baleto, iš jo išeitų su geromis mintimis, kad prisimintų, ir džiaugtųsi, kad viskas pasibaigė.“Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką
„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.
– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?
– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.
Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.
Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.
– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!
– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?
– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.
Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!
– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?
– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.
Kalbino Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų