logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Šiuolaikinio šokio asociacija mini jubiliejų: 15 metų šokio ir judesio

2007 metais įsikūrė Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) – tada, kai ši šokio kryptis dar tik skynėsi kelią Lietuvoje ir neramiai ieškojo savo vietos. Tuo metu šalyje vyravo klasikinės šokio formos, o šiuolaikinio šokio kūrėjai dažnai buvo laikomi neprofesionaliais.

Dramaturgas Rimantas Ribačiauskas antikos mitą atrakina laiko temos raktu

Dramaturgas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimantas Ribačiauskas šiuolaikinio baleto „Orfėjas, Euridikė“ premjeros, kuri lapkričio paskutinę dieną vyks „Dūmų fabrike“, su kūrybine komanda nešvęs. Tuo metu Italijoje dramaturgas gilinsis į socialinį teatrą – iš 11 šalių į Neapolį suvažiavę kūrėjai dirba su įvairiomis šio miesto socialinėmis grupėmis ir pagarsėjusių rajonų gyventojais.

Miuziklo „Čikaga“ herojės nepripažįsta žodžių „vėliau“ ar „palauk“!

Kultinio Brodvėjaus miuziklo „Čikaga“ žaviosios nusikaltėlės Velma Keli ir Roxie Hart jau netrukus stos prieš prisiekusiųjų arba žiūrovų teismą didžiosiose Lietuvos arenose: gruodžio 15 d. Klaipėdos „Švyturio“, o gruodžio 20 d. Kauno „Žalgirio“. Neabejojama, kad žaviosioms solistėms ir jų advokatui vėl pavyks pavergti publikos širdis!

Ukmergėje vyks muzikinis performansas – „30 metų šviesos“

Lapkričio 25 d.18.00 val., Ukmergės kultūros centre vyks koncertas „30 metų šviesos“, kuris yra tarptautinio XXXIX festivalio RESURREXIT dalis.

Marijonas Mikutavičius ir Aistė Smilgevičiūtė: legendinis „Meilės duetas“ atgimsta vaizdo klipe

Marijono Mikutavičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės atliekamas „Meilės duetas“ – viena tų dainų, kurias pelnytai gali vadinti legendinėmis. Sukurtas prieš du dešimtmečius roko operai „Jūratė ir Kastytis“, šiandien kūrinys atgimsta naujai perrašytas ir pirmą kartą istorijoje – su vaizdo klipu.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Giedrius Savickas: visiems įdomu slapta pažiūrėti, kaip gyvena kiti

„Gera komanda, gera pjesė ir geras pastatymas“, – paklaustas, kaip trumpai apibūdintų naujausią spektaklį „Gal nedarom tragedijos“, sako Giedrius Savickas. Komedija „Gal nedarom tragedijos“ pradeda turą po Lietuvos sales ir, nors kol kas buvo rodyta tik du kartus Palangoje, garsas apie ją pasklido plačiai – žiūrovai išgraibstė beveik visus bilietus, kai kuriuose miestuose prireikė ir papildomo parodymo.

Marijonas Mikutavičius grįžta į legendinę roko operą „Jūratė ir Kastytis“

Marijonas Mikutavičius lygiai po dvidešimties metų grįžta į roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Drauge su Aiste Smilgevičiūte pagrindiniuose vaidmenyse jis pasirodys trijuose išskirtiniuose arenų parodymuose gruodžio mėnesį – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Klaipėdos publikai pristatytas su didele meile „išskaptuotas“ „Buratinas“

Savaitgalį pajūrio publika audringomis ovacijomis pasitiko Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjerą. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės, bet ir tai nepadėjo patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų noro pamatyti „Buratiną".

Pastaruosius metus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdoma jaunimo rezidencijų programa tęsia jaunųjų menininkų, vaikų ir jaunimo įtraukimo į įvairių muzikinio teatro žanrų kūrybą bei praktinę veiklą tradicijas. 2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią jaunimo rezidenciją apvainikavo naujas Jurgio Gaižausko (1922–2009) edukacinės operos vaikams „Buratinas“ pastatymas, skirtas kompozitoriaus gimimo 100-osioms metinėms. Jau artimiausiu metu spektaklis papildys Muzikinio teatro repertuarą.

Didžiuojamės jaunaisiais solistais!
Jausmingą „Buratino“ istoriją scenoje papasakojo tiek talentingi pajūrio vaikai ir jaunimas, dalyvavę jaunimo rezidencijoje, tiek Muzikinio teatro solistai. Publika audringais plojimais sutiko Buratiną, jautriai palaikė nelaimingą meilę Malvinai išgyvenantį Pjerą. Karabasas Barabasas pralaimėjo kovą dėl auksinio raktelio, tad visi pasakos herojai, įveikę Kvailių šalies karaliaus kėslus, laimingai atrakino paslaptingąsias už židinio pasislėpusias dureles! Pertraukos metu visi skubėjo nusifotografuoti su Lape Alisa ir Katinu Bazilijimu. Gyvenime jie gana meilūs ir visai nenorėjo nieko apgauti!
Edukacinėje operoje Buratino partiją dainavo Giedrius Gečys (rezidentas), Tėtės Karlo bei Kvailių šalies karaliaus - Valdas Kazlauskas (KVMT), Karabaso Barabaso – Vilius Trakys (KVMT), Malvinos partijas atliko  dvi rezidentės - Mirabela Zakrevskaja (11.19) ir Virginija Bartušytė (11.20), Lapės Alisos – Smiltė Murencevaitė (rezidentė) (11.19) ir Žyginta Jašinskaitė (rezidentė) (11.20), Katino Bazilijaus – Farshad Abbasabadi (KVMT), Vėžlienės Tortilos – Ieva Andriulionytė (rezidentė) (11.19) ir Evelina Liasytė (rezidentė) (11.20), Pjero – Nojus Vytis Gutauskas (rezidentas), Svirplio – Ignas Smilgevičius (rezidentas), Berniuko – Vytautas Valys jaunesnysis (rezidentas).
Lėlėmis, publika, geniais, Buratino klasės draugais ir net Kvailių šalies gyventojais virto Yana Somova (rezidentė) ir Klaipėdos vaikų operos studijos jaunieji atlikėjai (vadovas Vytautas Valys).

Kurta su didele meile
Į  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro  jaunimo rezidenciją ir naują edukacinės operos pastatymą dalyviai buvo atrinkti net keliais etapais vykusiose atrankose. Taip į programą ir premjeros rengimą pateko dešimt jaunųjų atlikėjų, besimokančių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Vilniaus ir Klaipėdos fakultetuose) bei Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje. Įdomu tai, kad tarp jų yra ne vien klasikinį vokalą studijuojantys, bet ir džiazo bei miuziklo vokalo srityje besispecializuojantys dainininkai. Pasak šiam pastatymui vadovaujančio dirigento Giedriaus Vaznio, „ne tik klasikinio vokalo ragavę dainininkai operą nuspalvino netikėtomis spalvomis. Operos muzika vietomis išties moderni, dinamiška, atspindinti to laikmečio didžiųjų kompozitorių įtakas. Savito žavesio prideda protarpiais pasigirstančios lietuvių liaudies dainų intonacijos. Operos personažai turi labai aiškius savo leitmotyvus, leittembrus, kūrinys parašytas su didele meile bei remiantis geriausiomis operos žanro tradicijomis. Visi atlikėjai su dideliu jaunatvišku entuziazmu kibo į darbus ir atsakingai ruošėsi premjeroms.“ Jiems deramai pasirengti padėjo ir rezidencijos meno vadovas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, „Taško“ teatro aktorius ir režisierius Kristupas Biržietis, KVMT profesionalai - režisieriaus asistentė Karina Novikova, grimo dailininkė – Aira Braždienė, šviesų dailininkas – Andrej Lavrinovič. Džiugu tai, kad į edukacinės operos pastatymo kūrybinę komandą įsitraukė jaunos, kūrybiškos rezidentės - kostiumų dailininkė Augustė Zukaitė (Vilniaus dailės akademijos mados dizaino specialybės studentė) ir Izabelė Narečionytė (Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės studentė).

„Buratino“ istorija
Šis „Buratinas“ – jau ketvirtasis šios operos atgimimas Lietuvos scenose. Tai vis dar populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo kelios žiūrovų kartos. 1968 m. kompozitoriaus J. Gaižausko ir libreto autoriaus Anzelmo Matučio pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ sukurta trijų veiksmų (10 paveikslų) opera „Buratinas“ pirmą kartą buvo pastatyta 1969 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Tai buvo pirmoji ir ilgiausiai repertuare išsilaikiusi lietuviška opera vaikams, pagrindinėje šalies operos scenoje be pertraukos rodyta keturis dešimtmečius (1985 m. ją ten pat perstatė dirigentas Rimas Geniušas, režisierius Eligijus Domarkas ir dailininkas Algis Kariniauskas). 1989 m. R. Geniušo diriguojamą operą įrašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, o 2008 m. LNOBT išleido operos garso įrašą (dirigentas Martynas Staškus). Pats kompozitorius apie savo operos ilgaamžiškumo priežastis yra taip kalbėjęs: „ji vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir ne pernelyg sudėtingos. Be to, puikus, skambus Anzelmo Matučio libretas, o ir pats siužetas geras. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu. O čia dar scenoje ir patys vaikai veikia, nugali visas kliūtis, pasiekia laimę...“
Taip sutapo, kad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Buratinas“ pirmąkart buvo pastatytas kompozitoriaus mirties metais. Jo žymiausią kūrinį – „Buratiną“ – sceniniam gyvenimui 2009-aisiais prikėlė jaunų menininkų komanda: tuometinis teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius, režisierė Gražina Jonuškaitė, dailininkė Viktorija Bardauskaitė, choreografės amplua debiutavusi baleto šokėja Jolanta Mineikytė. Buratino vaidmenį šiame spektaklyje kūrė tuomet operos scenoje dar tik pirmuosius žingsnius operos scenoje žengiantys solistai Tomas Pavilionis ir Judita Butkytė. „Buratino“ premjera tąkart tapo debiutu ne vien pagrindinio vaidmens atlikėjams, bet ir kitiems šiandien gerai žinomiems Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams, tokiems kaip Rokas Spalinskas (Katinas Bazilijus), Vitalija Trinkė (Lapė Alisa) ar Eugenijus Chrebtovas (Karabasas Barabasas).
2022-ųjų „Buratinas“ KVMT – tai edukacinė operos versija. Pastatymas kameriškesnis dėl sumažintos choro ir orkestro sudėties. Atliekama kupiūruota originalios operos versija, jau anksčiau įamžinta vaizdo ir garso įrašuose.



KVMT inf.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti