logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Valentino diena: 14 renginių nepamirštamam meilės dienos vakarui

Gilias tradicijas už Atlanto turinti Valentino diena Lietuvoje vis dar vertinama kontroversiškai – kol vieni skuba mylimiesiems ieškoti dovanų, kiti teigia, jog šiltus jausmus ir dėmesį reikia rodyti kasdien. Kad ir kurios pozicijos laikytumėtės, visuomet smagu gauti mielą smulkmeną, o tarptautiniu mastu švenčiama Valentino diena yra ta proga, kada magijos, netikėtumų ir malonių siurprizų norisi dar daugiau. Kad nereikėtų ilgai mąstyti, kaip tądien nustebinti savo antrąją pusę, „Bilietai.lt“ jums parengė geriausių meilės dienos renginių sąrašą.

Spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ rašomas žmogiškumo išsaugojimo dienoraštis

Jų pasaulis žiaurus, tad norėdami jame išlikti jie turi savo sielas išvalyti nuo švelnaus sentimentalumo. Su aklu užsispyrimu jie alina savo kūnus sunkiais fiziniais pratimais ir mokosi gyventi neveikiami jausmų. Jei kažkam reikia maisto – jie pasidalins, jei kažkas norės mirti – jie taip pat padės. Tokie yra iki šiol skaitytojų vaizduotę jaudinantys broliai dvyniai iš Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“. Režisierius Jokūbas Brazys pagal šį modernios klasikos kūrinį kuria spektaklį Klaipėdos dramos teatre, o įspūdinguosius brolius scenoje įkūnys aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys. Likus savaitei iki premjeros jie dalinasi savo mintimis apie „Storą sąsiuvinį“, savo personažus ir darbą su J. Braziu.

Arturo Bumšteino garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ – vasarį Kaune ir Vilniuje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimą žiūrovai galės išvysti vasario 8 d., trečiadienį, 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre, o vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val., Menų spaustuvėje Vilniuje.

Nuo super galią turinčių asmenų iki senjorų – Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia šokti kiekvieną

2007 m. įsikūrusi Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) šokiu jungia ne tik 63 asociacijos narius, bet ir kiekvieną norintį šokti bei skirtingus miestus Lietuvoje. Šiais metais ŠŠA ir vėl startuoja su šiuolaikinio šokio pamokomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o prisijungti prie jų kviečia ne tik šokio mėgėjus ir profesionalus, bet ir senjorus bei specialiuosius poreikius turinčius asmenis.

LNDT DARBĄ PRADEDA NAUJIEJI MENO VADOVAI

Pradedant naują veiklos etapą ir keičiant kūrybinės programos kryptį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovais pradeda dirbti trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Naujieji meno vadovai formuos LNDT kūrybinę ir meninę kryptį, užtikrins teatro premjerų meninę kokybę, plės alternatyvias veiklas, leisiančias teatrą įvairiapusiškai integruoti į visuomenės gyvenimą ir dar labiau priartinti prie šiuolaikinės auditorijos.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.

Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą

2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.

Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis „Altorių šešėly“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui suteikti emeritų solistų garbės vardai

Spalio 18-ąją, prieš operą „Paryžiaus katedra“, pajūris pasitiko ypatingą, išskirtinį, istorinį įvykį – pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje buvo suteikti teatro emeritų garbės vardai. Ilgamečiai solistai – Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas – paskelbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritais solistais.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Klaipėdos publikai pristatytas su didele meile „išskaptuotas“ „Buratinas“

Savaitgalį pajūrio publika audringomis ovacijomis pasitiko Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjerą. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės, bet ir tai nepadėjo patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų noro pamatyti „Buratiną".

Pastaruosius metus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdoma jaunimo rezidencijų programa tęsia jaunųjų menininkų, vaikų ir jaunimo įtraukimo į įvairių muzikinio teatro žanrų kūrybą bei praktinę veiklą tradicijas. 2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią jaunimo rezidenciją apvainikavo naujas Jurgio Gaižausko (1922–2009) edukacinės operos vaikams „Buratinas“ pastatymas, skirtas kompozitoriaus gimimo 100-osioms metinėms. Jau artimiausiu metu spektaklis papildys Muzikinio teatro repertuarą.

Didžiuojamės jaunaisiais solistais!
Jausmingą „Buratino“ istoriją scenoje papasakojo tiek talentingi pajūrio vaikai ir jaunimas, dalyvavę jaunimo rezidencijoje, tiek Muzikinio teatro solistai. Publika audringais plojimais sutiko Buratiną, jautriai palaikė nelaimingą meilę Malvinai išgyvenantį Pjerą. Karabasas Barabasas pralaimėjo kovą dėl auksinio raktelio, tad visi pasakos herojai, įveikę Kvailių šalies karaliaus kėslus, laimingai atrakino paslaptingąsias už židinio pasislėpusias dureles! Pertraukos metu visi skubėjo nusifotografuoti su Lape Alisa ir Katinu Bazilijimu. Gyvenime jie gana meilūs ir visai nenorėjo nieko apgauti!
Edukacinėje operoje Buratino partiją dainavo Giedrius Gečys (rezidentas), Tėtės Karlo bei Kvailių šalies karaliaus - Valdas Kazlauskas (KVMT), Karabaso Barabaso – Vilius Trakys (KVMT), Malvinos partijas atliko  dvi rezidentės - Mirabela Zakrevskaja (11.19) ir Virginija Bartušytė (11.20), Lapės Alisos – Smiltė Murencevaitė (rezidentė) (11.19) ir Žyginta Jašinskaitė (rezidentė) (11.20), Katino Bazilijaus – Farshad Abbasabadi (KVMT), Vėžlienės Tortilos – Ieva Andriulionytė (rezidentė) (11.19) ir Evelina Liasytė (rezidentė) (11.20), Pjero – Nojus Vytis Gutauskas (rezidentas), Svirplio – Ignas Smilgevičius (rezidentas), Berniuko – Vytautas Valys jaunesnysis (rezidentas).
Lėlėmis, publika, geniais, Buratino klasės draugais ir net Kvailių šalies gyventojais virto Yana Somova (rezidentė) ir Klaipėdos vaikų operos studijos jaunieji atlikėjai (vadovas Vytautas Valys).

Kurta su didele meile
Į  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro  jaunimo rezidenciją ir naują edukacinės operos pastatymą dalyviai buvo atrinkti net keliais etapais vykusiose atrankose. Taip į programą ir premjeros rengimą pateko dešimt jaunųjų atlikėjų, besimokančių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Vilniaus ir Klaipėdos fakultetuose) bei Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje. Įdomu tai, kad tarp jų yra ne vien klasikinį vokalą studijuojantys, bet ir džiazo bei miuziklo vokalo srityje besispecializuojantys dainininkai. Pasak šiam pastatymui vadovaujančio dirigento Giedriaus Vaznio, „ne tik klasikinio vokalo ragavę dainininkai operą nuspalvino netikėtomis spalvomis. Operos muzika vietomis išties moderni, dinamiška, atspindinti to laikmečio didžiųjų kompozitorių įtakas. Savito žavesio prideda protarpiais pasigirstančios lietuvių liaudies dainų intonacijos. Operos personažai turi labai aiškius savo leitmotyvus, leittembrus, kūrinys parašytas su didele meile bei remiantis geriausiomis operos žanro tradicijomis. Visi atlikėjai su dideliu jaunatvišku entuziazmu kibo į darbus ir atsakingai ruošėsi premjeroms.“ Jiems deramai pasirengti padėjo ir rezidencijos meno vadovas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, „Taško“ teatro aktorius ir režisierius Kristupas Biržietis, KVMT profesionalai - režisieriaus asistentė Karina Novikova, grimo dailininkė – Aira Braždienė, šviesų dailininkas – Andrej Lavrinovič. Džiugu tai, kad į edukacinės operos pastatymo kūrybinę komandą įsitraukė jaunos, kūrybiškos rezidentės - kostiumų dailininkė Augustė Zukaitė (Vilniaus dailės akademijos mados dizaino specialybės studentė) ir Izabelė Narečionytė (Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės studentė).

„Buratino“ istorija
Šis „Buratinas“ – jau ketvirtasis šios operos atgimimas Lietuvos scenose. Tai vis dar populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo kelios žiūrovų kartos. 1968 m. kompozitoriaus J. Gaižausko ir libreto autoriaus Anzelmo Matučio pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ sukurta trijų veiksmų (10 paveikslų) opera „Buratinas“ pirmą kartą buvo pastatyta 1969 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Tai buvo pirmoji ir ilgiausiai repertuare išsilaikiusi lietuviška opera vaikams, pagrindinėje šalies operos scenoje be pertraukos rodyta keturis dešimtmečius (1985 m. ją ten pat perstatė dirigentas Rimas Geniušas, režisierius Eligijus Domarkas ir dailininkas Algis Kariniauskas). 1989 m. R. Geniušo diriguojamą operą įrašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, o 2008 m. LNOBT išleido operos garso įrašą (dirigentas Martynas Staškus). Pats kompozitorius apie savo operos ilgaamžiškumo priežastis yra taip kalbėjęs: „ji vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir ne pernelyg sudėtingos. Be to, puikus, skambus Anzelmo Matučio libretas, o ir pats siužetas geras. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu. O čia dar scenoje ir patys vaikai veikia, nugali visas kliūtis, pasiekia laimę...“
Taip sutapo, kad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Buratinas“ pirmąkart buvo pastatytas kompozitoriaus mirties metais. Jo žymiausią kūrinį – „Buratiną“ – sceniniam gyvenimui 2009-aisiais prikėlė jaunų menininkų komanda: tuometinis teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius, režisierė Gražina Jonuškaitė, dailininkė Viktorija Bardauskaitė, choreografės amplua debiutavusi baleto šokėja Jolanta Mineikytė. Buratino vaidmenį šiame spektaklyje kūrė tuomet operos scenoje dar tik pirmuosius žingsnius operos scenoje žengiantys solistai Tomas Pavilionis ir Judita Butkytė. „Buratino“ premjera tąkart tapo debiutu ne vien pagrindinio vaidmens atlikėjams, bet ir kitiems šiandien gerai žinomiems Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams, tokiems kaip Rokas Spalinskas (Katinas Bazilijus), Vitalija Trinkė (Lapė Alisa) ar Eugenijus Chrebtovas (Karabasas Barabasas).
2022-ųjų „Buratinas“ KVMT – tai edukacinė operos versija. Pastatymas kameriškesnis dėl sumažintos choro ir orkestro sudėties. Atliekama kupiūruota originalios operos versija, jau anksčiau įamžinta vaizdo ir garso įrašuose.



KVMT inf.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti