Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paieška nedavė rezultatų