Skaityti daugiau
„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Žongliravimas susitinka su magija: į Vilnių atvyksta „Heka“ – eksperimentinis britų pasirodymas iš Gandini Juggling
Rugsėjo 6–7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje – naujas tarptautinio scenos menų ciklo HELIUM svečias iš Jungtinės Karalystės. Dviem vakarams scenoje įsikurs išskirtinis žongliravimo ir iliuzijos spektaklis „Heka“, kurį pristato garsus britų kolektyvas Gandini Juggling.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Renginių rinka kaista: liepą Lietuvoje – „Guns N’ Roses“, Jessica Shy, „Midsummer Vilnius“ ir 1006 km lenktynės
Lietuviška vasara – neprognozuojama, tuo metu renginių rinka liepą bus karšta, kaip niekada. Kauną sudrebins legendiniai rokeriai „Guns N’ Roses“, Palangoje 26-ąjį kartą vyks 1006 km lenktynės, o sostinę šokdins trys iš eilės Jessicos Shy koncertai ir net 11 įspūdingų festivalio „Midsummer Vilnius“ renginių.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Šiemet „Sirenose“ – Avinjono festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso spektakliai
Naują trimetę programą tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Muzikės virtuozės kvies ruoštis naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms
Ne tik Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bet ir visa Lietuva nekantriai laukia įstabaus naujojo teatro pastato atidarymo akimirkos. Į ilgai lauktą momentą publiką palydės koncertas „Naujumo dvasia“, vasario 23 d. 18.30 val. rengiamas LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje. Koncerte skambės vokiečių kompozitoriaus romantiko Felixo Mendelssohno Bartholdy Kantata sopranui, chorui ir orkestrui pagal 42-ąją psalmę „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens“ ir nūdienos amerikiečių kompozitoriaus minimalisto Philipo Glasso Pirmasis koncertas smuikui, atliekami Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, choro, solistės Ritos Petrauskaitės (sopranas), smuiko virtuozės Linos Marijos Songailės ir tarptautinį pripažinimą pelniusios dirigentės Adrijos Čepaitės.
Sakoma, kad muzikiniai teatrai – lyg šventovės, kuriuose vyksta visų menų jungimosi ir persimainymo stebuklai. „Meno, muzikos namai yra toji ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiais, kaskart turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nebedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – sako dirigentė A. Čepaitė.
Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir Ph. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys. „Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausia A. Čepaitė.
Aukščiausia kompozitoriaus pasiekta viršūnė
Koncerte „Naujumo dvasia“ skambės viena iš penkių rečiau atliekamų F. Mendelssohno Bartholdy kantatų psalmių tekstais – 42 psalmė Wie der Hirsch schreit nach frischem Wasser (Kaip elnė ilgisi tekančio vandens) sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės tekstą. Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus” orkestras, soprano partiją atliko Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.
Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „tai mano geriausias sakralinis kūrinys... geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs“.
Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos. „42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji, tarsi elnė, trokšta visa ko atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui“, – pasakoja dirigentė. „Šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos.“
„Išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“
Adriją Čepaitę, įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę, publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Šiaurės Vakarų Vokietijos filharmonijos (Vokietija) ir kitais orkestrais. Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Jos kuriamose koncertinėse programose skambančią muziką dažniausiai lydi intensyvi dramaturginė mintis.
Įdomu, su kokiais lūkesčiais KVMT simfoniniam orkestrui A. Čepaitė atvyksta į Klaipėdą. „Su šio teatro orkestru susitiksiu pirmą kartą. Yra nuostabu, kaip dirigentas Tomas Ambrozaitis augina šį kolektyvą, kuris šalia teatro repertuaro išpildo ir ambicingas koncertines programas. Tikiu, jog įžengę į atnaujintus namus teatro kolektyvai švęs motyvacijos ir meilės savo profesijai renesansą. Mano lūkestis šiam koncertui tebus toks pats, kaip ir Klaipėdos publikos – kartu patirti, išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“, – sako ji.
Pirmi kartai
Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs Philipo Glasso Koncertas smuikui orkestrui Nr. 1 – vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, kurį šis sukūrė mąstydamas apie savo mirusį tėvą ir tikėdamasis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.
„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikiros žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį, tam tikras taisykles turintį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Ar klausytojas priims? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje jis matė savo tipišką klausytoją – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalizme įkūnytą Naujojo Pasaulio skambesį“, – apie Klaipėdoje atliksimą kūrinį pasakoja dirigentė A. Čepaitė.
Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage). Ši premjera pradės 2024-2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.
Pirmasis virtuozių susitikimas scenoje
Būtent koncerte „Naujumo dvasia“ scenoje pirmą kartą susitiks dvi lietuvių muzikės – dirigentė A. Čepaitė ir smuikininkė L. M. Songailė. „Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau Linos Marijos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą, o ir techniškai sudėtingą Glasso kūrinį“, – sako A. Čepaitė.
„Pirmasis kūrinį įrašęs solistas Gidonas Kremeris teigė, kad šis koncertas „yra Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę“. Kviečiu būtinai apsilankyti koncerte. Klaipėdos publikai – tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!“ – sako L. M. Songailė.
Smuiko virtuozė Lina Marija Domarkaitė-Songailė – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt.
L. M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste” narė. 2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidono Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.
Šiuo metu Lina Marija Songailė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Talentingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.
Koncertas „Naujumo dvasia“ – vasario 23 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje. Visų labai laukiame!
Sakoma, kad muzikiniai teatrai – lyg šventovės, kuriuose vyksta visų menų jungimosi ir persimainymo stebuklai. „Meno, muzikos namai yra toji ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiais, kaskart turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nebedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – sako dirigentė A. Čepaitė.
Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir Ph. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys. „Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausia A. Čepaitė.
Aukščiausia kompozitoriaus pasiekta viršūnė
Koncerte „Naujumo dvasia“ skambės viena iš penkių rečiau atliekamų F. Mendelssohno Bartholdy kantatų psalmių tekstais – 42 psalmė Wie der Hirsch schreit nach frischem Wasser (Kaip elnė ilgisi tekančio vandens) sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės tekstą. Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus” orkestras, soprano partiją atliko Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.
Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „tai mano geriausias sakralinis kūrinys... geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs“.
Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos. „42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji, tarsi elnė, trokšta visa ko atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui“, – pasakoja dirigentė. „Šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos.“
„Išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“
Adriją Čepaitę, įvairiapusiu talentu apdovanotą menininkę, publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų. Tarptautinį pripažinimą pelniusių iš Lietuvos kilusių moterų dirigenčių nėra itin daug. Unikalus yra šios menininkės kelias, kurį galima apibūdinti, anot jos pačios, kaip „sielos piligrimystę“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi choro dirigavimo magistro diplomą, A. Čepaitė išvyko į Austriją. Studijos aukšta muzikine kultūra garsėjančioje šalyje suteikė pagrindą jos karjeros pradžiai. Šiandien A. Čepaitė diriguoja Lietuvos orkestrams, taip pat bendradarbiauja su įvairiais užsienio kolektyvais: Sofijos nacionaliniu simfoniniu (Bulgarija), Manheimo kameriniu (Vokietija), Šiaurės Vakarų Vokietijos filharmonijos (Vokietija) ir kitais orkestrais. Dirigentės pasirodymus Lietuvos publikai visada gaubia savita aura. Jos kuriamose koncertinėse programose skambančią muziką dažniausiai lydi intensyvi dramaturginė mintis.
Įdomu, su kokiais lūkesčiais KVMT simfoniniam orkestrui A. Čepaitė atvyksta į Klaipėdą. „Su šio teatro orkestru susitiksiu pirmą kartą. Yra nuostabu, kaip dirigentas Tomas Ambrozaitis augina šį kolektyvą, kuris šalia teatro repertuaro išpildo ir ambicingas koncertines programas. Tikiu, jog įžengę į atnaujintus namus teatro kolektyvai švęs motyvacijos ir meilės savo profesijai renesansą. Mano lūkestis šiam koncertui tebus toks pats, kaip ir Klaipėdos publikos – kartu patirti, išgyventi nuostabią muziką ir joje atsinaujinti“, – sako ji.
Pirmi kartai
Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs Philipo Glasso Koncertas smuikui orkestrui Nr. 1 – vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, kurį šis sukūrė mąstydamas apie savo mirusį tėvą ir tikėdamasis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.
„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikiros žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį, tam tikras taisykles turintį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Ar klausytojas priims? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje jis matė savo tipišką klausytoją – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalizme įkūnytą Naujojo Pasaulio skambesį“, – apie Klaipėdoje atliksimą kūrinį pasakoja dirigentė A. Čepaitė.
Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage). Ši premjera pradės 2024-2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.
Pirmasis virtuozių susitikimas scenoje
Būtent koncerte „Naujumo dvasia“ scenoje pirmą kartą susitiks dvi lietuvių muzikės – dirigentė A. Čepaitė ir smuikininkė L. M. Songailė. „Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau Linos Marijos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą, o ir techniškai sudėtingą Glasso kūrinį“, – sako A. Čepaitė.
„Pirmasis kūrinį įrašęs solistas Gidonas Kremeris teigė, kad šis koncertas „yra Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę“. Kviečiu būtinai apsilankyti koncerte. Klaipėdos publikai – tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!“ – sako L. M. Songailė.
Smuiko virtuozė Lina Marija Domarkaitė-Songailė – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt.
L. M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste” narė. 2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidono Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.
Šiuo metu Lina Marija Songailė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja. Talentingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.
Koncertas „Naujumo dvasia“ – vasario 23 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje. Visų labai laukiame!
Paieška nedavė rezultatų