logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ rašomas žmogiškumo išsaugojimo dienoraštis

Jų pasaulis žiaurus, tad norėdami jame išlikti jie turi savo sielas išvalyti nuo švelnaus sentimentalumo. Su aklu užsispyrimu jie alina savo kūnus sunkiais fiziniais pratimais ir mokosi gyventi neveikiami jausmų. Jei kažkam reikia maisto – jie pasidalins, jei kažkas norės mirti – jie taip pat padės. Tokie yra iki šiol skaitytojų vaizduotę jaudinantys broliai dvyniai iš Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“. Režisierius Jokūbas Brazys pagal šį modernios klasikos kūrinį kuria spektaklį Klaipėdos dramos teatre, o įspūdinguosius brolius scenoje įkūnys aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys. Likus savaitei iki premjeros jie dalinasi savo mintimis apie „Storą sąsiuvinį“, savo personažus ir darbą su J. Braziu.

Arturo Bumšteino garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ – vasarį Kaune ir Vilniuje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimą žiūrovai galės išvysti vasario 8 d., trečiadienį, 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre, o vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val., Menų spaustuvėje Vilniuje.

Nuo super galią turinčių asmenų iki senjorų – Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia šokti kiekvieną

2007 m. įsikūrusi Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) šokiu jungia ne tik 63 asociacijos narius, bet ir kiekvieną norintį šokti bei skirtingus miestus Lietuvoje. Šiais metais ŠŠA ir vėl startuoja su šiuolaikinio šokio pamokomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o prisijungti prie jų kviečia ne tik šokio mėgėjus ir profesionalus, bet ir senjorus bei specialiuosius poreikius turinčius asmenis.

LNDT DARBĄ PRADEDA NAUJIEJI MENO VADOVAI

Pradedant naują veiklos etapą ir keičiant kūrybinės programos kryptį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovais pradeda dirbti trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Naujieji meno vadovai formuos LNDT kūrybinę ir meninę kryptį, užtikrins teatro premjerų meninę kokybę, plės alternatyvias veiklas, leisiančias teatrą įvairiapusiškai integruoti į visuomenės gyvenimą ir dar labiau priartinti prie šiuolaikinės auditorijos.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.

Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą

2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.

Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis „Altorių šešėly“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui suteikti emeritų solistų garbės vardai

Spalio 18-ąją, prieš operą „Paryžiaus katedra“, pajūris pasitiko ypatingą, išskirtinį, istorinį įvykį – pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje buvo suteikti teatro emeritų garbės vardai. Ilgamečiai solistai – Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas – paskelbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritais solistais.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.

Spektaklyje L. Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, žemaičių šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žeimaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pateikia kaip pavyzdį, atskleidžiantį, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.

Išplaukę vaikystės prisiminimai, savieksavacijos, automitologizacijos, meninio tyrimo prieigos, spektaklyje tampriai susipina su siurrealistiniais pasakos apie juodvarnius motyvais. Linas Zubė meistriškai kuria subtilias lėlių skulptūras ir kaukes, o taip pat scenoje atgaivina buities reliktus: Dietricho namuose rastą kėdę ir esminiu scenografijos elementu tampančias duris iš 19 amžiaus pradžioje statytos mokyklos, kurią lankė abiejų šeimų vaikai. Scenoje jos ne tik virsta stalu, krūmais, mašinos kapotu, Zubė jomis griežia kaip instrumentu. Jos tampa vienu pagrindinių spektaklio personažų, turinčių neverbalinę kalbą. Tokia gyvo ir atgyjančio sandūra šiame spektaklyje, kaip ir ankstesniuose Zubės darbuose, ypač ryški. Pirmajame savo spektaklyje suaugusiems ir jaunimui jis ne tik šnekasi su lėlėmis, bet ir su jomis kartu geria vyną, taip meistriškai išnaudodamas, net plėsdamas lėlių teatro raiškos galimybes. Galbūt todėl po premjeros filosofas Liutauras Degėsys rašė, kad tai „performansas, spektaklis, fejerija, misterija ir aukojimas“.

Spektaklio scenografiją papildo sceną uždarančios sienos iš marlės – ekranai svaiginančioms Donato Bielkausko vaizdo projekcijoms, kuriose realistiški užliejamų pievų ir sugriuvusių Klaipėdos krašto gyventojų namų vaizdai, pamažu iškraipomi ir moduliuojami keičiant greitį ar mastelį, virsta erdviniu personažų pakeistos psichinės būklės atspindžiu, užsupančiu žiūrovą. Panašiai ir Adomo Zubės sukurtas spektaklio garso takelis. Paremtas dviejų instrumentų – citros ir savaip perkonstruoto akordeono – duetu, jis balansuoja tarp atpažįstamų Klaipėdos krašto dermių ir aštrių, nešvarių išplėstinėmis technikomis sukurtų sąskambių, taip dar pastiprindamas tradicijos mutavimo įspūdį.

„Tvarstydami jų kėdes, minėdami ir apmąstydami šio krašto žmonių istorijas, bent dalinai kompensuojame jiems padarytą skriaudą, jaukinamės šį kraštą, atperkame savo kaltę be kaltės prieš žmones, kurie neatlaikė istorijos smūgių“, – prieš spektaklio premjerą sakė Linas Zubė. Anot jo, „Šišion“ yra nuoširdžios atgailos aktas, drąsus žingsnis prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti už kolektyviai padarytą žalą, scenoje iškelti šišioniškių žodžius ir gyvenimus. Šiuo požiūriu šiandien jis įgauna aktualumo ir Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Vedini imperialistinių ambicijų, Rusijos kariai griauna ir okupuoja ištisus Ukrainos regionus, bando „denacifikuoti“, o iš tiesų deukrainizuoti, jų gyventojus. Spektaklis, Priekulėje pastatytas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio išvakarėse, lyg teigia, kad prieš imperialistines jėgas, tokias kaip Rusija, laimėsime tik tuomet, kai sugebėsime įsisąmoninti nepatogią tiesą, kad ir Lietuvoje turime koloboracijos ir kolonizavimo žaizdų.

Naujausia „Lino lėlių“ premjera suaugusiems „Šišion“ – vasario 2 d. Klaipėdos dramos teatre, vasario 18 d. Menų spaustuvėje Vilniuje.
Bilietus platina Bilietai.lt.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti