Skaityti daugiau
Lėlininkas Linas Zubė: „Lėlių teatrą skaitau kaip eilėraštį“
„Lėlių teatras yra atskiras pasaulis, pasakojantis apie mūsų santykį į buvusį ir esamą laiką, santykį į čia buvusius ir esančius žmones, įvykius ir į save“, – sako lėlininkas, režisierius ir aktorius Linas Zubė, neseniai pristatęs lėlių spektaklį suaugusiems „Šišion“, pasakojantį apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų, šišioniškių, likimus pokariu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais. „Lėlės kalba apie esmę“, – sako jis.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.Premjera „Kiti“ – priešais ką sunkiausia būti savimi?
Ar esate girdėję frazę „Pragaras – tai kiti“? Legendinio prancūzų filosofo ir rašytojo Jean Paul Sartre‘o pjesėje užgimęs sakinys, spalio 10, 11 dienomis skambės egzistencializmo tekstų įkvėptoje premjeroje „Kiti“. VŠĮ „Darbininkai“ prodiusuojamą spektaklį režisuoja Darius Gumauskas, o Menų spaustuvės scenoje bus galima išvysti ypatingos energijos aktorių kvartetą: Vainių Sodeiką, Vilmą Raubaitę, Justiną Mykolaitytę ir Andrių Alešiūną.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia naują sezoną pasitikti gerumo kupina donorytės akcija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia spalio 18 d. 11-15 val. atvykti į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto (Donelaičio g. 4) 215 kabinetą ir paaukoti kraujo, kuris išgelbės ne vieną gyvybę! Šiandien jo reikia kaimynui, bendradarbiui, nepažįstamam, o rytoj gali prireikti jums!Klaipėdos muzikinio teatro abonementų pirkėjams – ne tik 50 procentų nuolaida bilietams, bet ir ekskursija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siūlo įsigyti abonementą į 2023–2024 m. sezono rudens-žiemos spektaklius bei kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja iki spalio 31 d.Menas, kuris kviečia laisvėti
Praėjusią savaitę nuaidėjo šiuolaikinio šokio organizacijos „Be kompanijos“ organizuota ir septynias dienas trukusi „MAS'23 – Meninių akcijų savaitė“. Jos metu menininkai Vilniaus miesto viešosiose erdvėse tyrinėjo laisvės sampratos įvairovę ir kalbėjo aktualiomis visuomenei temomis. Vertybiniu raktažodiu „laisvėjimai“ žymėta meninių akcijų savaitė liejosi pačiomis netikėčiausiomis formomis, kvietė praeivius stabtelėti bei apmąstyti savo santykį su laisve. Tuo tarpu, Lietuvos šokio informacijos centras pakvietė scenos menų kritikes Ugnę Kačkauskaitę, Miglę Markulytę ir Sigitą Ivaškaitę, pasidalinti savo refleksijomis ir apmąstymais.Birutės Mar “ANTIGONĖS” sėkmė viename didžiausių Egipto teatro festivalių
Solo teatro komanda sugrįžo iš vieno svarbiausių arabų šalių teatrų forumų – tarptautinio eksperimentinių teatrų festivalio Kaire (Egiptas), vykusio 2023 m. rugsėjo 1-8 dienomis jubiliejinį 30-jį kartą.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę
Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale.LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas).Į Vilnių sugrįžta smuiko superžvaigždė Davidas Garrettas
Kitų metų pavasarį, 2024 m. kovo 10 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ savo pasirodymą surengs pasaulinio garso smuikininkas Davidas Garrettas. Koncertas Vilniuje yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „David Garrett Iconic Tour“, kurio metu klasikinės muzikos žvaigždė pristatys savo naujausią albumą „Iconic“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementų akcija
Ištikimiausiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjams siūlome įsigyti abonementą į 2023 m. sezono rudens spektaklius ir kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 31 d.Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką
„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.LNDT PRISTATĖ NAUJĄ SEZONĄ IR REKLAMINĖS KAMPANIJOS „NEIK Į TEATRĄ“ ATOMAZGĄ
„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. Šis laikotarpis – naujojo jautrumo laikas, kai per sekundę viskas skyla į juoda ir balta, kai nuo tavęs lengvai gali nusisukti, kai pats esi linkęs apmėtyti kitą akmenimis, kai nuomonė – didžiausias ginklas.Rudenį Vilniaus mieste startuoja jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23
Rugsėjo 11—17 dienomis Vilniaus viešosiose erdvėse vyks jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23, kurios metu gausus menininkų būrys pristatys net septynias nemokamas menines akcijas. Nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ rengiama meninių akcijų savaitė skirta kalbėti aktualiomis visuomenei temomis, reaguoti į bendrą šio laikmečio diskursą bei plėsti meno prieinamumą, iškeliant jį iš įprastų ekspozicinių, scenos erdvių.Klaipėdos muzikinio teatro pastato dizaine susilies modernumas ir puošyba lietuvišku moliu
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika kuria šiuolaikišką, jaukų, natūralų, Klaipėdos identitetą reprezentuojantį interjerą.Minint 80-ąsias Vilniaus geto uždarymo metines – paskutinis balerinos šokis, parklupdęs nacių sargybinius
Tragiška žydų balerinos iš Lenkijos Francescos Mann (1917 – 1943) istorija, neginčytinai, – išskirtinė. Viena perspektyviausių savo kartos balerinų Lenkijoje 1943-aisiais buvo sušaudyta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Minint 80-ąsias geto uždarymo Vilniuje metines, lapkričio 26 dieną numatomas nacionalinės Izraelio baleto trupės „Jeruzalės baletas“ („Jerusalem Ballet“) pasirodymas „Memento…“, kuriame ir bus pasakojama apie baleriną F. Mann. Šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja Vlada Mikhaylova įsitikinusi, kad šis baleto pasirodymas visiems primins: blogis – visada baigiasi: „Norėtume, kad žmonės, kurie ateis pasižiūrėti šio baleto, iš jo išeitų su geromis mintimis, kad prisimintų, ir džiaugtųsi, kad viskas pasibaigė.“Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Pasaulinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis.
Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.
Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?
Naujas Klaipėdos muzikinis teatras yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis.
Be jokios abejonės visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo tetaro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės, - tai man yra svarbiausia.
Sezono atidarymo koncerto programa iš ties solidi ir sodri. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“. Tai dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, tapęs jo vizitinė kortele, tačiau ne mažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?
Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brhamso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra iš pasaulinės klasikos fondo. Pasirinkau šiuos kūrinius ne atsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę kelis kartus sezone giežti simfoninę muziką, tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių jei manyčiau, kad orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.
Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir mano galva itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.
Johanbeso Bramso Simfonija Nr. 1 c-moll - nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojas ras šiame kūrinyje?
Visų pirma, tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.
Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat ganėtinai sudėtinga – J. Bramsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad per kūrinyje pernelyg daug Bethoveno kūrybos įtakos. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje, kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrus medinių pučiamųjų instrumentų muzikinis raštas. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.
Koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai, pasikartosiu, jie abu skambės pirmą sykį. Tai geriausia dovana Pasaulinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, yra ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.
Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų Didžiojoje salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?
Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiku vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai orkestras, ar solistas ar vokalistas – čia atliekama muzika skamba puikiai. Labai tikiuosi kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-sios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Pasaulinė muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.
Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.
Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?
Naujas Klaipėdos muzikinis teatras yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis.
Be jokios abejonės visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo tetaro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės, - tai man yra svarbiausia.
Sezono atidarymo koncerto programa iš ties solidi ir sodri. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“. Tai dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, tapęs jo vizitinė kortele, tačiau ne mažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?
Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brhamso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra iš pasaulinės klasikos fondo. Pasirinkau šiuos kūrinius ne atsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę kelis kartus sezone giežti simfoninę muziką, tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių jei manyčiau, kad orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.
Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir mano galva itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.
Johanbeso Bramso Simfonija Nr. 1 c-moll - nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojas ras šiame kūrinyje?
Visų pirma, tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.
Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat ganėtinai sudėtinga – J. Bramsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad per kūrinyje pernelyg daug Bethoveno kūrybos įtakos. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje, kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrus medinių pučiamųjų instrumentų muzikinis raštas. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.
Koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai, pasikartosiu, jie abu skambės pirmą sykį. Tai geriausia dovana Pasaulinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, yra ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.
Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų Didžiojoje salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?
Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiku vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai orkestras, ar solistas ar vokalistas – čia atliekama muzika skamba puikiai. Labai tikiuosi kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-sios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Pasaulinė muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.
Paieška nedavė rezultatų